- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-01
- Bylos Nr.
- 2A-2052-259/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-15557-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Atsakovas
- A. R.
- Ieškovas
- A. Č.
- Trečiasis asmuo
- R. R.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2217-329/2013 pagal ieškovės A. Č. ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo A. R. patikslintą priešieškinį ieškovei A. Č. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, trečiasis asmuo R. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. Č. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. R. 4 500 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog atsakovui ir trečiajam asmeniui R. R. gyvenant santuokoje, ieškovė 2008-02-17 paskolino jiems 2000 Lt, kurie buvo panaudoti automobilio AUDI A6 remontui, t. y. vairo pusės pakeitimui, o 2008-03-12 paskolino 7000 Lt, kurie buvo panaudoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Šalys sudarė susitarimą, kuriuo buvo nutarta, kad atsakovas ir trečiasis asmuo grąžins skolą pagal ieškovės pareikalavimą. Atsakovas ir trečiasis asmuo nutraukė santuoką, santuokos nutraukimo byloje A. Č. reikalavimo dėl 9 000 Lt skolos grąžinimo nereiškė, nes manė, kad pinigai bus grąžinti pagal susitarimą. Nutraukus A. R. ir R. R. santuoką, teismai pripažino 9000 Lt skolą solidaria sutuoktinių prievole, tačiau, atsižvelgdami į tai, kad A. Č. nebuvo pareiškusi reikalavimo, skolos jai nepriteisė. Ieškovė teigė, kad atsakovas ir trečiasis asmuo nurodytą pinigų sumą gavo, pinigai buvo panaudoti jų šeimos poreikių tenkinimui.
Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti, kad tarp A. R. ir A. Č. nebuvo sudaryta paskolos sutartis dėl 2000 Lt pasiskolinimo pagal ieškovės A. Č. surašytą 2008-02-17 skolos raštelį; pripažinti kad tarp A. R. ir A. Č. nebuvo sudaryta paskolos sutartis dėl 7000 Lt pasiskolinimo pagal ieškovės A. Č. surašytą 2008-03-12 skolos raštelį; atmesti ieškovės ieškinį ir priteisti A. R. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, jog vienašaliai ieškovės ranka surašyti ir trečiojo asmens R. R. pasirašyti 2008-02-17 ir 2008-03-12 skolos rašteliai nepatvirtina ir neįrodo, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis atitinkamai dėl 2000 Lt ir 7000 Lt suteikimo atsakovui, nepatvirtina, kad šių skolos raštelių pagrindu A. R. gavo paskolą bei kad jis yra įsipareigojęs ieškinyje įvardintas pinigų sumas grąžinti ieškovei, laikyti skolos raštelius paskolos sutartimis nėra juridinio pagrindo. Ieškovė nepateikė įstatymo nustatytos formos ir turinio rašytinio įrodymo, patvirtinančio, kad yra sudariusi su atsakovu paskolos sutartį ir kad pinigus realiai perdavė atsakovui ar pervedė pinigines lėšas į atsakovo sąskaitą, santuokos nutraukimo byloje R. R. nebuvo pareiškusi jokio reikalavimo dėl neįvykdytų skolinių įsipareigojimų kreditorei A. Č., A. Č. prašymas įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, buvo pateiktas įpusėjus santuokos nutraukimo bylai, tuomet atsirado ir skolos rašteliai. Pati A. Č. įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pareiškusi jokio materialinio reikalavimo sutuoktiniams, todėl santuokos nutraukimo bylą nagrinėję teismai iš viso nesprendė klausimo dėl A. Č. reikalavimo sutuoktiniams pagrįstumo. Pažymėjo, kad skolos rašteliuose nesant aiškaus nurodymo apie pinigų perdavimą-priėmimą ir atsakovui neigiant paskolos suteikimo/pinigų išmokėjimo faktą, aplinkybė, jog Kauno apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs A. R. ir R. R. santuokos nutraukimo bylą, pripažino kreditorės A. Č. ginčo skolos raštelius solidaria buvusių sutuoktinių prievole, nėra pagrįsta