Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal administracine tvarka nubaustos K. N. atstovės adv. Ingos Balynienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 27 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento (toliau – Institucijos) 2021-10-28 nutarimu K. N. 3 750 Eur bauda nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, neužtikrino, jog įmonėje būtų laikomasi visų privalomų saugumo reikalavimų, t. y. patikrinimo, vykusio 2021 m. balandžio 30 d. nuo 10.40 val. iki 11.30 val. buvo nustatyta, kad įmonėje nebuvo sudaryta galimybė tinkamai darbuotojų ir lankytojų rankų higienai ir (ar) dezinfekcijai, t. y. prie įėjimo į įmonę esančios rankų dezinfekcijai skirtos priemonės „Tork alcohol liquid hand sanitizer“ tinkamumo naudoti terminas pasibaigęs 2017 m. gruodžio mėnesį, rankų dezinfekcijai skirta priemonė laikoma ant grindų, įmonės darbuotojų persirengimo ir poilsio patalpose esančiuose sanitariniuose mazguose nėra rankų higienos priemonių ir rankų plovimo ir (ar) dezinfekcijos vaizdinių rekomendacijų, įmonės administracinių patalpų sanitariniame mazge nėra rankų plovimo ir (ar) dezinfekcijos vaizdinių rekomendacijų. Be to, nustatyta, kad tomis pačiomis darbuotojų persirengimo ir poilsio patalpomis, sanitariniais mazgais, naudojasi kitos įmonės, kurioje užregistruotas COVID-19 ligos protrūkis, darbuotojai. Užkrečiamųjų ligų, galinčių išplisti ir kelti grėsmę, stebėsenos ir kontrolės informacinėje sistemoje 2021 m. balandžio 23 d. užregistruotas vienas COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atvejis įmonėje akmens apdirbimo patalpose dirbančiam asmeniui. Nurodyta, kad tokiais savo veiksmais K. N., būdama UAB „duomenys neskelbtini“ direktore, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.1. papunkčio, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1471 „Dėl valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei privataus sektoriaus darbo organizavimo būtinų sąlygų“ 1.6 papunkčio reikalavimus.

2. Nesutikdama su šiuo Institucijos nutarimu, K. N. atstovė adv. I. Balynienė skundu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus prašydama panaikinti 2021-10-28 nutarimą ir K. N. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba pakeisti Institucijos 2021-10-28 nutarimu K. N. skirtą baudą švelnesne, nei įstatyme numatyta minimali bauda.

3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-12-27 nutartimi K. N. atstovės skundas nebuvo patenkintas ir Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu K. N. atstovė adv. I. Balynienė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2021-12-27 nutartį ir tenkinti K. N. skundą: panaikinti Institucijos 2021-10-28 nutarimą ir K. N. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba pakeisti Institucijos 2021-10-28 nutarimu K. N. paskirtą baudą į švelnesnę, mažesnę nei įstatyme numatyta minimali bauda.

