- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-18
- Bylos Nr.
- 2A-944-302/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00220-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- A. V. P.
- Atsakovas
- A. V., P. V.
- Trečiasis asmuo
- Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 34.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. V. P. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. P. ieškinį atsakovams A. V., P. V. dėl paveldėjimo teisės liudijimo iš dalies pripažinimo negaliojančiu, dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo, trečiasis asmuo Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro notaras R. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: panaikinti 2010-12-28 Varėnos r. 1 notarų biuro notaro R. M. patvirtintą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 5816 dalyje dėl ¼ dalies gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , bendras plotas 94,35 kv.m., vidutinė rinkos vertė 12 000 Lt (1/4 dalies vertė 3000 Lt); pripažinti A. V. P. teisę į privalomąją palikimo dalį po ieškovo sutuoktinės M. P., mirusios 2010-02-16, mirties; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2010 m. vasario 16 d. mirė jo sutuoktinė M. P.. Po jos mirties liko jai priklausęs turtas: ½ dalis gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 94,35 kv.m, vidutinė rinkos vertė 12 000 Lt, piniginės santaupos ir kitas šeimos turtu laikytinas turtas. Per įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą ieškovas kreipėsi raštu dėl palikimo priėmimo į Varėnos 1-ąjį notarų biurą, tačiau jam buvo paaiškinta, kad M. P. visą savo turtą pagal testamentą paliko A. V.. Pažymėjo, kad A. V. 2005 metais, po P. B. mirties, paveldėjo ½ dalį gyvenamojo namo ir ūkio pastatų. 2007 metais sutuoktinė M. P. pagal 2007-05-25 pirkimo-pardavimo sutartį pardavė A. V. ir P. V. dalį žemės sklypo ir ūkio pastatų. Ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1979 metais pastatė savo lėšomis ir darbu. ½ namo dalį, kurioje su M. P. gyveno nuo 1976 metų, savo lėšomis ir darbu rekonstravo iš pagrindų: išbetonavo pamatus, pakeitė stogą, grindis, pastatė apšildymo krosnis, pakeitė elektros instaliaciją, namo vidų iškalė lentelėmis, pakeitė langus bei prie namo pastatė dvi naujas verandas. Kadangi M. P. 2006-02-27 sudarytas testamentas yra pripažintas galiojančiu ir pagal jį 2010-12-28 Varėnos rajono 1 notarų biure yra išduotas paveldėjimo pagal testamentą liudijimas Nr. 5816, kreipėsi į teismą dėl šio paveldėjimo pagal testamentą liudijimo dalyje panaikinimo. Paveldėjimo teisės liudijimas naikintinas dalyje dėl ½ dalies M. P. priklausiusio turto.
Ieškovas nurodė, kad jis, atsižvelgiant į tai, kad yra nedarbingas dėl pensinio amžiaus, gauna apie 762 Lt dydžio pensiją, iš kurios daromos išskaitos pagal vykdomuosius raštus, jo finansinė padėtis palikimo atsiradimo metu ir dabar yra bloga, jis neturi jokio nekilnojamojo ( išskyrus šį paveldimą ginčo turtą) ar registruotino kilnojamojo turto, neturi ir jokių santaupų. Realiai gauna tik 381 Lt/mėn. Gaunamos pajamos yra nepakankamos būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti. Ieškovui priklauso ½ dalis M. P. priklausiusio turto, arba ¼ dalis gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 94,35 kv.m., vidutinė rinkos vertė 12 000 Lt ir ½ dalis jos turėtų piniginių santaupų. Ieškovui taip pat priklauso ir kitas šeimos turtu laikytinas turtas. Ieškovas, be visa ko, nurodė, kad ieškinio padavimo dieną atlieka bausmę Vilniaus 2 pataisos namuose.
