Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-08-21 · Administracinė byla Nr. A-4821-415/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-05-31Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-08-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-21
Bylos Nr.
A-4821-415/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00787-2019-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rytis Krasauskas, Stasys Gagys, Gintaras Kryževičius
Pareiškėjas
I. C. M.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-4821-514-2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00787-2019-7Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ryčio Krasausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. C. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. C. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas I. C. M. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2019 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. (15/5-11)50U-247 (15/4-1) 7U-00004 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje neišdavimo Nigerijos Federacinės Respublikos piliečiui I. C. M.“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas) ir įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje.

2. Pareiškėjas nurodė, jog Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 44 straipsnio 1 dalies 3 punktas nenumato darbdaviui pareigos mokėti užsieniečiui, pradedančiam dirbti po studijų, didesnį už minimalų atlyginimą. Užsienietis teigė, jog atlyginimo sumažinimas negali patvirtinti, jog jis siekė neteisėtai gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Patvirtino, kad Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2011 metų, nelegalios migracijos grėsmės nekėlė ir nekelia. Gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, įsidarbino po 20 dienų, t. y. per protingą laiką. Nuo 2019 m. vasario 6 d. yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Flexmart Ltd“ akcininkas ir vienintelis darbuotojas. Turėdamas verslo administravimo bakalauro išsilavinimą, atitinkamai pradėjo eiti direktoriaus pareigas. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo išvada, kad jis negali dirbti savo įmonėje direktoriumi, kuri vykdo automobilių prekybos veiklą. Pareiškėjas nesutiko ir su atsakovo sprendimo dalimi, kuria jam atsisakyta išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje. Pažymėjo, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi nebegaliojančia Įstatymo redakcija.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą teismo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas teigė, kad užsienietis, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl savo darbo UAB „Flexmart Ltd.“ sąlygų, t. y. užsienietis prašyme deklaravo, kad ketina dirbti vadybininku, tačiau gavęs leidimą laikinai gyventi faktiškai juo nedirbo, numatyto dydžio darbo užmokesčio niekada negavo. Migracijos departamentas UAB „Flexmart Ltd.“ 2017 m. balandžio 10 d. tarpininkavimo rašte nurodyto įsipareigojimo įsidarbinti įmonėje nuo 2017 m. birželio 30 d. nevykdymą taip pat vertino kaip tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimą.

5. Atsakovas nurodė, kad užsienietis nėra kreipęsis į Užimtumo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo, kad jo darbas UAB „Merkato Impex“ atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išdavimo. Atsakovas užsieniečio darbą UAB „Merkato Impex“ nuo 2018 m. birželio 19 d. iki 2018 m. spalio 1 d. laikė nelegaliu darbu. Pabrėžė, kad užsieniečiams išduodami leidimai laikinai gyventi yra siejami su konkrečiu kvietėju. Nurodė, kad pareiškėjui taikytinos Įstatymo 44 straipsnio 7 dalies nuostatos.

6. Atsakovas, remdamasis Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro duomenimis, tvirtino, kad pareiškėjas UAB „Flexmart Ltd.“ direktoriaus pareigas ėjo iki 2017 m. balandžio 13 d., t. y. iki kreipimosi su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi atvykimo dirbti į UAB „Flexmart Ltd.“ vadybininko–administratoriaus pareigose pagrindu, o nuo 2017 m. liepos 25 d. įmonės direktoriaus pareigos vėl buvo perleistos pareiškėjui. Todėl atsakovas teigė, kad pareiškėjas siekė legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje lengviausiu būdu, o ne pagal faktinę situaciją. Tokį pareiškėjo elgesį Migracijos departamentas vertino kaip siekį sąmoningai piktnaudžiauti migracijos procedūromis, todėl tvirtino, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjas kelia nelegalios migracijos grėsmę.