prielaida ieškinį tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, patikslintą priešieškinį atmetė, priteisė ieškovei iš atsakovo 4 500 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (4500 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-11-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2050 Lt bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovo valstybei 42 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, jog iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-979-657/2011 nustatyta, kad atsakovui jau santuokos nutraukimo byloje buvo žinoma apie 2008-02-17 ir 2008-03-12 skolos raštelius (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-979-657/2011, 3 tomo 137, 138 b.l), A. R. ir R. R. santuokos nutraukimo byloje A. R. nepripažino, kad su A. Č. yra sudaręs paskolos sutartis, tai yra ginčijo, pinigų perdavimo faktą, jau atsiliepime į ieškinį nurodydamas, kad jokių skolinių įsipareigojimų A. Č. nėra prisiėmęs, jokių pinigų bendrų šeimos poreikių tenkinimui iš A. Č. nėra skolinęsi, teigė, kad sutiko su 9000 Lt skolos mokėjimu A. Č. vien dėl to, jog buvo bandoma A. R. ir R. R. santuoką nutraukti bendru sutikimu (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-979-657/2011, 1 tomo 97 b.l, 4 tomo 32, 38 b.l.). Apeliaciniu skundu dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-08-08 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-979-657/2011 A. R. ginčijo minėto sprendimo dalį dėl prievolės A. Č. tarp buvusių sutuoktinių paskirstymo tuo pagrindu, kad pinigų nėra gavęs, skolos rašteliai neatitinka paskolos sutarčiai keliamų reikalavimų (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-979-657/2011, 4 tomo 63-64 b.l.). Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą apeliacine tvarka, 2011-11-21 sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-2319-582/2011 konstatavo aplinkybę, kad A. Č. paskolas suteikė abiems sutuoktiniams, todėl nutraukus santuoką buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, ir pripažino prievolę A. Č. pagal 2008-02-17 ir 2008-03-12 skolos raštelius bendra abiejų sutuoktinių A. R. ir R. R. (Č.) prievole (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-979-657/2011, 4 tomo 106, 108 b.l.). Kauno apygardos teismo 2011-11-21 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-2319-582/2011 yra įsiteisėjęs, duomenų apie pradėtą kasacinį procesą byloje nėra. Nagrinėjant A. R. ir R. R. santuokos nutraukimo bylą dalyvavo tie patys asmenys (A. R., R. R. ir A. Č.), prievolės A. Č. A. R. nepripažino ir santuokos nutraukimo byloje, taigi santuokos nutraukimo byloje prievolės A. Č. paskirstymas tarp buvusių sutuoktinių (A. R. ir R. R.) buvo įrodinėjimo dalyko dalis. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ištuokos byloje (prijungta civilinė byla Nr. 2-979-657/2011) nebuvo sprendžiami klausimai dėl paskolos sandorio sudarymo. Minėtoje ištuokos civilinėje byloje Nr. 2-979-657/2011 atsakovas, nesutikdamas, kad tarp jį su ieškove A. Č. siejo paskoliniai santykiai, turėjo teisę ir galimybę juos ginčyti, toje byloje jis buvo atstovaujamas kvalifikuoto teisininko. Atsakovo neginčijimas įstatymo nustatyta tvarka ištuokos byloje (prijungta civilinė byla Nr. 2-979-657/2011) paties paskolos sandorio (CK 6.875 str.) suponuoja išvadą, kad atsakovas pripažino šios piniginės prievolės egzistavimą. Šią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovas neginčijo kasacine tvarka Kauno apygardos teismo 2011-11-21 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-2319-582/2011. Tai reiškia, kad jis pripažįsta esančią prievolę ieškovei A. Č.. Trečiasis asmuo R. R., būdama su atsakovu solidaria skolininke, taip pat pripažįsta skolą 9000 Lt sumai (CK 6.12 str.). Teismas sprendė, jog įsiteisėjęs 2011-11-21 Kauno apygardos teismo sprendimas, kuriuo prievolė A. Č. pagal 2008-02-17 ir 2008-03-12 skolos raštelius pripažinta bendra A. R. ir R. R. prievole, gali būti naudojamas kaip ieškovės reikalavimo pagrindas nagrinėjamoje byloje. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje nustatytas faktas, kad prievolė yra bendra, minėtas teismo sprendimas turi res judicata galią tiek ieškovei, tiek atsakovui (ir trečiajam asmeniui), juo nustatytų faktų ir santykių šalys nebegali ginčyti kitose bylose. Taigi, ginčyti šio nustatyto fakto, tai yra prašyti pripažinti, kad paskolos sutartys pagal 2008-02-17 ir 2008-03-12 skolos raštelius nebuvo sudarytos, nagrinėjamoje civilinėje byloje A. R. negali, todėl atsakovo priešieškinis atmestinas kaip nepagrįstas, o ieškinys tenkintinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas A. R. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog A. R. ir R. R. ištuokos byloje įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytos aplinkybės pagrindžia ir įrodo faktą dėl egzistuojančių paskolos teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovo. Išnagrinėta ir šiuo metu nagrinėjamos bylos nėra tapačios, nes prijungtoje santuokos nutraukimo byloje ieškovės reikalavimo pagal ginčo skolos raštelius pagrįstumo klausimas apskritai nebuvo sprendžiamas, kreditorei nepareiškus savarankiško reikalavimo. Teismas netinkamai įvertino ginčo dalyką prijungtoje byloje ir nagrinėjamoje byloje. Tai reiškia, jog teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl res judicata principo taikymo. Teismas nepasisakė dėl atsakovo priešieškinio reikalavimų iš esmės, neteikė išvados dėl aplinkybių, jog skolos rašteliai neatitiko jiems keliamų formos ir turinio reikalavimų, ieškovė nepagrindė pinigų perdavimo fakto. Tokiais veiksmais teismas atleido ieškovę nuo pareigos pagrįsti įrodinėjimo dalyką, padarė nepagrįstą išvadą – jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta aplinkybė dėl prievolės pobūdžio. Tai, kad prijungtoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatytas paskolos sutarties pobūdis, įstatyme nustatytos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės nepakeičia, kadangi A. Č. materialinių ir procesinių teisių ir pareigų apimtis prijungtoje byloje esančiais įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais nebuvo nustatyta, kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas pagal ginčo skolos raštelius šioje byloje nebuvo sprendžiamas visai;Teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčo skolos rašteliai neatitiko CK 6.870 str. reikalavimų, nes juos kaip pakvitavimą surašė pats kreditorius (A. Č.), juose nebuvo patvirtintas paskolos perdavimo gavėjui faktas, paskolos perdavimo momentas ir įsipareigojimas grąžinti skolos rašteliuose nurodytas sumas. Teismas netinkamai aiškino ginčo skolos raštelių turinį bei šių paskolos dokumentų juridinę prigimtį. Kaip matyti iš ginčo skolos raštelių turinio, juose nėra užfiksuotas nei pinigų perdavimo A. R. faktas, nei pinigų perdavimo momentas, nei paskolos gavėjo įsipareigojimas pinigus/jų dalį grąžinti ieškovei. Byloje nėra rašytinės paskolos sutarties, patvirtinančios, kad ginčo šalys - ieškovė A. Č. ir atsakovas A. R. - susitarė dėl paskolos, kad pagal tokios rūšies sutartį ieškovė perdavė atsakovui atitinkamą paskolos sumą, kad atsakovas paskolos sutartimi įsipareigojo sugrąžinti ieškovei iš jos pasiskolintus pinigus. Todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo išvadai, kad tarp ieškovės A. Č. ir atsakovo A. R. yra susiklostę teisiniai-paskoliniai santykiai.
