- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-10
- Bylos Nr.
- eI3-7170-426/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00273-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- J. A.
- Atsakovas
- Panevėžio rajono savivaldybės administracijai
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. A. skundą atsakovei Panevėžio rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. A. teismo prašo panaikinti atsakovės Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) direktoriaus 2024 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. P-38 kaip neteisėtą ir nepagrįstą; Įpareigoti atsakovę priimti J. A. į konkurso būdu laimėtas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojo Juridinio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas nuo 2024 m. sausio 23 d. Priteisti iš atsakovės darbo užmokestį nuo priėmimo į laimėtas pareigas datos.
Skunde nurodo, jog Valstybės tarnybos departamento interneto svetainės skelbimų skiltyje 2023 m. lapkričio 3 d. buvo įkeltas konkurso skelbimas Nr. 57719. Panevėžio rajono savivaldybės administracija buvo Juridinio skyriaus vyriausiojo specialisto konkursą inicijuojanti įstaiga. Pareiškėja paaiškina, kad 2023 m. lapkričio 3 d. pateikė dokumentus dalyvauti šiame konkurse, 2023 m. lapkričio 6 d. gavo patvirtinimą, kad atitinka Valstybės tarnybos įstatymo (toliau ‒ VTĮ) 9 straipsnio 1‒3 dalyse nustatytus bendruosius ir pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. 2023 m. gruodžio 4 d. gavo informaciją, kad konkurso pretendentų vertinimas komisijoje vyks 2023 m. gruodžio 14 d. 9:00 val. nuotoliniu būdu, pateikta nuotolinės atrankos prisijungimo nuoroda. Pareiškėja nurodo, jog 2023 m. gruodžio 19 d. buvo informuota, kad įvykus pretendentų vertinimui komisijoje ji surinko 7,33 balo, užėmė I vietą. Paaiškinta, kad raštas dėl laimėtojo bus išsiųstas Administracijai. Pareiškėja akcentuoja, jog Panevėžio rajono savivaldybė su ja nesusiekė. Pareiškėja 2024 m. sausio 19 d. telefonu susisiekė su Administracijos Juridinio skyriaus vedėja ir sužinojo, kad terminas dėl šio konkurso laimėtojo yra 2024 m. sausio 24 d.
Elektroniniu paštu 2024 m. sausio 23 d. 11.18 val. buvo atsiųstas Administracijos direktoriaus tos pačios dienos įsakymas Nr. P-38 (toliau – skundžiamas Įsakymas), kuriame nurodyta, kad „vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 1 punktu, 9 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 3 dalies 1 punktu bei atsižvelgdamas į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 18 d. raštą Nr. l-9-749/2024 ,,Dėl informacijos pateikimo“ ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį byloje Nr. A-520-1234-12 ,,Dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo priimti konkurso būdu į laimėtas pareigas“, nepriimu J. A. į karjeros valstybės tarnautojo Juridinio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas laimėjus konkursą.”
Pareiškėja aiškina, kad su skundžiamu Įsakymu susipažino 2024 m. sausio 31 d., kadangi siųstas elektroninis laiškas buvo šlamšto aplanke. Atsakydama siuntėjui patvirtino dokumento gavimą. Su Įsakymu nesutinka, todėl prašo panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, taip pat prašo įpareigoti Panevėžio rajono savivaldybės administraciją priimti į konkurso būdu laimėtas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojo Juridinio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas nuo 2024 m. sausio 23 d.
Atkreipia dėmesį, kad skundžiamo Įsakymo teisinis reguliavimas grindžiamas teisės aktų normomis su tiesiogine nuoroda į pagrindinį nepriekaištingos reputacijos reikalavimą. Pareiškėja akcentuoja, kad atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, o atsakovė, priimdama neteisėtą bei nepagrįstą Įsakymą, neteisėtai interpretuoja įstatymų normas.
