- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-23
- Bylos Nr.
- e2A-165-856/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Stiebas“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rūdė“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stiebas“ bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rūdė“, veikiančios per filialą „Rūdės stiklas“, apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5015-772/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Stiebas“ ieškinį atsakovei uždarosios akcinės bendrovės ,,Rūdė“ filialui ,,Rūdės stiklas“ dėl skolos, delspinigių, moralinės (neturtinės žalos) atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - ir UAB) „Stiebas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Rūdė“ filialo „Rūdės stiklas“ 34585,98 Eur (33686 Eur skola, 658,98 Eur delspinigiai), 100 000 Eur neturtinės žalos, bylinėjimosi ir išieškojimo išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad faktinis bylos pagrindas – turtinė prievolė iš 2014-04-17 Statybos rangos sutarties Nr. 2014/04/17, sudarytos tarp UAB „Stiebas“ ir atsakovės UAB „Rūdė“ filialo „Rūdės stiklas“. Ieškinys teikiamas dėl atsakovės veikimo nesilaikant sutarties vadų ir darbų neatitikimo pagal sutarties sąlygas. Sutartinių darbų pabaiga numatyta 2014-09-05, tačiau darbai pagal sutartį nepriduoti iki ieškinio pateikimo dienos. Atsakovei neatlikus darbų, ieškovei negrąžintas avansinis mokėjimas. Atsakovei neatlikus darbų pagal sutartį, buvo padaryta žala ne tik ieškovei, bet ir tretiesiems asmenims.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Rūdė“ filialas „Rūdės stiklas“ atsiliepimu į ieškinį prašė laikyti ieškinį dėl skolos priteisimo nepaduotu, o tuo atveju, jeigu bus netenkinamas šis reikalavimas – ieškinį atmesti, už piktnaudžiavimą procesu – nepagrįsto ieškinio pateikimą, paskirti ieškovei 2896 Eur baudą, priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinys neatitinka CPK 439 str. 3 d. reikalavimų, todėl turėjo būti laikomas nepaduotu, civilinė byla palikta nenagrinėta. Ieškovė pareiškė nepagrįstą ieškinį ir jame nuslėpė bylai esmines aplinkybes – 2015 metais buvo sudarytas sutarties pakeitimas, buvo pakeisti sutarties įvykdymo terminai, ieškovė užsakė papildomus darbus, kuriuos vengia priimti. Ieškovė nėra nurodžiusi nei vienos teisės normos ir nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovė reikalauja iš atsakovės grąžinti avansą, nei kokiu teisiniu pagrindu reikalauja priteisti neturtinę žalą. Ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų, kad ieškovė patyrė moralinę žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė į valstybės biudžetą iš ieškovės UAB „Stiebas“ 939,00 Eur žyminį mokestį (teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta valiuta – litai).
5. Teismas nurodė, kad 2014 m. balandžio 17 d. ieškovė ir atsakovė sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2014/04/17 dėl pastato fasadinių stiklinimo su tambūru atitvarų (durų) įrengimo darbų administracinės paskirties pastate adresu Ateities g. 31, Vilniuje (sutarties III dalies 3.1.p.). Šios sutarties 3.1. punkte šalys nurodė sutarties objektą ir numatė, kad atsakovas įsipareigoja atlikti rangos darbus nurodytu adresu. Po to šalys 2015-05-21 sudarė papildomą susitarimą Nr. 1, kuriuo pakeitė kai kurias anksčiau pasirašytos sutarties sąlygas.
6. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė nekokybiškai atliko sutartyje numatytus darbus. Tuo pačiu ieškovė nepateikė teismui nepriklausomo statybos darbų specialisto ar eksperto išvados dėl atsakovės atlikto darbo kokybės įvertinimo, kas leistų konstatuoti, jog pastarasis pažeidė bendruosius tokių sutartinių santykių reikalavimus, kadangi pastatas jau yra eksploatuojamas. Be to, ieškovė tik iš dalies įvykdė teismo įpareigojimą pateikti papildomus duomenis, susijusius su šalių ginču.
