Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Tarnybinis patikrinimas pradėtas po to, kai VRM 2020 m. balandžio 16 d. buvo gautas Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokurorės N. U. raštas apie galimai netinkamai Departamente atliktą tarnybinį patikrinimą dėl pareigūnų M. V. ir M. K. veiksmų bei paprašyta VRM atlikti tarnybinį patikrinimą, siekiant įvertinti tiek šių pareigūnų, tiek tarnybinį patikrinimą atlikusių (organizavusių) pareigūnų veiksmus.

Atsižvelgiant į tai, kad M. S. ir I. J. yra Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos (toliau – ir UGPS) nariai, Departamentas 2020 m. birželio 29 d., prašydamas sutikimo dėl tarnybinės atsakomybės taikymo šiems pareigūnams kreipėsi į UGPS, tačiau pastaroji ginčijamu 2020 m. liepos 8 d. raštu atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas.

Departamento įsitikinimu, UGPS nepateikė jokių argumentų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla, o vien buvimas profesinės sąjungos nariu negali pagrįsti prielaidos, jog tarnybinę nuobaudą siekiama skirti dėl narystės profesinėje sąjungoje. Šiuo atveju UGPS nepagrįstai apribojo darbdavio teisę operatyviai reaguoti į pavaldžių darbuotojų tarnybinius nusižengimus, sudarė galimybę Departamento pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponavo situaciją, kai priklausymas profesinei sąjungai tampa pranašumu prieš šiai profesinei sąjungai nepriklausančius pareigūnus.

Atkreipia dėmesį, kad nepagrįstas UGPS teiginys dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo tik dviem pareigūnams, kurie yra profesinės sąjungos nariai. Departamento direktoriaus S. G. tarnybinės atsakomybės klausimas nepriskirtinas Departamento ar Departamento direktoriaus kompetencijai, todėl tai negali būti reikšmingas motyvas UGPS pozicijai pagrįsti.

Taip pat pažymi, kad Departamento direktoriaus 2020 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. TE-232 A. R., kuri nėra profesinių sąjungų narė, jau paskirta tarnybinė nuobauda. Todėl akivaizdu, kad tarnybinį nusižengimą padariusių pareigūnų, nepriklausomai nuo jų narystės profesinėse sąjungose ar kitose organizacijose, veiksmai Departamento direktoriaus įvertinti objektyviai.

Pareiškėjas paaiškina, kad UGPS nenurodė motyvų, leidžiančių pripažinti, jog M. S. ir I. J. tarnybines nuobaudas siekiama skirti dėl jų narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje. Pripažinta, kad jie abu netinkamai atliko savo pareigas, kadangi turėjo pareigą nuolat kontroliuoti, kaip įgyvendinami valdybai ir skyriui pavesti uždaviniai bei vykdomos funkcijos. Skunde tvirtina, kad šiuo atveju tarnybines nuobaudas tretiesiems suinteresuotiems asmenims siekiama skirti ne dėl jų narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje, o dėl teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo.

Skunde pareiškėjas pabrėžia, kad UGPS nėra įgaliota vertinti tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, o taip pat spręsti, kokios rūšies nuobauda atitinka tarnybinį nusižengimą. Departamento įsitikinimu, UGPS turėjo apsiriboti tik vertinimu, ar tarnybinės nuobaudos nėra skiriamos dėl pareigūnų narystės profesinėje sąjungoje, tačiau, nukrypdama nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos, vertino tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą ir teisėtumą.

Taip pat atkreipia dėmesį, kad M. S. ir I. J. į UGPS įstojo tik 2020 m. balandžio 27 d., pradėjus tirti kitą jų tarnybinį nusižengimą, todėl akivaizdu, kad jokios aktyvios ar reikšmingos veiklos, susijusios su profesinėmis sąjungomis, jie nevykdė.

Atsiliepime nurodo, kad nagrinėdama, ar nuobauda pareigūnams nėra skiriama dėl priežasčių, nesusijusių su darbinių funkcijų vykdymu, vertino faktines aplinkybes, susijusias su tariamo tarnybinio nusižengimo padarymu ir atsakomybės taikymu tik ta apimtimi ir tuo aspektu, ar yra pakankamas pagrindas tarnybinei atsakomybei taikyti.

