Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Šalies argumentai

1. pareiškėja L. K. pareiškimu prašo patvirtinti pareiškėjos sutuoktinio V. K. 2012 m. gegužės 9 d. pasirašytą asmeninį testamentą. Nurodo, kad pareiškėja L. K. buvo V. K. sutuoktinė. V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties pareiškėja kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo. Pareiškėja pateikė notarui dokumentą, V. K. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), rastą, jo ranka surašytą ir jo pasirašytą dokumentą, iš kurio turinio matyti, kad jo paskirtis - asmens duodamas patvarkymas dėl turto likimo po jo mirties. Notarė susipažinusi su dokumentu, paaiškino pareiškėjai, kad minėtas dokumentas atitinka asmeniniam dokumentui keliamus reikalavimus, tačiau dėl jo pripažinimo asmeniniu testamentu pareiškėja turėtų kreiptis į teismą. Ir tik teismui pripažinus ir patvirtinus asmeninį testamentą, pareiškėja būtų laikoma priėmusi palikimą pagal testamentą. Teismas pareiškimus dėl asmeninio testamento patvirtinimo nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka ir juos tvirtina pagal CPK 579 - 582 straipsnių nuostatas. Teismas, nagrinėdamas prašymus dėl asmeninio testamento patvirtinimo, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015). CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui privalomi reikalavimai: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. Dokumentas, kurį pareiškėja prašo pripažinti asmeniniu testamentu bei patvirtinti, yra surašytas V. K. ranka ir jo pačio pasirašytas. Dokumente taip pat yra nurodyti kiti reikalingi rekvizitai: vardas, pavardė, dokumento surašymo data. Nors dokumente yra nenurodyta jo sudarymo vieta, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro kliūčių asmeninio testamento patvirtinimui teisme. Pagal CK 5.30 straipsnio 1 dalies nuostatas testamento sudarymo datos ir vietos nenurodymas daro testamentą negaliojantį tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju testamento sudarymo vietą galima identifikuoti iš kitų bylos aplinkybių, kurios leidžia teigti, kad testamentas buvo sudarytas paskutinėje palikėjos gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini). V. K. nuo santuokos sudarymo iki mirties gyveno kartu savo sutuoktine L. K.. 1998 m. sutuoktiniai įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuriame 2007 m. baigė statyti gyvenamąjį namą, kuriame ir jame gyveno kartu iki sutuoktinio mirties. Laikotarpiu nuo 2011-11-14 iki 2012-06-13 V. K., gyvendamas (duomenys neskelbtini), terminuotai dirbo (duomenys neskelbtini), registruotoje kaimynystėje (duomenys neskelbtini). Dokumentas, išreiškiantis palikėjo valią dėl jo turto, negali būti ignoruojamas ir nelaikomas testamentu vien dėl tos priežasties, kad jis neteisingai įvardytas. Asmeninio testamento galiojimui neturi reikšmės tai, kad dokumento pavadinimas yra „Pareiškimas", akivaizdu, kad šio dokumento paskirtis atitinka testamento, kaip vienašalio sandorio, sampratą, išreiškiant savo valią dėl turto, priklausančio asmeniui, paveldėjimo. Šiuo atveju testatoriaus valia buvo sutuoktinei L. K. palikti turtą, kuris priklausys palikėjui nuosavybės teise palikimo atsiradimo momentu. Iš dokumento turinio matyti, kad jo paskirtis - asmens duodamas patvarkymas dėl turto likimo po jo mirties. Tekstas surašytas aiškia bei suprantama rašysena, todėl vertinamas kaip vientisas dokumentas Taigi teismui teikiamo dokumento tekstas atitinka esminius reikalavimus asmeniniam testamentui, atitinka CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nurodytus, asmeniniam dokumentui keliamus, reikalavimus. Prašymas teismui patvirtinti testamentą teikiamas nepraleidus įstatyme nustatyto vienerių metų termino. Testamentinė išskirtinė (legatas) (CK 5.23 straipsnis) - tai įpėdinio pagal testamentą įpareigojimas atlikti kokią nors prievolę vienam ar keliems asmenims (testamentinės išskirtinės gavėjams), kai šie įgyja teisę reikalauti, kad toks įpareigojimas būtų įvykdytas. Testamentinė išskirtinė yra įpėdinį įpareigojanti prievolė, kurią įpėdinis įsipareigoja įvykdyti sutikdamas priimti palikimą. Tam, kad testamentinės išskirtinės atveju tarp įpareigoto įpėdinio, priėmusio palikimą, ir testamentinės išskirtinės gavėjo atsirastų prievoliniai teisiniai santykiai, testamentinė išskirtinė turi atitikti CK šeštojoje knygoje nustatytus bendruosius prievolių reikalavimus. Privalomumas ir neišvengiamumas - testamentinės išskirtinės prievolės bruožai, kurie leidžia atskirti šią prievolę nuo kitų testatoriaus nurodytų sąlygų. Šiuo gi atveju, iš pateikto dokumento visiškai aišku ir suprantama, kad testatorius įpareigoją įpėdinę pagal testamentą, visą paveldėta turtą palikti konkrečiam asmeniui. Dokumente vartojamos frazės yra aiškios, konkrečios ir atitinka prievolėms taikomo įmanomumo reikalavimus. Testamentas - tai vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Po testatoriaus mirties testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtą, t. y. testamentai sukuria paveldėjimo teisinius santykius. Taigi testamento instituto paskirtis - užtikrinti fiziniam asmeniui teisę savo valia, kuri išviešinama po mirties, pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po testatoriaus mirties liekantį palikimą.