Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų A. J., Anykščių rajono savivaldybės atskiruosius skundus dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovo A. J. atskirąjį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nutarties dėl atsisakymo pašalinti į bylos nagrinėjimą įtrauktus trečiuosius asmenis, trečiojo asmens akcinės bendrovės (toliau – AB) „Anykščių kvarcas“ atskirąjį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo civilinėje byloje Nr. e2-931-266/2016 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) ieškinį atsakovams Anykščių rajono savivaldybės administracijai, A. J., tretiesiems asmenims Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Lietuvos geologijos tarnyba), AB „Anykščių kvarcas“, R. J. dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašė pripažinti negaliojančiais Anykščių rajono savivaldybės administracijos išduotus 2016-02-23 statybos leidimą Nr. LNS-92-160223-00009 bei 2016-04-25 statybos leidimą Nr. LSNS-92-160425-00003; įpareigoti atsakovą A. J. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti 2016-02-23 leidimo Nr. LNS-92-160223-00009 bei 2016-04-25 leidimo Nr. LSNS-92-160425-00003 pagrindu pradėtus statyti statinius ir sutvarkyti statybvietę žemės sklype (duomenys neskelbtini); jeigu atsakovas A. J. savo lėšomis nepašalintų neteisėtų statybos padarinių ir nesutvarkytų statybvietės per įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytą terminą, suteikti ieškovui teisę nugriauti 2016-02-23 leidimo Nr. LNS-92-160223-00009 bei 2016-04-25 leidimo Nr. LSNS-92-160425-00003 pagrindu pradėtus statyti statinius ir sutvarkyti statybvietę, žemės sklype (duomenys neskelbtini), atsakovo A. J. lėšomis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

Anykščių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 27 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones - sustabdė Anykščių rajono savivaldybės administracijos 2016-02-23 statybos leidimo Nr. LNS-92-160223-00009 bei Anykščių rajono savivaldybės administracijos 2016-04-25 statybos leidimo Nr. LSNS-92-160425-00003 galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje. Nurodė, kad nesustabdžius statybos leidimų galiojimo, o vėliau juos pripažinus negaliojančiais, gali kilti papildomų teisminių ginčų tarp proceso dalyvių, iš esmės gali pasunkėti būsimo teismo sprendimo byloje įvykdymas, buvusios iki ginčijamo akto priėmimo padėties atkūrimas, nes atliktų statybos darbų padarinių pašalinimas bei buvusios padėties atkūrimas būtų susijęs su sudėtingais technologiniais, teisiniais procesais, pareikalautų nemažų finansinių, organizacinių, techninių išteklių.

Anykščių rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 26 d. nutartimi netenkino atsakovo A. J. prašymo dėl trečiųjų asmenų AB „Anykščių kvarcas“ ir Lietuvos geologijos tarnybos išbraukimo iš civilinės bylos ir dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša.Nurodė, kad teismui nėra žinoma šių trečiųjų asmenų pozicija dėl ieškovo ieškinio ir jų įtraukimo į bylą. Parengiamojo posėdžio metu išklausius šalių, trečiųjų asmenų argumentus teismas galės vėl spręsti klausimą dėl trečiųjų asmenų AB „Anykščių kvarcas“ ir Lietuvos geologijos tarnybos išbraukimo iš bylos.Nurodė, kad atsakovas teismui nėra pateikęs jokių sutarčių su kontrahentais (AB „Šiaulių bankas“, biokuro katilinę ir šiltnamius statančiomis įmonėmis) ir neaišku ar jas pateiks, teismas, nematydamas dokumentų negali spręsti, kad juose yra nustatytos konfidencialumo sąlygos, kad jie sudaro profesinę ar komercinę paslaptį, todėl nėra teisinio pagrindo bylos dalį pripažinti nevieša.

Anykščių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukė.Teismas nustatė, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja įstatymo reikalavimams, teismui yra priimtina, todėl gali būti patvirtinta.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarties

Atskiruoju skundu atsakovas A. J. skundžia Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartį, prašo šią nutartį panaikinti ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – prašymą atmesti.Nurodo, kad ieškinyje nėra motyvų, nenurodytos priežastys ir nepateikti įrodymai, patvirtinantys prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jų taikymo sąlygas.Mano, kad teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs ir neišklausęs atsakovų argumentų.Pažymi, kad Anykščių rajono savivaldybei išduodant statybą leidžiančius dokumentus atsakovas A. J. prisiėmė įsipareigojimus savo lėšomis, nereikšdamas jokių pretenzijų statybą leidžiantį dokumentą išdavusiai institucijai nugriauti (pašalinti) statinius (pastatus) iš ginčo žemės sklypo, jeigu valstybei atsirastų poreikis šiame sklype išgauti kvarcinį smėlį. Todėl teismo išvada, kad nesustabdžius statybos leidimų galiojimo, o vėliau juos pripažinus negaliojančiais gali kilti papildomų teisminių ginčų, nepagrįsta.Pažymi, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir statybos darbų sustabdymo, didžiulius nuostolius patirs atsakovas A. J., jį kreditavęs bankas, statybos darbus vykdantys rangovai. Tuo tarpu netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir užbaigus projekto įgyvendinimą, net ieškinio patenkinimo atveju, vienintelis nuostolių patirsiantis subjektas bus ieškovas ir tie nuostoliai bus gerokai mažesni, nes pastatyti šiltnamiai ir katilinė yra nesudėtingų konstrukcijų, juos bus galima perkelti į kitą vietą.Nurodo, kad esminė statybos darbų dalis jau yra atlikta – ginčo teritorijoje šiltnamių pamatai baigiami įrengti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs tik su stiklinių konstrukcijų surinkimu, kurias surinkti ir perkelti į kitą vietą yra pakankamai nesudėtinga. Prašo ieškovui paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ieškovas nuo teismo sąmoningai nuslėpė aktualią informaciją, nepateikdamas atsakovo A. J. įsipareigojimų ir Aplinkos ministerijos 2016-04-14 rašto Nr. (3-1)-D8-2802. Tokie ieškovo veiksmai ir nemotyvuotas, nepagrįstas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vertintini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

