Kauno apygardos teismo nutartis

2015-03-17 · Civilinė byla Nr. 2S-595-230/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-03-17Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-03-30Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-17
Bylos Nr.
2S-595-230/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-23800-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Ieškovas
V. S.
Atsakovas
J. L.
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-595-230/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23800-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: 106.3; 122.2; 122.3; 122.4 (S) .
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui J. L. dėl materialinės ir nematerialinės žalos atlyginimo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. L. prašydamas atlyginti jam padarytą materialinę ir nematerialinę žalą dėl advokato J. L. netinkamo atstovavimo civilinėse bylose Nr. 2-802-803-2010, 2-3144-653/2010 ir 2S-313-464/2011. Ieškinyje nurodė, kad advokatas J. L. ir advokatūra savo neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarė jam materialinę ir nematerialinę žalą, kuri sudaro apie 3 000 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas, susipažinęs su ieškovo V. S. ieškiniu, 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo atsakovui netinkamai atstovaujant ieškovą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-802-803-2010 atsisakė priimti, kadangi žalos atlyginimo klausimas dėl tariamai netinkamo atstovavimo civilinėje byloje Nr. 2-802-803/2010 yra išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimu, kuris paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. sprendimu, kuriuo ieškovo V. S. ieškinys atsakovui advokatui J. L. atmestas. Kitai ieškinio daliai ir prašymui atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar jo mokėjimą atidėti nustatė V. S. 7 dienų terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad jei V. S. teikia teismui ieškinį, jis turi atitikti ieškinio, kaip procesinio dokumento, formos ir turinio reikalavimus – turi būti tiksliai suformuluoti ieškinio reikalavimai, aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), turi būti nurodyti ir pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovo nurodomas faktines aplinkybes, taip pat pateikti įrodymai, pagrindžiantys ieškovo turtinę padėtį. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nėra nurodęs, kokie konkretūs neteisėti atsakovo advokato J. L. veiksmai ar neveikimas padarė žalos ieškovui, nenurodė aplinkybių dėl neturtinės žalos pasireiškimo, nenurodė, kokias išlaidas patyrė ieškovas ruošdamas procesinius dokumentus ir skundus, nepridėti įrodymai, pagrindžiantys žalos dydį ir neteisėtus veiksmus. Kadangi įstatymas numato, kad asmuo gali būti iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl ieškovas privalėjo pateikti įrodymus apie dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, be to, ieškovas nepateikė įrodymų apie turtinę padėtį.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas V. S. atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei neatimti iš jo konstitucinės teisės į teisingumą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, teismo motyvai rodo aiškų teismo šališkumą, teismas priimdamas nutartį ignoravo visus faktus, racionalius argumentus ir galiojančius įstatymus. Apeliantas nurodo, jog materialinės ir nematerialinės žalos, kurią patyrė dėl atsakovo veiksmų, savarankiškai be teisinės pagalbos nustatyti negali, kadangi ginčas tęsiasi jau 2 metus, vien tik patirta materialinė žala sprendžiant šį ginčą viršija 3 000 Lt, o kaip neturtinės žalos atlyginimą jis teisme ketina reikalauti ne mažiau nei 3 000 Lt. Įpareigojimas įrodyti patirtą žalą neatleidžia teismo nuo pareigos įsigilinti į bylą ir padaryti išvadas, remiantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais. Dėl teismo reikalavimo atleisti visiškai ar dalinai nuo teismo mokesčių, nurodo, jog jis su ieškiniu pateikė dokumentą apie socialinės pašalpos gavimą ir pažymą apie tai, jog jis yra bedarbis, o teismo reikalavimai surinkti pažymas iš visų bankų ir registrų centro aiškiai per dideli ir neįvykdomi, kadangi tam reikia daugiau ilgesnio negu teismo nustatytas terminas, o kiekviena pažyma yra mokama.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, aiškinimo ir taikymo.

Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo, atsakovui netinkamai atstovaujant ieškovą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-802-803-2010, atsisakė priimti, o kitoje ieškinio dalyje bei ieškovui prašant atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar jo mokėjimą atidėti nustatė, jog ieškinys neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, nes jame nėra tiksliai suformuluoti ieškinio reikalavimai, nėra aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), nenurodyti ir nepateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovo nurodomas faktines aplinkybes, taip pat įrodymai, pagrindžiantys ieškovo turtinę padėtį. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, todėl skunde svarbu aiškiai išdėstyti skundo pagrindą bei dalyką. Įvertinus apelianto atskirojo skundo turinį, spręstina, kad apeliantas faktiškai neginčija nutarties dalies, kuria yra atsisakyta priimti tam tikrą ieškinio dalį, kadangi ieškovas atskirajame skunde nenurodo jokių su šia nutarties dalimi susijusių motyvų. Nepaisant to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio reikalavimas dėl žalos, atsiradusios atsakovui advokatui J. L. netinkamai teikiant teisinę pagalbą ieškovui Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-802-803-2010, jau yra išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartimi, kuriais ieškovo V. S. ieškinys atsakovui advokatui J. L. yra atmestas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šis ieškinio reikalavimas nebegali būti pakartotinai sprendžiamas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Dėl atskirojo skundo abstraktumo, apeliantui nenurodžius jokių konkrečių argumentų, ginčijant pirmosios instancijos teismo nustatytus ieškinio trūkumus, nutarties pagrįstumas ir teisėtumas vertintinas įstatymo reikalavimų dėl ieškinio trūkumų nustatymo ir jų šalinimo laikymosi ir jų paisymo aspektu. Pirmosios instancijos teismo nustatyti ieškinio trūkumai – neaiškiai ir nekonkretizuotai nurodytas faktinis ieškinio pagrindas, t. y. ieškovui nenurodžius atsakovo – advokato J. L. konkrečių neteisėtų veiksmų, taip pat ieškovo patirtos turtinės ir neturinės žalos padarymo bei jos dydį pagrindžiančių aplinkybių – yra esminiai ir faktiškai daro neįmanomu bylos nagrinėjimą, nes negalima nustatyti ieškinio nagrinėjimo ribų, ir pažeidžia atsakovo procesines teises gintis nuo aiškiai išdėstytų ir tinkamai pagrįstų jam reiškiamų reikalavimų. Tinkamą civilinės bylos nagrinėjimą ir civilinio proceso principų (šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, bendradarbiavimo ) laikymąsi gali užtikrinti tik aiškus ieškinio pagrindas, t. y. jo faktinės aplinkybės ir tiksliai ir aiškiai suformuluotas ieškinio dalykas, t. y. jo reikalavimai. Kadangi ieškovo paduotas ieškinio pareiškimas neatitinka tokių reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nurodytus ieškinio trūkumus ir tai jokiu būdu nerodo teismo šališkumo ir nereiškia, kad teismas ignoravo ieškovo nurodytus faktus, nepaisė galiojančių įstatymų. Atvirkščiai, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 2-4 punktų, 2 dalies reikalavimų. Pažymėtina, kad tokiais procesiniais veiksmais nėra pažeidžiama ieškovo konstitucinė teisė į teisingumą, o atvirkščiai, siekiama proceso tinkamumo ir jo atitikimo keliamiems reikalavimams.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria apylinkės teismo išvadai, jog ieškovas, prašydamas atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti žyminį mokestį, nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo turtinę padėtį, kaip to reikalauja CPK 83–84 straipsniai. Vien apelianto nurodytas faktas apie jo gaunamą socialinę pašalpą ir nedarbą neatleidžia jo nuo pareigos teikiant tokį prašymą ne tik jį motyvuoti, bet ir prie prašymo pridėti įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą, t. y. jo turtinę padėtį, o ne tik tam tikrus turtinę padėtį apibūdinančius fragmentus patvirtinančius įrodymus (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnis). Teismas taip pat turi pareigą, spręsdamas tokio pobūdžio prašymą, jį pagrįsti pateiktais įrodymais. Todėl ieškovas, siekdamas pasinaudoti įstatyme numatyta lengvata dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar prašydamas jį atidėti, privalo vykdyti įstatyme įtvirtintą įrodinėjimo pareigą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis yra aiški, šioje nutartyje nustatyti trūkumai yra esminiai, kurių nepašalinus procesas nėra galimas. Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės neteikia pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovui nurodytina, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartyje nurodytus atskirojo skundo trūkumus jis turi pašalinti per septynias dienas nuo šios nutarties priėmimo dienos (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui V. S. septynių dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos terminą pašalinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartyje nurodytus ieškinio dėl materialinės ir nematerialinės žalos atlyginimo trūkumus.

Teisėja Nijolia Indreikienė