Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A–5–212/2008

44.2.4.1; 44.2.4.2; 44.5.2.16; 99.9;

N UTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. sausio 22 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Zinos Mickevičiūtės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų P. R. B. ir N. B., atsakovų V. Č., E. Č. ir UAB „If draudimas“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo ir UAB „If draudimas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 1 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų P. R. B. ir N. B. ieškinį atsakovams V. Č., E. Č. ir UAB „If draudimas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Papildomu 2007 m. spalio 1 d. sprendimu teismas atmetė atsakovo UAB „If draudimas“ prašymą priteisti iš ieškovų jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai, motyvuodamas tuo, kad 2007 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas apskųstas apeliacine tvarka, todėl jis gali būti keičiamas, naikinamas arba paliekamas galioti, dėl ko gali būti keičiamos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Nustatė, kad 2006 m. balandžio 9 d. E. Č., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių 53, 59, 173 ir 199 p. reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta dviejų, automobiliu „Renault 25“ važiavusių žmonių, sveikata – nukentėjusiajam P.R. B. padarytas dešinio dilbio kaulų lūžis tipinėje vietoje, kraujosruvos kairiame momenyje ir kairiame žaste, o nukentėjusiajai N. B. – kairės pusės pirmo šonkaulio lūžis, kraujosruvos kairėje krūtyje ir abiejų kelių priekiniame paviršiuje bei galvos sumušimas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu E. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281 str. 1 d., vadovaujantis BK 93 str. 1 d. 3 p., atleistas ir baudžiamoji byla nutraukta. Tuo pačiu teismo nuosprendžiu iš UAB „If draudimas“ priteista 426,60 Lt Valstybinei ligonių kasai žalai atlyginti už nukentėjusiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas dėl autoįvykio metu patirtų traumų bei pripažinta jiems teisė į civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareiškiant ieškinius civilinio proceso tvarka: P.R. B. – 30 000 Lt neturtinės ir 6 000 Lt turtinės žalos, N. B. – 25 000 Lt neturtinės ir 1000 Lt turtinės žalos.

Iš 2006-04-12 specialisto išvadų Nr. G 604/06(04) ir Nr. G 603/06(04), esančių baudžiamojoje byloje, nustatė, kad P.R. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dešinio dilbio kaulų lūžis tipinėje vietoje sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikui, N. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes kairės pusės pirmo šonkaulio lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam laikui nei 10 dienų laikui. Padaryti sužalojimai sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet tam tikrus dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus bei bendravimo galimybių sumažėjimą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, jog buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, iš karto po autoįvykio atsakovai kreipėsi į ieškovą dėl žalos atlyginimo, kas rodo, jog jie siekė bent iš dalies atlyginti atsakovo veiksmais sukeltus padarinius. Atsižvelgė į atsakovų turtinę padėtį, į tai, kad V.V. Č. darbo užmokestis yra apie 1600 Lt, augina keturis sūnus, D. Č. yra gimęs 2006-10-24, jo sutuoktinė T. Č. nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, E. Č. dirba nuo 2007 m. balandžio 12 d. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, neturtinės žalos dydį nustatė po 5 000 Lt kiekvienam ieškovui.

Nustatė, kad UAB „IF draudimas“ sumokėjo ieškovams 1 726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį, todėl, atsižvelgdamas į tai, kad Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas nustatė draudiko pareigą atlyginti dalį neturtinės žalos (ne daugiau kaip 500 eurų), o šią pareigą UAB „If draudimas“ įvykdė, tai neturtinę žalą priteisė tik iš atsakovų E. Č. ir V. Č..