7. Teismas konstatavo, jog rangovui atlikus statybos darbus, užsakovas juos vienašališkai jau yra priėmęs ir jais ilgesnį laiką naudojasi, kas leidžia daryti išvadą, jog jis sutiko su atliktų darbų rezultatu, todėl, vadovaujantis prievolių teisės nuostatomis, nėra pagrindo atsakovę laikyti skolininku dėl sutartinės prievolės pažeidimo.
8. Teismas nurodė, kad darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.662 straipsnis), tiek specialiosiose normose (CK 6.694 straipsnis). Pagal abiejų straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kuriais užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus, tačiau byloje tokių aplinkybių, kad užsakovas (ieškovė) nepagrįstai ar pagrįstai (aukščiau išvardintais atvejais) būtų atsisakiusi priimti rangovo (atsakovės) perduodamus darbo rezultatus, nėra.
9. Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad atsakovė privalo grąžinti užsakovui avansą dėl to, jog netinkamai atliko statybos rangos darbus, kadangi šalys nepasirašė tarpusavio atliktų darbų akto. Teismo vertinimu, nors šis aktas nėra pasirašytas abiejų ginčo šalių, tačiau atsakovė jį pasirašė vienašališkai (CK 6. 694 str. 4 d.). Kuomet aktą pasirašo tik vieną iš šalių, kita šalis gali kreiptis į teismą dėl pripažinimo pagrįstai atsisakant jį pasirašyti, tačiau ieškovė šia subjektinės teisės gynyba nepasinaudojo. Teismui patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimą dėl atsakovei sumokėto avanso grąžinimo, užsakovė taptų nepagrįstai praturtėjusia, kadangi konkliudentiniais veiksmais yra priėmusi atsakovės atliktą darbą ir juo naudojasi. Vien šio dokumento nepasirašymas iš ieškovės pusės negali būti laikomas tinkamu įrodymu, jog atsakovė yra skolinga ieškovei.
10. Ieškovei nepateikus įrodymų, teismas atmetė ieškinio argumentą, jog atsakovei netinkamai atlikus darbą, yra kompromituojamas užsakovo, kuris statybų versle dirba 20 metų, geras vardas.
11. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pačios atsakovės ar jai pavaldžių darbuotojų veiksmai (neveikimas) turėjo įtakos ginčui tarp šalių kilti, ne visada savalaikiai buvo reaguojama ir į ieškovės pateiktą informaciją, bylinėjimosi išlaidų atsakovei nepriteisė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
12. Ieškovė UAB „Stiebas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti liudytoju V. J. bei N. M.. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Atsiliepimas
12.1. Atsakovė savo atsikirtimų pagrindu nurodo, kad darbus atliko tinkamai, tačiau ieškovė neįvykdė rangos sutarties nuostatų, kadangi nėra pasirašytas darbų priėmimo - perdavimo aktas ir nesumokėta visa sutarties kaina už atliktus darbus. Ieškovės pastebėjimu, sutartyje numatyti darbai nėra atlikti iki pat šios dienos, atsakovė nesiekė pašalinti trūkumų, nors ir bandė apgauti teismą, teikdama anksčiau atliktų darbų duomenis, kurie buvo apmokėti dar iki sutarties terminų atnaujinimo.
Žemesnės instancijos teismas
12.2. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui nepriklausomo statybos darbų specialisto ar eksperto išvados dėl atsakovės atlikto darbo kokybės įvertinimo, kas leistų konstatuoti, jog pastaroji pažeidė bendruosius tokių sutartinių santykių reikalavimus, kadangi pastatas jau yra eksploatuojamas. Šis teiginys negali būti vertinamas kaip atitinkantis realybę, nes darbų neįmanoma įvertinti, kadangi jie iš vis niekada nebuvo atlikti. Darbai, kuriuos nurodo atsakovė, buvo atlikti anksčiau, pilnai apmokėti ir dėl jų ieškinio šioje byloje ieškovė nereiškė.
