Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-02-06 · Civilinė byla Nr. e2-1902-541/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-06
Bylos Nr.
e2-1902-541/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Vėgelienė
Atsakovas
T. V.
Ieškovas
UAB „Moment Credit “
Kategorijos
Civilinės bylos Nr. e2-1902-541/2019 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36406-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1;
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIOS VARDU2019 m. vasario 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė,sekretoriaujant V. M.,dalyvaujant atsakovei T. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Moment Credit “ ieškinį atsakovei T. V. dėl skolos pagal paskolos sutartį, nesumokėtos kredito kainos ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Moment Credit“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovės 444,61 Eur negrąžinto kredito, 134,89 Eur nesumokėtos kredito kainos, 168,95 Eur nuostolių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas su atsakove 2012 m. gegužės 7 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo teikti atsakovei kreditus pagal specialiąsias sutarties sąlygas (konkretaus kredito suteikimo atveju pasirašomos atskiros specialiosios kredito suteikimo sąlygos), o atsakovė suteiktus kreditus grąžinti ir sumokėti kreditų kainą. 2013 m. rugsėjo 6 d. pasirašytomis specialiosiomis sąlygomis, ieškovas atsakovei suteikė 666,53 Eur (2301,39 Lt) vartojimo kreditą, o atsakovė sutartyje nustatyta tvarka ir terminais įsipareigojo suteiktą kreditą grąžinti iki 2015 m. rugsėjo 5 d., taip pat, mokėti nustatyto dydžio palūkanas ir kitus su sutartimi susijusius mokesčius. Atsakovė tinkamai prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl negrąžintų sumų priteisimo (e. b. l. 6).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimu už akių ieškovo reikalavimas buvo patenkintas iš dalies ir iš atsakovės T. V. ieškovo UAB ,,Moment Credit“ naudai buvo priteista 444,61 Eur negrąžinto kredito, 134,89 Eur nesumokėtos kredito kainos, 3,43 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (582,93 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2017 m. spalio 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 13,26 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas ieškovo prašomus priteisti 168,95 Eur nuostolius, kurie turėjo būti skaičiuojami pavėluoto mokėjimo atveju už tolimesnį naudojimąsi laiku negrąžinta kredito suma ar jos dalimi už kiekvieną termino praleidimo dieną taikant bendrą kredito kainos dienos normą, vertino kaip netesybas, nurodydamas, kad jų dydis pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) negali viršyti 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, buvo perskaičiuoti ir sumažinti ieškovo prašomi priteisti nuostoliai ir atitinkamai bylinėjimosi išlaidos (e. b. l. 33-35).

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ir priimtas ieškovo apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimo už akių, dalyje dėl netenkinto dalies ieškovo reikalavimo dėl 165,52 Eur kredito kainos ir 3,74 Eur žyminio mokesčio priteisimo. Ieškovas apeliacinį skundą motyvavo tuo, kad teismas neteisingai vertino ieškovo prašomas priteisti mokėjimo palūkanas už tolimesnį naudojimąsi ieškovo pinigais, traktavo jas kaip netesybas ir perskaičiavo prašomą priteisti sumą taikydamas 0,05 proc. dydžio ribojimą, numatytą Vartojimo kredito įstatyme. Apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimą už akių dalyje dėl nuostolių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės 165,52 Eur nuostolių ir 3,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat ir 15 Eur žyminio mokesčio ieškovo naudai (e. b. l. 40-45).

