Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2450-979/2019 pagal pareiškėjo A. V. skundą suinteresuotam asmeniui antstoliui S. V. dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Antstolis S. V. 2019 03 14 patvarkymu patvarkė: 1) užbaigė vykdomojoje byloje Nr. 0127/04/02158 skolos išieškojimo procesą paliekant vykdymo išlaidų išieškojimą; 2) panaikino 2019 02 13 vykdymo išlaidų apskaičiavimo lentelėje 2.1 ir 5.3 nurodytas vykdymo išlaidas, dalinai netenkintą skundą perdavė nagrinėti Alytaus apylinkės teismui. Nurodė, jog skolininkas nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad vykdomosios bylos užvedimo 2004 10 18 metu, skolos nebuvo. Antstolis 191,37 Eur skolos išieškojimą užbaigė, palikdamas vykdymo išlaidų išieškojimą. Nurodė, kad skolininkui skirta informacija buvo siunčiama vykdomajame rašte nurodytu adresu, o tuo laikotarpiu informacinių sistemų, kurių pagalba būtų galima gauti informaciją apie asmenų gyvenamosios vietos pasikeitimą, nebuvo. Tuo tarpu vykdymo eigoje buvo nustatytas naujas skolininko gyvenamosios vietos adresas, kuriuo ir buvo siunčiama 2019 02 13 skolininkui skirta korespondencija. Atsižvelgdamas į tai, kad skola buvo sumokėta nuo 2004 10 18 iki 2019 02 28, tai vykdymo eigoje susidariusios vykdymo išlaidos ir atlygis antstoliui, išieškotinos iš skolininko.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo A. V. skundas dėl antstolio S. V. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Pažymėtina, kad antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (LR antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

13. Į bylą pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0127/04/02158 duomenimis nustatyta, kad antstolio S. V. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0127/04/02158 dėl Alytaus apylinkės teismo 1998 03 18 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-59/1998 paskirtos 2000 Lt baudos išieškojimo iš skolininko A. V. išieškotojos valstybės naudai. Iš vykdomajame rašte esančių atžymų matyti, kad vykdomasis raštas pirmą kartą Alytaus teismo antstolių kontoroje gautas 1998 05 26, o antstolio S. V. kontoroje – 2004 10 01 (v. b. l.1). Taipogi iš vykdomajame rašte esančių antstolio atžymėjimų apie sprendimo vykdymą nustatyta, kad 1999 05 20 iš AB „Lietuvos taupomasis bankas“ nurašyta 114,42 Lt indėlio suma, o iš antstolių kontoroje esančios sąskaitos 1224,82 Lt suma buvo pravesta kaip bauda. Tuo tarpu pareiškėjas A. V. teigia, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-59/1998, teismo 1998 03 18 nuosprendžiu paskirtą baudą jis yra sumokėjęs iki 1999 metų balandžio mėnesio, o apie jo atžvilgiu vykdomą išieškojimą sužinojo tik 2019 02 21, kai iš antstolio gavo 2019 02 13 priimtus skundžiamus patvarkymus dėl skolos išieškojimo ir vykdymo išlaidų išieškojimo. Nesutikdamas su šiais patvarkymais, pareiškėjas kreipėsi į antstolį su skundu, prašydamas minėtus patvarkymus kartu su 2019 02 13 vykdymo išlaidų apskaičiavimu panaikinti, vykdomąją bylą Nr. 0127/04/02158 nutraukti bei grąžinti į jo banko sąskaitą išieškotas 34,32Eur vykdymo lėšas. Antstolis, atsižvelgdamas į tai, kad VMI prie LR FM 2019 02 28 pažymoje nurodė skolos nebebuvimo faktą, 2019 03 14 patvarkymu minėtoje vykdomojoje byloje užbaigė 660,76 Lt (191,37 Eur) skolos išieškojimo procesą, palikdamas vykdymo išlaidų išieškojimą; panaikino 2019 02 13 vykdymo išlaidų apskaičiavimo lentelėje 2.1 ir 5.3 nurodytas vykdymo išlaidas bei dalinai netenkintą skundą perdavė nagrinėti Alytaus apylinkės teismui.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkino iš dalies. Panaikino antstolio 2019 03 14 patvarkymo dėl skolos išieškojimo (pakeičiančio 2019 02 13 patvarkymą dėl skolos išieškojimo) reg. Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl 60,31 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo. Konstatavo, kad pareiškėjas teismo nuosprendyje nustatytu terminu savanoriškai jam paskirtos baudos nesumokėjo, o bauda pradėta išieškoti antstolių priverstinai. Pareiškėjo teiginys, kad baudą sumokėjo iki 1999 metų balandžio mėnesio, jokiais rašytiniais įrodymais nepagrįstas. Sprendė, kad 2004 10 01 antstolio kontoroje gautas vykdomasis raštas dėl priverstinio baudos išieškojimo pagrindė aplinkybę, kad vykdomojo rašto pateikimo metu bauda nebuvo sumokėta, todėl vykdomoji byla buvo pradėta vykdyti pagrįstai. Dėl vykdymo išlaidų sprendė, kad jos buvo apskaičiuotos pagrįstai, tačiau atsižvelgdamas į aplinkybę, kad nuo 2015 03 24 iki 2019 02 15 nebuvo atlikti jokie vykdymo veiksmai, vykdymo išlaidas nuo 120,62 Eur sumažino iki 60,31 Eur.