Skunde aiškina, kad Administracijos direktorius, priimdamas skundžiamą Įsakymą, atsižvelgė į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 18 d. raštą Nr. l-9-74912024 ,,Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – Raštas), kuriuo informuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose baudžiamoji byla Nr. 1-9-749/2024, kurioje pareiškėja kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 295 straipsnį, 167 straipsnio 1 dalį ir l68 straipsnio l dalį, išnagrinėta, nuosprendžio paskelbimas suplanuotas 2024 m. kovo 14 d. 15 val. Atkreipia dėmesį, kad Rašte pateikta informacija patvirtina, kad tuo laikotarpiu, kai konkurso būdu laimėjo ir turėjo būti priimta į Administracijos karjeros valstybės tarnautojo Juridinio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas atitiko ir šiai dienai atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, įtvirtintus Įstatymo ir Lietuvos Respublikos korupcijos įstatyme. Administracijos direktorius skundžiamame Įsakyme atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-1234-12, kurioje nepagrįstai cituojama negaliojanti įstatymo nuostata bei formuluotė dėl asmens, praradusio pasitikėjimą.
Pareiškėjos manymu, Administracijos direktorius be realaus faktinio pagrindo, neįsiteisėjus teismo nuosprendžiui, ją laikė neatitinkančia nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Įsakymą, nepriėmė į karjeros valstybės tarnautojos pareigas laimėjus konkursą. Skundžiamu įsakymu pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį. Skundžiamu įsakymu pažeidė teisėtus lūkesčius pradėti eiti karjeros valstybės tarnautojos pareigas. Pareiškėja prašo patenkinti skundą, sutinka, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
Atsakovė su skundu nesutinka. Atsilipime nurodo, jog pareiškėja nepagrįstai teigia, kad atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, o Administracija, priimdama neteisėtą bei nepagrįstą Įsakymą, neteisėtai interpretuoja įstatymų normas.
Atsiliepimas
Atsakovė paaiškina, kad priimdama Įsakymą, VTĮ 5 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 1 punktu, 9 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 3 dalies 1 punktu bei atsižvelgė į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 18 d. raštą Nr. l-9-749/2024 ,,Dėl informacijos pateikimo“ ir į LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartį byloje Nr. A-520-1234-12. Tuo pagrindu J. A. nepriimta į karjeros valstybės tarnautojo Juridinio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas laimėjus konkursą. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėja, pildydama anketą ir vertinimo komisijoje nenurodė, kad yra kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 295 straipsnį, 167 straipsnio 1 dalį ir 168 straipsnio 1 dalį. Atsakovės nuomone, ji sąmoningai nuslėpė šią informaciją. Administracija, po konkurso iš viešos erdvės sužinojusi apie tai, kad J. A. kaltinama kelių nusikalstamų veikų padarymu, raštu kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą
Atsakovė akcentuoja, kad Juridinio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybėje viena iš numatytų funkcijų – priimti nutarimus administracinio nusižengimo bylose. Nutarimų priėmimas susijęs su teisingumo vykdymu, todėl šiai pareigybei keliami aukšti etinio bei moralinio pobūdžio, nepriekaištingos reputacijos reikalavimai.
Atsakovės manymu, nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad skundžiamu Įsakymu buvo pažeisti jos teisėti lūkesčiai, laimėjus konkursą pradėti eiti karjeros valstybės tarnautojos pareigas. Administracija nesutinka, kad buvo pažeisti J. A. teisėti lūkesčiai po konkurso eiti laimėtas pareigas, kadangi VTĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad Valstybės tarnautojas nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys iš turinčio įgaliojimus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą pareikšti įtarimus ar kaltinimus pareigūno gauna informacijos, kad valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas tyčinio nusikaltimo padarymu arba įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymu.
Atsakovė akcentuoja, jog šiuo ginču sprendžiamas klausimas ne dėl J. A. kaltės baudžiamojoje byloje, o dėl atsisakymo priimti ją į Panevėžio rajono savivaldybės vyriausiojo specialisto pareigas. Teismo prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Administracijos direktoriaus 2024 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. P-38, kuriuo pareiškėja nepriimta į karjeros valstybės tarnautojo Juridinio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas laimėjus konkursą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Valstybės tarnybos departamentas 2023 m. lapkričio 3 d. paskelbė konkursą į Juridinio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (konkurso skelbimas Nr. 57719), konkursą inicijavo Panevėžio rajono savivaldybės administracija.
Pareiškėja 2023 m. lapkričio 3 d. pateikė dokumentus dalyvauti šiame konkurse ir 2023 m. lapkričio 6 d. gavo patvirtinimą, kad atitinka VTĮ 9 straipsnio 1‒3 dalyje nustatytus bendruosius ir pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.
