Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjo V. K. pareiškimo suinteresuotiems asmenims Vandai A. K. ir Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį, kad V. K., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nuomininkės A. K., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), yra šeimos narys, vedantis bendrą ūkį. Juridinį faktą pareiškėjui būtina nustatyti tam, kad jis įgytų teises ir pareigas pagal Širvintų rajono savivaldybės administracijos ir Vandos A. K. 2010-02-11 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 10-25 ir įgytų teisę deklaruoti gyvenamąją vietą minėtame bute.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti

Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 442 straipsnyje pateiktas bylų sąrašas, kurias teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka. Šis sąrašas nėra išsamus, nes nurodyto straipsnio 14 punkte nustatyta, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas taip pat nagrinėja kitas bylas, kurios pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitus įstatymus nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka. Taigi, teismas CPK 442 straipsnyje numatytas bylas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka, išskyrus bylas, nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles (9 punktas).

Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą.

Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį, ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Susipažinus su pareiškėjo pareiškimu, matyti, kad nekyla abejonių, kad pareiškėjas V. K., gimęs 1970-11-21, yra J. K. ir Vandos A. K. sūnus. Taigi, nagrinėjamu atveju, giminystės santykių juridinis faktas teismine tvarka negali būti nustatinėjamas. Pareiškėjas prašo nustatyti, kad jis yra savo motinos Vandos A. K., šeimos narys, tuo tikslu, kad galėtų deklaruoti gyvenamąją vietą, adresu(duomenys neskelbtini), bei įgytų kitų teisių, kylančių iš minėtos nuomos sutarties. Pažymėtina, kad artimų giminaičių pripažinimo nuomininko šeimos nariais tvarką reglamentuoja CK 6.588 straipsnio 4 dalis, o tai reiškia, kad Civilinis kodeksas numato specialią pripažinimo nuomininko šeimos nariais tvarką (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas.). Nuomotojui (Širvintų rajono savivaldybės administracijai) nesutinkant, kad pareiškėjas savo gyvenamąją vietą deklaruotų Širvintų rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), ginčas nagrinėtinas teisme ieškininės teisenos tvarka (CK 6.602 straipsnio 3 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjui išaiškintina, kad jam gavus neigiamą atsakymą iš gyvenamosios patalpos nuomotojo – Širvintų rajono savivaldybės, t. y. atsisakius pareiškėją pripažinti Vandos A. K. šeimos nariu ir nesutinkant, kad pareiškėjas savo gyvenamąją vietą deklaruotų Širvintų rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame(duomenys neskelbtini), Vandos A. K. šeimos nariu pareiškėjas gali būti pripažintas tik ginčo teisenos tvarka, t. y. pareiškėjas į teismą turės kreiptis su ieškiniu. Tokia praktika suformuluota ir Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1974-413/2011.

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjo pareiškimas negali būti nagrinėjamas teisme ypatingosios teisenos tvarka (CPK 137 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 5 dalis, nustato, jog sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas kai atsisakoma priimti ieškinį, prašymą arba kai šie grąžinami be sprendimo. Šis klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pareiškimą atsisakoma priimti, jam grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi įsiteisėjusia teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137, 290-291 straipsniais,

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo V. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vandai A. K. ir Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir kartu su priedais grąžinti pareiškimą padavusiam asmeniui.

Grąžinti pareiškėjui V. K., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41 euro žyminį mokestį, sumokėtą 2015-05-21 „Perlo paslaugos“ terminale.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.