Atsiliepimas
Atsakovai A. V. ir P. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Jie nurodė, kad atsakovė A. V. po tetos M. P. mirties paveldėjo jai priklausiusį turtą, t.y. 1/2 gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) . Kadangi minėtą nekilnojamąjį turtą mirusioji M. P. buvo įgijusi pagal 1986-12-26 dovanojimo sutartį, jis priklausė palikėjai asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 str. 1 d. 2 p., 1969-07-16 Santuokos ir Šeimos kodekso, galiojusio iki 2001-07-01, 22 str.) M. P. sudarydama testamentą aiškiai išreiškė savo valią dėl priklausančio turto likimo po jos mirties. Kadangi ieškovas atlieką bausmę pataisos namuose, 2010-02-16 palikėjai mirus, notaras R. M. nuvyko į pataisos namus ir supažindino ieškovą su jo sutuoktinės M. P. testamentu. Ieškovas suabejojo testamento tikrumu ir kreipėsi į teisėsaugos institucijas, kurios, remiantis jo prašymu, pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų (M. P. testamento) klastojimo, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kadangi testamentas yra galiojantis ir teisėtas, įgyvendinant palikėjos valią notaras išdavė paveldėtojai A. V. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 5816. Nurodė, kad pensinio amžiaus faktas nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo CPK 182 str. 4 p. prasme, todėl tai reiškia, jog nedarbingas dėl pensinio amžiaus ieškovas pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jeigu išlaikymo reikalingumas palikėjo mirties dieną įrodytas bendra tvarka. Nors ieškovas nurodė, kad jo turtinė padėtis palikimo atsiradimo metu ir dabar yra bloga, tačiau, pasak atsakovų, ieškovas palikėjos mirties dieną ir šiuo metu atlieka bausmę pataisos namuose ir laisvės atėmimo bausmė pagal galiojantį teismo nuosprendį privalės būti vykdoma iki 2015-09-26. Vykdydamas bausmę pataisos namuose ieškovas yra aprūpintas pastoge, maistu ir kitomis būtinomis gyvenimui reikmėmis. Kadangi palikėjos mirties dieną ieškovo būtinieji poreikiai buvo ( ir bus visą bausmės vykdymo laiką) patenkinti iš valstybės lėšų, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovui palikėjos mirties dieną buvo būtinas išlaikymas.
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovų naudai 1 000 Lt atstovavimo išlaidų.
Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, kad jo sutuoktinės M. P. mirties dienai jam buvo reikalingas išlaikymas, todėl ieškinį atmetė. Tokią išvadą teismas padarė įvertindamas tai, kad palikėjos M. P. mirties diena yra 2010-02-16, o ieškovas tuo laiku atliko laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, taigi šiuo konkrečiu momentu ieškovas buvo išlaikomas iš valstybės lėšų. Palikėjos mirties dieną ieškovas, kaip sutuoktinis, jau nuo 2005 m. atliko terminuotą laisvės atėmimo bausmę, taigi jau daugiau, kaip vienerius metus negyveno kartu su palikėja iki jos mirties. Kadangi ieškovas pats sau sukūrė tokias sąlygas, buvo nuteistas už tyčinę nusikalstamą veiką, teismas laikė, kad jis neturi teisės į įprasto namų apstatymo ir apyvokos reikmenų paveldėjimą CK 5.14 str. pagrindu.
Teismas pažymėjo, kad ta aplinkybė, kad ieškovas leido jo gaunama pensija disponuoti sutuoktinei, nepatvirtina aplinkybių dėl išlaikymo reikalingumo ieškovui, nes sutuoktinių pareiga vienas kitą remti ( CK 3.27 str.1 d.). Ieškovo gaunamos pensijos dydis, kuri 2011 m. sudarė nuo 695.56 Lt iki 762.06 Lt, o našlio pensija – 66.50 Lt ( b.l. 135), praktiškai yra minimalios mėnesinės algos, nustatytos Vyriausybės dydžio, tokios pajamos yra pakankamos būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti.