Atskiruoju skundu atsakovas Anykščių rajono savivaldybės administracija skundžia Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartį, prašo šią nutartį panaikinti ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – prašymą atmesti.Nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, kodėl teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas.Nurodo, kad statybas leidžiantys dokumentai išduoti remiantis galiojančiu Anykščių rajono savivaldybės bendruoju planu. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų atsakovo A. J. žemės sklype veiklos apribojimai nedraudžia šiltnamių statybos. Be to, prieš išduodant ginčijamus statybą leidžiančius dokumentus, atsakovas gavo statytojo A. J. įsipareigojimą savo lėšomis nugriauti/pašalinti statinius iš ginčo žemės sklypo, jei valstybei atsirastų poreikis išgauti kvarcinį smėlį.Pažymi, kad palikus galioti laikinąsias apsaugos priemones atsakovas A. J. patirs didelius finansinius nuostolius, kadangi nustatytais terminais neįvykdžius paramai gauti prisiimtų įsipareigojimų, negalės pretenduoti į paramą. Tuo tarpu jų byloje netaikant, ieškovas neigiamų pasekmių visiškai nepatirs.Pažymi, kad atsakovo A. J. vykdomas projektas ir jo tęsimas yra labai svarbus atsakovui Anykščių rajono savivaldybės administracijai ir viešajam interesui. Atsakovas A. J. pasistatęs šiltnamius juose įdarbins apie 100 Anykščių miesto ir rajono gyventojų. Mano, kad teismas nukrypo nuo proceso šalių interesų pusiausvyros principo.

Atsiliepimu į atsakovo A. J. atskirąjį skundą ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą, o apelianto atskirąjį skundą atmesti.Remdamasis Lietuvos Apeliacinio Teismo praktika nurodo, kad vien tik nepranešimas atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą neturi esminės įtakos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumui, teisėtumui ir nesudaro teisinio pagrindo naikinti nutartį. Pažymi, kad teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nenagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimo, nesprendžia šalių ginčo.

Atsiliepimu į atsakovo Anykščių rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą, o apelianto atskirąjį skundą atmesti.Nurodo, kad be teismo sprendimo pati imtis priverstinių vykdymo priemonių negali, todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstas.Pažymi, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės – prevencinės, kurios tikslas užkirti kelią galimai žalai padidėti, nutraukiant veiksmus, kuriuos traktuoja kaip neteisėtus.Mano, kad atsakovė Anykščių rajono savivaldybė privataus asmens komercinius interesus iškelia aukščiau viešojo – aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų užtikrinimo ir įgyvendinimo.

Atsiliepimu į atsakovų A. J. ir Anykščių rajono savivaldybės administracijos atskiruosius skundus trečiasis asmuo AB „Anykščių kvarcas“ prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą, o apeliantų atskiruosius skundus atmesti.Nurodo, kad atsakovai nepateikė svarių argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti.Mano, kad teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia nei vienos iš šalių interesų pusiausvyros, o siekia, kad priėmus teismo sprendimą šalims ateityje būtų kuo mažiau papildomų ekonominių, organizacinių ir techninių išteklių jį vykdant.

Dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nutarties

Atskiruoju skundu atsakovas A. J. skundžia Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartį, prašo šią nutartį dalyje dėl trečiųjų asmenų AB „Anykščių kvarcas“, Lietuvos geologijos tarnybos pašalinimo iš bylos panaikinti ir prašymą toje dalyje išspręsti iš esmės – pašalinti trečiuosius asmenis AB „Anykščių kvarcas“, Lietuvos geologijos tarnybą iš bylos.Nurodo, kad civilinė byla neturi įtakos minėtų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, jie neturi nei materialinio, nei procesinio suinteresuotumo nagrinėjama byla.

Atsiliepimu į atsakovo A. J. atskirąjį skundą ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartį panaikinti, o apelianto atskirąjį skundą tenkinti.Nurodo, kad šalys 2016-08-05 sudarė taikos sutartį, kurią Anykščių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi patvirtino ir bylą nutraukė.

Atsiliepimu į atsakovo A. J. atskirąjį skundą trečiasis asmuo AB „Anykščių kvarcas“ prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.Nurodo, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms, dalyvavimas civilinės bylos procese leidžia ginti savo teises ir teisėtus interesus.

Dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties

Atskiruoju skundu trečiasis asmuo AB „Anykščių kvarcas“ skundžia Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartį, prašo šią nutartį panaikinti ir klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo išspręsti iš esmės – prašymo patvirtinti taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir atsakovų Anykščių rajono savivaldybės administracijos, A. J. netenkinti.Nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta, priimta iš esmės pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, viešąjį interesą ir pačios bendrovės teises ir teisėtus interesus. Ieškovė suteikė teisę atsakovui A. J. ant detaliai išžvalgyto Anykščių monomineralinio kvarcinio smėlio telkinio VI sklypo teritorijos statyti statinius, nors šiai dienai galiojančios imperatyvios teisės normos tai draudžia. Ieškovė pažeidė viešąjį interesą, viršijo savo kompetenciją.Pažymi, kad statybos minėtoje teritorijoje yra susijusios su trečiojo asmens teisėtais interesais, kadangi Lietuvos geologijos tarnyba bendrovei yra išdavusi leidimus naudoti kvarcinio smėlio išteklius. Ginčo žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra numatyti naudingųjų iškasenų (kvarcinio smėlio) telkiniai, kurio gavyba gali būti pradėta ateityje, dėl ko atitinkamų statinių statyba neabejotinai neigiamai paveiks tokių iškasenų gavybą.Mano, kad savavališkos statybos byla yra nedispozityvi, nes materialiųjų teisinių santykių subjektai, neturėdami teisės visiškai disponuoti savo teisėmis ir pareigomis materialiojoje teisėje, negali turėti tokios teisės ir procese. Materialioji teisė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 str. 3 d. 2 p., 5 d., Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 28-1 str.) nenumato neteisėtos statybos teisinių padarinių šalinimo kitu būdu nei nustatyta įstatyme. Atkreipia dėmesį, kad šalių taikos sutartis sudaryta vadovaujantis ne galiojančiais teisės aktais, o jokios teisinės galios šiai dienai neturinčiais įstatymo pakeitimo projektais. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (toliau – Žemės gelmių įstatymas) 20 straipsnis šiuo metu yra derinimo stadijoje ir geriausiu atveju teisinę galią įgytų tik 2017-04-01.Nurodo, kad taikos sutarties 2.1. punktas neeliminuoja Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo, kadangi pastačius statinius - šiltnamius, vykdant veiklą, o tuo labiau, jei tokia veikla būtų vykdoma ne vienerius metus ir ne mažu mastu, ateityje išgauti žemės išteklius, juos naudoti bus itin sudėtinga ar net neįmanoma. Tokia taikos sutarties sąlyga „užprogramuota“ naujiems teisminiams ginčams, priverstinio vykdymo problemoms.Pažymi, kad kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, tarp jų ir AB „Anykščių kvarcas“, byloje buvo užkirstas kelias pareikšti savo nuomonę dėl taikos sutarties patvirtinimo. Tokiu būdu, buvo pažeistos jos procesinės teisės visais bylos metu kylančiais klausimais pareikšti savo nuomonę, dispozityvumo bei lygiateisiškumo principai.

Atsiliepimu į trečiojo asmens AB „Anykščių kvarcas“ atskirąjį skundą ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.Nurodo, kad tretysis asmuo AB „Anykščių kvarcas“ skunde nepateikia jokių teisinių argumentų kaip konkrečiai taikos sutartis pažeidžia ar galėtų pažeisti jo teises ar teisėtus interesus.Pažymi, kad šalys pasirašydamos taikos sutartį nurodė ir įsipareigojimus, t. y. atsakovas A. J. įsipareigojo statinio statybas vykdyti nenukrypstant nuo pateikto projekto ir statybą leidžiančio dokumento ir esant minėto punkto pažeidimams ieškovui išlieka teisė kreiptis su ieškiniu į teismą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Mano, kad skundo argumentai, jog taikos sutarties patvirtinimas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir viešajam interesui, nepagrįsti. Skunde nenurodoma kaip konkrečiai pažeidžiamas viešasis interesas, nepateikiama jokių teisinių ar faktinių aplinkybių, pagrindžiančių viešojo intereso pažeidimą.Nurodo, kad ieškovė, atlikdama jai pavestą funkcija - valstybinę statybos priežiūrą, nustačiusi statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūrų pažeidimus, įvertinusi reikšmingas bylai aplinkybes, sutiko su taikos sutarties sąlygomis.Mano, kad savanoriškas ir teisėtas konflikto sureguliavimas paprastai įmanomas tik abipusiškų nuolaidų būdu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatų, kad teismo patvirtinta taikos sutartis galutinio teismo sprendimo galią turi tik jos šalims, ją sudaro būtent šalys, kurie siekia išspręsti tarp jų iškilusį ginčą, todėl tretieji asmenys šio proceso įtakoti ar paveikti šalis taip, kad šios tęstų teisminį ginčą prieš savo pačių valią, negali.Pažymi, kad tretysis asmuo atskirąjį skundą pateikė praleidęs septynių dienų apskundimo terminą.

