Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ techniko-specialisto pareigose, Lietuvoje neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t.y. 2019 m. spalio 10 d. apie 07.30 val. Statybininkų ir Lauko gatvių sankirtoje, Vilkaviškio mieste, vairuodamas R. M. priklausantį automobilį „Toyota Avensis“ valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 p. reikalavimus, pagal kuriuos eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, 154 p. reikalavimus pagal kuriuos nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, 158 p. reikalavimus pagal kuriuos sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas, kliudė Statybininkų gatve, Vilkaviškio mieste dviračiu važiuojančią S. J. ir padarė nukentėjusiajai sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, t.y. padarė veiką numatytą BK 281 str. 1 d.

Kaltinamasis E. B. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad įvykis įvyko ankstų rytą, 7.30 val., buvo smulkus lietus, prieblanda ir jam atrodė, kad lauke buvo neapšviesta gatvė. Jis veždamas savo draugę į darbovietę, panašiai po 7.10 val. ar 7.05 val., nuvežęs grįžo tuo pačiu keliu važiuoti į darbą, į Marijampolės katilinę. Privažiuojant prie Lauko ir Statybininkų gatvių sankryžos pažiūrėjo į laikrodį ar spės atvažiuoti iki darbo. Privažiuojant prie sankryžos sustojo, kad apsižiūrėti ar nemaišo kitos transporto priemonės. Po to atkreipė dėmesį į dešinę pusę, į pėsčiųjų perėją, pėsčiųjų nebuvo, bet prieš pora šimtų metrų važiavo kitas automobilis ir jis minimaliu greičiu pradėjo savo manevrą, kad neišvažiuoti į priešpriešą ir, kad nekliudyti bordiūro nes „Tojota“ mašina yra ilga ir ten ypač reikia būti atsargiu. Jau baigdamas manevrą pastebėjo krentantį siluetą, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo ponia S. J.. Išlipus net nespėjo įsijungti avarinius signalus pribėgo ir pirmiausia atkreipė dėmesį kas guli. Pastebėjo, kad kairėje pusėje ties priekiniu ratu gulėjo dviratis ant kairio šono, o šalia dviračio gulėjo nukentėjusioji. Priėjęs pirmiausia apžiūrėjo ar yra kokių sužalojimų, bet nei kraujo, nieko nepastebėjo. Iš paskos jai važiavo automobilis, jis truputį apakino ir mano, kad todėl nepastebėjo nukentėjusiosios. Jis sustojo, jo savininkas dar padėjo pakelti ponią S. J. ant kojų. Kokiomis replikomis su ja apsimėtė nei jis pats, nei ponia neįrodys nes tai buvo jų dialogas. Po to jis pasiūlė poniai S. J. kartu važiuoti į ligoninę nes norėjo pažiūrėti, išklausyti daktarų išvadas kokios yra pasekmės. Paėmęs jos dviratį pastatė savo kieme, nes įvykis įvyko būtent prie jo namo ir į jos klausimą kada galės jį pasiimti atsakė, kad bet kada. Važiuodamas jis poniai S. J. paaiškino kodėl ji buvo be liemenės ir parodė į kelio darbininkus, kaip jie apsirengę, kaip turi elgtis. Privažiavo prie pat ligoninės priėmimo skyriaus durų ir po to paprašė ponios S. J. palaukti kol pastatys mašiną į aikštelę ir jie kartu nueis pas daktarus. Pastačius mašiną atėjo prie priėmimo skyriaus durų, bet ponios nerado. Įėjo į vidų, pasiklausė pas seselę ar buvo tokia moteriškė, ji pasakė, kad tokios nebuvo. Tada apėjo visą pirmą aukštą, užmesdamas žvilgsnį į kiekvieną kabinetą, bet ten nei rūbų nei ponios S. J. nebuvo.

