Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje I. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, jam nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų dalyvumo lygis, išsituokęs, teistas (teistumas išnykęs):

1) 2017-09-14 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas –– 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, I. N. uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, I. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Toyota Rav4“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančios pinigų sumos – 2 100 Eur konfiskavimas (bauda sumokėta 2017-09-28);

2) 2018-04-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas ––74 MGL (2 786,84 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nutarta išieškoti iš I. N. konfiskuotino turto – automobilio „Honda CRX“ (v. n. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą , t. y. 300 Eur (bauda apmokėta (LITEKO duomenimis pranešimai apie apmokėtą baudą gauti 2019-05-21, 2019-05-22).

Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. N. 2025-10-25 apie 17.45 val., (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje vairavo automobilį „Toyota Rav4“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) bei vengė blaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, neadekvati elgsena. Tokiu būdu I. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 17 punktą, kuriame nustatyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamsis I. N. apklausiama teisme savo kaltę pripažino visiškai bei parodė, kad tą dieną ryte žmona susirgo, kviesta greitoji medicinos pagalba. Išlydėjęs medikus automobiliu „Toyota Rav4“, kuris priklauso žmonai, išvažiavo į (duomenys neskelbtini) pasiimti nudažytų detalių. Išvažiavęs paskambino tam žmogui, pas kurį važiavo, o jis pasakė, kad kol kas negalima pasiimti detalių, tad nusprendė pabūti tėvų garaže (duomenys neskelbtini), kur išsikrovė daiktus, ir po to momento nelabai ką prisimena. Detales paėmė automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), kur žmona gyvena. Po to nuvažiavo į tėvų garažą (duomenys neskelbtini) išsikrauti detalių. O po to neprisimena, kas vyko. Anksčiau yra buvę taip, kad neprisimena kai kurių detalių, nes kažkada užsiiminėjo kikboksu. Kaltinamąjį aktą skaitė, bet neprisimena, kad būtų agresyvus policijos pareigūnams, tačiau sutinka, kad taip galėjo nutikti. Praeityje buvo teistas už tą pačią situaciją, kai važiuojant iš (duomenys neskelbtini) jį sustabdė policijos pareigūnai ir patikrino blaivumą. Automobilis „Toyota Rav4“ priklauso jo buvusiai žmonai, bet jis prižiūri automobilį, automobilio rakteliai yra pas jį. Su žmona palaiko draugiškus santykius, todėl ji leidžia jam pasiskolinti automobilį.

Automobilyje buvo rastas jo mėgstamas vynas (16 laipsnių stiprumo), kurį jis galimai nusipirko susitikimui su tėvais. Neprisimena, kada gėrė vyną. Automobilyje buvo paklota, nes juo vežiojo detales. Įvykio metu atvykusių policijos pareigūnų neatsimena. Pareigūnus pamatė tada, kai tyrėja parodė vaizdo įrašą, kur matėsi, kad jis adekvačiai išlipo iš automobilio, o po to jį pasodino į tarnybinį policijos automobilį. Jis, galimai, norėjo į tualetą, pradėjo stuksenti, todėl pareigūnai išmetė jį iš automobilio, o jis galva trenkėsi į asfaltą, kas galėjo sukelti smegenų sutrenkimą.

Kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, todėl proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Automobilio savininkė M. V.-N. apklausiama teisme parodė, kad kaltinamasis yra jos buvęs sutuoktinis. Oficialiai yra išsiskyrę 2 metus, tačiau palaiko draugiškus santykius. Kaltinamasis paprašė pasinaudoti automobiliu, nes jam reikėjo nuvažiuoti paimti detalių iš (duomenys neskelbtini). Vėliau tą dieną, apie 21 val., jis jai paskambino ir paprašė, kad ji paimtų jį iš Lazdynų ligoninės. Atvažiavusi pas jį pamatė, kad jis buvo visas kruvinas. Paklausė, kur automobilis, kur pinigai, o jis atsakė, kad nieko neatsimena. Ji paskambino policijai išsiaiškinti situaciją. Jai buvo pranešta, kad automobilis paimtas į stovėjimo aikštelę, nes I. N. vairavo išgėręs. Praeityje, kai jie dar buvo santuokoje, buvo toks pat atvejis, kai jis važiavo tuo pačiu automobiliu ir jį neblaivų sustabdė (duomenys neskelbtini). Tada jai paskambino policijos pareigūnai ir jai atidavė automobilį. Su kaltinamuoju kartu nebegyvena dvejus metus. Kaltinamojo tėvai sako, kad jis negeria, bet ji negali pasakyti, ar jis geria, tačiau, kai atvažiuoja pas ją, tai visada būna blaivus. Kai ji atvažiavo į Lazdynų ligoninę, pastebėjo, kad jis elgėsi neadekvačiai, buvo pasimetęs, bet neužuodė jokio alkoholio kvapo. Ji pati negeria, tad automobilyje jokių alkoholinių gėrimų nelaiko. Automobilyje rasta „Medžiotojų“ vynas yra kaltinamojo mėgstamiausias vynas. Šį automobilį turi labai seniai, bet jis jau supuvęs. I. N. techniškai prižiūri automobilį. Automobilį įsigijo prieš 10-12 metų už maždaug 4 600 Eur. dabar šio automobilio vertė yra ženkliai sumažėjusi, techninės apžiūros nepraeitų. Už automobilį mokėjo ji, o I. N. derėjosi dėl jo kainos, tuo metu buvo susituokę. Nepriešarauja automobilio konfiskavimui.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta automobilio savininkė M. V.-N. parodė, kad automobilis „Toyota Rav4“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) priklauso jai. I. N. yra jos buvęs sutuoktinis, išsiskyrė prieš maždaug 1 metus, tačiau iki šiol bendrauja draugiškai, būna, kad jis nakvoja pas ją. 2025-10-25 ryte atsibudus jai pasidarė negerai, medikai išvyko apie 12-13 val., po to ir I. išvažiavo iš namų, kadangi jis turėjo nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) paimti motociklo nudažytas dalis ir nuvykęs pas save į garažą (duomenys neskelbtini) baigti remontuoti motociklą bei jį pradėti pardavinėti. Taip pat, jis suremontavęs motociklą, turėjo nuvežti jos automobilį į (duomenys neskelbtini) remontuoti. I. jai paskambino apie 16-17 val., pasakė, kad motociklo dalys dar nenudažytos ir, kad važiuos pas savo mamą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Iš I. balso girdėjo, kad jis yra blaivus, nebuvo net minties, kad jis galėtų vartoti alkoholį. Ji jam pasakė, kad vis dar nesijaučia gerai, tad eina miegoti. Atsikėlė apie 19 val. Paskambino I., tačiau jis į jos skambučius neatsakė. Sunerimusi paskambino jo mamai, paklausė ar I. pas ją. Ji pasakė, kad jis turėjo atvažiuoti, tačiau neatvažiavo. Jos sunerimo, galvojo ką daryti. Kiek žino, I. mama buvo išvažiavusi į (duomenys neskelbtini), ieškojo gal kur jis gali būti nukritęs, kadangi turi aukštą spaudimą ir dažnai nualpsta. Maždaug apie 22 val. jai paskambino iš nežinomo numerio. Pakėlusi ragelį išgirdo, kad kalba I. N., kuris tik pasakė, kad yra Lazdynų ligoninėje ir paklausė ar gali jį pasiimti. Ji iš karto iškvietė taksi ir nuvažiavo į ligoninę. Klausė I. N., kas nutiko, tačiau jis jai nieko paaiškinti negalėjo. Klausė, kur yra automobilis bei pinigai, kuriuos davė už remontą, tačiau jis jai atsakė tik tiek, kad nieko nepamena. Maždaug po valandos jai perskambino policijos pareigūnas, kuris pasakė, kad automobilis yra nuvežtas į saugojimo aikštelę, paaiškino, kad I. N. vairavo neblaivus. Iki šiol yra šoke, kadangi netikėjo, kad I. gali vartoti alkoholį (jis jau keleri metai, kai nevartojęs jokio alkoholio), o tuo labiau, kad gali vairuoti automobilį. Nesupranta, kas įvyko, iki šiol (b. l. 59-62).