12.3. Atsakovės veiksmai neįtakojo statybos užbaigimo akto, todėl laikyti, kad atsakovė savo darbus atliko tinkamai vien todėl, kad pastatas buvo priduotas, nėra teisinga ir logiška. Šis ieškinys yra paduotas dėl neatliktų darbų jau priduotame pastate, įrengiant gerbūvį. Darytina išvada, kad visos teismo nustatytos aplinkybės sudaro teisinį pagrindą ieškovei reikalauti iš atsakovės grąžinti sumokėtą avansą.
12.4. Atsakovei buvo sudaryta galimybė užbaigti pradėtus darbus, atlikti neatliktus darbus ir pašalinti trūkumus, tačiau atsakovė tik imitavo tokius siekius ir teikdama melagingus duomenis klaidino teismą, siekdama vienintelio tikslo - išvengti piniginės prievolės. Dėl šių priežasčių laikytina, kad ieškinys yra teisėtas, o ieškovė veikė sąžiningai, todėl ieškinys turėtų būti tenkintas visiškai.
12.5. Ieškovė niekada neatsisakė priimti darbų aktų, o priimti jų negalėjo, nes neturėjo tokios galimybės, kadangi atsakovė niekada jų neteikė. Dėl šios priežasties laikytina, kad ieškinio atmetimas remiantis šia aplinkybe yra nepagrįstas, neteisėtas ir pažeidžiantis ieškovės teises.
13. Atsakovė UAB „Rūdė“ filialas „Rūdės stiklas“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti atsakovei 1969,78 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, o taip pat bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
13.1. Sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų yra grindžiama prielaidomis. Sprendime teismas nurodė, jog bylinėjimosi išlaidos apeliantui yra nepriteisiamos vadovaujantis istoriškai susiformavusiomis bylinėjimosi išlaidų teorijomis, atskirai išskirdamas priežasties teoriją. CPK 263 str. 1 d. įtvirtina reikalavimą sprendimui - jis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Tačiau sprendime teismas ne tik nenurodė, kuo remiantis yra taikoma istoriškai susiformavusi bylinėjimosi išlaidų doktrina, bet ir kur tokia doktrina yra suformuota ar įtvirtinta, kas rodo, jog toks sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
13.2. Kadangi ieškinys buvo atmestas, apeliantė CPK 98 str. 1 d. pagrindu turėjo teisę gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atitinkamai, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų apeliantei atmetimo, kuri yra grindžiama ne imperatyvia CPK 98 str. 1 d. nuostata, o doktrinoje aprašytomis istoriškai susiformavusiomis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teorijomis, yra nepagrįsta, pažeidžia CPK 3 str. ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. nurodytus bylų nagrinėjimo šaltinius, tarp kurių visų pirma yra įtvirtinti įstatymai. Teismas sprendime privalėjo vadovautis CPK 98 str. 1 d. įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisykle ir priteisti apeliantei bylinėjimosi išlaidas.
13.3. Teismo sprendime suformuotos išvados ir teiginiai, jog apeliantės darbuotojų veiksmai turėjo įtakos ginčui tarp šalių ir kad nepaisant to, jog ieškinys yra nepagrįstas, atsakovei vis tiek yra nepriteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos, yra nenuoseklios, prieštaringos, nepagrįstos, todėl sprendimas šioje dalyje turi būti pakeistas.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Rūdė“ filialas „Rūdės stiklas“ prašo ieškovės UAB „Stiebas“ apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodė, kad apeliantė UAB „Stiebas“ nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių teismo sprendimo ar jame esančių išvadų neteisingumą, apeliacinis skundas nėra grindžiamas sprendime netinkamai pritaikytomis teisės normomis ar nukrypimu nuo formuojamos vieningos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Visi apeliantės argumentai yra grindžiami vien nuomone ir vidiniu įsitikinimu, kuris yra paneigtas byloje esančiais įrodymais. Apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ar įrodančių apeliantės ieškinio dalyką - kad atsakovė, gavusi avansą, neatliko jokių darbų. 2016 m. rugpjūčio 18 d. vienašalis priėmimo-perdavimo aktas yra leistinas rašytinis įrodymas, kuris paneigė ir paneigia tokias apeliantės prielaidas, nes juo buvo pilnai perduoti visi darbai, kurių vertė viršijo avanso sumą. Apeliacinės instancijos teismas turi atmesti apeliantės prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ar liudytojo kvietimo, nes tokį liudytoją (įrodymus) apeliantė galėjo ne kartą kviesti pirmos instancijos teisme, tačiau nei karto nesinaudojo tokia galimybe.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ar atsiliepimų į juos ribas.