Pamena kokia tai buvo diena, žino, kad įvykis įvyko spalio 10 dieną. Lauko ir Statybininkų gatvių sankryža yra šalutinė. Jis privalo praleisti pagrindiniu keliu judančias transporto priemones. Jis įsitikino, kad neatvažiuoja jokia transporto priemonė, prie sankryžos buvo sustojęs visiškai nes ten yra tokios kliūtys. Spalio mėnesį dar buvo lapai ant medžių ir prie sankryžos Lauko gatvės namas Nr. 2 irgi su žalumynais ir ten toks klastingas posūkis yra, nes eina tiesiai, o po to išvažiuoji į Statybininkų gatvę. Dviračio nematė, o tą kitą automobilį pamatė, kai buvo pravažiavęs nuo šviesoforo gal 10-15 metrų, jis tik atliko manevrą ir jo žibintai buvo tiesiai prieš jį. Pamatęs automobilį pažiūrėjo, įvertino ar jis toli ir ar nėra pėsčiųjų prie perėjos, ar niekas nesiartina dar pažiūrėjo į dešinę įvertinti situaciją. Automatiškai prieš pradedant manevrą užmeta akį sekundei į dešinę ir pagalvojo, kad spės atlikti manevrą nes ta mašina važiavo neskubėdama. Jis jau beveik buvo ištiesinęs mašiną kai pamatė siluetą, liko visai nedaug, kad galutinai ištiesintų. Tuo momentu buvo atkreipęs dėmesį į dešinę pusę ir kažkas prie lango sujudėjo, ir pamatė krintantį siluetą, tada sustojo. Viskas buvo aprašyta pirminiuose parodymuose, kad jokių sužalojimų ant mašinos nebuvo, todėl galimai ponios S. J. dviračio ratas kliudė jo automobilio ratą, priekinį kairės pusės ratą. Jis ją pamatė per langą. Kažkas sujudėjo ir jis tai pastebėjo staigiai sureaguodamas iš karto į šį įvykį.

Be akinių į tolį jis mato, bet vairuoja su akiniais. Tą dieną buvo su akiniais, pas jį yra tyrimai, specialiai turi gydytojo tyrimus ir jam išrašyti akiniai. Vairuojant jam akiniai yra būtini ir tą dieną buvo su jais.

Įvykis įvyko taip, kai po septynių penkios-dešimt išvažiavo iš Lauko gatvės nuvežti draugę į darbą nes buvo blogos oro sąlygos ir įprastu keliu grįžo į Lauko gatvę ir tiksliai gali pasakyti, kad buvo laikas 7.29 val. Po septynių penkios nuvežė savo draugę, o kai įvyko įvykis pažiūrėjo į laikrodį ir rodė 7.29 val.

Dėl stuktelėjimo kaip čia pasakius, jis važiuodamas visada paleidžia muziką ir negirdėjo ar buvo stuktelėjimas, tik pamatė krentantį siluetą, o smūgio nepajuto.

Prieš įvykį važiavo Lauko gatve, prie sankryžos buvo visiškai sustojęs. Toje vietoje iš dešinės pusės yra namas, Lauko 1, iš kairės pusės namas Lauko 2. Jo namas nuo sankryžos 5-6 metrai, o namas Lauko 2 nutolęs gal 10 metrų nuo sankryžos. Prie sankryžos yra medis ir tvora su žalumynais. Jis prie sankryžos priartėjo pagal taisykles dešine kelio puse. Matė kitą automobilį, iš kairės pusės pamatė automobilį, jis buvo gal 250 metrų iki to namo prie sankryžos. Priekyje buvo atvažiuojantis automobilis, panašiai 200 metrų atstumu.

Kontaktas galimai buvo į kairį priekinį ratą. Jis buvo jau beveik užbaigęs manevrą, suko į dešinę pusę. Nukentėjusios nematė, neįsivaizduoja kaip ji galėjo atsitrenkti į priekinį kairį automobilio ratą.

Su civiliu ieškiniu susipažino, yra trečiasis asmuo. Jis įdėmiai perskaitė civilinį ieškinį ir ten aiškiai viskas parašyta, abejotina dėl civilinio ieškinio tenkinimo.

Nukentėjusios neatsiprašė. Įvykio metu automobilyje buvo vienas.

Tas kitas vairuotojas, kuris jam padėjo po įvykio tai jo nežino. Kai viskas įvyko jis privažiavo iš savivaldybės pusės, iš ten atvažiavo ir ponia. Jis buvo priėjęs apžiūrėti įvykio vietą, bet jis jam nėra žinomas. (b.l. 167-168).