Liudytojas E. Š. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025-10-25 dirbo kartu su jaunesniąja tyrėja A. T.-B. 2025-10-25 apie 17.33 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pl., nuo (duomenys neskelbtini) link Vilniaus važiuoja paskui automobilį „Toyota Rav4“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), pilkos spalvos visureigis. Pranešėjas įtaria, kad minėto automobilio vairuotojas yra galimai neblaivus. Minėtas automobilis buvo pastebėtas (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, todėl panaudojus tarnybinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei specialius garso signalus, minėtas automobilis buvo stabdomas. Tačiau, stabdant minėtą automobilį, automobilio vairuotojas padidino greitį ir toliau važiavo link (duomenys neskelbtini) g. Po kažkiek laiko automobilis sustojo (duomenys neskelbtini) g., prieš posūkį į T. S. g. Jam priėjus prie automobilio vairuotojo, paaiškėjo, kad tai buvo vyras, jis automobilyje buvo vienas, automobilio variklis jau buvo užgesintas. Bendraujant su automobilio vairuotoju, pastarasis neigė, kad jis vairavo transporto priemonę, nurodė, kad jis tiesiog sėdėjo automobilyje. Taip pat buvo nustatyta, kad automobilį vairavo I. N.. Jam ir toliau bendraujant su automobilio vairuotoju, jis buvo akivaizdžiai neblaivus, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, neadekvačiai elgėsi. Taip pat I. N. prisipažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus maždaug prieš dvi valandas, paaiškino, kad išsiskyrė su žmona. Pasiūlius asmeniui pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, pastarasis tai padaryti atsisakė, teigė, kad transporto priemonės nevairavo. Po ko asmuo buvo įspėtas, apie gręsiančia atsakomybę, dėl atsisakymo tikrintis blaivumą, vyras buvo įspėtas, kad viskas yra filmuojama, jam buvo išaiškinti teisiniai padariniai dėl atsisakymo tikrintis. Pasodinus I. N. į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą, jis sėdėdamas joje pradėjo šūkauti bei rankomis trankyti laikino sulaikymo patalpos duris. Kadangi vyras gadino tarnybinio automobilio laikino sulaikymo duris, todėl prieš jį buvo panaudota policijos specialioji priemonė – ašarinės dujos, asmuo buvo ištrauktas iš laikino sulaikymo patalpos ir paguldytas ant žemės, jo rankos buvo suvestos už nugaros ir jam uždėti antrankiai. Dedant antrankius, I. N. priešinosi, rankas laikė po pilvu. Taip pat, I. N. gulint ant žemės, jis nubrozdino kaktą, todėl į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kurie pastarajam suteikė pirmąją pagalbą, į gydymo įstaigą jo nevežė, nenustatė poreikio. Kadangi asmuo vis tiek buvo neramus, šūkavo, todėl į pagalbą atvyko kitas pareigūnų ekipažas, kurie suteikė asmeniui socialinę pagalbą, nuvežė į nakvynės namus „V/“, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi vyras atsisakė nurodyti savo gyvenamosios vietos adresą (b. l. 53-54)

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2025-10-25 17.28 val. pranešėjas nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) link Vilniaus važiuoja paskui pilką visureigį, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), įtaria, jog vairuotojas neblaivus. 2025-10-25 17.32 val. pranešėja pranešė, jog automobilis „Toyota“ (v. n. (duomenys neskelbtini) itin greitai ir pavojingai manevruoja, po ko sustojo stotelėje „T.“ (b. l. 15, 17).

BPC skambučiuose ir jų 2025-10-28 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti bendrojo pagalbos skambučių garso įrašai:

1. skambučio garso įrašas „BPC skambu io ra as (ID 92429680410, skambu io prad ia_2025-10-25 17_28_26)“, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp pranešėjos ir BPC operatorės. Pranešėja nurodo, kad nori pranešti apie neadekvačiai vairuojantį asmenį, nurodo, kad neadekvačiai manevruoja, mėtosi į šonus, ją pakirtinėjo, važiuoja šalikėliais. Nurodo vietą, automobilio valstybinius numerius. Iš pokalbio girdisi, kad pranešėja važiuoja iš paskos. Pranešėja sujungta su policijos pareigūnais. Nurodo, kad važiuoja paskui neadekvačiai vairuojantį asmenį, kuris pavojingai vairuoja, visus pakirtinėja, nurodo, kad kažką tas vairuotojas pridarys. Pranešėja nurodo maršrutą;

2. skambučio garso įrašas „BPC skambu io ra as (ID 92429681066, skambu io prad ia_ 2025-10-25 17_32_06)“ pranešėja nurodo, kad vairuotojas važiuoja iš vienos juostos į kitą, baisu, kad kažko neužmuštų. Mato asmenį, jis sustojo. Nurodo automobilio modelį ir valstybinius numerius (b. l. 18-20).