4.1. Teigia, kad teismas padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, jog K. N. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.1. papunktyje. Nurodo, kad vien tai, kad kontrolinio patikrinimo metu (duomenys neskelbtini), rasta dezinfekcinio skysčio priemonė buvo laikoma ant grindų, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo padarytas aukščiau nurodytas pažeidimas. Pažymi, kad teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad byloje buvo nustatyta, jog galimai butelyje buvo perpilta galiojanti produkcija. Taip pat nurodo, kad iš 2021-03-31 PVM sąskaitos - faktūros serija V003 Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog įmonė dezinfekcinį skystį perka 5 L talpose. Taigi, patikrinimo metu dezinfekcinio skysčio buteliuke buvo supilta galiojanti produkcija. Tokią aplinkybę patvirtina ir K. N. paaiškinimai, kad įmonė dezinfekcinį skystį, perkamą 5 L talpose, perpila (paskirsto) į turimas mažesnes talpas (buteliukus). Teigia, kad byloje buvo nustatyta, kad patikrinimo metu prie įėjimo į cechą buvo padėtas dezinfekcinio skysčio buteliukas. Nėra nustatyta, kad dezinfekcinio skysčio visai nebūtų buvę. Atkreipia dėmesį į tai, kad K. N. teismo posėdžio metu paaiškino, jog įmonė užsiima marmuro ir gaminių iš akmens gamyba, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra apie 100 kv. m. dirbtuvės, kuriose gaminami/pjaunami marmuriniai stalviršiai, t. y. jokia prekyba minėtose patalpose nevykdoma, todėl pašaliniai asmenys ir/ar lankytojai jose nesilanko, kad įmonėje dirba 10 darbuotojų, kurie dirba skirtingais grafikais ir kurie yra pasirašytinai supažindinti su rankų higienos ir (ar) dezinfekavimo rekomendacijomis. Teigia, kad K. N. paaiškino, jog galimai dezinfekcinį skystį ant grindų padėjo kuris nors iš darbuotojų ir K. N., kaip įmonės vadovė negali nuolatos stovėti prie įėjimo į akmens perdirbimo cechą, tikslu sukontroliuoti, kad darbuotojai pasinaudoję dezinfekciniu skysčiu visuomet jį padėtų ant stalo. Mano, kad skundžiama nutartimi yra formuojama praktika, jog juridinio asmens vadovas, besąlygiškai atsakys visais atvejais už bet kokį itin formalaus pobūdžio pažeidimą ar netgi tuomet, kuomet nusižengimą padarys jo darbuotojas, nepriklausomai nuo nusižengimo padarymo aplinkybių ir pobūdžio, net nevertinant, ar objektyviai tam kelią galėjo užkirsti ar ne. Pažymi, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai negali reikalauti absoliučios kontrolės iš asmens, užtikrinant visų darbuotojų nepaliaujamą ir nepertraukiamą stebėseną ir operatyvų reagavimą į jų veiksmus, padarant nusižengimą. Akcentuoja tai, jog nelogiška, neteisėta ir neteisinga įmonės vadovei taikyti itin griežtą administracinę nuobaudą už tai, kad patikrinimo metu rastas dezinfekcinis skystis galimai kažkurio iš darbuotojų buvo padėtas ant grindų. Juolab, kad ši aplinkybė byloje nebuvo paneigta. Teigia, kad teismas visiškai nepagrįstai nevertino faktinės aplinkybės, jog dezinfekcinis skystis buvo, kas jau savaime neleidžia teigti, kad buvo padarytas pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.1. papunktyje.

4.2. Taip pat atstovė skunde teigia, kad teismas visiškai ignoravo K. N. paaiškinimus apie tai, kad dėl darbo specifikos (dirbama su kvarcu) darbo metu darbuotojai būna vienas nuo kito didesniu nei 10 m atstumu, taip pat nuolatos dėvi technines veido kaukes (respiratorius), kad darbo metu neprikvėpuotų kenksmingų dulkių, smulkių kvarco dalelių. Taip pat teismas nevertino pateiktų rašytinių įrodymų, jog perkamos dezinfekcijos priemonės (dezinfekcinis skystis, popierinės servetėlės), kad darbuotojai yra pasirašytinai supažindinti su rankų higiena, plovimo taisyklėmis. Nurodo, kad jau vien ta faktinė aplinkybė, kad per visą pandemijos laikotarpį, nei vienas įmonės darbuotojas nesirgo COVID-19, neabejotinai patvirtina, kad įmonės vadovė elgėsi tinkamai bei rūpestingai, atsakingai organizavo įmonės veiklą pandemijos laikotarpiu, vykdė visus Vyriausybės nutarimus. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nenustatė ir Užkrečiamųjų ligų, galinčių išplisti ir kelti grėsmę, stebėsenos ir kontrolės informacinėje sistemoje nėra užregistruota, kad įmonėje UAB „duomenys neskelbtini“ būtų nustatytas koronaviruso atvejis ir/ar šios infekcijos židinys. Dėl to nesąžininga ir neteisinga, kad teismas skundžiamoje nutartyje itin akcentuoja faktinę aplinkybę, jog gretimoje įmonėje buvo nustatytas vienas koronoviruso infekcijos atvejis. Dėl to teigia, kad K. N. nėra ir negali būti atsakinga už tai, kas vyksta gretimose įmonėse. Teigia, kad vien pats faktas, kad gretimoje įmonėje buvo fiksuotas koronaviruso atvejis, o UAB „duomenys neskelbtini“ tokio atvejo nėra fiksuota, iškalbingai patvirtina faktinę aplinkybę, kad yra laikomasi visų Vyriausybės priimtuose teisės aktuose įtvirtintų taisyklių.