Nukentėjusioji S. J. teismo posėdžio metu parodė, kad spalio 10 dieną, ji turėjau tris tikslus, tai jai reikėjo nuvažiuoti į ligoninę, į masažą 8 valandai, 10 valandai į mankštą, o po to buvo laisvas laikas ir planavo važiuoti pas save į daržą. 7.30 val. kai supypsėjo radijas ji apsirengė striukę ir išėjo iš namų. Apačioje iš rūsio išsivedė dviratį ir sėdo važiuoti. Atvažiavo prie sankryžos, ten didelė sankryža prie savivaldybės, nulipusi nuo dviračio ir persivedė dviratį, po to persivedė per Statybininkų gatvę ir dar pasivedė toliau, o panašiai prie mokesčių inspekcijos sėdo važiuoti. Važiuodama artėjo prie Lauko gatvės, matė kaip išsuko automobilis, stabtelėjo, pažiūrėjo ir nusuko. Tada atvažiavo dar vienas automobilis, manė, kad ir jis sustos. Jai privažiavus prie pat jo, ratai jau buvo ant „zebro“, o jis nestojo. Tada ji dirstelėjo ar niekas neatvažiuoja iš paskos ir stengėsi išvengti susidūrimo, pasuko, bet jai į užpakalinį ratą ir ją nužėrė. Kokia tai buvo automobilio dalis ji tikrai nežino. Vairuotojas išlipo ir klausia kas ką, ima ją už dešinės pusės. Ji nuvirto į dešinę ir dviratis ant dešinės pusės, nuversta buvo ant dešinės pusės, krito ant dešinės alkūnės. Tas žmogus ją ima ir purto už tos dešinės rankos, ji jam sako, kad labai skauda, o jis vis tiek purto, tada dar kartą užrėkė, kad labai skauda ranką ir neturi kaip atsistoti. Po to privažiavo jaunas vyras ir labai išmaniai padėjo jai atsikelti. Kas pakėlė dviratį negali prisiminti, bet kažkas jį pastatė prie namo sienos. Kad dviratį E. B. įsivedė į savo kiemą tai tiesa, nes ji pati negalėjo važiuoti ir prašė E. B. nuvežti ją į ligoninę, į masažą. Buvo įsitikinusi, kad tik susimušė, kad nieko baisaus. Nuėjusi pas masažuotoją dar nusirengė, atsigulė, jis pradėjo masažuoti, bet jau negalėjo kentėti. Masažistas tada pasakė, kad čia nebus tik sumušimas, gal lūžis ir padėjo apsirengti. Tada ji atėjo į greitąją, į pirmą aukštą. Ten jau laukė du ekipažai policijos ir tuo metu įėjo E. B.. Jis ją pamatęs užsisuko ir daugiau nežiūrėjo į jos pusę.

Ji važiavo dešine kelio puse. Važiuodama matė iš dešinės važiuojantį automobilį, jis prie sankryžos nusuko, iš paskos jam važiavo šis žmogus. Ji jau prie pat Lauko gatvės mato, kad jis važiuoja per pėsčiųjų perėją Lauko gatvės ir mato, kad nestoja, ir metėsi į kairę pusę, kad išvengti susidūrimo. Stabdyti jai jau nebuvo kur nes jis jau buvo prie pat. Negalėjo sukti į dešinę nes buvo visiškai jam prieš akis. Tik dirstelėjo ar nieko nėra iš paskos ir tada pasuko į kairę stengdamasi išvengti susidūrimo, o kai pasukau jis privažiavo ir užkliudė jai ratą, pastūmė iš galo. Vairuotojas sustojo, jo mašina stovėjo jau beveik įsukusi į Statybininkų gatvę, bet dar nevisiškai. Jo priekinis ratas stovėjo ant bordiūro nes pastebėjo tai kai priėjo prie savo dviračio. Bordiūras neaukštas, bet gal pas žmogų tokia mada taip sukti. Mašina gal nevisiškai buvo išvažiavusi į Statybininkų gatvę, gal per pus. Ant bordiūro stovėjo priekinis ratas, jau trupučiuką toliau nuo paties posūkio, pagalvojo, kad užvažiavo jis ant bordiūro tai kaip nuvažiuos.

Ikiteisminio tyrimo metu teisingai viską papasakojo, viską teisingai sakė, tada jau buvo sugipsuota. Buvo apklausta tą pačią dieną. Protokolą jai perskaitė, užrašyta buvo teisingai, trafaretiškas aprašymas buvo ir visa tai buvo teisinga.