Iš 2025-10-25 įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad (duomenys neskelbtini) g. apžiūrėtas automobilis „Toyota Rav4“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). Apžiūrint transporto priemonės vidų, automobilio priekyje prie keleivio sėdynės rastas pradarytas alkoholinio gėrimo butelis vieno litro talpos „ Medžiotojų vynas“, kuris yra pusiau tuščias. Teritorija nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuotas minėtas automobilis iš visų pusių bei jo vidus. Nuotraukoje Nr. 6 užfiksuotas pirmiau minėtas pradarytas vyno butelis (b. l. 22-30).

Pareigūnų kūno kameromis padarytuose vaizdo įrašuose ir jų 2025-10-28 apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėti vaizdo įrašai:

1. vaizdo įrašas „export-5nxzm“. Vaizdo įrašo pradžia 2025-10-25 17:43:53 val. Užfiksuota, kad pareigūnai važiuoja tarnybiniu automobiliu. Kelyje matomas sustojęs pilkos spalvos automobilis. Automobilio vietoje sėdi kaltinamasis. pareigūnas prieina prie minėto automobilio, atidaro vairuotojo dureles ir prisistatęs pareikalauja vairuotojo išlipti iš automobilio. Iš automobilio išlipęs vairuotojas patvirtina, kad šiandiena vartojo alkoholį. Matyti, jog vyras yra akivaizdžiai neblaivus, sunkiai pastovi, svirduliuoja, jo kalba sutrikusi. Kaltinamasis nurodo, kad prisigėrė, nes susipyko su žmona. Vyras patalpintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. Girdisi kaip vyras kameroje daužosi;

2. vaizdo įrašas „export-rmtjt“, kuriame užfiksuota, kaip vyrui nurodoma, jog jeigu jis toliau daužysis kameroje, jam bus uždėti antrankiai. Kaltinamajam, sėdinčiam tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kameroje pasiūloma dar kartą pasitikrinti blaivumą, kaltinamasis i pradžių sutiko pasitikrinti, tačiau atsisako. Pareigūnas išaiškina, kad atsisakymas tikrintis blaivumą užtraukia baudžiamąją atsakomybę, kad nuo jo sklinda alkoholio kvapas. Kaltinamasis atsisakė (vėliau užfiksuotos tokios pat aplinkybės kaip vaizdo įraše „export-s9ja4“;

3. vaizdo įrašas „export-s9ja4“. Užfiksuota, kaip kaltinamasis, sėdintis tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kameroje klausia pareigūnės, ar jis sėdėjo prie vairo. Pareigūnė atsako, kad taip, o pareigūnas nurodo, kad jis ir vairavo. Tada kaltinamasis pradeda neigti vairavęs ir atsisako tikrintis blaivumą. Pareigūnams nurodžius, kad jie matė vairavimo faktą ir, kad stabdomas vyras nestojo, kaltinamasis toliau neigė vairavęs. Pareigūnas nurodė, kad jis iš pradžių stovėjo stotelėje „T.“, po to pasuko į dešinę, ten pastovėjo, po to vėl pradėjo važiuoti ir atsisakė vykdyti reikalavimą sustoti dešiniau. Kaltinamasis atsisakė bendrauti su pareigūnu ir toliau aiškina, kad jis nevairavo, o automobilis tiesiog stovėjo. Kaltinamasis dar karta atsisakė tikrinti blaivumą, o uždarius tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kameros duris, kaltinamasis pradeda joje daužytis;

4. vaizdo įrašas „export-i9aig“. Užfiksuota, kaip pareigūnas ištraukia kaltinamąjį iš automobilio ir mėgina jį paguldyti ant žemės. Kaltinamasis priešinasi, tada pareigūnas nurodo jam gultis ant žemės, kitaip įspėja, jog naudos tazerį. Matyti, jog kaltinamasis toliau priešinasi, jam uždedami antrankiai. Kaltinamasis užfiksuotas gulintis ant žemės, matyti, kad jo kakta yra nubrozdinta, matosi kraujas. Pareigūnas paprašo atsiųsti medikus ir nurodo, jog vyras priešinosi, mėgino gadinti valstybės turtą, atsisakė tikrintis neblaivumą. Kaltinamasis atsisako prisistatyti. Kaltinamajam dar kelis kartus pasiūloma pasitikrinti neblaivumą (b. l. 34-35).