4.3. Teigia, kad teismas, nurodydamas, kad įmonės darbuotojų persirengimo ir poilsio patalpose esančiuose sanitariniuose mazguose nėra rankų higienos priemonių – skysto muilo, rankų dezinfekcijai skirtų priemonių, vienkartinių rankšluosčių, taip pat vaizdinių rankų plovimo ir (ar) higienos rekomendacijų, todėl visa tai sudaro Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro - valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. Nr. V-1471 sprendimo „Dėl valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei privataus sektoriaus darbo organizavimo būtinų sąlygų“ 1.6 papunkčio pažeidimą, nevertino K. N. paaiškinimų, kad darbuotojai buitinėmis patalpomis (persirengimo kambariu) naudojasi tik persirengimui atėjus ir išeinant iš darbo. Kadangi buitinėmis patalpomis (persirengimo kambariu) naudojasi ir kitų įmonių darbuotojai, todėl kiekvienas darbuotojas turi savo darbo spintelę, kurioje laiko jam asmeniškai priskirtas dezinfekcines priemones (rankų dezifektantą, popierinius rankšluosčius, specialų muilą/pastą), kad pritrūkus priemonių, darbuotojai yra informuoti, kad trūkstamas priemones gali pasiimti iš jos kabinete esančios ūkinės spintos, o aplinkybę, kad įmonė apsirūpinusi visomis dezinfekcijai skirtomis priemonėmis, patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai. Pažymi, kad įmonėje patikrinimas buvo atliktas pagal 2021-04-27 skundą (įmonėje darbuotojai serga vienas po kito COVID-19 liga, darbuotojai nesiizoliuoja, darbdavys prašo net sergančius asmenis eiti į darbą, darbuotojai dirba be veido kaukių), tačiau nei viena iš skunde nurodytų aplinkybių nei patikrinimo metu, nei byloje nebuvo nustatyta. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina faktinę aplinkybę, kad įmonėje nėra fiksuota nei vieno susirgimo atvejo, visi darbuotojai dėvi specialias veido apsaugines kaukes, įmonė yra apsirūpinusi dezinfekcijai skirtomis priemonėmis. Dėl to apeliantė skunde teigia, kad K. N. ėmėsi visų protingai įmanomų veiksmų ir priemonių, kuriais galima užtikrinti tinkamą teisės aktų reikalavimų vykdymą, elgėsi apdairiai ir rūpestingai, todėl vien tai, kad dezinfekcinis skystis patikrinimo metu buvo rastas padėtas ant grindų ir/ar sanitariniame mazge nebuvo pakabinta vaizdinės rankų plovimo ir (ar) dezinfekcijos rekomendacijos, nesudaro pagrindo teigti, kad K. N. padarė nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje. Nagrinėjamu atveju vien dėl galimai formalaus teisės akto pažeidimo, nesant privalomų administracinio nusižengimo požymių, t. y. įrodymų, kad realiai buvo padarytas administracinis nusižengimas, kuris sukėlė pavojų išplisti Užkrečiamajai ligai, skundžiama teismo nutartis negali būti laikoma teisėta bei pagrįsta, todėl privalo būti panaikintas.