Vertindamas, dėl kokių priežasčių susidarė sunki ieškovo materialinė padėtis, atsirado aplinkybės, dėl kurių jam reikalingas išlaikymas, teismas nustatė, kad ieškovas gauna senatvės pensiją ir jo sunkiai materialiniai padėčiai konstatuoti nėra pagrindo. Tokias aplinkybes, kad į dalį jo pensijos vykdomas priverstinis išieškojimas tyčiniu nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, ieškovas susikūrė pats sau, tai padaryta tyčiniais veiksmais, o jo dabartinis socialinis statusas – atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, nėra susaistytas ribojimais pagal esamą savo padėtį. Ieškovo padėtis yra tokia, kad jis turi teisę ir gauna senatvės pensiją, gauna našlio pensiją. Taigi palikėjos mirties dieną jis turėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, jeigu savo veiksmais nebūtų sukūręs sau nepalankios situacijos ir teisių bei laisvių suvaržymo.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sprendžiant dėl teisės į privalomąją palikimo dalį ( CK 5.20 str.1 d.) aiškinama įstatymo nuostatos sistemiškai su CK 3.72 straipsnio 2 dalimi, kurioje sutuoktinio teisė į išlaikymą saistoma jo turtinės padėties, bet ne nedarbingumo ar kitų aplinkybių, nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų ar jis turėjo ar turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ( nepateikti duomenys iš viešo registro).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad 2006-02-27 M. P. sudarytas testamentas yra galiojantis ir nenuginčytas, jo pagrindu išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas.
Atmetęs ieškinį teismas atsakovei A. V. priteisė jos turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti atsižvelgdamas į šios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, atvykimą į kitos vietovės teismą, vadovaudamasis Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose ir laikydamas, kad atsakovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pagal rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio yra pagrįstos 1 000 Lt dydžio.
Šalies argumentai
Ieškovas A. V. P. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismo sprendimas priimtas nevertinus ieškovo pateiktų paaiškinimų ir kitų įrodymų, pažeidus materialinės teisės normas, nepaisant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Byloje nustatyta, kad ieškovas palikėjos M. P. mirties dieną buvo nedarbingas dėl amžiaus, jo pajamas sudaro tik nedidelė senatvės pensija, kurios tik dalis atitenka ieškovui, nes iš jos yra išieškoma pagal vykdomuosius raštus. Ieškovo pensija 2011 m. sudarė 695,56 Lt, našlio pensija – 66,50 Lt. Pasak apelianto, byloje nėra įrodymų, kad ieškovas turėtų kokio nors nekilnojamojo turto ar santaupų. Tokios faktinės aplinkybės yra nustatytos byloje ir jos turi esminę reikšmę nustatant išlaikymo reikalingumą. Apeliantas nurodo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad jo sutuoktinės mirties dieną jis neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms. Teismas neįvertino, kad būdamas garbaus amžiaus, nedarbingas, neturėdamas nekilnojamojo turto ieškovas negali savęs išlaikyti dėl objektyvių priežasčių. Apelianto gaunamų pajamų – apie 700 Lt neužtektų visoms būtinoms reikmėms tenkinti, jo poreikiai didesni negu gaunamos pajamos.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, pateiktų įrodymų visuma nepaneigia išlaikymo reikalingumo fakto ir to, kad jis objektyviai neturi galimybių gauti didesnes pajamas ar turėti turto.
Teismo išvada, kad dėl ieškovo kaltės susidarė sunki materialinė padėtis, nepagrįsta. Negalima saistyti ieškovo turtinės padėties su galima ateityje gauti socialine parama.
Taip pat apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovo ir sutuoktinės santykiai buvo nutrūkę, nes jie negyveno kartu ilgiau nei vienerius metus dėl ieškovo atliekamos bausmės, kad M. P. nerėmė ieškovo solidariai kaip sutuoktinė, nes byloje pateikti priešingi įrodymai, patvirtinantys, kad sutuoktinė nuolat lankydavo ieškovą laisvės atėmimo vietoje, jis buvo ją įgaliojęs tvarkyti piniginius reikalus, taip pat ji gavo jo senatvės pensiją ir ją tvarkė ieškovo pavedimu.