Vilniaus apygardos teismas, pagal ieškovo apeliacinį skundą, išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacine tvarka, 2018 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1368-580/2018, ieškovo UAB „Moment Credit“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimą už akių panaikino ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje nepakanka duomenų, iš kurių būtų galima spręsti dėl negrąžinto kredito dalies, nesumokėtos kredito kainos bei nuostolių dydžio. Pažymėjo, kad ieškovo ieškinyje nurodytos pervestos atsakovei ir atsakovės mokėtinos ar sumokėtos sumos, neatitinka duomenų, esančių prie ieškinio pridėtuose dokumentuose, ieškovo pateikti duomenys yra visiškai neaiškūs, todėl apeliacinės instancijos teismas negali priimti sprendimo dėl nuostolių dydžio, ir nesant duomenų apie tai, jog ieškovas yra pervedęs atsakovei prašomą priteisti kredito sumą, negalima paskaičiuoti prievolės vykdymo bei kitų, susijusių mokėjimų pagrįstumo. Įvertinęs šias aplinkybes, Vilniaus apygardos teismas nutarė, kad byla grąžintina nagrinėti iš naujo, o ieškovui siūloma pateikti papildomus įrodymus įrodinėtinoms aplinkybėms nustatyti (e. b. l. 54-58).

Šalies argumentai

Ieškovas, teikdamas papildomus paaiškinimus dėl prašomos priteisti kredito sumos, nurodė, kad atsakovei pagal 2013 m. rugsėjo 6 d. pasirašytas specialiąsias kredito sąlygas, buvo suteiktas viso 666,53 Eur (2301,39 Lt) vartojimo kreditas. Atsakovė kredito suteikimo dieną jau turėjo įsipareigojimų ieškovui, tačiau, jai išreiškus valią pasiskolinti papildomai, buvo atliktas kredito refinansavimas ir atsakovei pervestos papildomos sumos, po refinansavimo ankstesnės specialiosios kredito sutarties sąlygos nustojo galioti. Pagal papildomai pateiktą teismui atsakovės mokėjimo vėlavimo laikotarpiu sudarytą balansą, matyti, kad atsakovė nevykdė sutarties nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. ir nuo šio laikotarpio įsiskolinimas nuolat augo (e. b. l. 67-69). Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė buvo atvykusi į ieškovo klientų aptarnavimo skyrių ir išreiškė norą susitarti taikiai, nurodydama, kad gali mokėti po 25 Eur per mėnesį, tačiau ieškovas, atsižvelgdamas į skolos dydį, nesutiko su tokio dydžio įmokomis. Ieškovas pažymėjo, kad sutiktų su daliniu įmokų mokėjimu, bet ne ilgiau kaip per vienerių metų laikotarpį, nes skolos išdėstymas atsakovės pageidaujamam trejų metų laikotarpiui neatitiktų ieškovo interesų, kaip ir taikos sutarties sudarymas. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad priteisus visą skolos sumą, jis sprendimo vykdymo neperduos antstoliui iš karto, tol kol atsakovė vykdys geranoriškai savo įsipareigojimus bei mokės pakankamo dydžio įmokas, bei neskaičiuos 5 proc. palūkanų. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovas prašo priteisti visą įsiskolinimo sumą iš karto (e. b. l. 89-90).

Į teismo posėdį ieškovas neatvyko, tačiau savo poziciją nagrinėjamu klausimu išdėstė rašytiniais paaiškinimais ir pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Ieškovo asmeninis dalyvavimas teismo posėdyje nepripažintas būtinu, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (CPK 246 straipsnis).

Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad negali mokėti ieškovo pageidaujamos 60 Eur sumos per mėnesį, kadangi šiuo metu neturi darbo, gauna tik socialinę pašalpą, išmoką vaikui bei vaiko išlaikymo pinigus, lėšų nepakanka gyvenimui. Turto neturi, gyvena pas močiutę, kuriai moka dar 55 Eur už gyvenimą jos bute. Turi ir kitų įsipareigojimų, kurie išieškomi antstolių. Šie įsiskolinimai yra iš ankstesnių laikotarpių, kai gaudavo pakankamas pajamas. Yra užsiregistravusi Darbo biržoje. Ieškosi darbo. Turi siuvėjos kvalifikaciją, todėl, kartais esant galimybei, dirba namuose. Augina sūnų, kuriam šiuo metu 11 m. Ieškovo pareikštą ieškinį pripažįsta. Iš savo gaunamų pajamų galėtų mokėti dalimis ne daugiau kaip apie 30 Eur. Prašo leisti skolą ieškovui sumokėti mokant po 31 Eur per 24 mėnesius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo tenkintinas.