2025-10-25 neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad I. N. nustatyti neblaivumo požymiai - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba nekoordinuoti judesiai. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 2 valandas. I. N. vengia neblaivumo patikrinimo (b. l. 37-38).

Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ (dabar – AB) 2025-10-27 išraše nurodyta, kad automobilio „Toyota Rav4“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) valdytoja-savininkė yra M. V.-N. (b. l. 47).

Iš Viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Emprekis“ išrašo matyti, kad 2025 m. spalio mėnesį automobilio „Toyota Rav4“ (pasirinkti 2007 m.) vidutinė vertė Lietuvoje su PVM buvo 4 700 Eur (b. l. 48).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinime nurodyta, jog I. N. savo veiksmais pažeidė KET 14 punktą, kuriame nustatytas draudimas vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenimis, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog I. N. nevykdė policijos pareigūno reikalavimo pasitikrinti blaivumą, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, būtent šį kaltinimą prokuroras paskelbė ir palaikė teisme. Tad I. N. pažeidė KET 17 punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, jog policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Tad įvertinus šią aplinkybę, bei tai, jog kaltinimas patikslintas jį prokurorui skelbiant, kad dėl to nesikeičia veikos kvalifikacija bei nesunkinama kaltinamojo teisinės padėtis, kaltinimas tikslintinas nurodant, jog I. N. savo veiksmais pažeidė KET 17 punkto reikalavimus.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad byloje neginčytinai įrodyta, jog I. N., pažeisdamas KET 17 punkto reikalavimus, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vairavo automobilį „Toyota RAV4“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) bei vengė blaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, neadekvati elgsena.

Nors kaltinamasis teisme nurodė, kad visų įvykių aplinkybių nepamena, tačiau savo kaltę teisme pripažino visiškai bei nurodė, kad jis galėjo taip pasielgti. Patvirtino, kad išgėrė vyno ir vyno butelis rastas automobilyje yra jo bei yra jo mėgstamiausias. Taip pat patvirtino, kad matė tyrimo metu pareigūno kamera darytus vaizdo įrašus, kurie patvirtina jam pareikštą kaltinimą.

Byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytą automobilį vairavo I. N. ir būtent jį sulaikė pareigūnai. Bylos duomenimis, pareigūnai pastebėję kaltinamojo vairuojamą automobilį stabdė jį, tačiau kaltinamasis iš pat pradžių nurodymo sustoti nepaisė ir važiavo iki kol nesustojo. Šios aplinkybės (tai, jog kaltinamasis nepaisė nurodymo sustoti) užfiksuotos ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto policijos pareigūno E. Š. parodymuose, kad (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje pastebėjus nurodytą automobilį, buvo panaudoti tarnybinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliai bei specialus garso signalas, tačiau, stabdant minėtą automobilį, automobilio vairuotojas padidino greitį ir toliau važiavo link (duomenys neskelbtini) g. ir tik po kažkiek laiko, automobilis sustojo (duomenys neskelbtini) g., prieš posūkį į T. S. g. Iš pareigūno kūno kamera daryto vaizdo įrašo „export-s9ja4“ matyti, kaip pareigūnai kaltinamajam nurodo, kad matė vairavimo faktą ir, kad jis nestojo stabdomas. Pareigūnui priėjus prie automobilio vairuotojo durelių, kaltinamasis sėdėjo prie vairo, kitų asmenų automobilyje nebuvo, o įvertinus, jog asmenys, skambinantys BPC matė važiuojantį automobilį ir tai, kad pareigūnai bandė stabdyti kaltinamojo vairuotą automobilį, daryti išvada, jog automobilį vairavo būtent kaltinamasis.

Byloje taip pat nustatyta, jog poreikis tikrinti kaltinamojo I. N. neblaivumą kilo ne tik gavus pranešimą apie pavojingą vairavimą, bet ir pareigūnui priėjus prie vairo sėdinčio kaltinamojo nustačius, kad iš kaltinamojo burnos sklido alkoholio kvapas, be to pareigūnui paprašius kaltinamojo išlipti iš automobilio ir paklausus, ar jis vartojo alkoholį, pastarasis nurodė, kad vartojo alkoholį, keikėsi, kalbėjo nerišliai, svirduliavo, t. y. jis neadekvačiai elgėsi, jo judesiai buvo nekoordinuoti, o ir kaltinamojo kalba buvo nerišli. Tokios aplinkybės užfiksuotos pareigūnų kūno kamera darytuose vaizdo įrašuose „export-5nxzm“, „export-s9ja4“, jas taip pat patvirtino ir kaltinamąjį įvykio vietoje sustabdęs ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pareigūnas E. Š.. Taigi, byloje nustatytas ir pagrindas pareikalauti kaltinamojo pasitikrinti neblaivumą, nes jis vairavo automobilį ir jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Aplinkybė, jog kaltinamasis vengė neblaivumo patikrinimo, užfiksuota neblaivumo nustatymo akte, ją taip pat patvirtina policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kaip kaltinamasis I. N. į policijos pareigūnų keliskart užduotą klausimą, ar sutinka pasitikrinti blaivumą, atsako neigiamai, nors vienu momentu buvo sutikęs ir pareigūnai jam davė pačiam iš maišelio išsitraukti vamzdelį, tačiau vėliau atsisakė tai daryti. Pareigūnai kelis kartus išaiškino kaltinamajam atsisakymo tikrintis blaivumą teisines pasekmes, tačiau jis vis tiek atsisakė tai daryti. Tai, jog atsisakė tikrintis blaivumą, teisme neneigė ir pats I. N..

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo, o konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025-01-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-489/2025). Šiuo atveju surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad I. N. nagrinėjamo įvykio metu sąmoningai išreiškė savo valią nesitikrinti blaivumo, nors visos galimybės tokį patikrinimą atlikti buvo. Neblaivumo patikrinimo vengimas iš esmės prilyginamas neblaivumo fakto konstatavimui. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą, reikšmės neturi. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka to, kad asmuo, kuriam nustatyti neblaivumo požymiai, tokių veiksmų neatlieka (nepučia į alkotesterį, neduoda kraujo mėginio ir pan.), nors objektyvių kliūčių šiam veiksmui atlikti nėra, kas nagrinėjamoje byloje ir buvo nustatyta.

Kaltinamojo I. N. teisme duoti parodymai, vaizdo įrašai bei įvykio padarymo aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad jis veikė tiesiogine tyčia.

Taigi baudžiamojoje byloje nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia konstatuoti, kad I. N. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato alternatyvias bausmes: baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, taip pat įvertina kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes bei baigtumą, kaltinamojo kaltės formą, asmenybę bei įvertina kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

Kaltinamojo I. N. baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis tyčia padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), kuri kelia realų pavojų žmonių sveikatai ar net gyvybei, turtui. Būdamas neblaivus pavojingai vairavo automobilį. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, nedirba, jam nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų dalyvumo lygis. Duomenų apie jo psichiatrinį ir priklausomybių ligų gydymą. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką I. N. padarė esant išnykusiam teistumui, tačiau teismas negali neatsižvelgti į tai, jog kaltinamasis jau anksčiau buvo nuteistas už tai, jog vairavo tą patį automobilį būdamas neblaivus. 2025-10-27 duomenimis, kaltinamasis per paskutinius penkerius metus administracine tvarka baustas keturis kartus, tarp jų už tai, kad vairavo automobilį, kurio priekinių durų stiklų šviesos laidumas mažesnis nei numatytas įstatymo, už tai, jog nevykdė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones ir kt., paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 76-78). Iš išdėstyto matyti, kad viena vertus kaltinamasis iš esmės tinkamai laikosi įstatymų, o kita vertus nors, nagrinėjamą nusikalstamą veiką I. N. padarė būdamas neteistas, tačiau teismas negali jo padarytos nusikalstamos veikos laikyti atsitiktine.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, pritaria prokurorės siūlomai bausmės rūšiai ir jos dydžiui, bei sprendžia, jog nagrinėjamu atveju kaltinamajam turi būti paskirta sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis –– bauda, nustatant jos dydį šiek tiek viršijantį numatytą minimalų baudos dydį už nesunkių nusikaltimų padarymą –– 90 MGL (4 500 Eur). Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė ir jos dydis atitiks kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudos.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis šiuo metu nedirba, skirtinos baudos dydį, daro išvadą, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio 2 dalyje numatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 24 mėnesių. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas. Atkreiptinas dėmesys, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėto paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Teismo vertinimu, bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam I. N. tikslinga skirti tris baudžiamojo poveikio priemones: BK 68 straipsnyje numatytą – uždraudimą naudotis specialia teise; BK 72 straipsnyje numatytą – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertės konfiskavimą; dalyvavimą 1 metus alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas, 72⁵ straipsnis).