Atsiliepimas

7. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad pareiškėjo pateiktas banko išrašas patvirtina UAB „Flexmart Ltd.“ veiklą. Atkreipė dėmesį, kad yra pateikta tik dalis UAB „Flexmart Ltd.“ banko išrašo, jame nesimato, iš kur laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 18 d. iki 2019 m. vasario 18 d. gautos pajamos ir kur jos buvo panaudotos. Be to, pareiškėjo parašymo nagrinėjimo metu nenustatyta ir jokių UAB „Flexmart Ltd.“ veiklos požymių. Atsakovo tvirtinimu, pareiškėjas nėra suinteresuotas ūkinės-komercinės veiklos Lietuvos Respublikoje vykdymu ir darė išvadą, kad UAB „Flexmart Ltd.“ iš tikrųjų nevykdo jokios ekonominės veiklos.

8. Be to, atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad UAB „Flexmart Ltd.“ yra registruota adresu, kuris Migracijos departamentui yra gerai žinomas kaip adresas, kuriuo yra nuolat steigiamos įmonės užsieniečiams, kurių pagrindu šie vėliau siekia legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje. Taip pat UAB „Flexmart Ltd.“ yra susijusi su asmenimis, kurie tarpininkauja trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje.

9. Migracijos departamentas darė išvadą, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, t. y. pareiškėjas turėjo dirbti pagal įgytą kvalifikaciją vadybininko–administratoriaus pareigose, kaip buvo deklaruota, o ne direktoriaus, todėl jam pagrįstai panaikintas leidimas laikinai gyventi pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą. Kadangi pareiškėjas neatitiko sąlygų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir jo leidimas laikinai gyventi panaikintas, tai vertinant pareiškėjo pragyventą laikotarpį Lietuvos Respublikoje, atsižvelgiant į Dokumentų Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimui gyventi Europos Sąjungoje gauti pateikimo ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimų gyventi Europos Sąjungoje užsieniečiams išdavimo, keitimo ir panaikinimo, pragyvento Lietuvos Respublikoje laikotarpio apskaičiavimo, taip pat fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės bei fiktyvaus įvaikinimo įvertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445, 36 punktą ir 37.10 papunktį, pareiškėjas neatitinka ir Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytos sąlygos pragyventi Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir visu šiuo laikotarpiu turėti leidimą laikinai gyventi, todėl vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, jam negali būti išduotas leidimas nuolat gyventi.

II.

10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad užsienietis, ketindamas dirbti Lietuvos Respublikoje, 2017 m. balandžio 21 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui (toliau – ir Migracijos skyrius) pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2017 m. birželio 12 d. priėmė sprendimą Nr. (15/4-1)3I-584 panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nusprendė išduoti pareiškėjui naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį 2 metus. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2018 m. spalio 23 d. prašymą dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, 2019 m. vasario 8 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-11)50U-250/(15/4-1)7U-00004 panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2019 m. birželio 30 d., ir neišduoti jam leidimo nuolat gyventi. Ginčijamą sprendimą Migracijos departamentas priėmė vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 19 punktais bei 55 straipsnio 2 dalimi.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, 2017 m. balandžio 21 d. Migracijos skyriui pateikė ne tik bakalauro ir magistro diplomus, bet ir UAB „Flexmart Ltd.“ 2017 m. balandžio 11 d. tarpininkavimo raštą, kurį pasirašė bendrovės direktorius D. R., bei darbo sutartį. Kaip matyti iš UAB „Flexmart Ltd.“ 2017 m. balandžio 11 d. tarpininkavimo rašto, UAB „Flexmart Ltd.“ įsipareigojo įdarbinti pareiškėją bendrovėje viešuoju administratoriumi ir mokėti jam atitinkamo dydžio atlyginimą. Pagal 2017 m. balandžio 10 d. darbo sutartį UAB „Flexmart Ltd.“ įsipareigojo mokėti pareiškėjui minimalų mėnesinį atlyginimą vieną kartą per mėnesį ir nustatė 8 val. darbo dienos trukmę penkių darbo dienų per savaitę. Ši darbo sutartis 2017 m. birželio 8 d. buvo pakeista, t. y. pakeistos pareigos – UAB „Flexmart Ltd.“ įsipareigojo užsienietį įdarbinti vadybininko–administratoriaus pareigose. Taigi, pareiškėjas prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nagrinėjimo metu formaliai atitiko visas Įstatyme nustatytas sąlygas. Pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, išduotą Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, įsipareigojo laikytis visų sąlygų, kurioms esant jam buvo išduotas leidimas, visą leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo laikotarpį.

