Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Vitai Girdvainienei, dalyvaujant atsakovams R. G., D. C., teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB SEB bankas ieškinį atsakovams R. G., D. C. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui R. G. procesinių dokumentų įteikti nepavyko, todėl procesiniai dokumentai jam įteikti ir apie parengiamąjį teismo posėdį bei kitus teismo posėdžius pranešta viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str. 1 d.). Atsakovas R. G. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdyje atsakovas R. G. paaiškino, kad šiuo metu negali bankui grąžinti skolos, nes nedirba ir neturi lėšų.

Teismo posėdyje atsakovė D. C. palaikė savo atsiliepimo į ieškinį reikalavimą ir papildomai paaiškino, kad su atsakovu R. G. anksčiau kartu gyveno, turi bendrą vaiką. Kreditas paimtas automobiliui pirkti. Šiuo metu jie kartu nebegyvena. Ji nesutinka už atsakovą mokėti bankui įsiskolinimą, nes atsakovas pats principingai negrąžina bankui skolos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad 2007-01-11 ieškovas su atsakovu R. G. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 0450718050132-79, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 70 000 Lt kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą dalimis sutartyje nustatyta tvarka iki 2012-01-10. Pagal vartojimo kredito sutarties Specialiosios dalies 2.4 punktą, atsakovas už suteiktą kreditą įsipareigojo mokėti 5,50 proc. metines palūkanas. Pagal vartojimo kredito sutarties Bendrosios dalies 5.3 ir 5.4 punktus, atsakovas nuo laiku negrąžintos kredito dalies ir laiku nesumokėtų palūkanų įsipareigojo už kiekvieną uždelstą dieną mokėti ieškovui 0,1 proc. dydžio delspinigius. Atsakovė D. C. 2007-01-11 su ieškovu sudarė laidavimo sutartį Nr. 04/07014, pagal kurią atsakovė laidavo už kredito gavėją ir įsipareigojo ieškovui soliariai atsakyti visu savo turtu, jei R. G. neįvykdys savo prievolių pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 0450718050132-79. Atsakovas R. G. nuo 2009-10-12 nebeatlieka mokėjimų ieškovui pagal vartojimo kredito sutartį. Ieškovas 2010-01-11 ir 2010-03-24 raštu paragino abu atsakovus vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir įspėjo dėl kredito sutarties nutraukimo. Atsakovai per raginimuose nustatytus terminus skolos nesumokėjo. Ieškovo skaičiavimu, atsakovas R. G. pagal 2007-01-11 vartojimo kredito sutartį yra skolingas 43 586,61 Lt, t. y. 36 657,43 Lt negrąžinto kredito, 2 472,40 Lt priskaičiuotų palūkanų bei 4 456,78 Lt priskaičiuotų delspinigių už laiku nesumokėtą kreditą ir palūkanas.

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, konstatuotina, kad tarp šalių sudarytų vartojimo kredito ir laidavimo sutarčių pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.2 str., 6.154 str. 1 d.). Sutartinės prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (CK 6.38 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.). Atsakovas R. G. pažeidė savo kaip kredito gavėjo prievoles, kylančias iš vartojimo kredito sutarties, kadangi sutartyje nustatytais terminais ir tvarka negrąžino kredito davėjui, t. y. ieškovui kredito ir nesumokėjo palūkanų (CK 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.205 str., 6.881 str. 1 d., 6.886 str. 1 d.).

Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 str. 1 d.). Kadangi atsakovas R. G. neįvykdė savo įsipareigojimų ieškovui pagal minėtą kredito sutartį, laiduotoja atsakovė D. C. atsako ieškovui kaip solidarią prievolę turinti bendraskolė (CK 6.81 str. 1 d.). Laidavimo sutartimi atsakovė D. C. įsipareigojo atsakyti pagal vartojimo kredito sutarties prievoles ta pačia apimtimi kaip ir atsakovas R. G., todėl ieškovo reikalavimu atsakovė D. C. privalo įvykdyti visas prievoles pagal minėtą kredito sutartį (CK 6.81 str. 2 d.).

