- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2008-12-16
- Bylos Nr.
- 2A-1464-510/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus (pirm.), Algirdas Remeika, Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- G. K.
- Advokatai
- Linas Mažonas, Jelena Smirnova
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Jelenai Smirnovai, atsakovo atstovui advokatui Linui Mažonui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-4041-254/2008 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui G. K. dėl išlaikymo vaikams priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. K. pateikė teismui patikslintą ieškinį (2t., b.l.81-82), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo G. K. išlaikymą dukrai V. K., (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 600 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės nuo pirmojo pareiškimo padavimo dienos, t.y. nuo 2007 m. gruodžio 28 d., indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus nuo 2004 m. gruodžio 22 d. iki pareiškimo teismui padavimo dienos viso 21 600 Lt; išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Ieškovė nurodė, jog su atsakovu G. K. gyveno neįregistruotoje santuokoje kaip vyras ir žmona nuo 1996 metų iki 2006 metų vasario mėnesio pradžios, t.y. apie 10 metų. Su atsakovu turi bendrą dukrą V. K., (duomenys neskelbtini). Atsakovas tėvystę pripažino, rūpinosi dukra, dalyvavo materialiai ją išlaikant. Nuo 2004 m. rugpjūčio 25 d. atsakovui patekus į avariją, jis išlaikymo dukteriai nemokėjo, o pasveikus teikti išlaikymą dukrai atsisakė. Kadangi išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, todėl išlaikymas turi būti priteistas nuo 2004 m. gruodžio 22 d., kas sudaro 21 600 Lt (600 Lt x 36 mėn.). Dukros poreikiai maitinimuisi, apsirengimui, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio išlaidos sudaro apie 1200 Lt per mėnesį. Dukra gyvena kartu su ieškove. Ieškovės teigimu, atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė už jos: 2006 m. jis pardavė savo nekilnojamąjį turtą už 145 000 Lt, 2007 m. rugpjūčio 30 d. nusipirko nekilnojamąjį turtą, butą Saulės g. 55-510, Kaune; turi 5 automobilius savo vardu; gauna pensiją ir kitas socialines išmokas. Ieškovės nuomone, atsakovas privalėtų mokėti išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis ne mažiau 600 Lt kiekvieną mėnesį iki jos pilnametystės nuo pareiškimo padavimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimu (2t, b.l.119-122) ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo G. K. išlaikymą V. K., (duomenys neskelbtini), po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008 m. rugsėjo 17 d. iki dukters Vaivos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 2000 Lt išlaikymo konkrečia pinigų suma ir 11500 Lt išlaikymo įsiskolinimą; V. K. išlaikymo lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę J. K.. Priteisė iš atsakovo ieškovei 730 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei valstybei 180 Lt žyminio mokesčio ir 32 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Iš sąskaitų išklotinių ir kitų byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad V. K. būtinų vystytis sąlygų sudarymui per mėnesį reikia ne mažiau kaip 1000 Lt. Iš byloje esančių duomenų apie šalių turtinę padėtį teismas nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė negu ieškovės, nors pastovių pajamų jis gauna mažiau. V. K. išlaikymo naštą teismas dalino tarp tėvų lygiomis dalimis, atsižvelgęs į atsakovo sveikatos būklę ir jo darbingumo lygį. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartimi (1t., b.l.33-34) atsakovas buvo įpareigotas dukrai V. K. iki kol bus priimtas teismo sprendimas mokėti išlaikymą tik po 300 Lt, o ne po 500 Lt kas mėnesį, todėl iki teismo sprendimo priėmimo dienos jis nesumokėjo 1500 Lt išlaikymo, kuris priteistinas konkrečia pinigų suma. Prie šios sumos teismas pridėjo dar vieno mėnesio (500 Lt) išlaikymą nuo ieškinio pareiškimo dienos – 2007 m. gruodžio 28 d. iki teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo – 2008 m. sausio 31 d., todėl iš atsakovo priteisė už 2007 m. gruodžio 28 d. – 2008 m. rugsėjo 17 d. išlaikymą konkrečia 2000 Lt suma (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Remiantis ieškovės paaiškinimais, teismas nustatė, kad atsakovas išlaikymo dukrai neteikė nuo 2004 m. gruodžio 22 d. Ieškovė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pateikė teismui 2007 m. gruodžio 28 d., todėl pagal CK 3.200 straipsnį, pagrįstas išlaikymo įsiskolinimo laikotarpis yra 2004 m. gruodžio 28 d. – 2007 m. gruodžio 28 d. Išlaikymo įsiskolinimo pradžia skaičiuojama nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, t.y. 2006 metų vasario mėnesio. Teismas nustatė, kad iki šalių gyvenimo skyrium pradžios vaikas išlaikymą iš tėvo gavo, tačiau atsakovas neįrodė, kad negyvendamas kartu su ieškove ir vaiku jam išlaikymą teikė. Todėl pripažino, kad atsakovas turi išlaikymo įsiskolinimą už 2006 m. vasario 1 d. – 2007 m. gruodžio 28 d. arba už 23 mėnesius.