Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo teisėja Albina Pupeikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės BIĮ „Krova“ ieškinį atsakovui R. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme priimtas ieškovės ieškinys, juo prašoma pripažinti niekine ir negaliojančia 2013-05-30 paskolos sutartį, sudarytą tarp BIĮ „Krova“ ir R. V.; iš atsakovo priteisti 268 261,05 EUR (926 251,64 Lt) ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas.

Nurodo, kad 2014-10-16 Klaipėdos apygardos teismas iškėlė bankroto bylą IĮ „Krova“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankrupta“. Bankroto administratorius, vykdydamas bankroto procedūras nustatė, kad buvęs IĮ „Krova“ vadovas ir savininkas R. V. yra skolingas įmonei pinigines lėšas, gautas avansu ir paskolos būdu. 2013-05-30 paskolos sutartimi IĮ „Krova“ perleido atsakovo nuosavybėn 895 000 Lt. Ši paskolos sutartis pripažintina negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu, nes atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su savimi pačiu, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra (CK 6.134 str. 1 d.). Tokiu būdu atsakovas supainiojo savo privačius ir įmonės interesus, siekdamas asmeninės naudos, pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas. Be to sandorio sudarymo metu įmonė jau buvo nemoki, jos skoliniai įsipareigojimai 2011 – 2014 m. balanso duomenimis sudarė 910 777 Lt. Pripažinus sandorį negaliojančiu, iš atsakovo priteistina 259 209,92 Eur (895 000 Lt) suma. Mano, kad šis sandoris yra negaliojantis ir CK 1.82 straipsnio pagrindu, nes jis sudarytas pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantis juridinio asmens tikslams. Prašo šį sandorį naikinti ir CK 6.66 straipsnio pagrindu.

Bankroto administratorius taip pat nustatė, kad atsakovas neperdavė administratoriui avansu iš kasos paimtų pinigų – 31 251,64 Lt (9 051,10 Eur) ir nepateikė duomenų apie šios pinigų sumos panaudojimą įmonės tikslams. Nurodo, kad tokiu būdu atsakovas pažeidė ieškovės kreditorių teises.

Atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį arba parengiamojo procesinio dokumento, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.

Procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad 2013-05-30 paskolos sutartimi IĮ „Krova“, atstovaujama savininko R. V., ir R. V. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią IĮ „Krova“ perdavė paskolos gavėjui nuosavybėn 895 000 Lt. Paskola suteikta 20 m. laikotarpiui. 2014-10-17 duomenimis atsakovas ūkio išlaidoms iš įmonės buvo gavęs 31 251,64 Lt sumą. 2014-10-16 Klaipėdos apygardos teismas iškėlė bankroto bylą IĮ „Krova“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankrupta“. Bankroto administratorius 2014-11-17, 2014-12-10 raštais pareikalavo iš atsakovo grąžinti įmonei iš viso 926 251,64 Lt. Į bylą nėra pateikta duomenų, kad atsakovas skolą grąžino.

Dėl 2013-05-30 paskolos sutarties

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad atstovas negali sudarinėti sandorių atstovaujamojo vardu nei su pačiu savimi, nei su savo artimais giminaičiais, nes tokių sandorių sudarymas sukelia interesų konfliktą ir pažeidžia atstovaujamųjų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis Nr.3K-3-13/2009 ir kt.). Ši imperatyvi materialinės teisės norma, apribojanti galimybes sudaryti sandorius per atstovą, yra numatyta CK 2.134 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atveju ieškovė įrodinėjo, jog atsakovas 2013-05-30 paskolos sutartį sudarė iš esmės pats su savimi. Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, yra pagrindas pripažinti šią paskolos sutartį niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu.