Atsiliepimas
Ieškovės A. Č. atstovė advokatė N. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-979-657/2011, atsakovas neigė skolinęsis pinigus, tačiau neneigė toje byloje ieškovės R. R. ir trečiojo asmens A. Č. nurodytų aplinkybių, kurių pagrindu ir buvo skolintasi, t.y. avanso už butą sumokėjimui ir automobilio remontui. Nesutikdamas su šia skola, nepriklausomai nuo to, kad tretysis asmuo toje byloje A. Č. nepareiškė savarankiško reikalavimo, atsakovas turėjo teisę šią skolą ginčyti, tačiau to nepadarė, ko pasėkoje bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad pagal šią prievolę šalys prieš kreditorių atsako solidariai. Atsakovo teiginiai, kad santuokos nutraukimo bylą nagrinėję teismai iš viso neturėjo juridinio pagrindo ir nesprendė klausimo dėl A. Č. reikalavimo pagal ginčo skolos raštelius sutuoktiniams pagrįstumo, ir kad teismai dėl jo nepasisakė, neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi tiek pirmos instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas kreditorės A. Č. skolos raštelio pagrįstumo klausimą nagrinėjo, dėl jo tiek teismo posėdžiuose, tiek procesiniuose dokumentuose pasisakė šalys, todėl santuokos nutraukimo byloje šios prievolės realumas ir pagrįstumas buvo išspręstas;Prieš paduodami dokumentus santuokai nutraukti, šalys ieškovei, kaip kreditorei, išsiuntė pranešimą, pripažindami 9 000 Lt prievolę. Nors vėliau atsakovas pradėjo šią prievolę ginčyti, tačiau, kaip nurodė ir teismai įsiteisėjusiuose sprendimuose, šis pranešimas kreditorei taip pat iki šiol nėra nuginčytas. Be to, tokios prievolės pripažinimas yra užfiksuotas ir trečiojo asmens R. R. ir atsakovo A. R. tarpusavio susirašinėjimuose santuokos nutraukimo byloje. Atsakovas neneigia, kad tokios paskolos buvo sudarytos, tik neigia, kad jos buvo sudarytos tarp jo ir ieškovės. Tačiau būtent įsiteisėjusiais teismų sprendimas pripažinta, kad tai yra solidarios paskolos, už kurias yra atsakingas ir atsakovas, todėl atsakovo ginčijimas to, kas jau yra konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu, yra nepagrįstas ir negalimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 259 straipsnio 1 dalį teismas išsprendžia bylą iš esmės priimdamas sprendimą. Teismo sprendimas – tai Lietuvos Respublikos vardu teisminės valdžios priimtas motyvuotas individualaus pobūdžio privalomasis teisės taikymo aktas, kuriuo aiškinant ir taikant teisės normas konkretiems šalių santykiams, iš esmės ir galutinai išsprendžiamas ginčas dėl teisės: nustatomi, pakeičiami ar nutraukiami materialieji teisiniai šalių santykiai. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią.
Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog A. R. ir R. R. ištuokos byloje įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytos aplinkybės pagrindžia ir įrodo faktą dėl egzistuojančių paskolos teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovo, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl res judicata principo taikymo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu vertinimu ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šią bylą, teisingai įvertino R. R. ir A. R. santuokos nutraukimo byloje bei nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų pobūdį dėl materialinio santykio. Byloje nustatyta, jog tiek A. R. ir R. R. ištuokos byloje, tiek nagrinėjamoje byloje teisminio nagrinėjimo objektas buvo klausimas dėl atsakovo A. R. ir ieškovės A. Č. dalyvavimo ginčijamuose paskolos santykiuose, ir iš jų kylančių teisių ir pareigų atsiradimas atsakovui. Tai, kad byloje dėl santuokos nutraukimo buvo konstatuota atsakovo prievolės grąžinti paskolą A. Č. solidarumas, yra pagrindas identifikuoti abiejose šiose bylose sutampantį teisminio nagrinėjimo objektą. Kaip matyti, abiejose bylose atsakovas kėlė vieną ir tą patį klausimą - atsakovas ginčijo pareigą grąžinti 9 000 Lt skolą A. Č., kildinamą pagal skolos raštelius tuo pagrindu, kad pinigų nėra gavęs, skolos rašteliai neatitinka paskolos sutarčiai keliamų reikalavimų (CK 6.870 