Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-10-16 · Civilinė byla Nr. e2A-1368-580/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-16
Bylos Nr.
e2A-1368-580/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-36406-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūra Marija Strumskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“
Atsakovas
T. V.
Civilinė byla Nr. e2A-1368-580/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36406-2017-8Procesinio sprendimo kategorija; 2.5.2.1.; 3.3.1.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“ ieškinį atsakovei T. V. dėl piniginio reikalavimo, kylančio iš sutarties.

Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas prašė iš atsakovės priteisti 444,61 Eur negrąžinto kredito, 134,89 Eur kredito kainos, 168,95 Eur nuostolių, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė 2012-05-07 sudarė vartojimo kredito sutartį (toliau – Sutartis). Sutartimi ieškovas įsipareigojo teikti atsakovei kreditus pagal sutartas specialiąsias sąlygas, o atsakovė įsipareigojo kreditus grąžinti ir sumokėti kreditų kainą. Atsakovė 2013-09-06 pasiskolino 666,53 Eur, kuriuos turėjo grąžinti iki 2015-09-05. Atsakovė turėjo sumokėti 24 mėnesines įmokas po 45,92 Eur. Atsakovė ieškinio surašymo dieną skolinga 444,61 Eur negrąžinto kredito ir 134,89 Eur kredito kainos. Nuo įmokos nesumokėjimo momento už vėluojamas mokėti sumas pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 9.2 punktą ir specialiųjų sąlygų 2 punktą skaičiuojami nuostoliai. Nuostolių dydis atitinka kredito kainos metinę normą, t. y. sutartą kredito kainą. Nuostolių suma apskaičiuota negrąžintą 444,61 Eur kreditą padauginus iš 0,19 proc. nuostolių dydžio už 200 dienų, kas sudaro 168,95 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies ir iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 444,61 Eur negrąžinto kredito, 134,89 Eur nesumokėtos kredito kainos, 3,43 Eur nuostolių, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 582,93 Eur nuo bylos iškėlimo 2017-10-03 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 13,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Apylinkės teismas:

2.1. nustatė, jog ieškovas ir atsakovė 2012-05-07 sudarė Sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė 666,53 Eur kreditą. Atsakovė įsipareigojo kreditą grąžinti iki 2015-10-05 ir laiku mokėti įmokas. Atsakovė įsipareigojimų neįvykdė ir liko skolinga 444,61 Eur. Sutartimi atsakovė įsipareigojo ne tik laiku grąžinti kreditą, bet ir sumokėti ieškovui 134,89 Eur kredito kainą;

2.2. Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta, kad pavėluoto mokėjimo atveju atsakovė turės atlyginti nuostolius už tolimesnį naudojimąsi laiku negrąžinta kredito suma, o nuostoliai bus skaičiuojami už kiekvieną termino praleidimo dieną, taikant bendrą kredito kainos dienos normą, kuri yra 69,71 proc. Teismui įstatymas suteikia teisę kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui netaikomi. Vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama Vartojimo kredito įstatymo nustatytu dydžiu (0,05 proc.), todėl į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami ir visi kredito davėjo patiriami nuostoliai. Taikant Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą 0,05 proc. dydžio pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną tarifą, už pradelstą laiką ieškovui priteistini 3,43 Eur dydžio nuostoliai (444,61 Eur x 0,05 proc. / 360 d. x 180 d.).

III. Apeliacinio skundo argumentai

3. Ieškovas UAB „Moment credit“ apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimą už akių dalyje dėl nuostolių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir tenkinti ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 165,52 Eur nuostolių ir 3,74 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad Vartojimo kredito įstatymas riboja netesybas, kurių kredito davėjas gali reikalauti iš vartotojo, tačiau neatima teisės reikalauti palūkanų (kredito kainos) už tolesnį naudojimąsi pinigais. Teismas nevertino, jog ieškovas reikalavo tik mokėjimo palūkanų dydžio nuostolių, bet ne netesybų.

4. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodomų mokėjimo palūkanų paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kredito davėjo pinigais, o ne kompensuoti nuostolius už prievolės nevykdymą. Vėluojant mokėti įmokas, mokėjimo palūkanų ir kompensacinių palūkanų galima reikalauti kartu, jei tai aiškiai atskleista sutartyje. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies ribojimas taikomas palūkanoms ir mokesčiams, kurie pagal savo turinį ir esmę prilygintini netesyboms. Tai patvirtinama lingvistiniu, teleologiniu normos aiškinimu bei įstatymų leidėjo valia. CK 1.125 straipsnio 9 dalis numato, kad mokėjimo palūkanų dydžio nuostoliai turi būti skaičiuojami už ne ilgesnį nei 5 metų laikotarpį, o ne 180 dienų.

5. Apylinkės teismas neturėjo taikyti Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies, tuo pačiu jį taikė netinkamai. Netesybos turėtų būti skaičiuojamos nuo 579,50 Eur vėluojamos sumokėti sumos (kredito ir kredito kainos). Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtina 0,05 proc. palūkanas nuo vėluojamos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Turėjo būti priteista 52,16 Eur (579,50 x 0,05 proc. x 180 d.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

7. Nustatyta, kad atsakovė 2012-05-07 su ieškovu sudarė Sutartį (El. b. l. 8–18). Sutartimi ieškovas įsipareigojo teikti atsakovei kreditus pagal sutartas specialiąsias sąlygas, o atsakovė gautus kreditus grąžinti ir sumokėti kreditų kainą (Sutarties bendrosios dalies 2.1 punktas). Atsakovė 2013-09-06 pasiskolino 666,53 Eur, kuriuos turėjo grąžinti iki 2015-09-05 (El. b. l. 19–20). Iš Sutarties specialiųjų sąlygų 1 punkto matyti, kad atsakovė turėjo mokėti 24 mėnesines įmokas po 45,92 Eur, bendra kredito kainos metinė norma – 69,71 proc. Ieškovas, vadovaudamasis Sutarties specialiųjų sąlygų 2 punktu bei bendrųjų sąlygų 9.2 punktu, nuo 444,61 Eur negrąžintos kredito sumos paskaičiavo 168,95 Eur nuostolių už 200 dienų (2017-03-13–2017-09-29 laikotarpis), taikydamas 0,19 proc. tarifą. Apylinkės teismas laikė, kad ieškovo prašomi priteisti 168,95 Eur nuostoliai yra kompensacinio pobūdžio mokėjimas netesybų forma, todėl taikydamas Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, netesybas sumažino iki 0,05 proc. už dieną. Ieškovas su tokia apylinkės teismo pozicija nesutinka ir teigia, kad ieškiniu reikalavo mokėjimo palūkanų dydžio nuostolių, bet ne netesybų.

8. Tarp šalių kilo ginčas dėl galimumo ieškovo prašomiems priteisti nuostoliams taikyti Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies ribojimą. Nuo 2016-02-01 galiojanti Vartojimo kredito 8 dalies redakcija nurodo, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Sutarties bendrųjų sąlygų 9.2 punkte nurodyta, kad jeigu klientas laiku neįvykdė prievolės sumokėti įmoką, klientas privalo bendrovei atlyginti nuostolius. Sutarties specialiųjų sąlygų 2 punkte nurodyta, kad pavėluoto mokėjimo atveju klientas atlygina bendrovei nuostolius už tolimesnį naudojimąsi laiku negrąžinta kredito suma ar jos dalimi. Nuostoliai skaičiuojami už kiekvieną termino praleidimo dieną taikant bendrą kredito kainos dienos normą, kuri yra paskaičiuojama pagal bendrą kredito kainos metinę normą, nurodytą specialiosiose sąlygose. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.17 punkte nuostoliai apibrėžti kaip bendrovės negautos pajamos, kurių bendrovė negauna dėl to, kad klientas laiku nesumoka įmokos ar jos dalies; nuostoliai skaičiuojami specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka už kiekvieną termino praleidimo dieną.

9. Netesybos apibrėžiamos kaip įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. To paties straipsnio 2 dalis nurodo, kad, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį iki paskolos suma bus grąžinta. Pastebėtina, jog Sutarties bendrųjų sąlygų 1.11 punkte nurodyta, jog kredito kaina – suma, kuria klientas privalo sumokėti bendrovei už naudojimąsi kreditu. Sutarties specialiosios dalies 1 punkte kredito kaina nurodyta fiksuota suma – 435,46 Eur ir procentinė išraiška (bendra kredito kainos metinė norma) – 69,71 proc.

10. Civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (užmokestis už pinigų skolinimą) ir palūkanos, kurios atlieka kompensuojamąją funkciją (minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą). Pelno (mokėjimo) palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Kompensuojamųjų palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Kai palūkanos atlieka ne atlyginimo už naudojimąsi svetimais pinigais (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, jos laikytinos skolininko sutartinės civilinės atsakomybės forma.

11. Ieškiniu buvo prašoma priteisti 444,61 Eur negrąžinto kredito ir 134,89 Eur nesumokėtos kredito kainos ir šis reikalavimas patenkintas skundžiamu sprendimu už akių. Susipažinus su bylos medžiaga matyti, jog byloje nėra tinkamų dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti dėl negrąžinto kredito dalies, nesumokėtos kredito kainos bei nuostolių dydžio. Ieškovas teigia, jog kredito suma sudaro 666,53 Eur, tačiau pateikia dokumentus, jog atsakovei yra pervedęs tik 113,38 Eur kredito. Teigiama, jog atsakovė galėjo būti gavusi kitą kreditą, kuris galėjo būti refinansuojamas, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie kitus atsakovės kreditus. Iš pateiktos skaičiuotės (b. l. 21) matyti, jog jau 2013-10-11 (t. y. mėnuo po kredito suteikimo) atsakovės mokėtina suma sudarė 1 153,05 Eur, kai iš pateiktos Sutarties matyti, jog atsakovė yra įsipareigojusi mokėti tik po 45,92 Eur per mėnesį. Skaičiuotėje nurodoma, jog atsakovė yra sumokėjusi 1 629,65 Eur ir tokia suma sumokėta iki 2013-11-16, kai bendra kliento mokama suma pagal Sutartį sudaro tik 1 101,99 Eur ir turi būti sumokėta iki 2015-03-05, t. y. po dviejų metų.

12. Kadangi ieškovo pateikti duomenys yra visiškai neaiškūs, teismas negali priimti sprendimo dėl nuostolių dydžio. Apeliaciniu skundu prašoma nuostolius skaičiuoti nuo negrąžinti kredito ir kredito kainos, tačiau iš bylos medžiagos šie dydžiai negali būti nustatomi, nes nežinoma, kokį kreditą atsakovė gavo ir kokio negrąžino. Dėl neatskleistos bylos esmės apeliacinės instancijos teismas negali įvertinti apeliacinio skundo argumentų ir pasisakyti dėl priteistinų nuostolių dydžio. Pradinių dokumentų rinkimas apeliacinės instancijos teisme, kai byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka atliekant tik formalų įrodymų tyrimą, reikštų bylos pirminį nagrinėjimą, o ne ribotos apeliacijos įgyvendinimą. Atkreiptinas dėmesys, jog CPK 286 straipsnio 3 dalies 4 punktas nustato pareigą teismui nepriimti sprendimo už akių, kai pateikti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių. Nesant duomenų apie tai, jog ieškovas yra pervedęs atsakovei prašomą priteisti kredito sumą, dėl ko negalima paskaičiuoti prievolės vykdymo bei kitų susijusių mokėjimų pagrįstumo, byla turi būti nagrinėjama iš naujo ir siūloma pateikti papildomus įrodymus įrodinėtinoms aplinkybėms nustatyti. Sprendžiama, jog dėl neatskleistos bylos esmės ir negalimumo bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nelaikomas blogesnio sprendimo priėmimu skundžiamo sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Kadangi byla yra susijusi su vartotojų teisėmis, sprendžiama, kad byloje yra viešasis interesas, kuris pasireiškia pareiga ginti vartotojo teises. Teismuose nagrinėjama daug bylų dėl vartojimo kreditavimo santykių, todėl pareigų kredito bendrovėms teikti tinkamai parengtus ir aiškiai suprantamus įrodymus yra vartotojų teisių apsaugos įgyvendinimo priemonė. Tuo remiantis sprendžiama, jog byla grąžintina iš naujo nagrinėti visoje apimtyje. Toks procesinis veiksmas yra reikalingas ir dėl tos priežasties, kad negalėdamas nustatyti atsakovės skolos bei kitų su kreditu susijusių mokėjimų dydžio, teismas negali išspręsti apeliacinio skundo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

ieškovo UAB „Moment Credit“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimą už akių panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė