- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-03
- Bylos Nr.
- e2-358-854/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01379-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- mažajai bendrijai Saugos Tarnybai, „Gintarinis tigras“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 17 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo M. B. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei mažajai bendrijai Saugos Tarnybai „Gintarinis tigras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. B. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovei mažajai bendrijai (toliau – ir MB) Saugos Tarnybai „Gintarinis tigras“ (toliau – ir bendrija).
2. Nurodė, kad 2024 m. liepos 30 d. teismo įsakymu iš bendrijos ieškovui priteista 484 Eur skola, procesinės palūkanos ir 11 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė skolos ieškovui nesumokėjo, todėl 2024 m. lapkričio 18 d. registruota pašto siunta jis išsiuntė atsakovei įspėjimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nustatydamas 15 dienų terminą prievolei įvykdyti. Atsakovė per nurodytą terminą su ieškovu neatsiskaitė, nesudarė susitarimo dėl pagalbos ir nepriėmė sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismine tvarka. Atsakovei neatsiskaitant su ieškovu ir nevykdant įsiteisėjusio teismo įsakymo, yra pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrijai. Ieškovo teigimu, atsakovė turi daugiau kreditorių, susiduria su dideliais finansiniais sunkumais ir nėra gyvybinga.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 17 d. nutartimi atsisakė iškelti bendrijai bankroto bylą.
4. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre (toliau – JAR) bendrija įregistruota 2024 m. kovo 18 d. Jos vadovas yra L. S. Atsakovė nepateikė JAR finansinės atskaitomybės dokumentų už 2024 metus, tačiau nutarties priėmimo dieną nėra suėjęs mažųjų bendrijų finansinių ataskaitų rinkinių sudarymo ir pateikimo registrui terminas (Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalis). Teismas nurodė, kad atsakovei nepateikus atsiliepimo ir reikalaujamų dokumentų, teismas, neturėdamas aktualių duomenų, negalėjo įvertinti bendrijos finansinės padėties ar valdomo turto, todėl vertino kitus byloje esančius duomenis apie atsakovės turtinę padėtį. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad atsakovė neturi nekilnojamojo turto ir jos vardu registruotų transporto priemonių. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) viešai skelbiamais draudėjų duomenimis bendrijoje dirba vienas darbuotojas, bendrijos skola Sodrai – 1 373,07 Eur. Viešai prieinamais duomenimis atsakovė neturi mokestinės nepriemokos. Vadovaujantis Antstolių informacinės sistemos duomenimis iš atsakovės priverstine tvarka išieškoma 503,96 Eur skola ieškovo naudai. Teismas nenustatė, kad atsakovei būtų inicijuota restruktūrizavimo byla.
5. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji turi kito neregistruotino viešuosiuose registruose turto, kad ji vykdo įstatuose apibrėžtą veiklą, vykdo savo įsipareigojimus kreditoriams, turi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, yra perspektyva stabilizuoti jos padėtį. Tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad bendrija įregistruota 2024 m. kovo mėnesį, t. y. vykdo veiklą pirmus metus, bendrijoje dirba vienas asmuo. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas tvirtino, jog atsakovė turi daug finansinių įsipareigojimų, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Teismas taip pat nenustatė, kad atsakovė turi kitų (be ieškovo ir Sodros) kreditorių. Teismas įvertino, kad atsakovės skolos ieškovui ir Sodrai nesiekia 2 000 Eur, t. y. nėra labai didelės neseniai pradėjusiam veiklą juridiniam asmeniui.
6. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad byloje nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovė sistemingai negali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, jos finansiniai sunkumai yra rimti. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą apie pavienių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymą, tačiau nėra pakartotinumo, tęstinumo ir pastovumo požymių, įvertinus nedidelį bendrijos egzistavimo laikotarpį. Teismas, vadovaudamasis teismų praktika, kurioje išaiškinta, kad bankroto byla juridiniam asmeniui keliama tik tuo atveju, jei nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo, atsisakė iškelti atsakovei bankroto bylą (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 22 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovas M. B. (toliau – ir apeliantas) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Teismas netinkamai vertino byloje surinktus ir viešuose informacijos šaltiniuose esančius duomenis.
7.2. Teismas vadovavosi neaktualiais Sodros duomenimis, t. y. skundžiamos nutarties priėmimo dieną bendrijoje nedirbo nė vienas darbuotojas. Jau nuo 2024 m. liepos 19 d. atsakovė buvo atleidusi visus darbuotojus, palikdama tik vadovą, kuris nuo 2024 m. gruodžio 18 d. buvo atšauktas iš užimamų pareigų. Bendrija pakankamai reikšmingą laikotarpį neturi nė vieno darbuotojo, todėl nevykdo veiklos – nesant darbuotojų bendrijos veiklos vykdymas nėra įmanomas.