Atsiliepimas
Atsakovai A. V. ir P. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas visapusiškai išnagrinėjo civilinę bylą, nepažeidė procesinės ir materialinės teisės normų, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Apelianto nedarbingumo dėl pensinio amžiaus faktas nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo, o kad jam buvo reikalingas išlaikymas palikėjo mirties dieną, apeliantas neįrodė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Byloje kilo ginčas dėl CK 5.20 str. 1 d. aiškinimo ir taikymo. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai nurodė išlaikymo reikalingumo kriterijus, nevertino įrodymų visumoje dėl ieškovui išlaikymo reikalingumo be pagrindo spręsdamas, jog ieškovui nepriklauso palikimo privalomoji dalis. Kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
Dėl CK 5.20 straipsnio normų aiškinimo ir taikymo
Pagal CK 5.20 str. 1 d. palikėjo sutuoktinis, kuriam palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri jam tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Taigi paveldėjimo pagal testamentą atveju teisę į privalomąją palikimo dalį turi ir sutuoktinis, kuriam palikimo atsiradimo dieną reikalingas išlaikymas, t. y. kuris dėl tam tikrų priežasčių neturi pajamų arba turi jų nepakankamai būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti.
Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs dėl teisės į privalomąją palikimo dalį instituto paskirties (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-596/2008; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje D. V. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-173/2009; kt.), išlaikymo reikalingumo kriterijų taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje M. D. v. J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-33/2008; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-596/2008; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje D. V. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-173/2009; kt.).
Pagal kasacinio teismo praktiką CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė į privalomąją palikimo dalį siejama ne su viena ar keliomis aplinkybėmis, susijusiomis su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis, o su būtinumu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų, taip pat su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; kt.). Konkrečioje byloje sprendžiant klausimą, ar asmeniui reikalingas išlaikymas, turi būti įvertinamos visos palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautos pajamos, galimybės jų gauti, turėtas turtas ir turtinės teisės, taip pat konkretūs tokio asmens poreikiai, sudarantys būtinų gyvenimo reikmių visumą.
Nagrinėjamoje byloje palikėja M. P. įgijo nuosavybės teises į ½ dalį namo ir ½ dalį kitų pastatų (kiemo įrenginių), esančių (duomenys neskelbtini) , pagal 1986-12-26 dovanojimo sutartį Nr.5973; 8/16 dalis žemės sklypo, esančiu ten pat, pagal 2004-02-11 pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 10-16). Žemės sklypas palikėjos vardu buvo registruotas iki 2007-06-07 (b.l. 14).
Apelianto A. V. P. ir M. P. santuoka buvo sudaryta 1976-08-18 (b.l. 8). M. P. mirė 2010 m. vasario 16 d. (b.l. 7). Pagal 2006-02-27 notariškai patvirtintą testamentą M. P. mirties atveju padarė tokį patvarkymą, kad visą savo turtą, kuris priklausys jai mirties dieną, palieka atsakovei A. V. (b.l. 36), kuri pagal 2010-12-28 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą paveldėjo 1471/3145 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, 12000 litų rinkos vertės ( b.l. 42-44).