15. Apeliantas, nesutikdamas su priimta nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kokiu pagrindu buvo pradėta vykdomoji byla. Tvirtina, kad antstolio kontoroje nėra duomenų apie iš VMI prie LR FM gauto vykdyti 660,76 Lt išieškojimo dydį bei apie išieškotą iš pareiškėjo 1 224,82 Lt sumą. Su šiais apelianto argumentais nesutiktina, kadangi vykdomajame rašte esančios atžymos apie sprendimo vykdymą patvirtina, kad apelianto minima 1 224,82 Lt suma buvo išieškota (nurodant, kad ši suma buvo pravesta kaip bauda). Taip pat atžymoje nurodyta, kad 1995 05 20 iš AB „Lietuvos taupomasis bankas“ buvo nurašyta 114,42 Lt indėlio suma. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, spręstina, kad iš paskirtos 2000 Lt baudos, neišieškota suma sudarė 660,76 Lt. Tuo tarpu paneigiančių duomenų, kad 1224,82 Lt ir 114,42 Lt sumos iš pareiškėjo nebuvo išieškotos, byloje pateikta nėra.

16. Atskirajame skunde apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo teiginius, kad VMI prie LR FM išduotos pažymos apie atsiskaitymą su valstybės ar savivaldybių biudžetais, patvirtina, kad pareiškėjas nei 2018 03 04, nei 2019 02 13 nebuvo skolingas, o apie baudos sumokėjimą iki 1999 metų balandžio mėnesio VMI duomenų neturi, nes nuo 1998 metų suėjęs 10 metų saugojimo terminas. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šiuos apelianto teiginius, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad objektyvių duomenų, kada pareiškėjas skolą sumokėjo dar prieš pateikiant vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti, nėra nei civilinėje, nei vykdomojoje byloje. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas - 2004 10 01 S. V. kontoroje gautas vykdomasis raštas dėl priverstinio baudos išieškojimo pagrindžia faktą, kad vykdomojo rašto pateikimo vykdyti metu visa bauda valstybei sumokėta nebuvo, todėl ir vykdymo išlaidos turi būti atlygintos.

17. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad vykdomajame rašte nurodytas skolininko adresas yra (duomenys neskelbtini). 2004 11 02 pareiškėjui skirti procesiniai dokumentai (turto arešto aktas) buvo išsiųsti minėtu adresu, tačiau 2004 12 04 grįžo neįteikti, pažymint, kad yra pasibaigęs saugojimo terminas (v. b. l. 18). Nors minėtas procesinis dokumentas nebuvo įteiktas, tačiau priešingai nei teigia apeliantas, antstolis pareiškėjui skirtą informaciją adresu (duomenys neskelbtini), buvo siuntęs. Vėliau vykdymo eigoje buvo nustatytas naujas pareiškėjo gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), todėl 2019 02 13 pareiškėjui skirta korespondencija buvo siunčiama šiuo adresu. Be kita ko apeliantas nurodo, kad antstolis klaidina teismą teigdamas, jog jam neva nebuvo žinomas tikslus pareiškėjo adresas, kadangi vykdomojoje byloje esantis areštuoto nekilnojamojo turto NTR centrinio duomenų banko 2004 10 29 išrašas su istorija, patvirtina, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo užvesta ir kita vykdomoji byla, apie kurią pareiškėjui buvo žinoma, todėl, vykdant dvi vykdomąsias bylas, antstolis žinojo pareiškėjo adresą. Su šiuo apelianto argumentu nesutiktina, kadangi iš byloje pateiktos pareiškėjo 2004 01 19 turto arešto akto kopijos, vykdant kitą jo atžvilgiu užvestą vykdomąją bylą Nr. 0127/02/01290 (apie kurią minėjo pareiškėjas), pareiškėjo adresas šiame turto arešto akte taip pat nurodytas (duomenys neskelbtini)(b. l. 30). Atkreiptinas dėmesys, kad šio turto arešto akto surašyme dalyvavo ir pats pareiškėjas, todėl ši aplinkybė patvirtina, kad 2004 metais pareiškėjo adresas buvo (duomenys neskelbtini), priešingu atveju būtų nurodytas kitas adresas. Nors į bylą yra pateiktas 2012 10 29 antstolio S. V. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti dar kitoje vykdomojoje byloje Nr. 0127/12/02569, kuriame nurodytas pareiškėjo adresas - (duomenys neskelbtini) (b. l. 26), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šis patvarkymas priimtas beveik po 8 metų, todėl negalima teigti, kad antstolis 2004 metais vykdomojoje byloje Nr. 0127/04/02158 pareiškėjui skirtą korespondenciją siuntė netinkamai.

18. Pagal CPK 644 straipsnio 4 punktą, skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga. Pažymėtina, kad kaip pats pareiškėjas nurodė, jo atžvilgiu buvo užvestos dar dvi vykdomosios bylos to paties antstolio S. V. žinioje, o pareiškėjas ne kartą buvo nuvykęs į šio antstolio kontorą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas, žinodamas, kad 1998 03 18 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje jam buvo paskirta bauda, kurią pareiškėjo manymu jis sumokėjo dar 1999 metais, tačiau būdamas apdairus ir rūpestingas, galėjo ir turėjo pasidomėti ar iš tikrųjų baudos sumokėjimas yra užskaitytas ir šiuo pagrindu jo atžvilgiu nevykdomas išieškojimas. Tuo tarpu byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų domėjęsis dėl jo manymu sumokėtos baudos įskaitymo, iki negavo skundžiamų patvarkymų iš antstolio.

19. Iš antstolio S. V. 2019 03 14 patvarkymo, kuriuo iš dalies netenkintą pareiškėjo skundą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nustatyta, kad antstolis vykdymo išlaidas sumažino iki 120,62 Eur sumos. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolis, vykdydamas vykdomąją bylą atliko šiuos veiksmus: 2004 10 21 surašė patvarkymą Nr. 6-199 (v. b. l. 3); 2004 10 29 tikrino duomenis valstybės įmonėje Registrų centras apie skolininko turtą (v. b. l. 5); 2004 11 02 surašė Turto arešto aktą (v. b. l. 8); 2004 metais teikė du raštus bankui dėl informacijos pateikimo; siuntė registruotu laišku skolininkui korespondenciją, kuri grįžo neįteikta (v. b. l. 18); nuo 2004 10 19 iki 2015 03 24 atliko 137 užklausas apie skolininką visiems Lietuvoje veikiantiems bankams bei Sodrai (v. b. l. 22); 2019 02 05 tikrino duomenis apie skolininką AIS antstolių informacinėje sistemoje (v .b. l. 23-24); 2019 02 12 tikrino LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (v. b. l. 25); 2019 02 13 tikrino duomenis Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (v. b. l. 26); 2019 02 13 priėmė tris patvarkymus dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo; dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir dėl skolos išieškojimo (v. b. l. 29-31); 2019 02 14 siuntė dokumentus skolininkui registruotu paštu (v. b. l. 36) bei 2019 03 14 priėmė patvarkymus dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo bei dėl skolos išieškojimo (v. b. l. 40-41). Šie antstolio vykdymo veiksmai bei apskaičiuotos vykdymo išlaidos, pirmosios instancijos teismo vertinimu buvo apskaičiuotos pagrįstai, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Apeliacinės instancijos teismas su šia išvada sutinka, kadangi, atsižvelgiant į atliktų veiksmų pobūdį ir išieškotinų vykdymo išlaidų dydį – 120,62 Eur (iš dalies tenkinus pareiškėjo skundą antstolis pats panaikino vykdymo išlaidų lentelėje 2.1. ir 5.3 nurodytas išlaidas), laikytina, kad ši suma atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nustatė ir nusprendė, kad antstoliui nuo 2015 03 24 iki 2019 02 05, t. y. beveik 4 metus neatlikus jokių veiksmų, antstolio paskaičiuota 120,62 Eur vykdymo išlaidų suma mažintina per pusę. Nors apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas prieštarauja savo padarytoms išvadoms, vienu metu teigdamas, jog antstolio veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, o kitoje nutarties dalyje tvirtindamas, kad antstoliui beveik 4 metus neatliekant jokių veiksmų, buvo pažeisti išieškotojo ir skolininko teisėti interesai, su šiais argumentais nesutiktina. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstolio veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti pareiškėjo atžvilgiu. Dėl to jau buvo pasisakyta ankstesniuose nutarties punktuose, todėl apeliacinės instancijos teismas papildomai jų nekartoja. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad antstolis beveik 4 metus neatliko jokių veiksmų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti traktuojama kaip neteisėtas procesas ir tai nereiškia, kad išieškojimo veiksmai buvo pradėti vykdyti nepagrįstai, kadangi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas minėtą aplinkybę, gynė teisėtus pareiškėjo interesus ir šiuo pagrindu vykdymo išlaidas sumažino per pusę, t. y. iki 60, 31 Eur.

20. Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas neapsisako.

21. Išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, vadovaujantis atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.