13. Teismas, remdamasis Juridinių asmenų registro duomenimis nustatė, kad pareiškėjas yra bendrovės, kuri įsipareigojo jį įdarbinti pagal turimą kvalifikaciją, t. y. UAB „Flexmart Ltd.“, akcininkas. Pareiškėjas nuo 2012 m. vasario 27 d. iki 2017 m. balandžio 13 d., t. y. iki tol, kol UAB „Flexmart Ltd.“ vadovu buvo paskirtas D. R., buvo ir nurodytos bendrovės vadovas.

14. Tarpininkavimo raštą dėl pareiškėjo įdarbinimo pagal turimą kvalifikaciją UAB „Flexmart Ltd.“ bendrovės vardu 2017 m. balandžio 11 d. pasirašė D. R., nors pastarasis UAB „Flexmart Ltd.“ direktoriumi paskirtas tik nuo 2017 m. balandžio 13 d. Darbo sutartyje Nr. 2, kuri buvo sudaryta 2017 m. balandžio 10 d. su pareiškėju, UAB „Flexmart Ltd.“ atstovu nurodytas direktorius D. R., nors pagal Juridinių asmenų registro duomenis faktinis UAB „Flexmart Ltd.“ vadovas buvo pats pareiškėjas.

15. Byloje esantys Sodros informacinės sistemos duomenys patvirtino, kad pareiškėjas UAB „Flexmart Ltd.“ pradėjo dirbti nuo 2017 m. liepos 20 d., tačiau remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, pareiškėjas nuo 2017 m. liepos 25 d. UAB „Flexmart Ltd.“ dirba direktoriaus, o ne vadybininko–administratoriaus pareigose. Be to, Sodros informacinės sistemos duomenys patvirtino, kad pareiškėjas nuo 2018 m. birželio 9 d. dirba UAB „Merkato Impex“. Pareiškėjas pripažino, kad jis UAB „Flexmart Ltd.“ vadybininko–administratoriaus pareigose nedirba.

Žemesnės instancijos teismas

16. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 44 straipsnio 2 dalies sąlygų, todėl pagal Įstatymo 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 2 punktą leidimas laikinai gyventi, išduotas Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, panaikintas pagrįstai.

17. Be to, teismas nustatė, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p.). Pareiškėjas UAB „Flexmart Ltd.“ įsidarbino tik 2017 m. liepos 20 d., vadybininko–administratoriaus pareigose dirbo tik penkias dienas. Migracijos departamentui teikė dokumentus, kuriuos pasirašė neįgaliotas asmuo. UAB „Flexmart Ltd.“ vadovu pareiškėjas buvo iki 2017 m. balandžio 13 d. UAB „Flexmart Ltd.“ vadovai pasikeitė prieš pat pareiškėjui pateikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pažymėta, kad pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užpildytas 2017 m. balandžio 3 d, tačiau Migracijos skyriuje jis registruotas tik 2017 m. balandžio 21 d., t. y. pasikeitus vadovams. Šių aplinkybių visuma patvirtino, kad pareiškėjo prašyme nurodytas tikslas – ketinimas dirbti pagal įgytą kvalifikaciją neatitinka tikrovės, nes prieš pateikdamas prašymą jis UAB „Flexmart Ltd.“ dirbo direktoriumi. Gavęs leidimą laikinai gyventi, jis vėl buvo paskirtas UAB „Flexmart Ltd.“ direktoriumi.