Nustatyta, kad tarp bylos šalių 2012 m. gegužės 7 d. buvo pasirašytos vartojimo kredito sutarties bendrosios sąlygos, kuriomis ieškovas įsipareigojo teikti atsakovei kreditus pagal specialiąsias sutarties sąlygas (konkretaus kredito suteikimo atveju turėjo būti pasirašomos atskiros specialiosios kredito suteikimo sąlygos), o atsakovė įsipareigojo suteiktus kreditus grąžinti ir sumokėti kreditų kainą. Ieškovas su ieškiniu į bylą pateikė aiškinamąjį raštą dėl sutarties sudarymo būdo, kuriame nurodė, kokia tvarka su atsakove buvo pasirašomos bendrosios ir specialiosios sutarties sąlygos (elektroninėmis priemonėmis, jungiantis gautu ID kodu ir sutartis pasirašant suteiktu slaptažodžiu) (e. b. l. 1, 8-10, 11-18). Atsakovė, bendrųjų sutarties sąlygų pagrindu, 2013 m. rugsėjo 6 d. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (sutarties specialiosios sąlygos), kurioje nurodyta, jog atsakovė pasiskolino bendrą 666,53 Eur (2 301,39 Lt) kredito sumą, nustatyta kredito kaina 145,84 Eur (1 503,57 Lt), į atsakovės asmeninę sąskaitą pervesta 115,85 Eur (400 Lt) suma. Sutarties specialiosiose sąlygose matyti, kad ankstesni atsakovės įsipareigojimai sudaro 549,85 Eur (1901,39 Lt) (e. b. l. 19, 20). Iš ieškovo pateiktų papildomų rašytinių paaiškinimų matyti, jog šia sutartimi buvo refinansuoti ankstesni atsakovei suteikti kreditai – 2013 m. rugsėjo 5 d. 202,43 Eur (700 Lt); 2013 m. rugsėjo 6 d. sutartimis suteikti 115,85 Eur (400 Lt) ir 231,35 Eur (800 Lt) kreditai (e. b. l. 68). Į bylą pateiktos ir šių sutarčių specialiosios sąlygos, bei ieškovo banko sąskaitos išrašai, patvirtinantys nurodytų paskolos sumų pervedimą atsakovei (e. b. l. 70, 72-75). Pagal 2013 m. rugsėjo 6 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiąsias sąlygas galutinė kredito grąžinimo data 2015 m. rugsėjo 5 d. Ieškovas pateikė atsakovės mokėjimų grafiką ir įmokų balansą (e. b. l. 21), taip pat, su papildomais paaiškinimais pateikė patikslintą atsakovės mokėjimų balansą, įvardytą priedu Nr. 4, iš kurio matyti, kad atsakovės mokėtinų įmokų suma 2017 m. rugsėjo 27 d. sudaro 579,50 Eur (444,61 Eur kredito ir 134,89 Eur kredito kainos). Už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d. priskaičiuota 810,39 Eur nuostolių, arba kitaip, palūkanų už tolimesnį naudojimąsi ieškovo pinigais (e. b. l. 71). Byloje pateikta siųstų pranešimų, nurodytu atsakovės telefono numeriu, išklotinė, laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki 2014 m. spalio 27 d., su raginimais dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo (e. b. l. 22). Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog skolos neginčija ir sutinka su skolos suma, tačiau dėl susidariusios sunkios finansinės padėties (šiuo metu nedirba, registruota Darbo biržoje, viena augina sūnų, gauna tik socialines išmokas ir alimentus) prašo skolos išdėstymo skolą sumokant dalimis po 31 Eur per 24 mėnesius. Gaunamoms pajamoms pagrįsti į bylą pateikė asmeninės sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. (b. l. 17).