4.4. Taip pat skunde atstovė teigia, kad K. N. skiriant 3 750 Eur baudą buvo pažeistos nuobaudos skyrimo taisyklės, nes už jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, buvo paskirta akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga administracinė nuobauda. Nurodo, kad byloje nebuvo nustatyta nei atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, taip pat nėra jokių duomenų, kad K. N. būtų buvusi baudžiama pakartotinai už analogiško pobūdžio pažeidimus. K. N. asmenybė neliudija, kad ji būtų linkusi pažeisti teisės aktus ir jų reikalavimus, todėl ir jos patraukimas administracinėn atsakomybėn negali būti laikomas, kaip teisingumo principus atitinkantis veikimas. Vien tai, kad K. N. nebendradarbiavo su NVSC ir tai, kad nepripažino padariusi administracinį teisės nusižengimą, jokiu būdu negali sudaryti pagrindo skirti asmeniui griežtesnės nuobaudos nei paprastai juridinio asmens vadovui yra skiriama bylose dėl ANK 45 straipsnio 4 dalies pažeidimų (pvz., pardavėja buvo nubausta 1500 Eur bauda (2020-08-11 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. A1.-2112-1131/2020). Mano, kad atsižvelgus į K. N. asmenybę ir padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, netgi minimalios nuobaudos, numatytos ANK 45 straipsnio 4 dalyje, paskyrimas K. N. aiškiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, nepadėtų pasiekti visų administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ANK 22 straipsnyje, o pasiektų tik vienintelį tikslą – nubausti pažeidėją. Dėl to teigia, kad nepagrįsta teismo išvada, jog neegzistuoja pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir švelninti K. N. paskirtą administracinę nuobaudą. Nusižengimui esant atsitiktiniam, sąlygotam subjektyvaus asmens suvokimo dėl susiklosčiusių aplinkybių, didesnės nei minimalios administracinės nuobaudos paskyrimas, įvertinus pažeidėjo asmenybę, nebūtų teisinga ir proporcinga nuobauda. Visų šių aplinkybių visuma, turinti reikšmės sprendžiant nuobaudos dydžio klausimą leidžia manyti, kad administracinės nuobaudos prevenciniai ir nubaudimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, nagrinėjamu atveju galėjo būti pasiekti K. N. paskiriant minimalią ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą baudą. Akivaizdu, kad buvo visos teisinės prielaidos apeliantei K. N. už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo įvykdymą skirti mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali nuobauda. Kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, šių aplinkybių nevertino, dėl to priimta nutartis taipogi negali būti laikoma teisėta bei pagrįsta ir turi būti panaikinta.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti, Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti galioti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad K. N. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.1 papunktyje, nes vadovaujantis Sprendimo Nr. V-1471 1.6 papunkčiu, darbuotojų ir lankytojų rankų dezinfekcijai skirta dezinfekcinė turėjo būti ne padėta, o pakabinta prie įėjimo į įmonę gerai matomoje vietoje, ant grindų padėta dezinfekcinė priemonė neatitinka jos esminės paskirties – būti lengvai pasiekiama. Nurodo, kad neergonomiškas rankų higienos priemonių išdėstymas arba rankų higienos priemonių trūkumas gali prisidėti prie nepakankamos rankų higienos. Taip pat nurodo, kad matomoje vietoje turėjo būti pakabintos ir rankų plovimo ir (ar) dezinfekcijos vaizdines rekomendacijos. Nurodo, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurie, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, patvirtina, jog administracinis nusižengimas buvo padarytas ir jį padarė K. N.. Teigia, kad teismas nepadarė išvados, kad dezinfekcinis skystis buvo, tokią išvadą padarė apeliantė skunde, ir tai neatleidžia K. N. nuo pareigos laikytis Sprendimo Nr. V-1471 1.6 papunkčio reikalavimų. Taip pat teigia, kad nepagrįstas skundo argumentas, kad per visą pandemijos laikotarpį, nei vienas įmonės darbuotojas nesirgo COVID-19, ir apeliantės nuomone neabejotinai patvirtina, kad įmonės vadovė elgėsi tinkamai bei rūpestingai, atsakingai organizavo įmonės veiklą pandemijos laikotarpiu, vykdė visus Vyriausybės nutarimus ir tai, kad jau vien pats faktas, kad gretimoje įmonėje buvo fiksuotas koronaviruso atvejis, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokio atvejo nėra fiksuota, iškalbingai patvirtina faktinę aplinkybę, kad yra laikomasi visų Vyriausybės priimtuose teisės aktuose įtvirtintų taisyklių. Nurodo, kad vienas asmuo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sirgo COVID-19. Teigia, kad apeliantė skunde nenurodo, kokie teisės aktai K. N. leidžia veikti kitaip, nei numatyta Sprendime Nr. V-1471. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertino aplinkybes, kad K. N. buvo įpareigota pašalinti pažeidimus ir apie tai informuoti instituciją, tačiau šio nurodymo nevykdė, su NVSC Šiaulių departamento pareigūnais nebendradarbiavo, nei į administracinio nusižengimo protokolo surašymą, nei į bylos nagrinėjimą kviečiama neatvyko, teisme kaltės taip pat nepripažino, nesigailėjo dėl padaryto pažeidimo, priešingai, savaip interpretavo teisės akto reikalavimus. Taip pat nurodo, kad teismas nenustatė neteisėtų NVSC Šiaulių departamento veiksmų ar neveikimo, priimdamas skundžiamą sprendimą, teisingai įvertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl teismo nutartis yra teisinga ir teisėta, o skundas yra nepagrįstas, jame daromos išvados yra grindžiamos ne nustatytais faktais ir aplinkybėmis, o K. N. samprotavimais, kurie prieštarauja teisiniam reguliavimui ir byloje nustatytų faktų visumai.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

6. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad K. N. atstovė adv. I. Balynienė nesutinka su Institucijos ir apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir sprendimu dėl K. N. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, bei dėl jai paskirtos administracinės nuobaudos. Dėl to, skundžiamas nutarimas patikrinamas apeliacinio skundo apibrėžtose ribose.