Nežino kas ten buvo, kaip užrašyta tiksliai, gal nedaklausė visko iki galo policijoje. Tai buvo tą pačią dieną, bet yra šokas ir apie tikslius metrus nežino. Ji neatsitrenkė, ją nutrenkė. Jei būtų atsitrenkusi būtų kritusi į kairę pusę arba ant mašinos, o krito ant dešinės nes mašina važiuodama užkabino jos užpakalinį ratą ir ją nustūmė. Ji važiavo ne stačiai, o atlikdama manevrą, suko į kairę pusę, o krito ant dešinės. Dviratis taip pat buvo dešinėje, jai ant kojų. Dviratis gulėjo, mašinos stovėjimo atžvilgiui, jau šiek tiek ten kur Lauko gatvė įsilieja į Statybininkų gatvę. Ji jau buvo įsukusi į Statybininkų gatvę tai ji maždaug ties mašinos viduriu gulėjau. Dviratis buvo jai ant kojų, o kojos buvo į kairę pusę lyginant mašinos atžvilgiu. Kaip mašina priekiu stovėjo taip ir jos galva ta pačia kryptimi, ji galva neatsitrenkė į mašiną ir galvoja, kad jis užkabino jos užpakalinį ratą ir ją nustūmė. Tuo metu nelijo, bet buvo apsiniaukus diena. Iš paskos jai automobilio nebuvo jokio, jis privažiavo tada kai jau gulėjo ant asfalto, jis atvažiavo nuo savivaldybės pusės, ta pačia kryptimi kaip ir ji atvažiavau, bet vėliau kai ji jau gulėjo.

Į priėmimą kaltinamasis jai nesiūlė važiuoti, ji jo pati pareikalavo, kad jis nuvežtų į masažą, nes pati važiuoti jau negalėjo, labai skaudėjo ranką.

Jos dviratis „Saliut“. Ant ratų buvo atšvaitai, oranžiniai ir buvo uždėtas mirksiukas ant užpakalinės dviračio dalies, ten yra toks ilgas atšvaitas ir ant jo buvo uždėtas mirksiukas, bet po smūgio jis jau nežibėjo, o priekyje nieko nebuvo. Liemenės nevilkėjo, buvo su striuke, treninginėmis kelnėmis, striukė tamsi. Įvykio metu dviratis nebuvo apgadintas, bet ji dar juo nevažiavo, o pareigūnai sakė, kad dviračiui sužalojimų nėra, jis jam yra gražintas.

Ieškinį palaiko iš moralinės pusės, ji svarbiausia. Jis jos neatsiprašė, neatpažino ir jam buvo visai tas pats, jis būtų ją palikęs jei nebūtų pareikalavusi nuvežti į masažą. Ji važiavo į masažą, o ne į greitąją (b.l. 168-170).

Tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija, kad 2019-10-10 apie 08.30 val. E. B., vairuodamas automobilį Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas šalutiniu keliu, Vilkaviškyje, Statybininkų ir Lauko gatvių sankirtoje prie namo pažymėto Nr. 1, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios dviratininkės S. J., ko pasėkoje šią kliudė. Eismo įvykio metu nukentėjo dviračio vairuotoja S. J., kuriai Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyriuje buvo nustatytas dešinio žastikaulio pergumbinis lūžis (b.l. 4).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota informacija, kad eismo įvykio vieta yra Lauko ir Statybininkų gatvių sankirta Vilkaviškyje (b.l. 6-9).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota informacija, kad eismo įvykyje dalyvavęs dviratis išoriškai neapgadintas, patikrinus apšvietimo signalų prietaisų būklę nustatyta, kad priekyje apšvietimo prietaiso nėra, o gale esantis neveikia (b.l. 32-35).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota informacija, kad automobilis Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išoriškai neapgadintas (b.l. 37-41).

Specialisto išvadoje Nr. G 553/2019 (09) užfiksuota informacija, kad S. J. klinikiniais duomenimis konstatuota dešinio žastikaulio pergumburinis lūžimas buvo padarytas kontaktuojant su kietomis bukomis autotransporto dalimis, o taip pat galimai nukentėjusiajai krentant ir kontaktuojant su analogiškų savybių turinčiais kelio važiuojamosios dalies nelygumais, galimai 2019-10-10 įvykusio eismo įvykio metu ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. S. J. kontaktas su žalojančiu paviršiumi galėjo būti dešinės alkūnės sritis (b.l. 51).