16. Ieškovė UAB „Stiebas“ prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismo posėdžio metu apklausti liudytojus V. J. ir N. M..
17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Taipogi pažymėtina, jog apeliacija yra ne bylos nagrinėjimas iš naujo, o tik priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Ieškovės nurodomi liudytojai galėjo būti apklausti pirmosios instancijos teismo posėdyje, tačiau ieškovė tokio prašymo pirmosios instancijos teismui neteikė.
18. Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys 2014 m. balandžio 17 d. pasirašė Statybos rangos sutartį Nr. 2014/04/17 dėl pastato fasadinių stiklinimo su tambūru atitvarų (durų) įrengimo darbų administracinės paskirties pastate adresu Ateities g. 31, Vilniuje (sutarties 3.1.p). Šios sutarties 7.1. punkte šalys numatė, kad rangovas sutarties ir darbų vykdymą pradeda 2014 m. balandžio 24 d. ir baigia 2014 m. rugsėjo 5 d. Sutarties 8.14. punktas numatė, kad rangovas ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas raštu informuoja užsakovą apie galutinį darbų užbaigimą, darbai galutinai laikomi užbaigti, kai pasirašomas baigiamasis darbų atlikimo aktas (Priedas Nr. 6 „Baigiamasis darbų atlikimo aktas“). 2015-05-21 papildomu susitarimu Nr. 1 prie Statybos rangos sutarties Nr. 2014/04/17 šalys susitarė pakeisti darbų atlikimo terminus 20, 30 ir 40 dienų prieduose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 nurodytiems darbams (41 b. l.). Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai. Statybos rangos sutarčiai reglamentuoti skirtos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) šeštosios knygos XXXIII skyriaus pirmojo ir trečiojo skirsnių normos. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 str. 1 d.).
19. Ieškovė UAB „Stiebas“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad sutartyje numatyti darbai nėra atlikti iki pat šios dienos, tarp šalių nepasirašytas darbų priėmimo-perdavimo aktas, atsakovė nesiekė pašalinti trūkumų.
20. Statybos rangos sutarties 8.12. punktas numato, kad darbai ar jų etapai laikomi užbaigti, kai įvykdyti visi darbai, užpildytas statybos darbų žurnalas, pateiktos išpildomosios nuotraukos ir skaitmeninės jų kopijos, medžiagų ir įrengimų sertifikatai ir atitikties deklaracijos bei atlikti visi reikalingi bandymai ir ištaisyti pridavimo metu nustatyti defektai. Sutartyje numatyti darbai užsakovui (ieškovei) priduodami pagal atliktų darbų aktą (priedas Nr. 4 „Atliktų darbų akto pavyzdys. Forma Nr. 2) (8.13. p.). Rangovas (atsakovė) ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas raštu informuoja užsakovą apie galutinį darbų užbaigimą, darbai galutinai laikomi užbaigti, kai pasirašomas baigiamasis darbų atlikimo aktas (Priedas Nr. 6 „Baigiamasis darbų atlikimo aktas“) (8.14. ir 8.15. p.).
21. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė UAB „Stiebas“ 2016-02-02 kreipėsi į atsakovę, nurodydama, jog svarsto galimybę inicijuoti atliktų darbų priėmimą-perdavimą, bet to negali atlikti, nes esą atsakovė nėra paskyrusi statybos vadovo. Atsakovė atsakyme į UAB „Stiebas“ 2016-02-02 raštą dėl darbų priėmimo ir aktavimo „Ateities Trio“ objekte, nurodė, jog sutarties vykdymui statybos vadovu 2014 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. RSĮ/2014-007 buvo paskirtas D. J., apie šio asmens paskyrimą buvo informuota UAB „Stiebas“, šio asmens paskyrimą patvirtina ir statybos darbų žurnalas. Minėtame atsakyme nurodyta, kad ieškovė dėl nežinomų atsakovei priežasčių atsisakė pasirašyti 2015 m. rugsėjo, lapkričio ir gruodžio mėnesiai jai pateiktus atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus. 2016-05-04 (nurodyta 2015-05-04) raštu „Dėl darbų priėmimo-perdavimo“ atsakovė kreipėsi į UAB „Stiebas“, prašydama 2016 m. gegužės 10 d. organizuoti galutinį darbų priėmimą-perdavimą bei jo metu pateikti statybos žurnalą, kad UAB „Rūdė“ filialas „Rūdė stiklas“ galėtų jį užbaigti pildyti, nurodė, kad perdavimo-priėmimo metu atsakovė pateiks ieškovei sutarties 8.12. punkte nurodytus dokumentus. Minėtame rašte atsakovė taip pat nurodė, kad iki 2016 m. gegužės 10 d. neorganizavus galutinio atliktų darbų priėmimo-perdavimo, atsakovė atliks vienašalį galutinį darbų priėmimą-perdavimą. Atsakovė UAB „Rūdė“ filialas „Rūdės stiklas“ atsakyme į 2016-02-15 pranešimą dėl skolos prašė ieškovės per 5 dienas, t. y. iki 2016-03-04, organizuoti „Rūdės“ darbų atlikimą, apie tai atsakovei pranešant ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas, nurodė, kad darbų priėmimo–perdavimo metu atsakovė pateiks sutartyje nurodytus dokumentus užsakovei nurodytais terminais ir, ieškovei toliau vengiant priimti atliktus darbus, „Rūdė“ atliks vienašalį darbų priėmimą-perdavimą. UAB „Stiebas“ generalinio direktoriaus 2016-05-09 įsakymu buvo sudaryta komisija atliktų darbų priėmimui iš rangovo UAB „Rūdė“ filialo „Rūdės stiklas“, nurodžius datą – 2016-05-10, nuo 10 val. 2016-05-09 buvo pasirašytas administracinio pastato adresu Ateities g. 31 b, Vilniuje, atliktų darbų apžiūros protokolas bei Aktas dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, tačiau byloje nepateikta įrodymų, kad UAB „Stiebas“ direktoriaus įsakymu sudaryta komisija 2016-05-10 būtų priėmusi iš rangovo UAB „Rūdė“ filialo „Rūdės stiklas“ atliktus darbus ir pasirašiusi galutinį darbų priėmimo-perdavimo aktą. Atsakovė 2016-08-10 vėl kreipėsi į ieškovę, prašydama iki 2016 m. rugpjūčio 16 d. organizuoti galutinį darbų priėmimą-perdavimą ir jo metu pateikti statybos žurnalą, vėlgi nurodė, kad neorganizavus atliktų darbų priėmimo-perdavimo, UAB „Rūdė“ filialas „Rūdės stiklas“ atliks vienašalį galutinį darbų priėmimą-perdavimą, o sutarties 8.12. p. nurodytus dokumentus išsiųs registruotu paštu. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, vadovaudamasi sutarties 8.14. punktu, tinkamai informavo užsakovą apie galutinį darbų užbaigimą objekte Ateities g. 31 b, Vilniuje, tačiau ieškovė UAB „Stiebas“ vengė organizuoti galutinį atsakovės atliktų darbų priėmimą-perdavimą, nors tokią pareigą jai numato CK 6.694 straipsnio 2 dalis bei sutarties 6.1.4. punktas. Atsakovė, vadovaudamasi CK 6.694 straipsnio 4 dalimi, 2016 m. rugpjūčio 18 d. vienašališkai pasirašė galutinį atliktų darbų aktą. Minėtame akte nurodyta, kad UAB „Stiebas“ 2016 m. rugpjūčio 10 d. ir rugpjūčio 17 d. pranešimais buvo informuota apie 2016 m. rugpjūčio 18 d. vyksiantį darbų priėmimo-perdavimo ir galutinio akto pasirašymą, UAB „Stiebas“ atsisakė pasirašyti aktus, todėl, vadovaujantis CK 6.694 straipsniu, UAB „Rūdė“ filialas „Rūdės stiklas“ surašė vienašalį darbų priėmimo-perdavimo aktą. Prie galutinio atliktų darbų akto pridėti eksploatacinių savybių deklaracijos bei sertifikatai. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu 2016-08-18 atsakovės vienašališkai pasirašytą Galutinį atliktų darbų aktą, todėl atsakovės pasirašytas 2016-08-18 Galutinis atliktų darbų aktas yra galiojantis ir nenuginčytas. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią, kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ieškovė UAB „Stiebas“ 2016-08-18 vienašališkai priėmė rangovo atliktus darbus, surašydama Statybos užbaigimo aktą Nr. ACCA-100-160818-00149. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad užsakovui vienašališkai priėmus rangovės atliktus statybos darbus ir jais jau kurį laiką naudojantis, ieškovė išreiškė sutikimą su atliktų darbų rezultatu, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės įsiskolinimo ieškovei.
22. Apeliacinį skundą ieškovė UAB „Stiebas“ grindžia argumentu, kad atsakovės veiksmai neįtakojo statybos užbaigimo akto, todėl laikyti, kad atsakovė savo darbus atliko tinkamai vien todėl, kad pastatas buvo priduotas, nėra teisinga, šis ieškinys yra paduotas dėl neatliktų darbų jau priduotame pastate, įrengiant gerbūvį.
23. CK 6.695 straipsnio 1 dalis numato, kad rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (įmonės gamybinių pajėgumų, atsparumo ir kt.). 2014-04-17 Statybos rangos sutartimi atsakovė UAB „Rūdė“ filialas „Rūdės stiklas“ įsipareigojo kokybiškai atlikti, užbaigti ir perduoti užsakovui visus sutartyje nurodytus darbus ir ištaisyti defektus, nustatytus per laiką, sutartą defektų šalinimo akte, o defektus, atsiradusius ir nustatytus per objekto garantinį laiką, ištaisyti per protingai įmanomą trumpą laiką (6.2.1. p.). Taigi, minėta sutartimi šalys susitarė, kad atliktų darbų defektai bus įforminami defektų šalinimo aktu ir šalinami per defektų šalinimo akte nustatytą terminą. Iš bylos duomenų matyti, kad nei ieškovė, nei atsakovė nepateikė teismui sutartyje numatytų defektų šalinimo aktų, kuriuose būtų išvardinti atsakovės atliktų darbų trūkumai ir nustatytas terminas šiems defektams pašalinti. 2016-05-09 administracinio pastato adresu Ateities g. 31 b, Vilniuje, atliktų darbų apžiūros protokole nurodyta, kad statybų metu yra neatlikti šie darbai, nustatyti trūkumai: stiklo fasaduose trūksta dangtelių, peržiūrėti sandarinimo siūles, jos turi būti tvarkingos, švarios, netvarkinga struktūrinio kampo siūlė, susibangavusios pritraukėjų gumelės, nepakeisti skilę/įtrūkę stiklo paketai, reikia sureguliuoti varstomas varčias, II, V, VI ir VIII auštuose blogai užsandarinti langų tarpai, nepašalinti trūkumai, kurie buvo nurodyti sausio mėnesį. 