Konkursas į nurodytas pareigas pretendentų vertinimas komisijoje vyko 2023 m. gruodžio 14 d. 9 val. nuotoliniu būdu. Buvo taikomas interviu metodas.
Pareiškėja 2023 m. gruodžio 19 d. buvo informuota, kad ji surinko 7,33 balo ir užėmė I vietą.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų Raštu Administracija buvo informuota, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-9-749/2024, kurioje J. A., gim. (duomenys nesklebtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 295 straipsnį, 167 straipsnio 1 dalį ir l68 straipsnio l dalį, išnagrinėta, nuosprendis bus skelbiamas 2024 m. kovo 14 d. 15 val.
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius 2024 m. sausio 23 d. priėmė įsakymą Nr. P-38. Jame nurodyta, kad „vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 1 punktu, 9 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 3 dalies 1 punktu bei atsižvelgdamas į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 18 d. raštą Nr. l-9-749/2024 ,,Dėl informacijos pateikimo“ ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį byloje Nr. A-520-1234-12 ,,Dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo priimti konkurso būdu į laimėtas pareigas“, nepriimu J. A. į karjeros valstybės tarnautojo Juridinio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas laimėjus konkursą”. Minėtą įsakymą elektroniniu paštu 2024 m. sausio 23 d. išsiuntė pareiškėjai.
Pareiškėja, nesutikdama su priimtu Įsakymu, kreipiasi į teismą, prašo jį panaikinti.
VTĮ 1 straipsnis nustato pagrindinius valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus, bendruosius priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas reikalavimus, valstybės tarnautojų priėmimą į pareigas ir atleidimą iš jų, valstybės tarnautojų karjerą, atsakomybę, socialines ir kitas garantijas, susijusias su tarnybos ypatumais, valstybės tarnybos politiką formuojančias ir įgyvendinančias institucijas ir jų kompetenciją.
VTĮ 5 straipsniu nustatoma valstybės tarnautojų nepriekaištinga reputacija. Minėto straipsnio 1 dalis nurodo, kad valstybės tarnautojai privalo būti nepriekaištingos reputacijos. VTĮ 2 dalies 1 punktas nurodo, kad valstybės tarnautojas arba asmuo, pretenduojantis tapti valstybės tarnautoju, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 10 metų arba pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 8 metai, arba pripažintas kaltu dėl apysunkio nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 4 metai, arba pripažintas kaltu dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 3 metai.
VTĮ 5 straipsnio 5 dalis numato, kad valstybės tarnautojus į pareigas priimantys asmenys privalo užtikrinti, kad į valstybės tarnautojo pareigas būtų priimti tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys.
VTĮ 9 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad asmenys, priimami į valstybės tarnautojų pareigas, turi būti nepriekaištingos reputacijos, o 3 dalies 1 punktas – kad į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas asmuo, jeigu iš Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš šio įstatymo 39 straipsnyje nurodyto registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, iš asmens, siekiančio tapti valstybės tarnautoju, užpildytos deklaracijos ar kitų duomenų, gautų šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, paaiškėja, kad jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.
Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 28 d. nutarimo Nr. 584 redakcija), 69 punkte numatyta, kad pretendentas priimamas į pareigas per pretendento ir į pareigas priimančio asmens sutartą terminą. Nesusitarus dėl šio termino, pretendentas priimamas į pareigas per į pareigas priimančio asmens nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 16 darbo dienų ir ilgesnis kaip 20 darbo dienų nuo informacijos apie atrinktą pretendentą gavimo dienos, pretendento į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ar įstaigos padalinio vadovo pareigas pasirinkimo Aprašo 56 punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka dienos, informacijos apie Aprašo 66 punkto pirmojoje pastraipoje nurodytą kitą pretendentą gavimo dienos, o Aprašo 64 ir 65 punktuose nurodytais atvejais – gavus kompetentingos valstybės institucijos išvadą, kad pretendentui gali būti išduodamas leidimas ar suteikiama specialioji teisė, ar gavus kompetentingos valstybės institucijos informaciją apie pretendentą ir šios informacijos pagrindu į pareigas priimančiam asmeniui priėmus sprendimą priimti jį į valstybės tarnautojo pareigas.
Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, pareiškėja, pateikusi paraišką dalyvauti konkurse, gavo patvirtinimą, kad atitinka VTĮ 9 straipsnio 1‒3 dalyse nustatytus bendruosius ir pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, todėl dalyvavo konkurse ir jį laimėjo.
Skundžiamas Įsakymas priimtas vadovaujantis VTĮ 5 straipsniu, kurio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojai privalo būti nepriekaištingos reputacijos, VTĮ 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame nurodyta, kad valstybės tarnautojas arba asmuo, pretenduojantis tapti valstybės tarnautoju, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis: 1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 10 metų arba pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 8 metai, arba pripažintas kaltu dėl apysunkio nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 4 metai, arba pripažintas kaltu dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 3 metai. VTĮ 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte taip pat įvardijamas vienas iš bendrųjų reikalavimų asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojų pareigas, reikalavimas būti nepriekaištingos reputacijos. To paties straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas asmuo: 1) jeigu iš Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš šio įstatymo 39 straipsnyje nurodyto registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, iš asmens, siekiančio tapti valstybės tarnautoju, užpildytos deklaracijos ar kitų duomenų, gautų šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, paaiškėja, kad jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.
Pareiškėjos teigimu, atsakovas netinkamai taikė materialines teisės aktų nuostatas. Mano, kad Įsakymas yra neteisėtas, kadangi ji atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.
Teismas su šiais pareiškėjos argumentais sutinka. VTĮ 9 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenys, priimami į valstybės tarnautojų pareigas, turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus: 1) turėti Lietuvos Respublikos pilietybę ir mokėti valstybinę lietuvių kalbą pagal Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas; 2) būti ne jaunesni kaip 18 metų ir ne vyresni kaip 65 metų. Reikalavimas būti ne vyresniam kaip 65 metų netaikomas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams; 3) būti nepriekaištingos reputacijos; 4) turėti ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį išsilavinimą arba aukštąjį koleginį išsilavinimą.
VTĮ 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kada valstybės tarnautojas arba asmuo, pretenduojantis tapti valstybės tarnautoju, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. Taigi, iš aukščiau sprendime paminėtų aptariamo straipsnio nuostatų matyti, jog būtent ši teisės norma (VTĮ 5 straipsnis) pateikia aplinkybes, kuomet asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. Būtent įvardijamas ir baudžiamosios atsakomybės santykis bei atleidimas nuo jos.
Sistemiškai vertinant minėtas VTĮ nuostatas, darytina išvada, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo atitinkamas laikotarpis. Įvertinęs byloje esančius dokumentus, teismas nenustatė pagrindo pareiškėjos laikyti neatitinkančios nepriekaištingos reputacijos. Atkreiptinas dėmesys, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 18 d. rašte Nr. l-9-74912024, „Dėl informacijos pateikimo“ išaiškinta, kad baudžiamoji byla, kurioje pareiškėja buvo kaltinama dėl nusikalstamų veikų įvykdymo, ginčui aktualiu metu buvo išnagrinėta, nuosprendžio paskelbimas numatytas 2024 m. kovo 14 d., kad tai neleidžia daryti pagrįstų išvadų, jog pareiškėja nėra nepriekaištingos reputacijos. Teismas akcentuoja, kad minėta informacija tik patvirtinama apie įtarimą, jog pareiškėja įtariama padariusi nusikaltimą, bet kol nėra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris pripažintų jos kaltę, negalima laikyti, jog ji yra nėra nepriekaištingos reputacijos.
Nustatyta, kad atsakovė atsisakymą priimti pareiškėją į pareigas grindė aplinkybėmis, jog ji neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, t. y. VTĮ 9 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, ir yra praradusi į pareigas skiriančio asmens pasitikėjimą.