18. Teismas iš ginčijamo sprendimo taip pat nustatė, UAB „Flexmart Ltd.“ deklaruotas adresas Migracijos departamentui žinomas kaip adresas, kuriuo yra nuolat steigiamos įmonės užsieniečiams, kurių pagrindu šie vėliau siekia legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento duomenimis, UAB „Flexmart Ltd.“ nuo pat jos įsteigimo iki šiol yra susijusi su asmenimis, kurie tarpininkauja trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje. Šios Migracijos departamento išvados byloje nebuvo paneigtos.

19. Byloje duomenų, patvirtinančių UAB „Flexmart Ltd.“ realią veiklą, nebuvo. Pareiškėjo teismui pateiktų kelių transporto priemonių pardavimo sutarčių nepatvirtinti nuorašai UAB „Flexmart Ltd.“ veiklos nepatvirtino. UAB „Flexmart Ltd.“ sąskaitos išrašai neinformatyvūs.

20. Teismas darė išvadą, kad Migracijos departamentas turėjo teisėtą pagrindą panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ir pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto punktą.

Žemesnės instancijos teismas

21. Teismas vertino, jog panaikinimas leidimo laikinai gyventi tuo pagrindu, kad siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, užsienietis tik formaliai siekė atitikti leidimo išdavimo pagrindus ir teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, yra tik viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. Teismas nustatė, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, o abejonės dėl pareiškėjo realios teisėtos veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje yra pagrįstos. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, jog ginčijamo sprendimo dalis, kuria panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu, taip pat yra teisėta ir pagrįsta.

22. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje neišdavimo teismas vadovavosi Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto, Aprašo 36 punkto (2018 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. IV-73 redakcija) nuostatomis. Pareiškėjas leidimą nuolat gyventi siekė gauti, turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, nustatęs leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus, numatytus Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 19 punkto d papunktyje (Nr. XIII-1310, 2018 m. birželio 27 d. redakcija), priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo skundo teiginiai dėl negaliojančios įstatymo normos taikymo atmesti, kadangi priimant sprendimą buvo vadovaujamasi jo priėmimo metu galiojusia įstatymo redakcija. Teismui konstatavus, jog Migracijos departamento sprendimas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte vienos iš sąlygų, t. y. turėti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas nusprendė, kad Migracijos departamento sprendimas neišduoti pareiškėjui leidimo nuolat gyventi yra teisėtas ir pagrįstas.

23. Teismas darė išvadą, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

III.

24. Pareiškėjas I. C. M. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad baigus studijas ir atitinkant Įstatymo 44 straipsnio 2 dalį negalima dirbti įmonėje direktoriumi, o tik toje pozicijoje, kas parašyta studijų baigimo diplome. Pareiškėjas pažymi, kad reikalavimas atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2 punktą taikomas tik jei asmuo dirba direktoriumi nebaigęs studijų. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalis nedraudžia asmeniui dirbti direktoriumi, o nurodo, kad asmuo apskritai gali dirbti Lietuvoje po studijų baigimo. Pareiškėjas akcentuoja, kad direktorius – tai funkcija, o ne specialybė.

Žemesnės instancijos teismas

26. Pareiškėjas pažymi, kad 36 įmonių įregistravimas tuo pačiu adresu nėra pažeidimas. Taip pat, pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neargumentuotai nurodė, kad pateiktas banko išrašas neinformatyvus. Pareiškėjas teigia, kad banko išrašas patvirtina didelę įmonės apyvartą.

27. Pareiškėjas pažymi, jog teismui teiktos automobilių pirkimo–pardavimo sutartys pasirašytos tiek pirkėjo, tiek pardavėjo. Jos teismui teiktos per EPP sistemą advokato, todėl sutarčių kopijos atskirai netvirtinamos.