2016-05-04 ieškovei siųstame rašte „Dėl darbų priėmimo perdavimo“ ir prie jo pridėtoje eksplikacijoje prie atliktų darbų akto nurodyta, kad atsakovė atliko taisymus pagal užsakovo pastabas: pagal 2015-05-21 susitarimą – kampinio stogo paketo pasukimas, struktūrinio kampo siūlė, prispaudėjų gumelių tvarkymas, apdailų dangtelių uždėjimas, dekoro taisymas, varčių reguliavimas, slenksčių skardinimas ir sutvirtinimas, garo izoliacinių juostų pataisymas, tarpinių įdėjimas (stiklo paketai), pagal 2016-01-20 d. apžiūrą – durų rankenų priveržimas, pirmos ir trečios laiptinės durų sureguliavimas ir kt., nurodyta, kad durų nebuvo galima sureguliuoti, nes nebuvo grindų, vitrinų paketus pakeis po akto pasirašymo ir atsiskaitymo pagal garantiją. Atsakovė, atsakydama į ieškovės 2015-01-25 pranešimą, nurodė, kad laiku atliko sutartyje numatytus darbus, o atsakyme į 2016-02-15 pranešimą dėl skolos nurodė, kad defektai bus šalinami tik priėmus „Rūdės“ atliktus darbus. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Apeliantė UAB „Stiebas“, nurodydama aplinkybes dėl atliktų darbų ir iki šiol nepašalintų defektų, turėjo pateikti objektyvius įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad tik tinkamas atliekamų darbų dokumentacijos tvarkymas leistų teismui įvertinti atsakovės atliktų darbų kokybę, nustatant ir jos atsakomybę ieškovei, tačiau ieškovė, įrodinėdama atliktų darbų kokybės trūkumus, nepateikė teismui jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pastebėtina ir tai, kad ieškovė dėl atsakovės atliktų statybos darbų trūkumų pašalinimo nesikreipė į kitus rangovus, kas rodo, jog ieškovė sutiko su atliktų darbų rezultatu. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovė nepateikė teismui nepriklausomo statybos darbų specialisto ar eksperto išvados dėl atsakovės atliktų darbų kokybės, kas leistų konstatuoti, jog atsakovė pažeidė sutartinių santykių reikalavimus, todėl yra už tai atsakinga.
24. Atsakovė UAB „Rūdė“ filialas „Rūdės stiklas“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti atsakovei 1969,78 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, bylinėjimosi išlaidų atsakovei nepriteisė, konstatuodamas, jog pačios atsakovės veiksmai (neveikimas) turėjo įtakos ginčui tarp šalių kilti. Atsakovė nesutinka su šiomis teismo išvadomis.
25. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus ieškovės ieškinio, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės UAB „Stiebas“.
26. Bylos medžiaga patvirtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė patyrė 1969,78 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovės UAB „Stiebas“. Nurodytų aplinkybių pagrindu keistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas bylinėjimosi išlaidų dalyje.
27. Apeliaciniame skunde bei atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 672,16 Eur už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteisiamos iš ieškovės UAB „Stiebas“ (CPK 93, 98 str.).
28. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi statybos rangos santykius reglamentuojančiomis teisės normomis bei įrodymų vertinimo taisyklėmis, ir tuo pagrindu pagrįstai sprendė, kad byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės pareikštą reikalavimą – priteisti 34585,98 Eur skolą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė UAB „Stiebas“ šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti UAB „Stiebas“ apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stiebas“, juridinio asmens kodas 121312634, atsakovei uždarosios akcinės bendrovės „Rūdė“ filialui „Rūdės stiklas“, juridinio asmens kodas 125256097, 1969,78 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai šešiasdešimt devyni eurai 78 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stiebas“ atsakovei uždarosios akcinės bendrovės „Rūdė“ filialui „Rūdės stiklas“ 672,16 Eur (šeši šimtai septyniasdešimt du eurai 16 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.