Nustatė, kad lengvojo automobilio „Renault 25“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra P.R. B.. Automobilis apdraustas Transportų priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje „If draudimas“. Pagal baudžiamojoje byloje Nr. N1-634-719/2007 esančią AB „Šiaulių autoservisas“ išankstinę sąmatą nustatė, kad apgadinto automobilio remonto darbai kainuotų 5 804,10 Lt, o jo vertė pagal UAB „Antaniškiai“ pažymą būtų 3 000 – 5 000 Lt, priklausomai nuo automobilio techninio stovio. Už automobilio saugojimą ieškovas P.R. B. sumokėjo 378 Lt (PVM sąskaita – faktūra LGA Nr. 8870390, baudžiamoji byla Nr. N1-634-719/2007), už techninės pagalbos paslaugas – 164,89 Lt. UAB „If draudimas“ išvadoje apie transporto priemonės likutinę vertę nurodoma, kad transporto priemonės vertė 2 000 Lt. Teismas rėmėsi ieškovo pateikiama AB „Šiaulių autoserviso“ išankstine sąmata. Nustatė, kad vaistams R.P. B. išleido 21,90 Lt, o N. B. vaistams išleido 118,04 Lt. Tokias išvadas teismas padarė iš baudžiamojoje byloje esančių įvairių vaistinių kvitų. Ieškovų išlaidos yra protingos, neprieštarauja CK 6.283 str. 1 d. įtvirtintam visiško žalos atlyginimo principui. Prie žalos atlyginimo priskyrė išlaidas bilietams – 126 Lt, kadangi ieškovai vyko į renginį Siemens arenoje ir dėl autoįvykio negalėjo jame dalyvauti. P.R. B. priteisė 6 000 Lt turtinei žalai atlyginti, nors pagal civilinėje byloje esančius duomenis jam buvo padaryta didesnė turtinė žala, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas prašė priteisti 6 000 Lt turtinei žalai atlyginti, šią sumą ir priteisė iš UAB „If draudimas“. Šias ieškovų išlaidas laikė būtinomis, nes patirtos siekiant nukentėjusius grąžinti į tokią padėtį, kai jie nebuvo sužaloti. Be to, teismas nustatė, kad ieškovai iš AB „Šiaulių autoservisas“ išsinuomavo automobilį „Honda HR-V“, tačiau įvertinęs tai, kad išsinuomotas naujos laidos automobilis, tai, kad nuomos sutartis buvo sudaryta vienam mėnesiui, o pateikiamos sąskaitos už kelis mėnesius, šių išlaidų teismas nelaikė būtinomis ir nepriteisė. Teismas sprendė, kad nors ieškovė N. B. prašė priteisti 1 000 Lt turtinės žalos, tačiau pateikė įrodymus tik dėl 244,04 Lt (126 Lt bilietams ir 118,04 Lt vaistams).

Ieškovai, nepareikšdami pretenzijų atsakovui UAB „If draudimas“ dėl neteisingo apgadintos transporto priemonės vertės iki autoįvykio ir likutinės vertės po įvykio apskaičiavimo bei nesikreipdami į jį dėl gydymo, pagerinto maitinimo ir kitų patirtų išlaidų atlyginimo, nesilaikė išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos, numatytos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. ir tuo pažeidė Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 14 str. 1 d.

Teismas, priteisdamas ieškovui P.R. B. 6 000 Lt turtinės žalos atlyginimo, nepagrįstai žalos dydžiui apskaičiuoti rėmėsi AB „Šiaulių autoservisas“ sudaryta išankstine sugadinto automobilio atstatymo darbų sąmata, nes toks žalos apskaičiavimas įteisina ieškovo nesąžiningumą siekiant ne visiško nuostolių atlyginimo, bet turtinės naudos ir pažeidžia CK 6.4, 6.38 str. 3 d. nuostatas. Kad automobilio vertė iki įvykio buvo 2 000 Lt, nustatė UAB „If draudimas“ bei tą patvirtina kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikti duomenys iš vieno populiariausių Lietuvoje naudotų automobilių pardavėjų internetinio tinklalapio „autoplius.lt“. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo automobilio rinkos kaina iki autoįvykio buvo 7 000 Lt. Be to, UAB „If draudimas“ jau atlygino ieškovui padarytą turtinę žalą, sumokėdamas 1 534 Lt draudimo išmoką, t.y. tiek, kiek ieškovo automobilis realiai buvo vertas iki eismo įvykio, minusavus jo likutinę vertę. Pagal teismo sprendimą, ieškovas P.R. B. už seną automobilį, įvykdžius teismo sprendimą ir įskaičiavus ieškovui jau išmokėtą sumą – 1 534 Lt, gautų 7 338,10 Lt, t.y. 338,10 Lt daugiau, nei automobilis vertas paties ieškovo nepagrįstu vertinimu. Be to, ieškovui liko ir sugadintas automobilis natūroje, kurio vertė 466 Lt.