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas G. K. prašė Fpanaikinti 2008 m. rugsėjo 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civ. byloje Nr. 2-4041-254/2008 ir priimti naują sprendimą, sumažinant įsiskolinimo ir išlaikymo dydį vaikui V. K., gimusiai 1998 m. liepos 21 d. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais. Teismas, priimdamas sprendimą priteisti iš atsakovo 500 Lt kas mėnesį vaiko išlaikymui, nekreipė dėmesio į tai, kad atsakovas pardavęs butą Miško gatvėje nupirko sau gyvenimui kitą butą Saulės gatvėje, todėl realiai pinigų neturi. Be to, apeliantas yra nedarbingas 80 procentų, darbo susirasti negali, piniginių indėlių savo vardu neturi. Abu tėvai turi proporcingai savo išgalėms išlaikyti vaikus, todėl atsižvelgus į apelianto turtinę padėtį ir darbingumo lygį priteistina išlaikymo vaikui suma turėtų atitikti jo turtinei padėčiai, t.y. išlaikymo dydis galėtų būti apie 200-250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o ne kaip teismas priteisė 500 Lt. Teismas neteisingai nustatė, kad apelianto turtinė padėtis yra tolygi ieškovės turtinei padėčiai, nes ieškovės pajamos kas mėnesį siekia 4500 Lt, o apelianto apie 1000 Lt. Apeliantas atkreipė teismo dėmesį į tai, kad suaugusio žmogaus minimalus darbo užmokestis siekia apie 800 Lt kas mėnesi, o 10 metų vaikui, neturinčiam specialiųjų nustatytų poreikių reikia 1120 Lt, tai neatitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijų. Be to, neprotingai paskaičiuota ir priteista įsiskolinimo suma vaikui, būtent po 500 Lt už mėnesį, viso už 23 mėnesius, įsiskolinimą skaičiuojant nuo 2006 m. vasario 1 d. iki 2007 m. gruodžio 28 d. Šis priteistas įsiskolinimo dydis apelianto nuomone neatitinka protingumo, sąžiningumo kriterijų, todėl turėtų būti mažintinas iki 150 Lt už mėnesį, kadangi apeliantas turėjo ir turi didelę negalią, pajamos nedidelės, tuometinės kainos ir infliacija nėra tolygi šiai dienai, į ką teismas, priimdamas sprendimą šioje dalyje, visiškai nesigilino.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2t., b.l.131-138) J. K. prašė teismo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-4041-254/2008 palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais. Įstatymo imperatyvia forma nustatyta tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams. Teisė būti išlaikytai dukrai Vaivai atsirado nuo tos dienos, kai jos išlaikymas buvo nutrauktas (CK 3.200 straipsnis). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas atsižvelgė į pateiktus byloje įrodymus, patvirtinančius dukters Vaivos poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog dukters Vaivos poreikiai yra mažesni ir gali būti patenkinti atsakovo nurodytu išlaikymo dydžiu. Atsakovo siūlomas išlaikymo dydis 150-250 Lt periodinėmis išmokomis jokiu būdu neužtikrins būtinų sąlygų vaikui sudarymo. Atsakovas klaidina teismą tvirtindamas, jog jo turtinė padėtis yra sunki ir žymiai blogesnė už ieškovės, kadangi nurodo tik vieną iš kriterijų, apibūdinančių abiejų tėvų turtinę padėtį, o būtent, gaunamų pajamų kas mėnesį dydį. Teismas teisingai nustatė, jog atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė už ieškovės, ką patvirtina byloje esantys įrodymai. Nors oficialių duomenų apie tai, kad atsakovas kur nors dirba nėra, tačiau byloje esantys įrodymai duoda pagrindą manyti, jog atsakovas verčiasi automobilių prekyba ar kitokia veikla ir turi papildomų pajamų, kurios yra atsakovo slepiamos. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, teismas privalo pirmiausiai atsižvelgti į vaiko interesus, dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties, teismas nustatė kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje ir konkretų išlaikymo dydį, todėl nepažeidė CK 3.192 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Be to, tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl išlaikymo dydžio įtvirtinta nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Pirmos instancijos teismo nustatytas dukters išlaikymo dydis yra mažesnis nei minimali mėnesinė alga, didžiąją vaikų išlaikymo dalį prisiėmė vaikų motina. Dėl to, apeliacinio skundo argumentai, kad yra nukrypta nuo sąžiningumo ir protingumo principų bei nuo suformuotos teismų praktikos dėl išlaikymo dydžio negali būti laikomi pagrįstais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Kaip matyti iš byloje esančio gimimo liudijimo (1t., b.l.6), atsakovas G. K. yra V. K., (duomenys neskelbtini), tėvas. Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimu (2t, b.l.119-122) priteisė iš atsakovo G. K. išlaikymą V. K., gim. 1998 m. liepos 21 d., po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008 m. rugsėjo 17 d. iki dukters Vaivos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 2000 Lt išlaikymo konkrečia pinigų suma ir 11500 Lt išlaikymo įsiskolinimą.
CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad nustatydamas nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį, teismas turi įvertinti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr.54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismo praktikoje“ 10 punkte nurodyta, jog tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą.
Apelianto argumentas, jog teismas neteisingai nustatė, kad atsakovo ir ieškovės turtinė padėtis yra lygi, yra nepagrįstas. Ieškovės teigimu ir iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovės gaunamos per mėnesį pajamos sudaro 4500 Lt. Ieškovė turi lengvąjį automobilį (2t, b.l.108). Nors atsakovas dėl nelaimingo atsitikimo prarado 80 proc. darbingumo, kuris jam nustatytas iki 2008 m. gruodžio 31 d. (1t., b.l.69), tačiau 2008 m. kovo mėnesį gavo 544,77 Lt invalidumo pensijos bei 790 Lt slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją (1t., b.l.146), todėl jo bendros pajamos per mėnesį ieškinio pareiškimo dienai sudarė 1334,77 Lt. Per ginčo laikotarpį į atsakovo sąskaitą AB banke „Hansabankas“ (1t., b.l.135-142) buvo pervesta 18291 Lt žalos atlyginimo, 34528 Lt ir 6305,57 Lt draudiminių išmokų iš UAB Ergo Lietuva Gyvybės draudimo bei 14300 Lt Reso Europa ADB žalos atlyginimo.
Be to, gaunamos pajamos nėra vienintelis kriterijus vertinant šalių turtinę padėtį. Atsakovo vardu yra įregistruota nuosavybės teisė į butą Saulės g. 55-510, Kaune (2t., b.l.45). 2008 m. balandžio 23 d. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu įregistruotos penkios transporto priemonės (2t., b.l.28). 2007 m. rugsėjo 24 d. pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad atsakovas automobilį (duomenys neskelbtini) įsigijo už 13700 Lt (2t., b.l.51), tačiau antstolės G. B. turto aprašo duomenys rodo, kad šios transporto priemonės vertė 24400 Lt (2t., b.l.25). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovo advokatas nurodė, jog automobiliai buvo nupirkti buvusios atsakovo darbovietės darbuotojų prašymu, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių šį faktą. Todėl liko nepaneigtas ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktas argumentas, jog atsakovas verčiasi automobilių prekyba. Kolegija laiko, jog Kauno miesto apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė negu ieškovės, nors pastovių pajamų jis gauna mažiau.