Atsiliepimu į trečiojo asmens AB „Anykščių kvarcas“ atskirąjį skundą atsakovas A. J. prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis trečiajam asmeniui AB „Anykščių kvarcas“ skirti 5792 Eur baudą, 50 procentų šios baudos skiriant atsakovui A. J..Nurodo, kad tretysis asmuo AB ,,Anykščių kvarcas“, neturėdamas teisės sudaryti taikos sutarties, atitinkamai neturi teisės ginčyti teismo nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo. Kad ir kurios šalies pusėje byloje dalyvautų trečiasis asmuo AB ,,Anykščių kvarcas“, ieškovo ir atsakovų sudarytos taikos sutarties ginčijimas reiškia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 47 straipsnio 4 dalies nuostatos pažeidimą, nes taikos sutartis yra visų ją sudariusių šalių interesas.Pažymi, kad nagrinėjama byla neturi jokios įtakos AB ,,Anykščių kvarcas“ teisėms ir teisėtiems interesams, jokie įsipareigojimai AB ,,Anykščių kvarcas“ sutartyje nėra numatyti, pastaroji bendrovė taikos sutartyje, kaip ir ieškinio motyvuojamoje dalyje, apskritai nėra minima. Byloje nėra dokumentų, kuriuose būtų pasisakyta dėl bendrovės suinteresuotumo nagrinėjama byla ar jos teisių į žemės sklype, kuriame vykdomi statybos darbai, esančias naudingąsias iškasenas. Trečiasis asmuo nenurodė argumentų ir įrodymų, kurie patvirtintų bendrovės teises į statybvietės žemės sklypą ar jame esančius naudinguosius išteklius, bendrovės teises ginti viešąjį interesą ar kitokias teises.Mano, kad bendrovė į bylą įtraukta nepagrįstai ir naudojasi nepagrįstai įgytomis procesinėmis teisėmis.Atkreipia dėmesį, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija neturi pareigos ginti ir atstovauti privataus juridinio asmens tikrų ar tariamų teisių ir interesų bei gali savarankiškai nuspręsti dėl savo pareikšto ieškinio dalyko bei taikos sutarties sudarymo.Nurodo, kad tretysis asmuo AB ,,Anykščių kvarcas“ neturi jokių teisių į kvarcinio smėlio telkinio VI sklypo, kurio dalis yra atsakovui A. J. priklausančiame ginčo žemės sklype, naudojimą. Lietuvos geologijos tarnybos 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1-112 išduotas leidimas trečiajam asmeniui naudoti Utenos apskrities Anykščių rajono Anykščių telkinio I ir VII(1) sklypų monomineralinio kvarcinio smėlio išteklius. Pasibaigus leidimo galiojimui ar baigus eksploatuoti minėtus telkinius, kurie su ginčo žemės sklypu neturi nieko bendra, tretysis asmuo į kitų Anykščių rajone esančių kvarcinio smėlio išteklių išgavimą turės tokias pačias teises, kaip ir bet kuris kitas Lietuvoje veikiantis juridinis asmuo. Pažymi, kad skunde minimos taikos sutarties preambulės nuostatos dėl Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4224(2) buvo įrašytos dėl Taikos sutarties 2.3. punkto nuostatos paaiškinimo, o ne dėl to, kad šalys sudarydamos taikos sutartį vadovavosi įstatymo projekto nuostatomis. Inspekcija sudarydama taikos sutartį siekė, kad jeigu įstatymų leidėjas nuspręstų aiškiai reglamentuoti esamą situaciją ir detaliai reglamentuoti naudingųjų išteklių apsaugos tvarką, taikos sutarties sąlygos atitiktų bendrą būsimą tvarką.Mano, kad Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostata suformuota neaiškiai, joje suformuoti ne konkretūs draudimai, bet teritorijų planavimo tikslai. Įstatymo normą įgyvendinanti ir detalizuojanti konkreti Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 101.1. punkto nuostata nedraudžia atsakovo ginčo žemės sklype statyti šiltnamius. Nurodo, kad Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje numatytų teritorijų planavimo procesų tikslų galimas pažeidimas, turėtų būti atliekamas vertinant Anykščių rajono bendrojo plano sprendinius, pagal kuriuos buvo nustatytas žemės sklypo naudojimo režimas (ginčo žemės sklype numatyta šiltnamių statyba, o naudingųjų iškasenų ekploatavimas nenumatytas) ir išduoti statybą leidžiantys dokumentai. Anykščių rajono savivaldybės administracija, įvertinusi galiojantį teisinį reguliavimą, Aplinkos ministerijos pateiktą išaiškinimą ir Lietuvos geologijos tarnybos pateiktą informaciją apie kvarcinio smėlio poreikį ir išžvalgytas atsargas, priėmė teisėtą, politiškai ir socialiai atsakingą sprendimą išduoti statybą leidžiančius dokumentus atsakovui A. J., kuriais įgyvendinamas rajonui svarbus investicinis projektas, kuriamos darbo vietos, o valstybės interesai naudingųjų išteklių srityje apsaugomi statytojo prisiimtais įsipareigojimais. Mano, kad nagrinėjant trečiojo asmens AB „Anykščių kvarcas“ atskirojo skundo argumentus būtina įvertini kvarcinio smėlio išteklių išgavimo poreikį ir prognozuojamą išteklių išgavimo ginčo žemės sklype datą, nes šiuo metu ištekliai žemės sklype nėra išgaunami, valstybė niekam nėra suteikusi tokios teisės, o Anykščių rajono savivaldybės bendrajame plane išteklių išgavimas šiame sklype taip pat nenumatytas. Pagal Lietuvos geologijos tarnybos 2015 m. gruodžio mėn. pateiktą informaciją esamų išvalgytų kvarcinio smėlio išteklių, pagal esamą išgavimo kvotą užteks 98 metams. Išliekant esamoms tendencijomis, kvarcinio smėlio išteklių ginčo žemės sklype valstybė nepradės eksploatuoti dar kelias dešimtis metų, statomų šiltnamių eksploatavimo terminas – 40 metų.Atkreipia dėmesį, kad taikos sutartimi atsakovas A. J. prisiėmė įsipareigojimą, gavęs Lietuvos geologijos tarnybos arba kitos kompetentingos valstybinės institucijos reikalavimą dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir parengimo žemės gelmių išteklių naudojimo, pašalinti visus statinius, sutvarkyti statybvietę bei pašalinti bet kokias kitas kliūtis, kurios trukdytų žemės gelmių išteklių naudojimui (taikos sutarties 2.1. p.). Be to, taikos sutartyje ieškovė taip pat numatė tokio įsipareigojimo užtikrinimo priemones: 60 Eur baudą už kiekvieną 2.1 punkte nurodyto įsipareigojimo neįvykdymo dieną, taip pat ieškovė turi teisę statytojo lėšomis nugriauti Žemės sklype pastatytus statinius ir/ar sutvarkyti statybvietę. Pažymi, kad taikos sutartimi suderinti du viešieji interesai: esamas ir realus (investicinio projekto įgyvendinimas) bei hipotetinis (kvarcinio smėlio išgavimas ateityje), o valstybė, savivaldybė ir visuomenė dėl statybą leidžiančių dokumentų įgyvendinimo gaus didžiulę naudą ir nepatirs jokios žalos.