P. R. B. ir N. B. apeliacinis skundas atmestinas, UAB „If draudimas“, V. Č. ir E. Č. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas keistinas: iš atsakovų V. Č. ir E. Č. priteistas neturtinės žalos atlyginimas P. R. B. ir N. B. mažintinas iki 4 136,80 Lt, kiekvienam, iš UAB „If draudimas“ priteistas turtinės žalos atlyginimas P. R. B. mažintinas iki 564, 79 Lt, iš ieškovų P. R. B. ir N. B. priteistina po 1 524 Lt, iš kiekvieno, išlaidų advokato pagalbai apmokėti UAB „If draudimas“. Likusioje dalyje Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Civilinėje ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-634-719-2006 esančių įrodymų visuma nustatyta, kad 2006 m. balandžio 9 d. apie 10.15 valandą, Radviliškio mieste, kelio Panevėžys – Šiauliai, Vytauto ir Povyliaus gatvių sankryžoje eismo įvykio metu buvo nepataisomai sugadintas ieškovui P. R. B. priklausantis automobilis „Renault 25“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei nesunkiai sutrikdyta šiuo automobiliu važiavusių ieškovų P. R. B. ir N. B. sveikata. P. R. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o būtent: dešinio dilbio kaulų lūžis tipinėje vietoje, kraujosruvos kairiame momenyje ir kairiame žaste. N. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o būtent: kairės pusės pirmo šonkaulio lūžis, kraujosruvos kairėje krūtyje ir abiejų kelių priekiniame paviršiuje, galvos sumušimas. Autoįvykio kaltininkas – atsakovas E. Č.. Jis neturėdamas teisės vairuoti, vairuodamas tėvui, V. Č., priklausantį automobilį „Pontiac Trans Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 53, 59, 173 ir 199 punktų reikalavimus. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-12-08 nuosprendžiu E. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d. 3 p. atleistas ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 2 d., 82 str. 1 d., 1 ir 3 p., 83 ir 85 straipsniais E. Č. skirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir 30 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį. P. R. B. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl 30 000 Lt neturtinės ir 6 000 Lt turtinės žalos, o N. B. – dėl 25 000 Lt neturtinės ir 1 000 Lt turtinės žalos atlyginimo. Klausimas dėl ieškinių dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (t. 1, b. l. 26-31).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003-10-16 konsultacijoje A3-93 išaiškino, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas ir įsiteisėjimas sudaro pagrindą toliau nagrinėti civilinę bylą dėl ieškinio dydžio klausimo išsprendimo. Baudžiamojoje byloje nagrinėto ieškinio ir įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio pagrindu teismas, kuriam pagal teismingumą perduotas spręsti ieškinio dydžio klausimas, savo iniciatyva turi užvesti atskirą civilinę bylą. Taigi naujas ieškinys šiuo atveju nebūtinas. Prie užvestos civilinės bylos prijungiama ir baudžiamoji byla. Šiuo atveju laikoma, kad ieškinio priėmimo ir civilinės bylos iškėlimo klausimas jau yra išspręstas.

Dėl pasakyto atmestini apelianto UAB „If draudimas“ apeliacinio skundo motyvai, kad pirmosios instancijos teismas grubiai pažeidė procesines teisės normas sprendime remdamasis aplinkybėmis ir įrodymais netirtais teismo posėdyje, neprijungtais prie bylos. Civilinis ieškinys kilęs iš išnagrinėtos baudžiamosios bylos, todėl prašymo prijungti baudžiamąją bylą ar atskiro teismo nutarimo tai padaryti, nereikia. Iš teismo posėdžio protokolo (t. 1, b. l. 140) matyti, kad šalys nenurodė, jog su rašytiniais įrodymais iki posėdžio pradžios nesusipažino ir nepareiškė pageidavimo, kad rašytiniai įrodymai, esantys byloje, būtų papildomai perskaityti. Šią aplinkybę posėdžio metu apeliacinėje instancijoje patvirtino atsakovo V. Č. atstovas adv. V. Kupcikevičius. Darytina išvada, kad CPK 200 straipsnio reikalavimų dėl rašytinių įrodymų tyrimo, pirmosios instancijos teismas laikėsi.

Dėl turtinės žalos.