Pirmosios instancijos teismas tyrė byloje surinktus duomenis, siekdamas nustatyti, ar ieškovui reikėjo išlaikymo jo sutuoktinės mirties dieną. Nustatė, kad ieškovas nuo 2005 m. rugsėjo mėnesio atlieka laisvės atėmimo bausmę už tyčinį nužudymą, bylos nagrinėjimo metu jis bausmę atliko Vilniaus 2 pataisos namuose, esančiuose Rasų g. 8, Vilniuje (b.l. 2, 23-27, 153), bausmės pabaiga - 2015-09-26. Nedarbingumo dėl pensinio amžiaus požymis rodo įpėdinio atitiktį CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, tačiau įrodinėjimo dalykas neapribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti, kad palikėjos mirties dieną nedarbingas dėl amžiaus palikėjos sutuoktinis neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, todėl buvo reikalingas palikėjos išlaikymo. Taigi būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti, kad jis neturi pakankamai lėšų ir išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms, tačiau jų nepakanka būtiniems gyvenimo poreikiams patenkinti, nepretenduojant į palikimo dalį. Teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad ieškovui sutuoktinės mirties dienai – 2010-02-16 buvo reikalingas išlaikymas, nes ieškovui atliekant bausmę pataisos namuose tokio išlaikymo reikalingumas neįrodytas. Atvirkščiai, ieškovas savo išlaikymui nenaudojo net ir gaunamos 762 Lt senatvės pensijos, nes ja pagal ieškovo išduotus įgaliojimus (b.l. 66-67) naudojosi ir disponavo jo sutuoktinė, ir jokių įrodymų, kad jam būdavo perduodami šie pinigai, byloje nėra pateikta. Be to, teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, kad bausmės atlikimo metu ieškovas yra aprūpintas pastoge, maistu ir kitomis būtinomis priemonėmis, tai tik patvirtina, kad sutuoktinės mirties dienai ieškovui išlaikymas nebuvo reikalingas. Ta aplinkybė, kad ieškovas iš gaunamos 762 Lt senatvės ir našlių pensijos negalės pragyventi, nes iš jo išieškoma pagal vykdomuosius raštus žalai, padarytai nusikaltimu, atlyginti, nesudaro pagrindo išvadai, kad jo materialinė padėtis yra sunki ir jam reikalingas išlaikymas.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad jeigu byloje paaiškėja aplinkybių, jog išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis asmuo pats kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį, teismas turi įvertinti šias aplinkybes ir spręsti, ar jos nesudaro pagrindo netenkinti prašymo nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą, būtiną siekiant įgyti teisę į privalomąją palikimo dalį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje D. V. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-173/2009; kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovas tyčiniu nusikaltimu padarė žalą, kuriai atlyginti išieškomos lėšos iš jo senatvės pensijos, t.y. jis pats kaltas dėl tokios padėties, kurią pats sukūrė savo nusikalstamais veiksmais, todėl tik dėl jų pateko į sunkią materialinę padėtį, todėl dėl tokios padėties nėra atsakingi kiti asmenys.
Teismui nenustačius juridinę reikšmę turinčio fakto, kad ieškovui jo sutuoktinės mirties dienai buvo reikalingas išlaikymas, nebuvo pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl dalies paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo.
Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, kad, darydamas išvadą, jog ieškovui jo sutuoktinės mirties dieną nereikėjo išlaikymo, bylą nagrinėjęs teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 5.20 straipsnio nuostatas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 d. 1 p.).
Atsakovė A. V. apeliacinės instancijos teisme turėjo 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų, ką patvirtina jos į bylą pateikti dokumentai (b.l. 190-130), todėl netenkinus apeliacinio skundo yra pagrindas šias išlaidas visa apimtimi priteisti iš apelianto. Teisėjų kolegija pažymi, kad priteistas atstovavimo išlaidų dydis atitinka CPK 98 str. 2 d. nustatytus kriterijus, taip pat neprieštarauja Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytiems maksimaliems dydžiams.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 str., numatančiu, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, sprendžia, kad priimti papildomus įrodymus nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismui apeliantas nenurodo, kodėl šių įrodymų jis negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, taip pat nenustatyta, kad jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl šiuos papildomus įrodymus atsisakoma priimti, jie grąžinami juos pateikusiam asmeniui. Pažymėtina ir tai, kad dalis įrodymų yra byloje, todėl jų dar kartą priimti į bylą netikslinga. Dokumentai grąžinami ieškovui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais teisėjų kolegija
nutarė:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. V. P. 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovei A. V..