Atsakovas kartu su atsiliepimu į trečiojo asmens AB „Anykčių kvarcas“ atskirąjį skundą pateikė prašymą trečiajam asmeniui skirti 5792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovui A. J..Nurodo, kad trečiasis asmuo AB „Anykščių kvarcas“ neturi materialinio suinteresuotumo byla, o procesinis suinteresuotumas pasireiškia tik per laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovui A. J. ir kitas pastarojo įgyvendinamo projekto žlugdymo priemones. Trečiasis asmuo turėjo visas galimybes byloje pareikšti savarankiškus reikalavimus, pats pasirinko savo procesinę padėtį, kuri jam nesuteikia teisės keisti bylos nagrinėjimo ribų, taip pat ginčyti šalių sudarytos taikos sutarties. Atsižvelgiant į tai atskirąjį skundą vertina kaip akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.Nurodo, kad nei viename iš byloje pateiktų procesinių dokumentų trečiasis asmuo nepagrindžia ir neįrodinėja savo suinteresuotumo bylos baigtimi, jo pateiktus prašymus vienija bendras tikslas – bylos vilkinimas ir atsakovo A. J. įgyvendinamo investicinio projekto žlugdymas.Pažymi, kad tiek dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek dėl bylos iškėlimo fakto, atsakovas negali vykdyti savo įsipareigojimų pagal paramos ir kredito sutartis, o tai gresia projekto žlugimu, ūkininko ūkio bankrotu.Nurodo, kad trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų, kad turi leidimą ar toks leidimas jai bus išduotas ateityje (turi teisėtą lūkestį) į Anykščių telkinio VI sklypo telkinį, kurio teritorijoje yra ginčo žemės sklypas. Pažymi, kad dėl šios bylos atsakovas A. J. jau patyrė 4235 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurių jam niekas nekompensuos (taikos sutarties 5.5. punkto sąlyga). Bylos nagrinėjimui užsitęsus arba AB „Šiaulių bankas“ nusprendus nutraukti kredito sutartį, atsakovas patirs kelių milijonų eurų tiesioginius nuostolius bei apie keliolika milijonų eurų netiesioginius nuostolius.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimų (nutarčių) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 26 d. nutarties

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės - sustabdytas Anykščių rajono savivaldybės administracijos 2016-02-23 statybos leidimo Nr. LNS-92-160223-00009 bei Anykščių rajono savivaldybės administracijos 2016-04-25 statybos leidimo Nr. LSNS-92-160425-00003 galiojimas iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje.CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Taigi civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis suponuoja išvadą, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-475/2010).Byloje pareikštu ieškiniu ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais Anykščių rajono savivaldybės administracijos išduotus 2016-02-23 statybos leidimą Nr. LNS-92-160223-00009 bei 2016-04-25 statybos leidimą Nr. LSNS-92-160425-00003, įpareigoti atsakovą A. J. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti 2016-02-23 leidimo Nr. LNS-92-160223-00009 bei 2016-04-25 leidimo Nr. LSNS-92-160425-00003 pagrindu pradėtus statyti statinius ir sutvarkyti statybvietę, adresu žemės sklype (duomenys neskelbtini), suteikti ieškovui teisę, jei atsakovas A. J. savo lėšomis nepašalins neteisėtų statybos padarinių ir nesutvarkys statybvietės per įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytą terminą, nugriauti pradėtus statyti statinius ir sutvarkyti statybvietę atsakovo A. J. lėšomis.Pirmos instancijos teismas tenkindamas ieškovo prašymą, nurodė, kad tuo atveju, jeigu, išnagrinėjus bylą dėl statybos leidimų pripažinimo negaliojančiais, būtų priimtas ieškovui palankus sprendimas ir nebūtų sustabdyti ginčijami leidimai, galėtų iš esmės pasunkėti būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas, buvusios iki ginčijamų aktų priėmimo padėties atkūrimas, nes atliktų statybos darbų padarinių pašalinimas bei buvusios padėties atkūrimas būtų susijęs su sudėtingais technologiniais, teisiniais procesais, pareikalautų nemažų finansinių, organizacinių, techninių išteklių.Atsakovas A. J. nesutinka su teismo išvada, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių galėtų iš esmės pasunkėti būsimo teismo sprendimo įvykdymas, buvusios iki ginčijamo akto padėties atkūrimas. Nurodo, kad esminė statybų dalis jau yra atlikta, laikinųjų apsaugos priemonių klausimas susijęs su stiklinių konstrukcijų surinkimu, kurias surinkti ir perkelti į kitą vietą yra pakankamai nesudėtinga, tačiau jų nesurinkus projekte nustatytu laiku, kyla grėsmė viso projekto įgyvendinimui.Iš Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramos sutarties, Anykščių rajono mero 2016-01-24 rašto Nr. 1-SD-115, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2016-04-13 rašto Nr. (3-1)-D8-2802 nustatyta, kad atsakovas vykdo Europos sąjungos remiamą projektą, pagal kurį įsipareigojimai turi būti vykdomi sutartyje nustatytais terminais, antrojo etapo statybos darbai turi būti baigti iki 2017-04-30.Atsakovo 2016-02-22 įsipareigojimas Anykščių rajono administracijai Dėl statybų žemės sklype (duomenys neskelbtini), 2016-04-21 Anykščių rajono 2-ajame notarų biure patvirtintas R. J., J. G. ir atsakovo A. J. pasirašytas įsipareigojimas patvirtina, kad atsakovas A. J. prisiėmė įsipareigojimus savo lėšomis, nereikšdamas jokių pretenzijų statybą leidžiantį dokumentą išdavusiai institucijai nugriauti (pašalinti) statinius (pastatus) iš ginčo žemės sklypo, jeigu valstybei atsirastų poreikis šiame sklype išgauti kvarcinį smėlį. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų argumentais, kad grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, jei šis būtų palankus ieškovui, nėra ir tokių duomenų byloje nepateikta.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, panaikinus statybą leidžiančio dokumento galiojimą galimas ne tik įpareigojimas statinį nugriauti ir sutvarkyti statybvietę, bet ir kiti ginčo sprendimo būdai – projektinės dokumentacijos pertvarkymas, statinio/jo dalies pertvarkymas/perstatymas.Iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010).Ieškovui galimo palankaus sprendimo tikimybės nepatvirtina faktinė bylos situacija. Šalys išsprendė ginčą taikiai, sudarydamos 2016-08-03 taikos sutartį. 2016-08-05 ieškovė pateikė atsiliepimą į prašymą dėl taikos sutarties tvirtinimo, kuriame nurodė sutinkanti su atsakovo atstovo prašymu dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016-06-27 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybė ir pagrindai yra išnykę.Apeliacinės instancijos teismui priėjus išvados, kad pagrindų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nebėra, kiti atskirųjų skundų argumentai yra nebeaktualūs ir teismas dėl jų nepasisako.Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pagal faktinę situaciją (šalys ginčą išsprendė taikiai) pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra, todėl skundžiama Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartis naikintina (CPK 337 str. 1 d. 2 p.). Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog nebėra pagrindų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas.Atsakovas A. J. prašo ieškovui paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad ieškovas pareiškė visiškai nepagrįstą ir nemotyvuotą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nuo teismo sąmoningai nuslėpė aktualią informaciją, nepateikdamas atsakovo A. J. įsipareigojimų ir Aplinkos ministerijos 2016-04-14 rašto Nr. (3-1)-D8-2802. Teismo vertinimu, CPK 95 straipsnyje numatytai baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinųjų sąlygų nėra. Prie ieškinio turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys ieškinyje nurodytas aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 3 p.). Abi šalys turi teisę į bylą teikti įrodymus, paaiškinimus, samprotavimus, kuriais remiasi, teikti prašymus (CPK 42 str. 1 d.). Duomenų byloje, neabejotinai patvirtinančių aplinkybes, kad ieškovas pateikdamas prašymą buvo nesąžiningas, nėra. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Todėl atsakovo A. J. prašymas skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinamas.

Dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nutarties

Apeliacinis procesas nutraukiamas.Civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Jeigu nurodyta aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Šios nuostatos taikytinos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 str.). Anykščių rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 26 d. nutartimi netenkino atsakovo A. J. prašymo dėl trečiųjų asmenų AB „Anykščių kvarcas“ ir Lietuvos geologijos tarnybos išbraukimo iš civilinės bylos ir dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša. Nurodė, kad teismui nėra žinoma šių trečiųjų asmenų pozicija dėl ieškovo ieškinio ir jų įtraukimo į bylą. Parengiamojo posėdžio metu išklausius šalių, trečiųjų asmenų argumentus teismas vėl galės spręsti šį klausimą. Teismas taip pat konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo bylos dalį pripažinti nevieša. Atsakovas A. J. skundžia nutartį dalyje dėl atsisakymo išbraukti trečiuosius asmenis AB „Anykščių kvarcas“ ir Lietuvos geologijos tarnybą iš bylos. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo Civilinio proceso kodekse numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK nenumato galimybės apskųsti teismo nutartį, kuomet atsisakoma trečiuosius asmenis pašalinti iš bylos (CPK 47 str. 5 d., 158 str. 1, 3 d.).Šiuo atveju reikšminga tai, kad tuo atveju, kai teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustato, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį iš bylos (CPK 47 str. 5 d.) ir ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Teismo atsisakymas pašalinti trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos nėra apskundimo objektas ir teismas turėjo atsisakyti priimti dėl jo paduotą atskirąjį skundą (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodė, jog pareiškėjas turi teisę skųsti teismo nutartį visoje apimtyje. Gavęs atskirąjį skundą, teismas turėjo atsisakyti jį priimti, nes atsakovo A. J. atskirasis skundas paduotas dėl nutarties dalies, kuri negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 str. 2 d. 3 p.). Teismui padarius išvadą, jog apskųsta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis negali būti apeliacijos objektas, kiti atskirojo skundo argumentai yra neaktualūs. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas jų nevertina. Procesas pagal atsakovo A. J. atskirąjį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nutarties nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.).

Dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties

Tretysis asmuo AB „Anykščių kvarcas“ skundžia Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartį, prašo šią nutartį panaikinti ir klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo išspręsti iš esmės – prašymo patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį netenkinti. Apelianto vertinimu, nutartis priimta pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, viešąjį interesą, kadangi šalių taikos sutartis sudaryta vadovaujantis jokios teisinės galios šiai dienai neturinčiais įstatymo pakeitimo projektais. Be to, kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, tarp jų ir AB „Anykščių kvarcas“, byloje buvo užkirstas kelias pareikšti savo nuomonę dėl taikos sutarties patvirtinimo. CPK 42 straipsnyje apibrėžtos šalių teisės ir pareigos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi, 2 dalyje - kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Taigi įstatyme teismui nustatyta pareiga – prieš tvirtinant šalių sudarytą taikos sutartį patikrinti jos turinį.Taikos sutarties samprata pateikta CK 6.983 straipsnio pirmojoje dalyje. Šia sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutarties sudarymas teisme reiškia šalių teisinės taikos pasiekimą ir civilinio proceso tikslų įgyvendinimą (CPK 2 str.). Taikos sutarties, sudarytos civilinėje byloje, patvirtinimo klausimą sprendžia teismas, kuris ex officio (pagal pareigas) vykdo šalių pasirašytos taikos sutarties turinio kontrolę. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas nepripažįsta visiškos proceso šalių laisvės susitarti dėl teismine tvarka nagrinėjamo ginčo išsprendimo sąlygų, o įpareigoja teismą prižiūrėti, kad civiliniame procese sudaromos taikos sutarties sąlygos būtų sąžiningos, nepažeistų teisės imperatyvų ir kitų asmenų teisių, neprieštarautų viešajai tvarkai. Įstatyme neatskleista viešojo intereso samprata. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teismui teisę konkrečiu atveju vertinti ir spręsti, ar šalys sudaryta taikos sutartimi pažeidžia viešąjį interesą ar ne. Taigi apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, kai pateikiama tvirtinti šalių sudaryta taikos sutartis. Vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, kad CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, kito asmens pažeidžiamų teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Tam, kad teismas patvirtintų taikos sutartį byloje, ji turi atitikti bendrąsias ir specialiąsias sandorių galiojimo sąlygas – sutarties šalys turi turėti teisnumą ir veiksnumą; sutarties turinys neturi prieštarauti įstatymų reikalavimams; ji turi būti sudaroma raštu; neturi būti nei vieno sutarties negaliojimo pagrindo, įtvirtinto bendrosiose sandorių pripažinimo negaliojančiais teisės normose ir specialiosiose taikos sutarties ypatumus reglamentuojančiose normose, sutartis neturi pažeisti trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Atlikdamas tam tikrą teisinį tyrimą dėl taikos sutarties atitikties teisės reikalavimams, teismas turi būti aktyvus ir, esant abejonėms, reikalauti šalis pagrįsti, kad nėra jokių teisinių kliūčių tvirtinti sandorį. Teismo įgalinimus tikrinant taikos sutarties atitiktį įstatymų reikalavimams lemia ir aplinkybė, kad teisme šalims sudarius taikos sutartį, šalys nustoja konkuruoti, todėl rungimosi principas procese nebeveikia. Nebesant rungimosi tarp šalių, teismas gali ir turi ex officio (pagal pareigas) bei savo iniciatyva, jeigu tai būtina siekiant įgyvendinti kontrolės funkciją, vykdyti išsiaiškinimo pareigą.Apeliantas nurodo, kad ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija sudarydama taikos sutartį su atsakovu A. J. pažeidė viešąjį interesą ir viršijo savo kompetenciją. Pažymėtina, kad valstybės institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai (CK 2.36 str. 1 d.). Pareiškę ieškinį viešajam interesui apginti, valstybės institucijos, turi visas ieškovo procesines teises ir pareigas, tame tarpe ir užbaigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 str. 1 d., 50 str. 1 d.). Statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 27 str. 1 d., Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 3 str. 1 d. 3 p., 5 d.). Statybos valstybinė priežiūra apima ne tik statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo, statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą, tačiau ir privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus, konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimą, kitus įstatyme ir teisės aktuose nurodytus su statybos valstybine priežiūra susijusius veiksmus. Iš pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties matyti, kad tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, teismas nutartyje išdėstė tik abstrakčius motyvus, tačiau nesiaiškino ir nevertino taikos sutarties tais aspektais, ar ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, kokią įtaką tokios sutarties patvirtinimas turės tretiesiems asmenims, ar dėl taikos sutarties patvirtinimo yra daroma neigiama įtaka trečiųjų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams. Spręsdamas dėl taikos sutarties tvirtinimo pirmos instancijos teismas apsiribojo tik deklaratyvia išvada, kad taikos sutartis neprieštarauja įstatymo reikalavimams ir teismui yra priimtina. Tačiau minėtų aplinkybių analizė nutartyje neatsispindi ir jos teisinis įvertinimas nepateiktas. Atsakovai teigia, kad taikos sutartimi suderinti du viešieji interesai: esamas ir realus (investicinio projekto įgyvendinimas) bei hipotetinis (kvarcinio smėlio išgavimas ateityje). Šias aplinkybes turėjo įvertinti pirmos instancijos teismas prieš tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį. Kaip jau minėta, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį ne tik imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, bet ir viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant įvertinti šalių sudarytos taikos sutarties atitiktį pagrindiniams teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, viešojo intereso apsaugos kontekstą, šalių pateiktus papildomus paaiškinimus, reikalinga išnagrinėti ginčijamą klausimą (taikos tvirtinimo ar atsisakymo tvirtinti) beveik visa apimtimi ir naujais aspektais, kas neatitiktų apeliacijos paskirties. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010.). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 7 straipsnio 2 dalis numato, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Aiškindamas Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalį, Konstitucinis Teismas savo aktuose yra, be kita ko, konstatavęs, jog įstatymai negalioja ir negali būti taikomi, jei jie nėra oficialiai paskelbti (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2007 m. birželio 27 d., 2010 m. vasario 9 d. nutarimai); oficialus įstatymų paskelbimas laikantis Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytos tvarkos yra būtina sąlyga ne tik įstatymams įsigalioti, bet ir tam, kad teisės subjektai žinotų, kokie įstatymai galioja, koks yra jų turinys, ir juos vykdytų (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. spalio 29 d., 2007 m. birželio 27 d. nutarimai); pagal Konstituciją teisės aktai turi būti oficialiai skelbiami laikantis jų oficialios skelbimo tvarkos, kuri nustatyta būtent tuo metu, kai jie išleidžiami (Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutarimas). Konstitucinis reikalavimas, jog galioja tik tie teisės aktai, kurie yra paskelbti, yra neatsiejamas ir nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, jis yra vienas iš esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – svarbi teisinio tikrumo prielaida (Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkričio 29 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2003 m. spalio 29 d., 2007 m. birželio 27 d. nutarimai). Nagrinėjamu atveju ginčas kyla ir dėl to, kad šalys taikos sutartį sudarė atsižvelgdamos į Lietuvos Respublikos Seime svarstomą Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4224(2), statytojo įsipareigojimus taikos sutartimi (2.3. punktas) formulavo atsižvelgdamos į minėto įstatymo projekto priėmimą. Be kita ko nurodė, kad atsižvelgia ir į kitą galimą minėto straipsnio projekto priėmimą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos įstatymui reikalingų teisės aktų patvirtinimą. Šalys atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodo, kad taikos sutartimi atsakovas A. J. įsipareigojo vykdyti naujus įsipareigojimus, jeigu teisinis reguliavimas ateityje pasikeis. Apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad šalys gali numatyti taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų kitimą, atsižvelgiant į galimus teisinio reguliavimo pokyčius. Tačiau atsižvelgimas į konkrečius įstatymo pakeitimo projektus, esančius svarstymo stadijoje, ir prie jų derinimas taikos sutarties sąlygų, yra ydingas ir nesuderinamas su įstatymų priėmimo oficialumo reikalavimais ir konstituciniu reikalavimu, kad teisė negali būti nevieša. Tai ypač nepateisinama, kai taikos sutartį sudaro valstybės institucijos. Pagal CPK 47 str. 2 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Todėl tretieji asmenys nebūtų taikos sutartį pasirašantys proceso dalyviai. Pagal CK 6.985 str. 1 d. teismo patvirtinta taikos sutartis galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią turi tik jos šalims. Tačiau ji nenustato teisinių pasekmių kitiems byloje dalyvavusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2012). Kaip jau buvo pažymėta, taikos sutartį sudaro būtent šalys, t. y. ieškovas ir atsakovas, kurie siekia išspręsti tarp jų iškilusį ginčą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentais, kad tretieji asmenys šio proceso įtakoti ar paveikti šalis taip, kad šios tęstų teisminį ginčą prieš savo pačių valią, negali. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes teismas atmeta trečiojo asmens AB „Anykščių kvarcas“ argumentus, kad pirmos instancijos teismas pažeidė jos procesinę teisę pareikšti nuomonę dėl taikos sutarties patvirtinimo. Atsakovas A. J. atsiliepime į atskirąjį skundą teigia ir įrodinėja, kad tretysis asmuo AB „Anykščių kvarcas“ neturi materialinio suinteresuotumo byla. Tačiau klausimą dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą ar jų pašalinimo iš bylos sprendžia bylą nagrinėjantis teismas (CPK 47 str.). Pirmos instancijos teismas atsisakė tenkinti atsakovo prašymus dėl trečiojo asmens AB „Anykščių kvarcas“ išbraukimo iš bylos ir pagal faktinę situaciją jis yra dalyvaujantis byloje asmuo, turintis CPK 42 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 2 dalyje, numatytas procesines teises, todėl pirmos instancijos teismas prieš tvirtindamas taikos sutartį turėjo įvertinti ar šalių sudaryta taikos sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, tame tarpe ir AB „Anykščių kvarcas“. Atsakovas A. J. prašo trečiajam asmeniui AB „Anykščių kvarcas“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 5792 Eur baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovui A. J.. Nurodo, kad trečiojo asmens tikslas – bylos vilkinimas ir atsakovo A. J. įgyvendinamo investicinio projekto žlugdymas, tretysis asmuo nepagrindžia ir neįrodinėja savo suinteresuotumo bylos baigtimi. Teismas pažymi, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). Duomenų byloje, neabejotinai patvirtinančių aplinkybę, kad tretysis asmuo pateikęs skundą sąmoningai trukdo atsakovo investicinio projekto įgyvendinimui ir pateikdamas skundą yra nesąžiningas, nėra. Todėl atsakovo A. J. prašymas skirti trečiajam asmeniui AB „Anykščių kvarcas“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinamas. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog siekiant teisingai išnagrinėti ginčą, kilusį dėl taikos sutarties patvirtinimo ir visų dėl to kilsiančių pasekmių, turi būti kruopščiai ištirti įrodymai, nustatytos ginčo aplinkybės ir tik tuomet, vadovaujantis materialiosios teisės normomis, sprendžiama, ar yra galimas taikus ginčo išsprendimas. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartis yra naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes sprendžiant šį klausimą, nebuvo atskleista bylos esmė.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės - ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Apeliacinį procesą pagal atsakovo A. J. atskirąjį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nutarties dėl trečiųjų asmenų AB „Anykščių kvarcas“, Lietuvos geologijos tarnybos pašalinimo iš bylos nutraukti.

Panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir klausimą dėl taikos sutarties tvirtinimo (atsisakymo ją tvirtinti) grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.