Byloje nustatyta, kad automobilio „Pontiac Trans Sport“ savininkas V. Č. buvo apsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu UAB „If draudimas“ (t. 1, b. l.85). Draudimo bendrovė nustatė transporto priemonės likutinę vertę po autoįvykio ir ieškovui P. R. B. sumokėjo 1 534 Lt (t. 1, b. l. 86 – 92). Šias aplinkybes ieškovai pripažino, išmoka priėmė ir dėl jos dydžio tiesiogiai draudimo bendrovei pretenzijų nereiškė.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui P. R. B. 6 000 Lt turtinės žalos atlyginimo, netinkamai įvertino byloje esamus įrodymus. Kolegija sutinka su atsakovų, UAB „If draudimas“, V. Č. ir E. Č., apeliacinio skundo motyvais, kad ieškovas P. R. B. nepateikė įrodymų, jog jo automobilio vertė buvo didesnė, nei 2 000 Lt, kaip nustatė UAB „If draudimas“. UAB „Antaniškiai“ pažymoje (t. 1, b. l.22) nurodoma abstraktaus automobilio „Renault 25“, pagaminto 1989 metais kaina ( nuo 3 000 Lt iki 5 000 Lt). AB „Šiaulių autoservisas“ sąmatoje (baudž. byla Nr. 1-634-719/2006, t. 2, b. l. 62-63) išvardinami darbų pavadinimai, detalės ir medžiagos, kurios turėtų būti panaudotos automobilio „Renault 25“ remontui. Šie dokumentai negali būti tinkamais įrodymais. Nustatant konkretaus automobilio vertę jis turi būti apžiūrėtas, įvertinti ne tik automobilio pagaminimo metai, bet ir techninė būklė, detalių nusidėvėjimas, papildomi automobilio privalumai, įranga, jei tokių yra ir panašiai. Ieškovas savo automobilio vertės papildomai nenustatinėjo. Duomenų, kad iki autoįvykio automobilio vertė buvo 7 000 Lt, kaip teigia ieškovas, visiškai nėra. Tuo tarpu iš UAB „If draudimas“ išvados apie transporto priemonės likutinę vertę matyti, kad draudimo bendrovė automobilį apžiūrėjo, įvertino automobilio pagaminimo metus, realią techninę būklę, variklio darbinį tūrį. Iš byloje esančių internetinių „Autoplius“ pasiūlymų (t. 1, b. l. 71, 72) matyti, kad automobilių „Renault 25“, kurių pagaminimo metai 1990 – 1991, kaina 2007 m. balandžio 22 – 24 dienomis buvo 1 500 – 2 200 Lt.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimą Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, nukentėjusiojo turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis ekspertų, ar turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus. Žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga, t. y. jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės (Taisyklių 13, 14 punktai). Akivaizdu, kad ieškovo automobilis sunaikintas ir šią išvadą kolegija daro iš byloje esančių įrodymų visumos. Atsakovo UAB „If draudimas“ išvada apie ieškovo automobilio likutinę vertę nepaneigta kitais įrodymais, todėl laikytina, kad ieškovo dėl automobilio sugadinimo patirta žala atlyginta visiškai.

Draudimo bendrovė neįvertino ir neatlygino kitų ieškovo išlaidų, atsiradusių dėl 2006-04-09 autoįvykio, o būtent: 164,89 Lt už techninės pagalbos paslaugas, 378 Lt už sugadinto automobilio apsauga bei 21,90 Lt gydymo išlaidų, viso 564,79 Lt (baudž. byla Nr. 1-634-719/2006, t. 2, b. l. 58 -61). Pirmosios instancijos teismas į turtinę žalą įskaičiavo ieškovo P. R. B. nurodytus 155,45 Lt gydymo išlaidų. Įrodymų, kad ieškovas P. R. B. išleido vaistams 155,45 Lt, nėra, todėl ši suma nepriteistina, o 564,79 Lt patirta turtinė žala priteistina iš atsakovo UAB „If draudimas“.

UAB „If draudimas“ mano, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei N. B. 118,04 Lt gydymo išlaidų ir 126 Lt už bilietus į Simens Areną Vilniuje, išėjo už ieškinio reikalavimo ribų, nes ieškovai tokio reikalavimo nereiškė. Su šiais apelianto motyvais sutikti negalima. Kaip minėta aukščiau, ieškinys kilęs iš baudžiamosios bylos. Ieškovai paaiškino ir pateikė įrodymus, kad autoįvykio dieną vyko į renginį Simens Arenoje Vilniuje (baudž. byla Nr. 1-634-719/2006, t. 2, b. l. 67). Dėl atsakovų E. Č. ir V. Č. kaltės jie patyrė turtinę žalą ir tai ne tik 126 Lt išleisti bilietams į renginį, bet ir pagrįstos gydymo išlaidos. Ieškovė N. B. pateikė įrodymus, kad gydymas po autoįvykio jai kainavo 118,04 Lt (baudž. byla Nr. 1-634-719/2006, t. 2, b. l. 64 – 66). Kuomet fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius (CK 6. 283 str. 1 d.). Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškovės N. B. patirtos 244,04 Lt turtinės žalos. Šios žalos dydis pagrįstas leistinais įrodymais, jie tinkamai įvertinti.