Pažymi, kad Išvadoje pateikti siūlymai, o ne įpareigojimas skirti tarnybines nuobaudas. Atsiliepime paaiškina, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 39 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog „Pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų“, todėl tokia formuluotė suponuoja išvadą, kad vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, suteikta galimybė, o ne prievolė skirti tarnybinę nuobaudą. Akcentuoja, jog taikyti tarnybinę atsakomybę (skirti tarnybinę nuobaudą) – išimtinai tik vadovo, skiriančio į pareigas, kompetencija.

Atsakovės nuomone, nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjas neįrodė, kad Profesinės sąjungos nariams M. S. ir I. J. nuobaudas siekiama skirti ne dėl jų narystės Profesinėje sąjungoje.

Pažymi, kad juridinę galią A. R. atlikto tarnybinio patikrinimo išvada įgavo tik ją patvirtinus Departamento direktoriui S. G.. Nors Išvadoje ir konstatuota, kad Departamento direktorius netinkamai atliko savo funkcijas, tačiau nesiūloma jam skirti tarnybinės nuobaudos.

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad nors I. J. ir M. S. galimai padaryti tarnybiniai nusižengimai savo turiniu yra lengvesni, nes jie tik vizavo, o ne tvirtino Išvadą, tačiau dėl jų Departamento direktoriui buvo siūloma spręsti tarnybinės atsakomybės klausimą. Pažymi, kad skundo argumentai dėl nuobaudos skyrimo A. R. nėra reikšmingi, nes ši pareigūnė – tyrėja, o ne vadovė. Mano, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių aplinkybių, pagrindžiančių būtinybę skirti nuobaudas tik tretiesiems suinteresuotiems asmenims, todėl, atsakovės manymu, M. S. ir I. J. yra diskriminuojami dėl narystės Profesinėje sąjungoje.

UGPS pažymi, kad savo nesutikime skirti tarnybines nuobaudas aiškiai pabrėžė, jog ji tik teikė motyvus savo įgaliojimų ribose. Atsakovė neanalizavo tariamai M. S. ar I. J. įvykdyto tarnybinio nusižengimo sudėties ir kitų tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų aplinkybių, nenurodė tarnybinio patikrinimo išvados trūkumų, nesprendė nuobaudos rūšies, o tik atkreipė dėmesį į objektyvias aplinkybes, kaip galėjo elgtis Departamento direktorius, siekdamas visapusiškai įgyvendinti jam priskirtas funkcijas dėl įstaigos drausmės užtikrinimo.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad M. S. ir I. J. į UGPS įstojo tik pradėjus tirti kitą jų tarnybinį nusižengimą. Nurodo, kad pareiškėjo skunde minimas tarnybinis nusižengimas buvo baigtas tirti 2020 m. balandžio 8 d., t. y. dar iki įstojimo į UGPS.

Pažymi, jog pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių esminį jo interesų pažeidimą pagrindžiančių įrodymų, o, priešingai, nesiėmė priemonių užtikrinti teisingą ir sąžiningą tarnybinės atsakomybės pritaikymą.

Atsakovė mano, jog Departamento direktoriaus siekis skirti tarnybines nuobaudas M. S. ir I. J., galimai neužtikrinus teisingo ir sąžiningo tarnybinės atsakomybės taikymo, nesurinkus galutinių objektyvių duomenų dėl atlikto tarnybinio patikrinimo, išskirtinai šališkai interpretuojant teisės aktus yra susijęs su jų naryste Profesinėje sąjungoje.

Tretieji suinteresuoti asmenys nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimų į skundą nepateikė.

Pareiškėjas su tokiu atsakovės Raštu nesutinka ir prašo teismo jį panaikinti.

Statuto 61 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo statutinių įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Šia norma profesinėms sąjungoms suteikta teisė, kartu nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo, o šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas (Įstatymo 21 straipsnio 2 dalis).

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus, bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje.

LVAT praktikoje pripažįstama ir tai, kad: reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamame organe (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).