7.1. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

7.2. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalimi, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.

8. K. N. skundžiamu Institucijos 2021-10-28 nutarimu nubausta už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.

8.1. ANK 45 straipsnyje numatyta atsakomybė už Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymų pažeidimus. Šiame straipsnyje įtvirtinta veika susijusi su blanketinėmis normomis, kurios apibrėžia asmenų pareigas atliekant veiksmus ar nuo jų susilaikant karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl, sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla atsakomybė pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, privalu nustatyti, kokio teisės akto ir kokius reikalavimus asmuo pažeidė.

8.2. Skundžiamame Institucijos nutarime nurodyta, kad K. N. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.1. papunkčio, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1471 „Dėl valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei privataus sektoriaus darbo organizavimo būtinų sąlygų“ 1.6 papunkčio reikalavimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.1. papunktyje (galiojusios redakcijos pažeidimo padarymo metu) nurodyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse bei privačiame sektoriuje darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai atitinkamas funkcijas (darbą) būtina atlikti darbo vietoje, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas. Privaloma užtikrinti būtinųjų neatidėliotinų įstatymų nustatytų funkcijų (darbų) atlikimą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. Nr. V-1471 sprendimo „Dėl valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei privataus sektoriaus darbo organizavimo būtinų sąlygų“ 1.6 papunktyje (galiojusios redakcijos pažeidimo padarymo metu) numatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei privataus sektoriaus įmonių vadovai įpareigojami sudaryti galimybę tinkamai darbuotojų ir lankytojų rankų higienai ir (ar) dezinfekcijai – prie įėjimo į įstaigą ir įmonę ir sanitarinį mazgą gerai matomoje vietoje pakabinti darbuotojų ir lankytojų rankų dezinfekcijai skirtą priemonę, rankų plovimo ir (ar) dezinfekcijos vaizdines rekomendacijas.

8.3. K. N. teisme duodama paaiškinimus, iš esmės neigė įvykdžiusi administracinį nusižengimą, nesutiko su tuo, jog pažeidė kokius nors galiojančius teisės aktus ir paaiškino, kad jos nuomone, jos vadovaujamoje įmonėje buvo laikomasi visų saugumo reikalavimų, nes visi įmonėje dirbantys darbuotojai buvo individualiai supažindinti su rankų plovimo ir (ar) dezinfekavimo rekomendacijomis, darbo metu visi darbuotojai dėvi kaukes, popierinius rankšluosčius ir muilą darbuotojai laiko savo spintelėse, kadangi patalpomis naudojasi ir kitos įmonės darbuotojai, o dezinfekcinio skysčio buteliukas, kuris patikrinimo metu buvo, yra pildomas, t. y. dezinfekcinis skystis iš perkamos 5 l talpos buvo supiltas į mažesnės talpos butelį. Pareiškėja teigė, kad ji buvo pakankamai dėmesinga ir rūpestinga atlikdama savo pareigas užtikrinant saugumo reikalavimų laikymąsi, todėl nebuvo sukeltas realus pavojus išplisti užkrečiamajai ligai. Tokius K. N. paaiškinimus paneigia byloje surinkti įrodymai.

8.4. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atlikta operatyvioji kontrolė tikslu įvertinti NVSC Šiaulių departamente 2021-04-27 gautame skunde (b. l. 10) nurodytų aplinkybių (darbuotojai vienas po kito serga COVID-19 liga, darbuotojai nesiizoliuoja, darbdavys prašo net sergančius asmenis eiti į darbą, darbuotojai dirba be veido kaukių, įmonėje nesudarytos sąlygos rankų higienai) atitiktį teisės aktų reikalavimams. 2021-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliktas patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, kad įmonėje nėra sudaryta galimybė tinkamai darbuotojų ir lankytojų rankų higienai ir (ar) dezinfekcijai, kadangi prie įėjimo į įmonę esančios rankų dezinfekcijai skirtos priemonės tinkamumo naudoti terminas pasibaigęs 2017 m. gruodžio mėnesį, rankų dezinfekcijai skirta priemonė buvo laikoma ant grindų, o įmonės darbuotojų persirengimo ir poilsio patalpose esančiuose sanitariniuose mazguose nėra rankų higienos priemonių ir rankų plovimo ir (ar) dezinfekcijos vaizdinių rekomendacijų, įmonės administracinių patalpų sanitariniame mazge nėra rankų plovimo ir (ar) dezinfekcijos vaizdinių rekomendacijų. Patikrinimo metu nustatytus pažeidimus patvirtina prie patikrinimo akto pridėtos fotonuotraukos.