Dėl neturtinės žalos.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovų sužalojimus, padarytus autoįvykio metu, kitas bylos aplinkybes, nustatė kiekvienam ieškovui neturtinės žalos dydį - 5 000 Lt. Iš atsakovų V. Č. ir E. Č. solidariai priteisė 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti P. R. B. ir 5 000 Lt – N. B..

I. P. R. B. ir N. B. mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino neturinės žalos dydį. Nurodo, kad atsakovo V. Č. turtinė padėtis negali būti neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijumi, nes deliktinės atsakomybės subjektas yra E. Č., o ne V. Č.. Teismo suformuotas žalos dydžio nustatymo kriterijus akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes po autoįvykio Edgaras ir V. Č. bandė klaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus, siekdami nuslėpti, kas vairavo automobilį. Prašo priteisti iš E. ir V. Č. solidariai P. R. B. 30 000 Lt, N. B. 25 000 Lt neturtinės žalos.

Atsakovai Vladimiras ir E. Č. mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jų po 5 000 Lt kiekvienam ieškovui neturinei žalai atlyginti. Ieškovų sužalojimai nesunkus, jie patyrė trumpalaikį fizinį skausmą ir tam tikrus dvasinius išgyvenimus. Dėl sužalojimų ieškovai nebuvo gydomi stacionare, dirbo įprastą darbą, todėl bendravimo galimybės nesumažėjo. Teismo sprendimas priteisti iš abiejų vienos šeimos narių 10 000 Lt prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Draudimo bendrovė, sumokėdama 1 726,40 Lt neturtinės žalos, visiškai ją atlygino.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat su tuo susiję dvasiniai išgyvenimai. Asmuo tai vertina ir ateities požiūriu, kaip kūno sužalojimas ir patirtas stresas paveiks tolimesnę jo sveikatą. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai ir jų dydį nustato teismas. Bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CK 6.250 straipsnio 2 dalis, t. y. žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylos aplinkybes, o taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Išvardintų kriterijų sąrašas neišsamus, todėl teismas, atsižvelgdamas į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, gali nustatyti ir kitus kriterijus.

Kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytais kriterijais ir priteistu žalos dydžiu. Teismas, įvertinę bylos aplinkybes, pagrįstai pripažino, kad abu ieškovai turi teisę į solidarų neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovų V. Č. ir E. Č., nes ji padaryta nusikaltimu ir asmenų sveikatai atsakovų veiksmais ir esant priežastiniam ryšiui su pasekmėmis (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje šios kategorijos bylose, ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti nukentėjusių asmenų, jų artimųjų dvasiniai išgyvenimai teismo įvertinti atitinkama pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-18 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-255/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-02 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-131/2007 ir kt.).

Ieškovams dėl autoįvykio buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. P. R. B. padarytas dešinio dilbio kaulų lūžis tipinėje vietoje, kraujosruvos kairiame momenyje ir kairiame žaste. N. B. padarytas kairės pusės pirmo šonkaulio lūžis, kraujosruvos kairėje krūtyje ir abiejų kelių priekiniame paviršiuje, galvos sumušimas. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į tai, kad vienu metu buvo sužaloti du šeimos nariai, jų amžių, darbingumo ir bendravimo sumažėjimą. Atsižvelgiama ir į tai, kad atsakovų turtinė padėtis blogesnė nei ieškovų, kitas aplinkybes, charakterizuojančias atsakovus: E. Č. blogai matydamas ir neturėdamas akinių ryžosi vairuoti automobilį, V. Č., būdamas teisėtvarkos pareigūnu, pažeidė įstatymų reikalavimus, leido vairuoti automobilį asmeniui neturinčiam teisės vairuoti. Abu atsakovai melavo ir klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus, teigdami, kad automobilį vairavo V. Č., o ne E. Č.. Dėl pasakyto nepagrįsti ir atmestini atsakovų V. Č. ir E. Č. apeliacinio skundo motyvai. Atsižvelgiant į nurodytų kriterijų visumą kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo ieškovams nustatytas neturinės žalos dydis, po 5 000 Lt kiekvienam, iš esmės yra pakankamo dydžio. Tačiau, priteisdamas šią sumą kiekvienam ieškovui, pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad UAB „If draudimas“ ieškovams jau sumokėjo 1 726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 122). Kolegija atsižvelgia į tai, kad draudimo bendrovė dalį neturtinės žalos atlygino, todėl iš priteistų 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, išskaičiuojama 1 726,40 Lt draudimo išmoka ir kiekvienam ieškovui priteisiama po 4 136,80 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Ieškovai prašė 7 000 Lt turtinės žalos ir 55 000 Lt neturtinės žalos priteisti solidariai iš atsakovų UAB „If draudimas“, V. Č. ir E. Č.. Nagrinėjant bylą, 2007-06-14, atsakovas UAB „If draudimas“ pilnai sumokėjo ieškovams neturtinę žalą, kuri yra ribojama įstatymo. Draudiko atsakomybė yra sutartinė. Jo atsakomybės ribos nustatytos sutartyje ir įstatyme. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnis nustato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų, dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 100 000 eurų dėl žalos turtui. Tokiu būdu, ribotą neturtinę žalą atsakovas atlygino ieškovui pilnai. Ieškovai, gavę neturtinės žalos atlyginimą iš draudimo bendrovės savo reikalavimų nepakeitė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė neturtinę žalą tik iš E. Č. ir V. Č.. Iš UAB „If draudimas“ priteisė 6 244,04 Lt turtinės žalos, o reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nepriteisė bylinėjimosi išlaidų, kaip to reikalauja CPK 93 straipsnis. UAB „If draudimas“ prašymą priimti papildomą sprendimą, Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007-10-01 papildomu sprendimu atmetė (t. 1, b. l. 183-184). Dėl šio papildomo sprendimo UAB „If draudimas“ padavė atskirąjį skundą. Papildomas sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka (CPK 277 str. 4 d.). Klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus (CPK 115 str. 4 d.), todėl kolegija konstatuoja, kad atsakovo UAB „If draudimas“ atskirasis skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-10-01 papildomo sprendimo iš esmės yra apeliacinis skundas, laiko jį visiškai pagrįstu ir tenkintinu.