7.3. Bendrijos įsiskolinimas ieškovui (503,96 Eur) yra išieškomas priverstine tvarka nuo 2024 m. spalio 21 d., tačiau, praėjus keturiems mėnesiams ir antstoliui pritaikius atsakovo sąskaitų areštą bei kitas įmanomas vykdymo priemones, nebuvo išieškota nė dalis skolos. Tai leidžia spręsti apie finansinio įsipareigojimo nevykdymo tęstinumą ir pastovumą, taip pat sustiprina įsitikinimą, kad bendrija veiklos nevykdo – piniginės lėšos pakankamai ilgą laiką nebuvo įskaitytos į bendrijos sąskaitas kredito įstaigose.
7.4. Bendrijos įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo pakartotinumą ir sistemiškumą patvirtina įsiskolinimo kitam kreditoriui (Sodrai) faktas. Bendrijos įsiskolinimas Sodrai nuosekliai didėjo ir nė karto nebuvo atlikta bent dalinė įmoka įsiskolinimą dengti.
Žemesnės instancijos teismas
7.5. Teismas nustatė, kad bendrija neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti.
7.6. Aplinkybė, kad bendrija buvo įregistruota 2024 m. kovo mėnesį, t. y. veiklą vykdo pirmus metus, taip pat žinomų kreditorių kiekis bei įsiskolinimo jiems suma neturėtų būti vertinamos bendrijos naudai ar kaip aplinkybės pagrindžiančios jos mokumą. Bendrijos įsiskolinimų žinomiems kreditoriams suma individualiai jai yra didelė.
Šalies argumentai
7.7. Ieškovo teigimu, šiuo atveju egzistuoja JANĮ ir teismų praktikoje išskirtų aplinkybių visetas, kurių pagrindu bendrija laikytina nemokia ir jai keltina bankroto byla. Ieškovo nuomone, bendrijos verslo planas nepavyko, todėl pakankamai greitai buvo nuspręsta nutraukti veiklą ir bendrija buvo palikta likimo valiai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta MB Saugos Tarnybai „Gintarinis tigras“ iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bankroto bylos bendrijai iškėlimo
10. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
11. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023, 19 punktas).
12. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).
13. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas bendrijos finansinę būklę, rėmėsi viešais duomenimis apie bendrovėje dirbančius darbuotojus, apie įsiskolinimus Sodrai ir valstybės mokesčių administratoriui, taip pat valstybės įmonės „Registrų centras“, Nekilnojamojo turto registro, Kelių transporto priemonių registro ir Antstolių informacinės sistemos duomenimis. Teismas nustatė, kad bendrijoje dirba vienas darbuotojas, jos skola Sodrai – 1 373,07 Eur, bendrija neturi nekilnojamojo turto ir registruotų jos vardu transporto priemonių, iš bendrijos priverstine tvarka išieškoma 503,96 Eur skola ieškovo naudai.
15. Skundžiamos nutarties 7 punkte pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nurodė, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar įmonė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant įmonę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Sprendžiant šį klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai; JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Būtent įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-220-910/2024). Taigi nagrinėjamu atveju būtent atsakovė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti teismui įrodymus, kad ji vykdo veiklą, ši veikla generuoja pajamas, įmonė turi daugiau turto negu įsipareigojimų ar yra realių finansinių galimybių per protingą laikotarpį atkurti mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais.
16. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi priėmęs pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, nustatė atsakovei terminą iki 2025 m. sausio 7 d. (įskaitytinai) atsiliepimui į pareiškimą pateikti, bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2025 m. sausio 23 d., apie priimtą pareiškimą ir teismo posėdį paskelbė specialiame internetiniame tinklapyje. 2025 m. sausio 23 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovei tinkamai nebuvo suteikta galimybė pateikti į bylą atsiliepimą bei įrodymus apie savo turtinę padėtį ir veiklą, kurie yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atidėjo bylos nagrinėjimą ir nustatė atsakovei papildomą terminą iki 2025 m. vasario 14 d. (įskaitytinai) atsiliepimui į ieškovo pareiškimą ir įrodymams apie turtinę padėtį pateikti (CPK 142 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Byloje esantys procesiniai dokumentai atsakovei buvo išsiųsti paštu: registruotos buveinės adresu, esančiu (duomenys neskelbtini), veiklos adresu, esančiu (duomenys neskelbtini), atsakovės vadovui L. S. jo gyvenamosios vietos adresu, esančiu (duomenys neskelbtini) ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Apie 2025 m. vasario 17 d. teismo posėdį taip pat pranešta viešai specialiame internetiniame tinklapyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas protingas priemones pranešti atsakovei apie jai inicijuojamą nemokumo bylą bei sudarė galimybę pateikti reikalingus įrodymus. Tačiau atsakovė nepateikė nei atsiliepimo į ieškovo pareiškimą, nei finansinės atskaitomybės dokumentų, nei kitų įrodymų, patvirtinančių, kad vykdo įstatuose apibrėžtą veiklą, vykdo įsipareigojimus kreditoriams, turi perspektyvą stabilizuoti bendrijos finansinę padėtį, turi kito neregistruotino viešuose registruose turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Taigi, bendrija, likusi šiame procese visiškai pasyvi, neįvykdė jai tekusios pareigos įrodyti, kad yra moki, gyvybinga ir realiai vykdo veiklą.
17. Byloje nustatyta, kad atsakovė neturi nekilnojamojo turto ir jos vardu registruotų transporto priemonių. Nėra duomenų, kad ji apskritai turi kokio nors turto. Antstolių informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad iš bendrijos priverstine tvarka vykdomas 503,96 Eur skolos išieškojimas ieškovo naudai vykdomojoje byloje Nr. 0042/24/02136 yra nesėkmingas. Bendrijos skola Sodrai yra išaugusi iki 1 607,46 Eur. Sodros viešai skelbiamais draudėjų duomenimis nuo 2024 m. gruodžio 18 d. bendrijoje nebedirbo nė vienas darbuotojas. Viešojo registro duomenimis bendrijos pagrindinė veikla – juridinių ir fizinių asmenų apsauga. Kadangi bendrijoje nedirba nė vienas asmuo, yra pagrindas abejoti, ar bendrija realiai vykdo veiklą.
18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovė sistemiškai negali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams ir kad bendrijos finansiniai sunkumai yra rimti. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Tai, kad iš bendrijos priverstine tvarka nepavyksta išieškoti net dalies sąlyginai nedidelės skolos ieškovui, taip pat tai, kad jos įsiskolinimas Sodrai didėja nuo 2024 m. liepos mėn. ir taip pat net iš dalies nėra dengiamas, suponuoja išvadą, jog bendrijos negalėjimas sumokėti skolų nėra tik laikinas, priešingai, nustatytos aplinkybės įrodo, kad atsakovės prievolių nevykdymas kreditoriams yra sistemiškas ir nevienkartinio pobūdžio.
19. Pažymėtina, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020). Vien tai, kad bendrija įsteigta neseniai (2024 metais) ir jai dar nėra suėjęs terminas pateikti viešojo registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentus už 2024 metus, negali būti pagrindu tęsti nemokaus juridinio asmens egzistavimą, taip, be kita ko, toliau auginant ir bendrijos skolas žinomiems kreditoriams. Nors pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovės skolos ieškovui bei Sodrai, nesiekiančios 2 000 Eur, nėra labai didelės neseniai pradėjusiam veiklą juridiniam asmeniui, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant dėl bendrijos (ne)mokumo svarbu ne jos įsiskolinimų dydis skaitine išraiška, tačiau galimybės atsiskaityti su kreditoriais realumas. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad bendrija nepadengia net dalies skolos kreditoriams, indikuoja ir tai, jog jai susidariusios skolos yra reikšmingos.
20. Apibendrindamas nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atlikdamas atsakovės nemokumo situacijos analizę, netinkamai įvertino bylos duomenis, dėl to klaidingai sprendė dėl bendrijos finansinių sunkumų tęstinumo ir pastovumo. Teismas neįvertino bendrijos finansinės būklės likvidumo testo aspektu, nepasisakė dėl jos gebėjimo laiku vykdyti finansinius įsipareigojimus. Kadangi pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, neatliko išsamaus jų (inter alia (be kita ko) bendrijos gyvybingumo, realaus veiklos vykdymo) teisinio vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, pirmą kartą iš esmės tirdamas ir vertindamas anksčiau nurodytas ginčui reikšmingas aplinkybes, pakeistų pirmosios instancijos teismą. Taip būtų paneigta ginčo šalių teisė į apeliaciją. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir nemokumo (bankroto) bylos (ne)iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
21. Panaikinus skundžiamą nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliantui grąžinamas 56 Eur dydžio už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo mažajai bendrijai Saugos Tarnybai „Gintarinis tigras“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti ieškovui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 56 Eur (penkiasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. vasario 25 d., mokėjimo nurodymo Nr. 304899334, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.