8.5. Patikrinimo metu užfiksuota, jog prie įėjimo į įmonę esančios rankų dezinfekcijai skirtos priemonės tinkamumo naudoti terminas pasibaigęs 2017 m. gruodžio mėnesį ir rankų dezinfekcijai skirta priemonė buvo laikoma ant grindų. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1471 „Dėl valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei privataus sektoriaus darbo organizavimo būtinų sąlygų“ 1.6 papunktį darbuotojų ir lankytojų rankų higienai ir (ar) dezinfekcijai skirta dezinfekcinė priemonė turi būti ne padėta ant žemės, kaip užfiksuota šiuo konkrečiu atveju, o turi būti prie įėjimo į įstaigą ir sanitarinį mazgą gerai matomoje vietoje pakabinta. Taigi, ant grindų padėta dezinfekcinė priemonė neatitinka jos esminės paskirties – būti lengvai pasiekiama, be to, ji buvo padėta šalia gesintuvo, kuris savo dydžiu gali užstoti dezinfekavimo priemonę, stalo, ant kurio dezinfekavimo priemonė galėtų būti padėta, prie patikrinimo akto pridėtose fotonuotraukose nėra užfiksuota. Nors prie skundų pateiktos sąskaitos faktūros patvirtina, kad įmonė dezinfekcinį skystį perka 5 l talpose ir, kaip teisme aiškino K. N., tą skystį patogumo dėlei perpila į mažesnės talpos tuščią buteliuką, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad patikrinimo metu ant grindų rastame dezinfekavimo priemonės butelyje, ant kurio užrašytas pasibaigusio galiojimo terminas, buvo supiltas dezinfekavimo skystis, kurio galiojimo terminas yra nepasibaigęs. Pastebėtina, kad dezinfekavimo priemonė, kurios galiojimo terminas yra pasibaigęs, yra nebeefektyvi, todėl tokia priemonė beatlieka savo paskirties – neapsaugo nuo galimo užsikrėtimo virusine liga (pvz. COVID-19). Taip pat pažymėtina, kad neergonomiškas rankų higienos priemonių išdėstymas (dezinfekavimo priemonė padėti ant grindų) arba rankų higienos priemonių trūkumas (pasibaigęs dezinfekavimo priemonės galiojimo terminas, nurodytas ant priemonės talpos) gali prisidėti prie nepakankamos rankų higienos. Taigi, akivaizdu, kad dezinfekcinio skysčio butelis, ant kurio užrašytas pasibaigusio galiojimo terminas, bei šios priemonės laikymas ant grindų, patikrinimo metu neužtikrino įmonėje lankytojų tinkamos rankų higienos ir (ar) dezinfekcijos, kadangi dezinfekcinio skysčio laikymas ant grindų laikytis tinkamos rankų higienos nėra informatyvus ir lankytojus neįpareigojantis.

8.6. Taip pat patikrinimo metu buvo nustatyta, kad tomis pačiomis darbuotojų persirengimo ir poilsio patalpomis, sanitariniais mazgais, naudojasi kitos įmonės, kurioje užregistruotas COVID-19 ligos protrūkis, darbuotojai. Ir kaip iš prie patikrinimo akto pridėtų fotonuotraukų matyti, šiose patalpose nėra nei dezinfekavimo priemonių, skirtų rankų higienai (muilo, vienkartinių rankšluosčių, dezinfekavimo skysčio ir pan.), nei pakabintų vaizdinių rekomendacijų dėl rankų plovimo ir (ar) dezinfekcijos. Nors K. N. pateikė 2021-04-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kopiją instruktažo dėl rankų higienos“ (b. l. 62), iš kurio matyti, kad K. N. pravedė instruktažą įmonės darbuotojams, jog rankas privalu plauti kaip įmanoma dažniau, su muilu ir karštu vandeniu, tačiau kaip nurodyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1471 „Dėl valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei privataus sektoriaus darbo organizavimo būtinų sąlygų“ 1.6 papunktyje – gerai matomoje vietoje turi būti pakabintos rankų plovimo ir (ar) dezinfekcijos vaizdinės rekomendacijos. Skunde apeliantė teigia, kad įmonės darbuotojai savo darbo spintelėse turi jiems asmeniškai duotus muilus, servetėles rankų higienai, tačiau tai patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra, tokių duomenų, patvirtinančių skundo teiginį, nepateikė ir apeliantė K. N., todėl toks skundo argumentas yra deklaratyvus, nepagrįstas objektyviais duomenimis.