2019-10-10 d. alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0077 08.06 val. E. B. nustatytas 0,00 promilės blaivumas, 08.09 val. S. J. nustatytas 0,00 promilės blaivumas (b.l. 102-104).

Motyvuojamoji dalis

BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimą(toliau KET), nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių. Priežastinis ryšys kaltinant asmenį pagal BK 281 straipsnį nustatomas tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nurodant konkretų punktą, ir kilusių padarinių. Nusikalstama veika (BK 281 str.), kuria pažeidžiamos Kelių transporto eismo saugumo taisyklės, padaroma neatsargia kaltės forma, dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 3 d.), t. y. nustačius subjektyviojo požymio buvimą – kad kaltininkas (transporto priemonės vairuotojas), nors ir nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Baudžiamoji atsakomybė už Kelių eismo taisykles pažeidžiančius kaltus veiksmus pagal BK 281 straipsnį kyla, kai jie susiję priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje nurodytais padariniais. Šis nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis konstatuojamas tuo atveju, kai būtent kaltininko (vairuotojo) padarytas KET pažeidimas lemia padarinių atsiradimą.

Teismas daro išvadą, jog šioje byloje surinktų įrodymų visetas duoda pakankamą pagrindą pripažinti, kad E. B. vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 9 punktas reglamentuoja, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. 154 punktas reglamentuoja, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Kelių eismo taisyklių 158 punktas, reglamentuoja, kad sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas. Sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostą. Šio reglamentavimo pažeidimas inkriminuotas kaltinamajam.

Taigi šiuo atveju konstatuotina, kad

E. B. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, Statybininkų ir Lauko gatvių sankirtoje, Vilkaviškio mieste, vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“ valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kliudė Statybininkų gatve, Vilkaviškio mieste dviračiu važiuojančią S. J. ir padarė nukentėjusiajai sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Teismas įvertinęs įrodymų visuma neabejoja, kad kaltinamasis neatsižvelgė į eismo sąlygas, nebuvo pakankamai atidus. Tarp jo veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšis. Akivaizdu, kad jeigu jis nebūtų padaręs Kelių eismo taisyklių 9, 154 ir 158 punktų pažeidimo, eismo įvykis nebūtų įvykęs ir nukentėjusioji nebūtų sužalota. Jo veiksmai pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti.

Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka, yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina byloje nustatytas faktines aplinkybes, E. B. kaltę, jie papildo vienas kitą, abejoti jais teismas neturi pagrindo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis būdamas eismo dalyviu bei turėdamas pareigą laikytis Kelių eismo taisyklių, turėdamas galimybę konkrečioje situacijoje suprasti veiksmų pavojingumą bei numatyti sužalojimą kaip veikimo pasekmę, nesilaikė visų atsargumo priemonių, atlikdamas manevrą nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kuo sukėlė pavojų kitam eismo dalyviui, jo turto saugumui ir aplinkai, sudarė kliūtį jos eismui, važiuodamas šalutiniu keliu nedavė kelio kitai transporto priemonei artėjančiai prie sankryžos pagrindiniu keliu, sukdamas sankryžoje į dešinę nedavė kelio dviračio vairuotojai kertančiai eismo juostą į kurią jis suko, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 154 ir 158 p.p. reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis ir buvo nesunkiai sutrikdyta S. J. sveikata. Atsižvelgiant į nurodytą, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 1d.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t.y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis nusikalto ir teismo teisiama primą kartą. Padarė neatsargų nusikaltimą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis pripažino padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Už šią nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriamos bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. E. B. neteistas, dirbantis, gauna pastovias pajamas. Šių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam turi būti skiriama baudos bausmė.

Nustatant baudos dydį, teismas atsižvelgia, į tai, kad kaltinamojo pajamos nedidelės, nustatyta tik atsakomybę lengvinanti aplinkybė, Kelių eismo taisyklių pažeidimas daugiau bendro pobūdžio, nėra šiurkštus, tai rodo mažesnį veikos pavojingumą. Kaltinamasis administracinėmis nuobaudomis nebaustas, nusikalstama veika vertintina kaip daugiau atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningai išplaukianti iš kaltinamojo elgesio visumoje. Skirtina baudos bausmė artima minimaliai. Be to, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo skirti baudžiamojo poveikio priemonės, uždraudžiant naudotis specialia teise.