Dėl ieškovo ieškinio

Įvertinus byloje esančius įrodymus, nustatyta, jog tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Ieškovas, remdamasis su atsakove pasirašytomis bendrosiomis sutarties sąlygomis ir atsakovės paraiškomis dėl kredito suteikimo, pasirašė su atsakove sutarties specialiąsias sąlygas ir suteikė atsakovei bendrą 666,53 Eur (2 301,39 Lt) kredito sumą, nustatydamas 145,84 Eur (1 503,57 Lt) kredito kainą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis laikoma realine sutartimi, t. y. paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas pervedė nustatyto dydžio kredito sumą į atsakovės asmeninę sąskaitą, o atsakovė įsipareigojo ją grąžinti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Teismas pripažįsta, kad ieškovui pervedus į atsakovės banko sąskaitą paskolos sumas, tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, t. y. tarp šalių susiklostė civiliniai paskolos teisiniai santykiai. Atsakovė nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, visos paskolos nustatytais terminais negrąžino ir liko ieškovui skolinga 444,61 Eur negrąžinto kredito bei 134,89 Eur nesumokėtos kredito kainos. Atsakovė su ieškovo reiškiamo reikalavimo dydžiu sutinka, pripažįsta, jog paskolos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka ieškovui paskolos negrąžino.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sumomis grąžinti paskolą, taip pat į tai, jog atsakovė savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), bei į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, ieškovui iš atsakovės priteistina 444,61 Eur negrąžinto kredito, 134,89 Eur nesumokėtos kredito kainos.

Dėl nuostolių priteisimo

Ieškovas pateiktu ieškiniu iš atsakovės prašo priteisti 168,95 Eur patirtų nuostolių dėl vėlavimo mokėti įmokas pagal paskolos sutartį. Nurodo, kad pagal specialiąsias sutarties sąlygas, nuostolių dydis atitinka kredito kainos metinę normą, t.y. sutartą kredito kainą. Pažymi, kad pagal apskaičiavimus bendrovės nuostolių suma dėl pavėluotų mokėjimų sudaro 810,39 Eur, tačiau, atsižvelgiant į pernelyg ilgą vėlavimo laikotarpį (daugiau kaip 3 metai), ieškovas prašo nuostolius priteisti tik už 200 dienų, kurie sudaro 168,95 Eur. Ieškovas pateikia nuostolių skaičiavimo lentelę pagal kurią nuostoliai skaičiuojami nuo 444,61 Eur negrąžintos kredito sumos, taikant 0,19 proc. dienos dydį, už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. (200 k. d.).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1 dalimi, palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 straipsnis). Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis).

Šalys bendrosiose kredito sutarties sąlygose numatė atsakomybę už vėlavimą mokėti įmokas pagal vartojimo kredito sutartį – 9.2 punkte pasakyta, kad jeigu klientas laiku neįvykdo prievolės sumokėti įmoką, klientas bendrovei privalo atlyginti nuostolius. Nuostoliai šiose sąlygose apibrėžti kaip bendrovės negautos pajamos, kurių bendrovė negauna dėl to, kad klientas laiku nesumoka įmokos ar jos dalies. Nuostoliai skaičiuojami Specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka už kiekvieną kredito termino praleidimo dieną (1.17 punktas). 2013 m. rugsėjo 6 d. sutarties Specialiosiose sąlygose, 2 punkte, nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo atveju kredito gavėjui teks atlyginti bendrovei nuostolius už tolimesnį naudojimąsi laiku negrąžinta kredito suma ar jos dalimi. Nuostoliai skaičiuojami už kiekvieną termino praleidimo dieną, taikant bendrą kredito kainos dienos normą, kuri paskaičiuojama pagal bendrą kredito kainos metinę normą, nurodytą specialiosiose sąlygose.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais mokamos iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šios nuostatos reiškia, kad, pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir CK 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-42-569/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

Iš bylos aplinkybių matyti, kad ieškovas palūkanas, įvardijamas nuostoliais, paskaičiavo pagal 2013 m. rugsėjo 6 d. sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytą bendrą kredito kainos metinę normą 69,71 proc. (dienos kaina 0,19 proc.). Įvertinus šalių sutarties Specialiųjų sąlygų 2 punkto siekiamą tikslą, matyti, jog šio punkto esmė buvo nustatyti pavėluoto mokėjimo atveju mokamą atlygį už tolimesnį naudojimąsi laiku negrąžintais ieškovo pinigais, kas atitinka mokėjimo palūkanų (užmokesčio už pinigų skolinimą) paskirtį. Pagal kredito sutarties pasirašymo metu galiojusią Vartojimo kredito įstatymo redakciją (galiojusi nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31), bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šių reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų (21 straipsnio 1, 2 dalys.). Iš byloje esančių duomenų, matyti, kad vartojimo kredito bendra kredito kainos metinė norma yra 69,71 proc. per metus, todėl šis dydis neviršija imperatyvaus Vartojimo kredito įstatymo nustatyto dydžio. Pažymėtina ir tai, jog šių palūkanų skaičiavimo būdas ir jų dydis buvo aiškiai apibrėžtas šalių pasirašytoje sutartyje, be to, atsakovė ieškovo prašomo priteisti palūkanų (nuostolių) dydžio neginčijo.

Įvertinus išdėstytą, ieškovo prašomi priteisti nuostoliai pagal savo esmę, teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, pripažintini mokėjimo palūkanomis, skaičiuojamomis už tolimesnį naudojimąsi ieškovo pinigais taikant bendrą kredito kainos metinę mormą ir tuo pagrindu ieškovui iš atsakovės priteistina 168,95 Eur nuostolių (mokėjimo palūkanų).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Kreditoriaus interesų apsauga gali būti įgyvendinama netesybų ir (ar) palūkanų institutais, taikomais jo pasirinkimu. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovui prašant, iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 748,45 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017 m. spalio 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Pagal byloje esančius duomenis ieškovas bylos nagrinėjimo metu patyrė 17,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų pirmos instancijos teisme ir 15,00 Eur žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme, iš viso 32,00 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistina 32,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (12,41 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) iš atsakovės valstybės naudai priteistina 12,41 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Dėl atsakovės prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo

Atsakovė, teismo posėdžio metu nurodė, jog skolos neginčija ir sutinka su skolos suma, tačiau dėl susidariusios sunkios finansinės padėties prašo skolos išdėstymo, skolą sumokant dalimis po 31 Eur per 24 mėnesius. Atsakovė paaiškino, kad dėl skolos mokėjimo dalimis bandė su ieškovu bandė tartis taikiai, tačiau taikos sutarties sudaryti nepavyko, nes ji dėl objektyvių priežasčių negalinti mokėti skolos dengimui, kaip ieškovas pageidauja, po 60 Eur per mėnesį. Atsakovė šiuo metu neturi darbo, gauna tik socialinę pašalpą, išmoką už vaiką ir vaiko išlaikymo pinigus, lėšų nepakanka gyvenimui. Atsakovė nurodė, kad turto neturi, gyvena pas močiutę, kuriai moka po 55 Eur per mėnesį už gyvenimą jos bute. Turi kitų įsipareigojimų iš ankstesnių laikotarpių, skolų išieškojimas vykdomas antstolių. Atsakovė užsiregistravusi Užimtumo tarnyboj prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (buvusi Darbo birža), ieškosi darbo, kartais namuose atlieka siuvimo darbus, kad užsidirbtų. Augina sūnų, kuriam šiuo metu 11 m.

Ieškovas, atsakydamas į atsakovės prašymą dėl išdėstymo, nurodė, jog su išdėstymu trejų metų terminui nesutinka, sutiktų nebent su išdėstymu per vienerių metų terminą. Ieškovas prašo priteisti visą reikalaujamą sumą iš karto.

CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, yra aktualūs šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-594/2006; ir kt.). Vadinasi, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle. Sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai vertinti atidėjimo ar išdėstymo būtinumą.