8.7. Taip pat nepagrįstas skundo argumentas, kad įmonėje per pandemijos laikotarpį nesirgo nei vienas darbuotojas, nes kaip nurodyta patikrinimo akte Užkrečiamųjų ligų, galinčių išplisti ir kelti grėsmę, stebėsenos ir kontrolės informacinėje sistemoje 2021-04-23 užregistruotas vienas COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atvejis įmonėje akmens apdirbimo patalpose dirbančiam asmeniui (b. l. 12-21).

9. Atsižvelgiant į tai, kad prie įėjimo į įmonę esančios rankų dezinfekcijai skirtos priemonės tinkamumo naudoti terminas pasibaigęs 2017 m. gruodžio mėnesį, rankų dezinfekcijai skirta priemonė buvo laikoma ant grindų, o įmonės darbuotojų persirengimo ir poilsio patalpose esančiuose sanitariniuose mazguose, įmonės administracinių patalpų sanitariniame mazge nėra rankų plovimo ir (ar) dezinfekcijos vaizdinių rekomendacijų bei į tai, kad K. N. 2020-03-12 įsakymu yra paskirta atsakingu asmeniu dėl ekstremalios situacijos, susijusios su COVID-19 liga už reikalingų priemonių, užtikrinančių darbuotojų ir klientų saugumą pagal Vyriausybės rekomendacijas, daroma išvada, K. N. nesudarė įmonėje galimybės tinkamai darbuotojų ir lankytojų rankų higienai ir (ar) dezinfekcijai, todėl savo neveikimu pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.1. papunkčio bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1471 „Dėl valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei privataus sektoriaus darbo organizavimo būtinų sąlygų“ 1.6 papunkčio reikalavimus.

10. Skunde teigiama, kad K. N. galimai padarytas nusižengimas yra formalus teisės akto pažeidimas, nes nėra privalomų administracinio nusižengimo požymių, t. y. įrodymų, kad realiai buvo padarytas administracinis nusižengimas, kuris sukėlė pavojų išplisti Užkrečiamajai ligai. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas, nes, kaip jau minėta, K. N. savo neveikimu pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.1. papunkčio bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1471 „Dėl valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei privataus sektoriaus darbo organizavimo būtinų sąlygų“ 1.6 papunkčio reikalavimus. Dėl to K. N. veiksmuose nustatyti ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvieji požymiai. ANK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. ANK 12 straipsnyje išvardinti administraciniai nusižengimai, kurie įstatymo leidėjo priskiriami mažiau pavojingoms veikoms. ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas nėra nurodytas tarp ANK 12 straipsnyje nurodytų nusižengimų, kurie laikomi mažiau pavojingomis veikomis. Taigi, ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra pavojingas. Pažymėtina ir tai, kad tiriamo nusižengimo metu Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas visuotinis karantinas dėl COVID-19 ligos, dėl kurios karantinas antrą kartą Lietuvoje buvo paskelbtas nuo 2020-11-07 iki 2021-06-30. COVID-19 liga Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašo patvirtinimo“ pripažinta ypač pavojinga užkrečiamąja liga. Dėl to apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra pavojingas. Atsižvelgiant į tai, kad K. N. neužtikrino, kad jos vadovaujamoje įmonėje būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, susijusių su COVID-19 ligos prevencija, t. y. nebuvo pakankamai dėmesinga ir rūpestinga vadovė, neskyrė pakankamai dėmesio savo pareigoms, savaip interpretuodama teisės aktų reikalavimus, daroma išvada, kad tokie administracine tvarka nubaustos K. N. veiksmai, neužtikrinant teisės aktų reikalavimų laikymosi, sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir buvo atlikti dėl neatsargumo. Taigi, K. N. veiksmuose nustatyti ir ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo subjektyvieji požymiai.

11. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, išsamiai išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, juos įvertino nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad K. N. veikoje yra ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinieji požymiai, todėl K. N. pagrįstai skundžiamu Institucijos nutarimu pripažinta kalta padariusi ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

12. Apeliaciniu skundu K. N. atstovė prašo jos atstovaujamajai skirti baudą, švelnesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda.

12.1. ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą asmenims nuo 500 iki 1 500 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1 500 iki 6 000 eurų.

12.2. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos skyrimo, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Tačiau visais atvejais asmeniui skiriama administracinė nuobauda turi būti proporcinga, nevaržyti administracinį nusižengimą padariusio asmens teisių labiau, negu to reikia administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

12.3. ANK 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

12.4. Skundžiamu Institucijos nutarimu K. N. paskirta 3 750 Eur bauda, t. y. bauda lygi sankcijoje nurodytos baudos vidurkiui. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad tokio dydžio bauda K. N. paskirta atsižvelgus į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad nėra duomenų, kad metų laikotarpiu K. N. būtų bausta administracine tvarka pagal ANK 45 straipsnį. Taip pat Institucija, skirdama nuobaudą įvertino ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nevykdė nurodymų, jos vadovaujamoje įmonėje vienam darbuotojui patvirtintas COVID-19 ligos (koronovirusinės infekcijos) atvejis, su specialistais, atliekančiais Kontrolę nebendradarbiavo, šaukiama atvykti protokolo surašymui, neatvyko, padarė pažeidimą, sukėlusį pavojų išplisti ypač pavojingai užkrečiamajai ligai, buvo pažeisti Lietuvos respublikos Vyriausybės 2020-11-04 nutarimo Nr. 1226 ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020-06-16 sprendimo Nr. V-1471 dviejų papunkčių reikalavimai. Taigi, Institucija K. N. baudą paskyrė nepažeisdama bendrųjų nuobaudos skyrimo principų.

12.5. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

12.6. K. N. kaltės nepripažino, neigė padariusi administracinį nusižengimą, savaip interpretuodama norminių aktų reikalavimus – jos nuomone nebuvo būtina dezinfekcinio skysčio talpos pakabinti, nėra būtina sanitariniuose mazguose talpinti rankų higienos priemonių ir rankų plovimo ir (ar) dezinfekcijos vaizdinių rekomendacijų, o pakanka darbuotojus instruktuoti dėl rankų higienos ir pan., kas leidžia daryti išvadą, jog ji savo veiksmų nelaiko pavojingais. Jos atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nėra. Vertinant K. N. asmenybę, matyti, jog ji dirba, iš LITEKO duomenų matyti, kad ji neteista. Iš pažymos apie ankstesnius K. N. baustumus matyti, kad ji ne kartą bausta administracine tvarka už KET pažeidimus (greičio viršijimą, stovėjimo pažeidimus), turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtas už KET pažeidimus nuobaudas yra sumokėjusi, tačiau ji anksčiau nebuvo bausta pagal ANK 45 straipsnį. Kitų K. N. teigiamai ar neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, mano, kad šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad sankcijoje nustatytos baudos skyrimas K. N. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Dėl to K. N. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir K. N. skirti baudą, mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda, nėra pagrindo.

12.7. Nors teismas nemato pagrindo šioje byloje taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, tačiau teismas iš dalies su skundo argumentais sutinka ir mano, kad šiuo atveju skundžiamu nutarimu K. N., kaip pirmą kartą padariusiai tokio pobūdžio administracinį nusižengimą, paskirta 3 750 Eur bauda yra per didelė, nėra visiškai proporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui ir vertina, kad ANK 22 straipsnyje numatytiems nuobaudos tikslams pasiekti pakaktų minimalios ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytos baudos.

13. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, daroma išvada, jog K. N. atstovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir Institucijos 2021-10-28 nutarimas bei skundžiama apylinkės teismo nutartis keičiami K. N. už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą Institucijos 2021-10-28 nutarimu paskirta 3 750 Eur bauda mažinama iki minimalios baudos – 1 500 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 27 d. nutartį pakeisti:

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2021-10-28 nutarimą pakeisti ir K. N. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtą 3 750 Eur baudą sumažinti iki 1 500 Eur.

Kitą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2021-10-28 nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.