Nustatyta tik viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra sąlygų numatytų BK 39 straipsnyje visumos, tai yra 2 punkte numatytos sąlygos, todėl nėra įstatyminio pagrindo kaltinamąjį atleisti nuo atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Teismas konstatuoja, kad neabejotina, jog nukentėjusioji turi teisę į žalos atlyginimą 6.250 str. pagrindais. To iš esmės neginčijo ir atsakovai, nurodydami, kad draudimo išmoka yra pakankama. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą tais atvejais, kai eismo įvykio metu automobilis yra draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, patirtą turtinę ir neturtinę žalą tam tikrose ribose atlygina draudimo bendrovė, pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str.). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (LR CK 6.250 str.) nenustato, todėl neturtinę žalą vertina teismas, nes tai yra fakto klausimas.

Neturtinė žala kiekvienu atveju vertintina individualizuotai, atsižvelgiant į įstatyme (CK 6.250 str.) numatytus kriterijus. Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė dvasinius išgyvenimus, bei nepatogumus, skausmą. Nukentėjusioji buvo gydoma pakankamai ilgą laiko tarpą, dėl sužalojimų patyrė diskomfortą, bei turėjo buitinių nepatogumų. Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra ir žalą padariusio asmens kaltės laipsnis bei forma. Neabejotinai nustatyta, kad E. B. padarė neatsargų nusikaltimą, civiliniam ieškovui žala atsirado dėl kaltinamojo neatsargaus neteisėto elgesio, pasireiškusio neatidumu, nedėmesingumu, per dideliu pasitikėjimu, tokio elgesio turinys ir kryptis nebuvo nukreipti padaryti žalą kitam asmeniui ar asmenims, E. B. pažeidimą padarė būdamas blaiviu.

Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra taip pat vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui, tačiau nurodomi kriterijai negali būti lemiami, kai žala padaryta sveikatos sužalojimo atveju. Esminiu neturtinės žalos atlyginimo kriterijumi, sužalojus sveikatą, yra dėl to atsiradusios pasekmės ir patirti arba patiriami dvasiniai išgyvenimai, be to šiuo konkrečiu atveju labai svarbus ir pačios nukentėjusiosios elgesys. Šiuo atveju vertintina, kad nukentėjusiajai padarytas sveikatos sutrikdymas vertinamas kaip nesunkus, be to nukentėjusioji, eismo įvykio metu nebuvo apsirengusi ryškiaspalvės liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, jos dviračio priekyje nedegė baltos šviesos žibintas, tokiu būdu elgėsi labai nerūpestingai ir neatsargiai, kas teismo vertinimu taip pat įtakojo jos patirtą skausmą, nepatogumus.

Be to, pažymėtina, kad teismų formuojamoje praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 580 Eur iki 3000 Eur (Klaipėdos apygardos teismo 2019-01-17 nutartis byloje 1A-62-380/2019, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015 ir kt.), taigi nagrinėjamoje byloje nukentėjusio prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžio suma (įvertinus jau atlygintą 2400 eurų sumą) yra maksimali formuojamoje teismų praktikoje priteisiama suma. Teismo vertinimu, pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas ir paminėtas faktines aplinkybes, nukentėjusiai S. J. draudimo nustatytas ir išmokėtas 2400 eurų neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei suformuotą teismų praktiką, nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios didintų E. B. ar jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, be to, nėra duomenų, kad nukentėjusiosios sveikatai kilo tokie padariniai, kurie turėtų itin neigiamą įtaką jos sveikatai ir gyvenimo kokybei ateityje, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo BK 281 straipsnio 1dalyje numatytų nusikalstamų veikų bylose. Civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnio 1dalis).

Kaltinamajam kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo metu paskirta nebuvo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pakvitavimu saugojimui grąžintas E. B. (b.l. 42) bei dviratis, kuris pakvitavimu saugojimui grąžintas S. J. (b.l. 36), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini savininkams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 35 bausmių bei nuobaudų dydžio, t.y. 1750 Eur ( tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas –188659752, vieną iš pasirinktų sąskaitų, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

S. J. pareikštą civilinį ieškinį atmesti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pakvitavimu saugojimui grąžintas E. B. bei dviratis, kuris pakvitavimu saugojimui grąžintas S. J., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini savininkams.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.