Atsakovų sutartinių įsipareigojimų ieškovui nevykdymas yra pagrindas atsirasti sutartinei civilinei atsakomybei. Tai reiškia, kad atsakovai privalo solidariai atlyginti ieškovui visus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.245 str. 3 d., 6.256 str. 2 d.).

Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 str., 6.258 str. 1 d.). Netesybos gali būti nustatomos už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, taip pat įvykdymo termino praleidimą (CK 6.71 str. 1, 3 d.). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).

Atsakovė D. C. ginčija ieškovo priskaičiuotų delspinigių dydį, motyvuodama tuo, kad delspinigiai yra neprotingai dideli, ir remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos atvejais, kuomet kasacinis teismas sumažino delspinigius iki 0,02 procento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-721/2002, 2002-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1085/2002, 2003-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1125/2003). Tačiau pažymėtina, kad vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje vadovaujamasi nuostatomis, jog netesybų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas R. G. vartojimo kredito sutartį sudarė iki 2010-12-23 LR vartojimo kredito įstatymo įsigaliojimo dienos, šio įstatymo nuostatos negali būti taikomos šalių sudarytai sutarčiai (vartojimo kredito įstatymo 49 str. 4 d.). Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, todėl jie laikytini silpnesniosiomis vartojimo sutarties šalimis. Be to, delspinigių dydis nustatytas ne specialiosiose, o bendrosiose sutarties sąlygose, kurias ieškovas parengė iš anksto nederindamas jų su atsakovais. Sutartyje nustatytas 0,1 procentų per dieną delspinigių dydis atitinka 36,5 procentų metinių palūkanų normą. Toks delspinigių dydis galėtų būti laikomas neprotingai dideliu bei pažeidžiančiu šalių interesų pusiausvyrą, tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į tai, kad atsakovai patys elgėsi nesąžiningai, nepaisė ieškovo raginimų sumokėti susidariusį įsiskolinimą, mokėjimų nevykdo jau kelis metus, byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovai dėjo visas įmanomas pastangas, siekdami grąžinti bent dalį skolos. Atsakovo įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymas nėra užtikrintas turto įkeitimu. Be to, kreditų vartojimo reikmėms teikimas yra rizikingesnis, todėl šios rūšies kreditų sutartyse paprastai visada yra nustatomi didesni delspinigiai. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo sumažinti sutartyje nustatytą delspinigių dydį.

Ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl ieškinys tenkintinas visiškai – ieškovui solidariai iš atsakovų priteistina 43 586,61 Lt skola.

Atsakovai praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovui solidariai iš atsakovų priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovų priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1 308,00 Lt sumokėtas žyminis mokestis ir 408,00 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu viešo paskelbimo būdu (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmeniškai tik atsakovui R. G. (atsakovas neatsiliepė į pašto darbuotojos paliktą pranešimą atvykti į pašto skyrių atsiimti jam siunčiamų procesinių dokumentų), dėl šios priežasties procesinius dokumentus atsakovui reikėjo įteikti viešo paskelbimo būdu, remiantis teisingumo ir protingumo principais, 408,00 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu viešo paskelbimo būdu, ieškovui priteistinos tik iš atsakovo R. G.. Kadangi prievolė atlyginti bylinėjimosi išlaidas nėra solidari, likusios bylinėjimosi išlaidos, t. y. 1 308,00 Lt žyminis mokestis, ieškovui priteistinos iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis – iš kiekvieno atsakovo po 654,00 Lt. Taigi iš viso ieškovui iš atsakovo R. G. priteistina 1 062,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės D. C. – 654,00 Lt.

2011-06-13 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 260, 268, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui AB SEB bankas solidariai iš atsakovų R. G. ir D. C. 43 586,61 Lt skolą bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 43 586,61 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-06-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui AB SEB bankas iš atsakovo R. G. 1 062,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui AB SEB bankas iš atsakovės D. C. 654,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-13 nutartimi atsakovų atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.