Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo prokuroro Sauliaus Striaušos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje I. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) Marijampolės sav., netekėjusi, registruota darbo biržoje, teista 2015-03-19 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį – 2 mėnesiais viešųjų darbų, įpareigojant per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų (po 30 val. per mėnesį) visuomenės labui, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. F. vengė pareigos išlaikyti vaiką, o būtent: laikotarpiais nuo 2010 m. lapkričio 10 d. iki 2011 m. balandžio 25 d., nuo 2012 m. balandžio 26 d. iki 2012 m. spalio 25 d., nuo 2011 m. birželio 11 d. iki 2012 m. sausio 18 d., nuo 2013 m. sausio 16 d. iki 2016 m. gruodžio 18 d. vengė pareigos pagal 2011 m. kovo 8 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-86-301/2011, mokėti lėšas sūnaus A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Lt (57,92 Eur) nuo 2010 m. lapkričio 10 d. iki sūnaus pilnametystės, dėl ko 2016 m. gruodžio 22 susidarė 4348,20 Eur įsiskolinimas.

I. F. dėl jai pareikšto įtarimo kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad A. Ž. yra jos sūnus, kuris auga pas vaiko tėvą M. Ž. (duomenys neskelbtini) Kai A. Ž. buvo vieneri metai, jam gyvenamoji vieta ir globa Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu buvo skirta pas tėvą. Jai yra žinoma, kad yra priteistas materialinis išlaikymas sūnui, tačiau neteikia, nes nedirba. Kai buvo užsiregistravusi darbo biržoje ir gavo išmokas, ji nedavė pinigų sūnaus išlaikymui. Dėl kokių priežasčių ji nesirūpino sūnaus išlaikymu pasakyti negali. Su sūnumi nepalaiko jokių ryšių, su juo nebendrauja, jokių dovanų ar kitų daiktų vaikui neskiria. Su vaiko tėvu ryšių taip pat nepalaiko. Kai nebūdavo registruota darbo biržoje, darbo pati neieškojo. Gaudavo nereguliarias pajamas parduodama uogas, grybus. Šios pajamos buvo labai mažos – keli litai, kuriuos išleisdavo savo poreikiams. Pinigų už parduotas uogas ar grybus užtekdavo tik maisto produktams įsigyti, todėl nebuvo piniginių lėšų, kurias būtų galėjusi skirti sūnui (b. l. 114-115, 119).

Liudytojas M. Ž. parodė, jog jis yra A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Su motina I. F. gyveno apie tris metus, tikslios datos neprisimena. Bendro gyvenimo metais gimė sūnus. Jis su kaltinamąja nesutarė, nes ji nuolatos išeidavo, vartodavo alkoholį, neprižiūrėdavo sūnaus. Kai sūnui buvo apie du metus, ji išėjo gyventi atskirai. Sūnus liko su juo. Jis kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Vaikas liko gyventi su juo, Kūlokų k., Marijampolės sav., o vaiko motinai priteistas materialinis išlaikymas kas mėnesį mokėti apie 200 Lt iki sūnui sueis pilnametystė. I. F. į jo į banko sąskaitą nėra vaikui pravedusi pinigų. Ji nesirūpino sūnumi, jam neteikė jokio išlaikymo, nelankė, todėl 2013 m. jis kreipėsi dėl išmokos į Vaikų išlaikymo fondą. Jam Vaikų išlaikymo fondas į banko sąskaitą perveda apie 57 Eur kas mėnesį (b. l. 15-16).

Motyvuojamoji dalis

2016-12-15 prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, jog 2013 m. spalio 9 d. į Vaikų išlaikymo fondo administraciją kreipėsi M. Ž. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Iš antstolio Artūro Auglio 2013 m. spalio 4 d. pažymos Nr. 0023/13/01417 9R-210 apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą matyti, kad iš I. F. vaikui išlaikyti nustatyta mokėti po 61,69 Eur kas mėnesį išieškotojui M. Ž.. Nurodyta, jog 2013 m. liepos – rugsėjo mėn. nebuvo mokamas teismo sprendimu nustatyta išlaikymas. Fondo administracija 2013 m. spalio 17 d. sprendimu nusprendė mokėti išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo. 2013 m. spalio 17 d. Fondo administracija registruotu laišku išsiuntė I. F. sprendimo nuorašą. Iš Fondo iki 2016 m. lapkričio 26 d. sumokėta 2086,62 Eur. (b. l. 5-11).

2016-12-28 Marijampolės teritorinės darbo biržos rašte „Dėl informacijos pateikimo“ parašyta, jog I. F. darbo biržoje buvo registruota nuo 2010 m. spalio 18 d. iki 2011 m. birželio 10 d. Laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 26 d. iki 2011 m. balandžio 25 d. jai buvo paskirta ir išmokėta nedarbo socialinio draudimo išmoka. Ji taip pat registruota darbo biržoje nuo 2012 m. sausio 19 d. iki 2013 m. sausio 15 d. Laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 26 d. iki 2012 m. spalio 25 d. jai paskirta ir išmokėta nedarbo socialinio draudimo išmoka. Nuo 2016 m. gruodžio 19 d. iki šiol I. F. registruota darbo biržoje (b. l. 22).

2011-03-08 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-86-301/2011 nepilnamečio A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su M. Ž., iš I. F. priteistas materialinis išlaikymas sūnui, mokant periodines išmokas po 200 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2010 m. lapkričio 10 d. iki sūnaus pilnametystės (b. l. 33-35).

2017-05-05 antstolio Artūro Auglio rašte „Dėl informacijos suteikimo“ parašyta, jog vykdomojoje byloje Nr. 0023/13/01417 nėra duomenų apie atliktus skolininkės I. F. mokėjimus, skirtus sūnaus A. Ž. išlaikymui. Išlaikymo įsiskolinimas 2016 m. gruodžio 22 d. – 4348,20 Eur (b. l. 72).

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamoji I. F. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo vaiką. I. F. veikė tiesiogine tyčia, t. y. žinojo apie savo pareigas, tačiau sąmoningai jų nevykdė ir taip veikti norėjo. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį.

I. F. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 123).

I. F. atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji anksčiau bausta administracine tvarka (b. l. 102-106), teista (b. l. 93-94).

Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarė nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus minėtas aplinkybes, I. F. skirtina BK 164 straipsnio sankcijoje numatyta viešųjų darbų bausmė.

Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajai 2017-03-16 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nekeistina, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina (BPK 119 ir 139 straipsniai).

Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, proceso išlaidų byloje nebuvo. Baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

I. F. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, ir paskirti jai 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajai, kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.