Teismo vertinimu, pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinta kalta, todėl neatitinka VTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nepriekaištingos reputacijos kriterijų, kurių sąrašas yra baigtinis. VTĮ 9 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytu pagrindu Administracija neturėjo teisės atsisakyti priimti pareiškėją į laimėtas pareigas. Kaip jau minėta, VTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1 punkte bei 9 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad neturintis nepriekaištingos reputacijos asmuo negali eiti valstybės tarnautojo pareigų. Teismų praktikoje pažymėta, kad aktualioje teisės normoje yra pateiktas baigtinis atvejų, kai asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, sąrašas, kuris negali būti plečiamas ar plečiamai interpretuojamas<...>. Pažymėtina ir tai, kad laikantis konstitucinių teisinės valstybės bei teisinio tikrumo principų nėra galima ir toleruotina situacija, kai vienos iš svarbiausių žmogaus vertybių – nepriekaištingos reputacijos – aiškinimas viešojo administravimo srityje nebūtų tiksliai apibrėžtas įstatymo lygmeniu, t. y. kad toks aiškinimas priklausomai nuo tam tikrų, nors ir pakankamai svarbių, aplinkybių būtų paliktas viešojo administravimo subjekto (šiuo atveju atsakovo) diskrecijai. Tam tikri sugriežtinti reikalavimai asmeniui, pretenduojančiam užimti tam tikras pareigas valstybės tarnyboje, gali būti nustatyti tik pareigybių, kurias užimti yra siekiama, aprašyme, tačiau negali būti taikomi asmens atžvilgiu laisvai ir plečiamai aiškinant įstatymo nustatytus tokio pobūdžio reikalavimus. Priešingu atveju būtų pažeisti ne tik paminėti teisinės valstybės ir teisinio tikrumo principai, bet ir žmogaus lygybės prieš įstatymą principas (žr. LVAT 2014 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-1105/2014).
Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovės teiginys, kad pareiškėja yra praradusi į pareigas skiriančio asmens pasitikėjimą, šiai administracinei bylai reikšmingu laikotarpiu, nebuvo numatytas įstatymuose, taikomuose vykdant priėmimą į pareiškėjos pretenduotas užimti pareigas, todėl taip pat negali būti pagrindu atsisakyti priimti į laimėtas pareigas. Pažymėtina, kad iki 2011 m. birželio 30 d. galiojusio Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 9 dalis (2002 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. IX-904 redakcija) nustatė, kad pateikta informacija yra vienas iš pagrindų, apibūdinančių asmens, siekiančio eiti arba einančio pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, patikimumą. Asmuo, praradęs pasitikėjimą, Valstybės tarnybos ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gali būti nepriimamas į valstybės ar savivaldybės įstaigą arba atleidžiamas iš pareigų. Tačiau nuo 2011 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai paminėto įstatymo 9 straipsnio redakcijai (2011 m. balandžio 28 d. įstatymo Nr. XI-1367 redakcija) nurodyto nepriėmimo į pareigas pagrindo – asmens, siekiančio eiti arba einančio pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, nepatikimumas vertinamas ne vien nepriekaištingos reputacijos prasme – neliko. Teismas pastebi, kad ginčijamame Įsakyme ir atsiliepime nurodyta LVAT praktika yra susijusi su Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 9 dalies nuostata, kuri bylai reikšmingu laikotarpiu nebegaliojo, taip pat praktika, kuri nėra reikšminga bylai šiuo aspektu. Teismas taip pat akcentuoja, kad atsakovės teiginiai, jog pareiškėja dalyvauti konkurse teikiamuose dokumentuose nenurodė informacijos apie baudžiamąją bylą, ar tai, kad ji įtariama nusikaltimo padarymu, yra nepagrįsti, kadangi ji neprivalėjo nurodyti ir galėjo nenurodyti, nes įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinta padariusi nusikaltimą. Nei Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) normose, nei Nepriekaištingos reputacijos reikalavimų atitikties deklaracijos formoje nėra reikalavimo nurodyti apie patraukimą baudžiamojon atsakomybėn, todėl teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nepažeidė teisės aktų jai nustatytų reikalavimų, t. y. minėtą deklaraciją užpildė teisingai.