Šalies argumentai

28. Pareiškėjo teigimu, tai, kad įmonės darbuotojai nebuvo rasti įmonės registracijos adresu, logiška, nes įmonė prekiauja automobiliais ir pareiškėjas veiklą vykdo iš savo gyvenamosios vietos.

29. Pareiškėjo vertinimu, teismo sprendimas pripažinti pareiškėją keliančiu grėsmę nelegaliai migracijai teismo nurodytais motyvais yra neproporcingas esamiems faktams.

Atsiliepimas

30. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti.

31. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Migracijos departamento vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjas nepateikė įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

32. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio, nustatančio leidimo laikinai gyventi išdavimą užsieniečiui, kuris ketina dirbti, sąlygas, 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį; c) Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Šio Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nurodyta darbo patirties sąlyga ir šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą, ketina dirbti pagal įgytą kvalifikaciją. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Šį sąrašą Lietuvos darbo biržos direktorius kiekvienų metų pusmečiui tvirtina remdamasis Lietuvos darbo biržos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze.

33. Nutarties 14, 15 ir 17 punktuose nurodytos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės liudija, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p.), todėl vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 2 punktu leidimas laikinai gyventi pareiškėjui, išduotas Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, panaikintas pagrįstai.

34. Dėl Nutarties 25 punkte nurodytų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nekvestionuojama, kad bendrovės direktoriaus pareigos galėtų atitikti pareiškėjo įgytą kvalifikaciją. Nutarties 32 punkte nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste svarbu, kad leidimo laikinai gyventi išdavimo procedūrų metu būtų pateikti visi tikrovę atitinkantys duomenys apie užsieniečio ketinimus dirbti Lietuvos Respublikoje pagal įgytą kvalifikaciją. Šiuo atveju buvo pateikti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas ketina dirbti vadybininku–administratoriumi (jo darbo funkcijas patvirtinanti darbo sutartis), kai tuo tarpu realiai ketinimai buvo visai kiti – dirbti direktoriumi, kurio funkcijų atitikimas pareiškėjo įgytą kvalifikaciją nebuvo įrodinėjamas atsakovui pateiktais dokumentais leidimo gyventi išdavimo procedūrų metu. Todėl yra teisinis pagrindas konstatuoti Nutarties 33 punkte nurodytas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes ir pripažinti, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikintas pagrįstai.

35. Ginčijamo sprendimo 5 lapo antrojoje pastraipoje, kuri baigiasi 6 lape (III bylos tomas, 10, 11 lapai) nurodytos aplinkybės yra teisiniu pagrindu konstatuoti, kad UAB „Flexmart Ltd.“ nevykdo realios veiklos. Pareiškėjo teismui pateiktos transporto priemonių pardavimo sutartys teisėjų kolegijos vertintinos kaip nepakankami įrodymai, kad UAB „Flexmart Ltd.“ vykdė ūkinę veiklą. Tokios sutartys galėtų būti pripažįstamos dokumentais, įrodančiais šiai bylai reikšmingus faktus, jeigu kartu su jomis būtų pateikti dokumentai, kad bendrovė tokius automobilius turėjo nuosavybės teise, kad automobiliai pardavimo metu buvo išregistruoti ir įregistruoti nurodytų pirkėjų vardu ir t. t. Nesant nurodytos visumos dokumentų, vien tokios sutartys bendrovės realios ūkinės veiklos fakto nepatvirtina. UAB „Flexmart Ltd.“ sąskaitos išrašai yra neinformatyvūs.

36. Todėl konstatuotina, kad Migracijos departamentas turėjo teisėtą pagrindą panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto punktą.

37. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu teisės aiškinimu dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje neišdavimo (Nutarties 22 p.) ir jo nekartoja.

38. Šie argumentai, nevertinant kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės bylos baigčiai, yra pagrindas pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. C. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRytis KrasauskasGintaras Kryževičius