Kauno apygardos teismo nutartis

2010-12-16 · Civilinė byla Nr. 2A-1756-173/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-16
Bylos Nr.
2A-1756-173/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas, Leonas Jachimavičius
Ieškovas
G. K.
Atsakovas
J. K.
Advokatai
Linas Mažonas, Jelena Smirnova
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1756-173/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėja J.Dervinskienė
Procesinio sprendimo kategorija 121.21; 78.2.1; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus,(kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Jurgitai Šiuparytei-Kekienei, dalyvaujant ieškovo G. K. atstovui advokatui Linui Mažonui, atsakovės J. K. atstovei advokatei Jelenai Smirnovai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo G. K. ir atsakovės J. K. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei J.K. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui sumažinimo,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Šalies argumentai

ieškovas G. K. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė sumažinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimu iš jo priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai V. K., gimusiai 1998-07-21, nuo 500 Lt iki 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jos pilnametystės. Ieškovas nurodė, kad 2008 metais, bylos nagrinėjimo metu jo pajamas sudarė 790 Lt slaugos išlaidų tikslinė kompensacija ir 544 Lt invalidumo pensija. Nuo 2009 metų ieškovas slaugos tikslinės kompensacijos nebegauna. Jo gaunamos pajamos sumažėjo, kadangi šiuo metu jis gauna tik invalidumo pensiją 637 Lt kas mėnesį. Ieškovas pažymėjo, jog turi vieno kambario butą, esančio Saulės g. 55-510, Kaune, kuriame gyvena, daugiau jokio turto neturi. Jo automobiliai areštuoti atsakovės prašymu, vykdant išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą. Darbingumas sudaro tik 20 procentų, 80 procentų darbingumo ieškovas neteko dėl nelaimingo atsitikimo. Šios aplinkybės yra konstatuotos ir Kauno apygardos 2008 m .gruodžio 16 d. civilinėje byloje Nr. 2A-1464-510/2008, tačiau tuo laikotarpiu ieškovas gavo slaugos pašalpą, todėl ir jo pajamos buvo 1334 Lt. Nors pensija padidėjo 137 Lt, tačiau ieškovas nebegauna 790 Lt slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos, kuri sudarė jo pajamas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4041-54/2008 priteisto išlaikymo dydį bei priteisė iš ieškovo dukters V. K. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2009 m. spalio 21 dienos iki jos pilnametystės. Vertindamas šalių padėtį pagal turimą turtą, teismas laikė šalių padėtį po 2008 metais priimto teismo sprendimo iš esmės nepasikeitusią, tačiau abiejų šalių realiai oficialiai gaunamas pajamas žymiai sumažėjusiomis (CPK 177 str. 185 str.). Lyginant su 2008 metais ieškovo gaunamas pajamas, teismas laikė, kad tikslinės slaugos pašalpos nutraukimas turi įtakos ieškovo turtinės padėties pablogėjimui, kadangi nors ir padidėjo ieškovo gaunama invalidumo pensija, tačiau gaunamos pajamos realiai sumažėjo nuo 1343,77 Lt iki 637,30 Lt, t.y. 52 proc. (CPK 177 str., 185 str.). Lyginant atsakovės gaunamas pajamas su 2008 metais, teismas nustatė, jog atsakovė dirba septyniose darbovietėse (t.1. b.1.26-37). 2009 m. atsakovės mėnesinės pajamos buvo apie 2796 Lt (t1.1. b.l. 43), 2010 m. - 826,12 Lt (2 t. b.l. 9). Tai, kad iš atsakovės darbo užmokesčio yra išskaičiuojama ieškovui priteista 80000 Lt skola, teismas nelaikė jos turtinės padėtis pablogėjimu, nes atsakovė į šią padėtį pateko dėl pačios padaryto nusikaltimo.

Vertindamas abiejų tėvų turtinę padėtį, teismas padarė išvadą, kad abi šalys elgiasi nesąžiningai, nenurodo tikrosios savo turtinės padėties, nes abiem šalims naudinga nenurodyti tikrąją turtinę padėtį, kadangi abi šalys viena kitai turi didelių skolinių įsipareigojimų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti. Skunde nurodoma, jog vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos, nuompinigius, dividendus ir kitą turtą. Byloje surinkti įrodymai, kad nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. apeliantas nebegaunu tikslinės slaugos pašaipos 799 lt. (t.1. b.1.9), todėl jo pajamas sudaro tik 637,30 Lt. Be to, atsakovas yra netekęs 80 procentų darbingumo, neturi jokių kitų pajamų, todėl akivaizdu, kad apelianto turtinė padėtis nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. komplikavosi.

Iš dalies patenkinus ieškinį iš apelianto priteista nepagrįstai didelė 804 Lt išlaidų suma už atsakovės advokato pagalbą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują spendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Skunde nurodoma, jog pažeisdamas įrodinėjimo taisykles (CPK 176, 177, 179, 180, 185 str.) teismas šališkai vertino įrodymus dėl šalių turtinės padėties ir jos proporcingumo vaiko poreikiams, neanalizavo bylai reikšmingų aplinkybių dėl esminio atsakovės turtinės padėties pablogėjimo bei nepagrįstai laikė nustatyta aplinkybę, jog ieškovo turtinė padėtis esminiai pablogėjo. Remdamasis nepagrįstai padarytomis išvadomis pažeidė materialinės teisės normas bei nesivadovavo Valstybinių šalpos išmokų įstatymu ir 2004 m. kovo 29 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 346 „Dėl Valstybinių šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo", nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl proporcingumo principo (CK 3.192 str.), kadangi visiškai neatsižvelgė, jog šalių turtinė padėtis yra skirtinga, o ieškovo turtinė padėtis žymiai geresnė. Ignoruota labai svarbi faktinė aplinkybę, jog dukters gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovė, kuriai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.

Padaręs neteisingą išvadą, jog esminiai pablogėjo ieškovo turtinė padėtis, apylinkės teismas jos išsamiai neištyrė, ignoruodamas aplinkybę, jog teismo nuosprendžiu ieškovui iš atsakovės yra priteista 80000 Lt, kuri kiekvieną mėnesį mokama dalimis. Šios faktinės aplinkybės įvertinimas turėjo būti dvejopas: 1) ieškovo turtinės padėties ženklus pagerėjimas, kadangi jis turi reikalavimo teisę į 80 000 Lt ir jau gauna iš skolininkės išmokas; 2) kaip atsakovės turtinės padėties pablogėjimas, kadangi ji turi turtinę prievolę ieškovui ir privalo ją vykdyti dalimis. Be to, teismas visiškai nevertino ir neanalizavo ir kito atsakovės turtinės padėties pablogėjimo aspekto - realaus atsakovės pajamų sumažėjimo nuo 4500 Lt 2008 m. iki 826,12 Lt 2010 metais. Nors teismas nustatė, jog atsakovė dirba keliose darbovietėse ir gavo oficialius duomenis apie jos 2009 ir 2010 metais gaunamas pajamas, tačiau nepadarė išvados, jog atsakovės turtinė padėtis esminiai pablogėjo dėl gaunamų pajamų ženklaus sumažėjimo.

Apeliaciniai skundai atmestini. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

CK 3.201 straipsnio 1 dalimi numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti CK normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą.

Žemesnės instancijos teismas

2008 m. rugsėjo 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu iš G. K. priteistas išlaikymas V. K., gim. 1998m. liepos 21 d. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008 m. rugsėjo 17 d. iki V. K. pilnametystės, 2000 Lt konkrečia pinigų suma ir 11 500 Lt išlaikymo įsiskolinimą.

Ieškovas ieškinius ir apeliacinio skundo reikalavimus grindžia darbingumo netekimu ir gaunamų pajamų sumažėjimu. Ieškovas netekęs 80 procentų darbingumo, jo gaunamos per mėnesį pajamos yra 637, 30 Lt. Ši aplinkybė patvirtina ieškovo materialinę padėtį po to, kai jam nebemokama 799 Lt tikslinė slaugos pašalpa. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas vengia parodyti tikrąją savo turtinę padėtį. Tokia išvada padaryta nustačius, kad ieškovas 2006 m. vasario 20 d. pardavė turimą butą Miško g., Kaune, o gautus 145 000 Lt pervedė į motinos L. K. sąskaitą. Iš motinos sąskaitos buvo paimta 30 000 Lt butui Saulės gatvėje pirkti. Bet atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytos gyvenamosios patalpos buvo parduodamos ir perkamos 2006m ir 2007 m., t.y. iki 2008m. rugsėjo 12 d. teismo sprendimo, kuriuo nepilnametei dukrai buvo priteistas išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį

Iš atsakovės ieškovo naudai vykdomas 80 000 Lt išieškojimas. Tai reiškia, kad ieškovas turi galimybę teikti dukters išlaikymą didesnį nei 200 Lt kas. Bet reikia atsižvelgti ir į tai, kad ieškovo realios piniginės pajamos yra sumažėjusios, jis tik 20 procentų darbingas. Remdamasi šiais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino išlaikymą nuo 500 iki 400 litų.

Yra sumažėjusios ir atsakovės piniginės pajamos. Šiuo konkrečiu atveju reikia atsižvelgti ne tik į nepilnamečio vaiko poreikius, kurie keičiasi vaikui augant, bet ir į realią tėvų galimybę teikti materialinį išlaikymą. Kaip buvo ir paminėta, jog šalių piniginės pajamos sumažėjusios, ieškovas neturi turto, kurį būtų galima priteisti vaikui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas išlaikymą sumažino nuo 500 iki 400 litų.

Kiti apeliacinių skundų motyvai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Iš šalių valstybei išieškotina po 8, 42 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu(CPK 88 straipsnio 1 dalies3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

apeliacinius skundus atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2010m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Išieškoti iš ieškovo G. K. ir atsakovės J. K. valstybei(surenkamoji sąskaita LT 24 7300 0101 1239 4300) po 8, 42 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kolegijos pirmininkas Leonas JachimavičiusKolegijos teisėjai Algimantas KukalisArvydas Žibas