Atsižvelgiant į Korupcijos prevencijos įstatymo sąsajas su VTĮ 9 straipsnio 3 dalies 1 punktu pažymėtina, jog teisinis reguliavimas įtvirtina imperatyvą, kad asmuo gali būti pripažintas neturinčiu nepriekaištingos reputacijos tik tuo atveju, jeigu apie jį gauta informacija atitinka nors vieną iš VTĮ 5 straipsnio 2 dalies aptartą punktą. Tai reiškia, kad kiti asmens, pretenduojančio užimti tam tikras valstybines pareigas, asmeninių savybių vertinimai (patikimumas, lojalumas ir pan.) VTĮ taikymo prasme negali būti suprantami kaip atskiri ir savarankiški asmens (jo turimų savybių) vertinimo kriterijai, o turi būti aiškinami tik šio įstatymo naudojamos sampratos „nepriekaištinga reputacija“ kontekste, t. y. visi kiti hipotetiškai galimi asmens vertinimai neturi išeiti iš šios sampratos įstatymo nustatyto apibūdinimo ribų<...> šis kriterijų sąrašas negali būti plečiamas ar plečiamai interpretuojamas, o asmens, pretenduojančio užimti tam tikras valstybines pareigas, asmeninių savybių vertinimai (patikimumas, lojalumas ir pan.) Valstybės tarnybos įstatymo taikymo prasme turi būti aiškinami tik šio įstatymo naudojamos sampratos „nepriekaištinga reputacija“ kontekste (žr. LVAT 2017 m. balandžio 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-675-143/2017).
Konstitucinis Teismas 2021 m. balandžio 14 d. Nutarime pažymėjo, kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 33 straipsnio 1 dalį, 48 straipsnio 1 dalį, įstatymų leidėjas, reguliuodamas valstybės tarnybos santykius ir siekdamas konstituciškai pagrįsto tikslo užtikrinti valstybės tarnyboje einančių pareigas asmenų patikimumą, privalo nustatyti ir su šių asmenų reputacija susijusius stojimo į valstybės tarnybą reikalavimus, įskaitant reikalavimą nebūti teistam už tam tikrus nusikaltimus. Nustatant šį reikalavimą turi būti paisoma konstitucinio proporcingumo principo, kaip vieno iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, pagal kurį negali būti nustatyti didesni konstitucinės teisės stoti į valstybės tarnybą ribojimai, negu būtina valstybės tarnyboje einančių pareigas asmenų patikimumui užtikrinti, be kita ko, negali būti paneigta šios teisės esmė. Tai reiškia, kad turi būti atsižvelgiama į nusikaltimų pavojingumą, todėl neterminuotas draudimas stoti į valstybės tarnybą gali būti nustatytas tik asmenims, padariusiems itin pavojingus nusikaltimus, be kita ko, Lietuvos valstybei ar valstybės tarnybai.
Teismas pažymi, kad specialieji reikalavimai į valstybės tarnybą priimamiems asmenims turi būti nustatyti pareigybės aprašyme. Vertinant į bylą pateiktą Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą, reikalavimo atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nėra nustatytas, todėl asmens neatitikimas tokio pobūdžio reikalavimui negali būti kliūtis užimti šias pareigas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia būti priimta į laimėtas pareigas. Pažymėtina, kad atsakovė neprašė, pripažinus pareiškėjos skundą pagrįstu, taikyti alternatyvų jos teisių gynimo būdą ir nepriimti į tarnybą.
Pažymėtina, kad darbdaviui, neteisėtai atleidusiam darbuotoją iš darbo, ginčo atveju, nepriėmus asmens į teisėtai laimėtas pareigas, taikytini įstatyme nustatyti neigiamo pobūdžio turtiniai padariniai, inter alia (be kita ko), Darbo kodekse įtvirtintas reikalavimas darbdaviui išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo nepriėmimo į darbą dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus.
Įvertinus bylos medžiagą ir teisinį reglamentavimą, konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog ginčo laikotarpiu pareiškėja neatitiko nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovė netinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl to priėmė neteisėtą bei nepagrįstą Įsakymą, kuris naikinamas, o pareiškėjos skundas tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84−87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos J. A. skundą tenkinti.
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. P-38, kuriuo J. A. nepriimta į karjeros valstybės tarnautojo Juridinio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas laimėjus konkursą, panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą;
Įpareigoti atsakovę priimti J. A. į konkurso būdu laimėtas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojo Juridinio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas.
Priteisti pareiškėjai iš atsakovės darbo užmokestį nuo priėmimo į konkurso būdu laimėtas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojo Juridinio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas datos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, laimėjus konkursą į Panevėžio rajono savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojo Juridinio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.