str.), be to trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, neturi galiojančios reikalavimo teisės dėl skolos grąžinimo, A. Č. apskritai jokia forma nėra pareiškusi reikalavimo/pretenzijos dėl skolos grąžinimo, taip pat santuokos nutraukimo byloje A. Č. įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis jokio materialinio reikalavimo dėl skolos nei ieškovei, nei atsakovui nėra pareiškusi. Taigi, ši atsakovo pozicija abiejose bylose grindžiama tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis – kad jis pinigų nesiskolino, paskolos rašteliai neatitinka jų turiniui keliamų reikalavimų, ieškovė neįrodė pinigų perdavimo fakto. Nors apeliantas skunde teigia, jog išnagrinėta ir šiuo metu nagrinėjamos bylos nėra tapačios, nes prijungtoje santuokos nutraukimo byloje ieškovės reikalavimo pagal ginčo skolos raštelius pagrįstumo klausimas apskritai nebuvo sprendžiamas, su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Atsižvelgdamas į atsakovo reikalavimų ir atsikirtimų pobūdi abiejose bylose, teismas konstatuoja, kad atsakovo priešieškinys dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta yra tapatus civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo daliai dėl atsakovo įsipareigojimų A. Č. vykdymo, kiek tai yra susiję su sutuoktinių prievolės pagal ginčo paskolos sutartis padalijimu. Taigi, teisių ir pareigų iš ginčo paskolų sutarčių atsiradimas ieškovei jau buvo teisminio nagrinėjimo dalykas Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-979-657/2011 ir Kauno apygardos teismo byloje Nr. 2A-2319-582/2011, teismai šį klausimą išsprendė, priimdami sprendimus, kurie įsiteisėjo. Įsiteisėjęs teismo sprendimas šalims ir kitiems byloje dalyvavusiems asmenims įgyja prejudicinę ir res judicata galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis), t. y. šalys netenka teisės kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų bei teisinių santykių ir reikšti tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia pasibaigia, kai toks sprendimas yra panaikinamas ar pakeičiamas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas gali būti patikrintas kasacine tvarka ir (arba) taikant proceso atnaujinimo institutą, t. y. esant įstatyme nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams toje civilinėje byloje, kurioje procesas yra atnaujintas (CPK 365, 366 straipsniai). Byloje dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintos nustatytomis teisiškai reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės, kad pareiga grąžinti paskolą ieškovei A. Č. yra solidari R. R. ir A. R. prievolė. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo išspręstas ginčas dėl ginčo materialinio santykio ir nustatytos ginčo šalių materialinės teisės ir pareigos. Atsakovas šioje byloje, reikšdamas reikalavimą dėl paskolos sutarčių pripažinimo nesudarytomis, siekia, kad tas pats ginčas dėl paskolos santykių būtų išspręstas kitaip, t. y. kitoje byloje iš esmės ginčija įsiteisėjusį teismo sprendimą. Todėl laikytina, jog atsakovas nepagrįstai kvescionuoja teismų priimtus procesinius sprendimus, siekdamas kad tas pats šalių ginčas būtų išspręstas priimant du skirtingus sprendimus. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neteisingai taikė res judicata principą, kaip nepagrįstą. Dėl ko sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis išnagrinėtose bylose nustatytomis aplinkybėmis, pagrįstai priteisė ieškovei A. Č. iš atsakovo A. R. skolą, kylančia iš skolos raštelių.
Konstatavus šią aplinkybę, teismas sprendžia, jog kiti apelianto skundo argumentai, kad paskolos rašteliai neatitiko CK 6.870 str. reikalavimų, nesudaro pagrindo bei neįtakoja teismo pozicijos dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo, neturi teisinės reikšmės šios bylos kontekste, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai taikė ir aiškinio materialinės ir procesines teisės normas, todėl naikinti teismo sprendimo nėra teisinio pagrindo. Dėl to, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.