Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), prašymą dėl teistumo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžiu, N. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę subendrintą 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į paskirtą bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009 m. vasario 27 d. iki 2009 m. rugpjūčio 4 d. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. vasario 10 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartimi patvirtintas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. vasario 6 d. nutarimas Nr. 59-16 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam N. Š. Jis 2019 m. kovo 7 d. lygtinai paleistas iš Vilniaus pataisos namų su intensyvia priežiūra, neatlikus 2 metų 22 dienų laisvės atėmimo bausmės, pasibaigus intensyvios priežiūros terminui, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 7, 10 punktais, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi nutraukta probuojamojo N. Š. priežiūra prieš terminą. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 16 d. N. Š. 2020 m. gruodžio 28 d. išregistruotas iš Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus Probuojamųjų asmens duomenų registro.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo N. Š. prašymas panaikinti teistumą prieš terminą. Prašyme nurodoma, kad jis buvo nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžiu. Bausmė atlikta, bausmės atlikimo laikotarpiu jokių pažeidimų nepadarė, turėtas skolas sumokėjo, šiuo metu vykdomųjų bylų neturi. Nuteistojo teigimu, jis pakeitė savo gyvenimą, nedaro jokių nusikaltimų, administracinių nusižengimų, nepažeidinėja įstatymų. Teistumo panaikinimas reikalingas nesusituokusio partnerio vizai gauti, ketina atkurti anksčiau iširusią šeimą su K. K., gyventi ir dirbti Jungtinėje Karalystėje, kur šiuo metu gyvena jo partnerė. Pagal Jungtinės Karalystės įstatymus, vizai gauti reikalingas asmens, neturinčio teistumo, statusas. Be to, teistumo panaikinimas būtinas įsidarbinant, kadangi nors ir nėra oficialaus reikalavimo, potencialūs darbdaviai užduoda klausimą apie teistumą, taigi norėtų sąžiningai atsakyti, kad teistumo neturi.

Teismo posėdžio metu nuteistasis N. Š. savo prašymą palaikė, nurodė, kad žada su buvusia sutuoktine atkurti santykius, gyveno su ja pusantro mėnesio, kartu atostogavo. Jungtinėje Karalystėje reikalaujama, kad būtų pristatyta pažyma dėl teistumo nebuvimo. Ateitį planuoja ne Lietuvoje, praeitis jį „spaudžia“. Visi nusikaltimai padaryti 2009 m. Seniai pakeitė gyvenimo būdą, praeities elgesį vertina neigiamai, panašaus elgesio ateityje nebus, nori viską pradėti iš naujo. Šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dirbo „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, susitaupė pinigų pragyvenimui. Darbdavių reakcija į teistumo faktą dažnai būna neigiama.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas advokatas Rimantas Prėskienis nurodė, kad liko sąlyginai nedaug laiko iki teistumo termino pabaigos. Asmuo padarė išvadas dėl savo elgesio gerokai anksčiau. Bausmės tikslai buvo pasiekti. Žmogus socialiai orientuotas, nori kurti normalų gyvenimą, sukurti šeimą, todėl jo prašymas turėtų būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

BK 97 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Baudžiamosios teisinės teistumo pasekmės pasireiškia tuo, kad į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu. Teistumas taip pat gali lemti ir atitinkamuose įstatymuose įtvirtintus žmogaus teisių ir laisvių suvaržymus, kurie tam tikru mastu, be kita ko, apsunkina teisto asmens reintegraciją į visuomenę, jo galimybes užsiimti profesine ar kitokia veikla, įgyvendinti savo teises. Atsižvelgiant į nurodytas teistumo sukeliamas teisines pasekmes, jos negali varžyti bausmę atlikusio asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, todėl baudžiamasis įstatymas numato sąlygas ir terminus, kuriems suėjus, teistumas išnyksta arba gali būti panaikintas. BK 97 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad suėjus ne mažiau kaip pusei teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžiu, N. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 181 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, kurie priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), taip pat pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, priskiriamus apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jam buvo paskirta galutinė 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kaip minėta, 2019 m. kovo 7 d. N. Š. lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, neatlikus 2 metų 22 dienų laisvės atėmimo bausmės. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi nutraukta probuojamojo N. Š. priežiūra prieš terminą, ši nutartis įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 16 d. Taigi, N. Š. paskirtą bausmę yra atlikęs.

Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunkčiu, turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, - bausmės atlikimo metu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą. Turinčiais teistumą taip pat laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, - bausmės atlikimo metu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už apysunkį nusikaltimą (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą (BK 97 straipsnio 7 dalis). Teismas pripažįsta, kad N. Š. laikomas turinčiu teistumą iki 2025 m. gruodžio 16 d. Šiuo metu yra suėję daugiau kaip pusė N. Š. teistumo termino, taigi, vadovaujantis BK 97 straipsnio 7 dalimi, yra teisinis pagrindas svarstyti nuteistojo prašymą dėl teistumo panaikinimo.

Nuteistasis prašymą dėl teistumo panaikinimo grindžia reikalingumu nesusituokusio partnerio vizai gauti, ketina gyventi ir dirbti Jungtinėje Karalystėje, atkurti santykius su buvusia sutuoktine. Be to, pastarojo teigimu, teistumo panaikinimas būtinas įsidarbinant. Spręsdamas klausimą dėl teistumo panaikinimo, teismas vertina pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus bei motyvus, nuteistojo teismui pateiktus ir teismo savo iniciatyva išreikalautus jį apibūdinančius duomenis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, naikindamas teistumą prieš terminą ar trumpindamas jo laiką, atsižvelgia į nuteistojo asmenybę, jo elgesį po bausmės atlikimo, jo darbinę veiklą bei kitas aplinkybes, leidžiančias teismui spręsti apie teistumo panaikinimo prieš terminą arba jo laiko sutrumpinimo konkrečiam asmeniui tikslingumą (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-898/2018).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, N. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartimi buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, iki tol kurį laiką bausmę atlikinėjo pusiaukelės namuose, nuteistasis pateisino teismo išreikštą pasitikėjimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi buvo nutraukta probuojamojo priežiūra prieš terminą. Asmens pateikti duomenys patvirtina, kad jis yra įvykdęs turėtus finansinius įsipareigojimus, šiuo metu vykdomųjų bylų neturi. Nuteistasis registruojasi Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nurodė dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ ir kitose vietose, tačiau darbdavių požiūris į jo teistumo faktą dažnai būdavo neigiamas. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad N. Š. administracine tvarka nebaustas. Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad nauji ikiteisminiai tyrimai N. Š. nebuvo pradėti. Teismo vertinimu, N. Š. nuo nusikaltimų padarymo dienos laikėsi įstatymų, nepadarė naujų nusikalstamų veikų Lietuvoje (nuo nusikaltimų padarymo praėjo daugiau nei 15 metų), nėra duomenų ir apie tai, kad jis būtų teistas užsienyje. Šios aplinkybės patvirtina N. Š. pateiktame prašyme ir teismo posėdžio metu išsakytą neigiamą požiūrį į praeities elgesį, gailėjimąsi dėl neteisėtų veikų padarymo, tvirtinimą, kad ateityje tai nepasikartos. Teismas teigiamai vertina nuteistojo ateities planus, siekį atnaujinti santykius su buvusia sutuoktine, gyventi ir dirbti Jungtinėje Karalystėje. Taigi, iš išdėstyto galima spręsti, kad N. Š. geba laikytis teisės aktų reikalavimų, padarė atitinkamas išvadas dėl savo nusikalstamo elgesio praeityje ir tokio elgesio nebekartoja.

Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, nuteistojo elgesį tiek bausmės atlikimo metu, tiek po bausmės atlikimo, prašyme nurodytus argumentus bei tai, kad prašymo nagrinėjimo metu yra suėję daugiau nei pusė teistumo laiko, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės bei BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai yra pasiekti, N. Š. po bausmės atlikimo renkasi teisėtą gyvenimo būdą ir yra praradęs pavojingumą, o teistumas varžo nuteistojo galimybes daugiau nei tai būtina pirmiau nurodytiems tikslams pasiekti. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nuteistojo prašymas tenkintinas, teistumas N. Š. naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 363, 364 straipsniais,

nutaria:

Nuteistojo N. Š. prašymą tenkinti.

Panaikinti teistumą N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuteistam Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-573/2015, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-36-148/2017.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.