Teismas taip pat sprendžia, kad 2013-05-30 paskolos sutarties sudarymas, kai ši įmonė jau buvo nemoki, sutartyje nustatant paskolos grąžinimą iki 2033-02-28, buvo itin nenaudinga įmonei, nes ji turėjo kreditorių. Teismo nuomone, paskolos sutartis, kuria susitarta dėl didelės sumos paskolos suteikimo dvidešimties metų laikotarpiui negali būti pripažinta sudaryta naudingomis sąlygomis. Privataus juridinio asmens, jam pačiam turint neįvykdytų ir pradelstų skolų, susitarimas paskolinti didelę pinigų sumą su juo susijusiam asmeniui, neužtikrinant tokios paskolos grąžinimo jokiomis užtikrinimo priemonėmis, neproporcingai iškreipia tokios sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą ir dėl to yra akivaizdžiai nenaudingas bendrovei. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčijamą sandorį su ieškove sudarė įmonės savininkas, kuriam buvo žinoma įmonės ūkinė-finansinė padėtis, įmonės įsipareigojimų mastas, sandoris buvo sudarytas nenaudingomis ieškovei sąlygomis, kurias nustatė pats atsakovas, sandoris prieštaravo juridinio asmens veiklos tikslams, konstatuoja, kad atsakovas R. V. buvo nesąžininga 2013-05-30 paskolos sutarties šalimi. Todėl šis sandoris pripažintinas negaliojančiu ir CK 1.82 straipsnio pagrindu.

Remiantis CK 6.66 straipsnio 1 dalimi, kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Teismas, formaliai įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visos sąlygos 2013-05-30 paskolos sutartį pripažinti negaliojančia ir CK 6.66 straipsnio pagrindu.

Negaliojančio sandorio teisinis padarinys yra restitucija (CK 1.80 str. 2 d. ,3 d., 1.82 str. 4 d., 6.145 str. 1 d.). Ji taikoma atsižvelgiant į įstatyme nustatytas jos taikymo sąlygas ir bylos aplinkybes. Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Atsižvelgiant į tai, pripažinus sandorį negaliojančiu, taikytina restitucija ir priteistina iš atsakovo grąžinti ieškovei 895 000 Lt jam suteiktos ir negrąžintos paskolos (CK 6.145 str. 1 d.).

Dėl 31 251,64 Lt sumos priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 31 251,64 Lt žalos atlyginimo. Reikalavimą grindžia aplinkybe, kad iškėlus ieškovei bankroto bylą, atsakovas neperdavė bankroto administratoriui avansu iš kasos paimtų pinigų. Vadovų žalos, padarytos įmonei, santykiams taikytinos deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Teismas formaliai įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, daro išvadą, jog atsakovas, būdamas įmonės vadovu ir savininku, neužtikrino įmonės turto apsaugos, neišsaugojo turto, tuo pačiu, turėdamas pareigą perduoti bendrovės turtą (pinigines lėšas) bankroto administratoriui, šios pareigos neįvykdė, nepateikė duomenų, kad šias lėšas panaudojo įmonės tikslams, ir tokiais veiksmais (neveikimu) padarė žalą įmonei, jos kreditoriams, todėl padarytą žalą privalo atlyginti.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo procesines palūkanas už priteistą grąžinti sumą. Patenkinus ieškinį, ir priteisus iš atsakovo ieškovės reikalaujamą grąžinti 268 261,02 Eur (895 000 Lt +31 251,64 Lt ) sumą, iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 ir 2 d.).

Kadangi ieškovė į bylą nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos ieškovei nepriteistinos.

Iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 83 str. 1 d. 8 p.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 262 str. 2 d., 279 str., 285-286 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia 2013-05-30 ieškovės IĮ „Krova“ (įmonės kodas 241030230) ir atsakovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą paskolos sutartį, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo R. V. ieškovei IĮ „Krova“ 259 209,91 Eur (895 000 Lt) paskolai grąžinti.

Priteisti iš atsakovo R. V. ieškovei IĮ „Krova“ 9 051,11 Eur (31 251,64 Lt) žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo R. V. ieškovei IĮ „Krova“ 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (268 261,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-02-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. V. valstybei 3 841 Eur žyminio mokesčio.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2015-02-12 nutartimi, palikti galioti iki sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.