UAB „If draudimas“ 2007-06-29 pateikė įrodymus, patvirtinančius atsakovo išlaidas, apmokėtas už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme. Jos sudaro 3 717 Lt (t. 1, b. l. 123 – 126). Pagal CPK 93 str. 2 d. jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovų reikalavimai (7 000 Lt + 18 333 Lt = 25333 Lt) pareikšti atsakovui UAB „If draudimas“ patenkinti 25 % ir tai sudaro 929 Lt atstovavimo išlaidų. Atsakovo turėtos atstovavimo išlaidos, 3 048 Lt (3 717 Lt – 929 Lt) priteistinos iš ieškovų – po 1 394 Lt iš kiekvieno.

Apeliacinėje instancijoje UAB „If draudimas“ turėjo 826 Lt išlaidų advokatų pagalbai apmokėti. Atsakovo UAB „If draudimas“ apeliacinis skundas patenkintas iš dalies: UAB „If draudimas“ – 87 %. Atsižvelgiant į tai šios išlaidos paskirstomos taip: iš ieškovų P. R. B. ir N. B. priteisiama po 359 Lt, iš kiekvieno, UAB „If draudimas.

Atsižvelgiant į tai, kad turtinės žalos dydis sumažintas, o neturtinė žala sumažėjo dėl draudimo išmokos įskaitimo, atitinkamai sumažinamas žyminis mokestis: iš UAB ‚If draudimas“ priteistina 56 Lt, iš V. ir E. Č. po 124 Lt žyminio mokesčio valstybei. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu priteistinos iš šalių lygiomis dalimis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą ir 2007 m. spalio 1 d. papildomą sprendimą pakeisti: iš V. Č. ir E. Č. solidariai priteistas neturtinės žalos atlyginimas P. R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mažintinas iki 4 136,80 Lt kiekvienam; iš UAB „If draudimas“ priteistas turtinės žalos atlyginimas P. R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mažintinas iki 564, 79 Lt;

Priteisti iš P. R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po 1 394 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt keturis litus) iš kiekvieno išlaidų advokato pagalbai apmokėti UAB „If draudimas“.

Priteistą iš UAB „If draudimas“, įm. k. 111686815, žyminį mokestį valstybei sumažinti iki 56 Lt (penkiasdešimt šešių litų), iš V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) – iki 124 Lt (vieno šimto dvidešimt keturių litų), iš kiekvieno.

Likusioje dalyje Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš P. R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po 359 Lt (tris šimtus penkiasdešimt devynis litus) iš kiekvieno išlaidų advokatų pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti UAB „If draudimas“, įm. k. 111686815.

Priteisti iš UAB „If draudimas“, įm. k. 111686815, V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), P. R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po 5 Lt (penkis litus) iš kiekvieno išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.