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis, nagrinėjamu atveju teise vairuoti kelių transporto priemones, nuo vienerių iki penkerių metų.

Teismas, vertindamas šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis vairuodamas sukėlė realią grėsmę ne tik sau, tačiau ir kitiems eismo dalyviams, o tai patvirtina pranešėjų skambučiai BPC, iš kurių matyti, jog kaltinamasis vairuodamas pavojingai manevravo, pranešėjai buvo baisu, jog jis gali sužaloti kitus. Kaltinamasis važiavo pakankamai ilgą atstumą, o policijai jį stabdant, iš pradžių nesustojo, dėl ko policija turėjo jį vytis. Nors kaltinamasis nesutiko tikrintis blaivumo, tačiau kaip pirmiau nustatyta, jam buvo nustatyti akivaizdūs neblaivumo požymiai, kurie taip pat užfiksuoti policijos pareigūnų kūno kameromis padarytuose vaizdo įrašuose. Be to, nepaisant to, jog kaltinamasis nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė išnykus teistumui, tačiau atsižvelgiama ir į tai, kad jis anksčiau buvo teistas už vairavimą būnant neblaiviam. Teismas, įvertinęs visas pirmiau aptartas aplinkybes, sutinka, kad būtina kaltininkui skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę bei pritaria prokuroro nuomonei, kad nagrinėjamu atveju tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą – trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025-10-27.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas (BK 72 straipsnis). Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo.

Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą vairuodamas automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Taigi, automobilis atitinka konfiskuotino turto (nusikalstamos veikos padarymo priemonė) požymius, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl automobilio konfiskavimo, ar jo vertę atitinkančio sumos išieškojimo.

Kaip minėta, kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė automobiliu „Toyota Rav4“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kurio VĮ „Regitra“ duomenimis valdytoja-savininkė yra M. V.-N. (kaltinamojo buvusi sutuoktinė) (b. l. 47). Byloje nustatyta, jog minėtas automobilis buvo nupirktas santuokos metu, o pasak M. V.-N. ir kaltinamojo, kaltinamasis ir po santuokos rūpinasi automobiliu bei juo kartais naudojosi. M. V.-N. sutiko, kad automobilis būtų konfiskuotas. Pažymėtina ir tai, kad tą patį automobilį neblaivus kaltinamasis vairuoja jau antrą kartą. Esant tokiai situacijai, atsižvelgiant į pagrindinį nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimo tikslą – kad daiktą nebūtų galimybės panaudoti dar kartą tapačioms veikoms daryti, teismas nusprendžia automobilį konfiskuoti ir perduoti jį valstybės nuosavybėn.

Įvertinus išdėstytą, nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 4 700 Eur (su PVM), o pasak savininkės, automobilio vertė yra žymiai mažesnė dėl jo nusidėvėjimo, konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė kaltininko padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo manymu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje bei kaltinamojo teisių nevaržo akivaizdžiai labiau nei reikia šiems tikslams pasiekti.

I. N. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“; specialiosios teisės sustabdymas – paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios (b. l. 103-109).

Byloje esanti viena kompaktinė laikmena su vaizdo įrašais ir BPC skambučio garso įrašais, paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

I. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 60 MGL (3 000 Eur).

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti I. N. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2025-10-27.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1-3 dalimis, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti automobilį „Toyota Rav4“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir perduoti jį valstybės nuosavybėn.

I. N. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus; teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo, pradėjus vykdyti – panaikinti; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Vieną kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais – palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

I. N. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.