Nagrinėjamu atveju, atsakovė byloje neneigia įsiskolinimo mokėjimo ieškovui prievolės, tačiau dėl susidariusios sudėtingos finansinės padėties objektyviai negali grąžinti visos priteistos skolos sumos ieškovui. Iš teismui pateikto atsakovės sąskaitos išrašo matyti, kad per 2018 m. gruodžio mėnesį į sąskaitą buvo gauta išmoka vaikui 30,02 Eur, vaiko išlaikymo pinigai 115,85 Eur, piniginė socialinė parama 98,03 Eur, viso 243,90 Eur. Atsakovė viena augina mažametį sūnų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis atsakovė šiuo metu nedirba, nurodo, jog yra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboj prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ieškosi darbo. VĮ Registrų centras duomenimis registruoto nekilnojamojo turto neturi, apie kitą turtą ar gaunamas pajamas, teismas duomenų neturi. Priteista išieškotina 748,45 Eur suma atsakovei, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, laikytina pakankamai didele, todėl išieškant visą sumą iš karto būtų pažeisti pagrindiniai atsakovės ir jos mažamečio vaiko interesai, o taip pat, atsakovei neturint realių galimybių sumokėti visos sumos, išieškotojo interesas atgauti lėšas kuo greičiau ir mažesnėmis sąnaudomis taip pat nebūtų patenkintas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, o konkrečiai, į atsakovės finansinę padėtį, taip pat į įsiskolinimo sumą, į tai, kad atsakovė sutinka gera valia sumokėti skolą ieškovui, siekiant ieškovo ir atsakovės interesų pusiausvyros, užtikrinant teismo sprendimo privalomumo principo įgyvendinimą, siekiant, kad teismo sprendimas būtų vykdomas atsakovės geranoriškai ir teismo sprendimu ieškovui priteistos sumos būtų faktiškai sumokėtos, atsakovės prašymas tenkintinas ir priteistos 748,45 Eur (444,61 Eur negrąžinto kredito, 134,89 Eur nesumokėtos kredito kainos, 168,95 Eur nuostolių) skolos mokėjimas išdėstytinas 24 mėnesių laikotarpiui (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 284 straipsnio 1 dalis), 23 mėnesius kas mėnesį, iki mėnesio paskutinės dienos, mokant po 31,00 Eur skolos, paskutinį skolos mokėjimo mėnesį sumokant 35,45 Eur skolos. Pažymėtina, jog kartu su eiline įmoka skolininkė turi mokėti tai dienai paskaičiuotas 5 proc. dydžio metines palūkanas.

Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad išdėstytas skolos mokėjimas neapima bylinėjimosi išlaidų, priteistų ieškovui, mokėjimo bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, priteistų valstybės naudai, mokėjimo. Šios išlaidos turi būti sumokėtos nustatyta tvarka po teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 293-294, 259, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo UAB „Moment Credit “, į. k. 300657515, ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės T. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 444,61 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 61 ct) negrąžinto kredito, 134,89 Eur (šimtą trisdešimt keturis eurus 89 ct) nesumokėtos kredito kainos, 168,95 Eur (šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus 95 ct) nuostolių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (748,45 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 45 ct)) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 32,00 Eur (trisdešimt du eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Tenkinti atsakovės T. V., a. k. (duomenys neskelbtini), prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo ir priteistos 748,45 Eur (444,61 Eur negrąžinto kredito, 134,89 Eur nesumokėtos kredito kainos, 168,95 Eur nuostolių) skolos ieškovui UAB „Moment Credit “, į. k. 300657515, mokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, 23 mėnesius kas mėnesį, iki mėnesio paskutinės dienos, mokant po 31,00 Eur (trisdešimt vieną eurą 00 ct) skolos, paskutinį skolos mokėjimo mėnesį sumokant 35,45 Eur (trisdešimt penkis eurus 45 ct) skolos. Kartu su eiline įmoka atsakovė turi mokėti tai dienai apskaičiuotas 5 proc. dydžio metines palūkanas. Priteista skola šiame sprendime numatytomis dalimis pradedama mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš atsakovės T. V., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 12,41 Eur (dvylika eurų 41 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Vėgelienė