Apelianto argumentas, kad teismas, priimdamas sprendimą priteisti iš atsakovo 500 Lt kasmėnesinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nekreipė dėmesio į tai, kad atsakovas pardavęs butą Miško gatvėje nusipirko gyvenamąjį kitą butą Saulės gatvėje, todėl realiai pinigų neturi, yra nepagrįstas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas pirkimo-pardavimo sutartimi (1t., b.l.87-90) pardavė butą, esantį Miško g. 36-37, Kaune. Pirkimo-pardavimo sutartyje buto kaina nurodyta 140 000 Lt. Iš AB banko „Hansabankas“ pateiktos sąskaitos išklotinės matyti, kad už buto pirkimą atsakovui buvo pervesta 145 000 Lt (1t., b.l.141). Po dviejų dienų, t.y. 2006 m. vasario 22 d., gautus už butą pinigus atsakovas pervedė savo motinai L. K. (1t., b.l.141), kuri 2007 m. rugpjūčio 30 d. 30 000 Lt pervedė į atsakovo sąskaitą naujo buto pirkimui (1t., b.l.144). Be to, ką pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, įplaukę į atsakovo sąskaitą didesnės piniginės sumos po kelių dienų buvo nuimamos. Nors pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovas tvirtino, jog butą Saulės gatvėje pirko už 120 000 Lt (1t., b.l.113), tačiau byloje nėra pateikta duomenų patvirtinančių šį faktą. Iš nekilnojamojo turto registro pažymėjimo matyti, jog pirkto buto Saulės gatvėje vidutinė rinkos vertė yra 53980 Lt (2t., b.l.45). Net esant ir šiai buto pirkimo kainai, atsakovas be motinos pervestų pinigų privalėjo turėti ir savo lėšų buto pirkimui. Darytina išvada, kad atsakovas turėjo pajamų iš kitų nenustatytų šaltinių, todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, kad atsakovas galėjo slėpti pajamas, kurios gali būti didesnės nei jis oficialiai nurodo, yra nepaneigtas.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu sudaro 800 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V.S. v. M.S., bylos Nr. 3K-3-259/2004). Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų yra prioritetinę reikšmę turintis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nepilnametės dukters būtinų vystytis sąlygų sudarymui per mėnesį reikia ne mažiau nei 1000 Lt. Tą patvirtina ieškovės pateiktų sąskaitų faktūrų išklotinė (1t., b.l.92). Tai yra esminė bylos aplinkybė, į kurią privalu atsižvelgti vertinant tėvų galimybes teikti vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog nepilnametės dukters išlaikymui reikalingos mažesnės išlaidos nei nurodė ieškovė ir nustatė teismas. Todėl vertinant tai, kad atsakovo turtinė padėtis geresnė negu ieškovės, tačiau atsižvelgiant į atsakovo sveikatos būklę ir prarastą 80 proc. darbingumo lygį, išlaikymo našta dalintina lygiomis dalimis, o ne proporcingai tėvų turtinei padėčiai. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo priteistas atsakovui 500 Lt kas mėnesį teikiamas nepilnametei dukrai išlaikymas yra tinkamo dydžio.
Nepagrįstas ir apelianto argumentas, jog neprotingai paskaičiuota ir priteista įsiskolinimo suma vaikui, būtent po 500 Lt už mėnesį, iš viso už 23 mėnesius, įsiskolinimą skaičiuojant nuo 2006 m. vasario 2 d. iki 2007 m. gruodžio 28 d. Teismas išlaikymą priteisia nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Teismas nagrinėjamu atveju išlaikymo įsiskolinimo pradžią nustato nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iki šalių gyvenimo skyrium pradžios vaikas išlaikymą iš tėvo gavo, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas, negyvendamas kartu su ieškove ir vaiku, jam išlaikymą teikė. Apelianto motina pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė (2t., b.l.72), jog sūnus su ieškove ir dukra atskirai pradėjo gyventi nuo 2006 m. vasario mėnesio pradžios, kuomet atsakovas persikraustė pas ją. Todėl gyvenimo skyrium pradžia laikytinas 2006 m. vasario mėnuo. Ieškovė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pateikė teismui 2007 m. gruodžio 28 d. Todėl kolegija laiko, jog išlaikymo įsiskolinimas priteistinas už laikotarpį nuo 2006 m. vasario mėnesio iki 2007 m. gruodžio 28 d. Kadangi kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta 500 Lt išlaikymo nepilnamečiam vaikui suma, todėl laiko, jog išlaikymo įsiskolinimas yra 11500 Lt už 23 mėnesius, įsiskolinimą skaičiuojant nuo 2006 m. vasario 2 d. iki 2007 m. gruodžio 28 d.
Remiantis išdėstytais motyvais, jog apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kaip matyti iš 2008 m. lapkričio 11 d. pinigų priėmimo kvito (serija LAT Nr.412216), ieškovė už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1200 Lt. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į tai, kad apeliacinės instancijos teisme įvyko tik vienas teismo posėdis, bei atsižvelgiant į atsakovo prarastą 80 proc. darbingumo lygį, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 500 Lt išlaidų, už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo G. K. ieškovei J. K. naudai 500 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų, už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.