- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-31
- Bylos Nr.
- I-2556-484/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00787-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- Ikemefuna C
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.3.1Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje
- 55.1.1Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei J. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ikemefuna C. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Ikemefuna C. M. (toliau – ir pareiškėjas ar užsienietis) prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas ar atsakovas) 2019 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. (15/5-11)50U-247 (15/4-1) 7U-00004 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje neišdavimo N. F. Respublikos piliečiui I. C. M.“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašo iš Migracijos departamento priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 44 straipsnio 1 dalies 3 punktas nenumato darbdaviui pareigos mokėti užsieniečiui, pradedančiam dirbti po studijų, didesnį už minimalų atlyginimą. Užsieniečio teigimu, atlyginimo sumažinimas negali patvirtinti, jog užsienietis siekė neteisėtai gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas tvirtina, kad Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2011 metų, nelegalios migracijos grėsmės nekėlė ir nekelia. Gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, įsidarbino po 20 dienų. Mano, kad įsidarbino per protingą laiką ir šis terminas negali patvirtinti nelegalios migracijos. Nuo 2019 m. vasario 6 d. yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „F. L.“ akcininkas ir vienintelis darbuotojas. Turėdamas verslo administravimo bakalauro išsilavinimą, atitinkamai pradėjo eiti direktoriaus pareigas. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo išvada, kad jis, vadovaujantis Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įmonėje negali dirbti direktoriumi. Jo valdoma įmonė vykdo automobilių prekybos veiklą. Pareiškėjas nesutinka ir su atsakovo sprendimo dalimi, kuria jam atsisakyta išduoti Lietuvos Respublikos ilgailaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje. Pareiškėjas skunde pažymi, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi nebegaliojančia Įstatymo redakcija (I tomas, b. l. 1-4).
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, bei pasinaudodamas Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtimi, 2017 m. balandžio 21 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė tuometinio UAB „F. L.“ direktoriaus D. R. pasirašytą tarpininkavimo raštą, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjas bus įdarbintas viešuoju administratoriumi, o jo gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslas yra bendrovės veiklos organizavimas, Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos išduotą profesinio bakalauro diplomą, kuriame pažymima, kad pareiškėjas 2014 m. baigė verslo studijų krypties verslo vadybos koleginių studijų programą ir jam suteiktas verslo administravimo profesinio bakalauro laipsnis, taip pat 2017 m. balandžio 10 d. darbo sutartį Nr. 2, sudarytą tarp pareiškėjo ir UAB „F. L.“, kurioje sulygta, kad nuo leidimo laikinai gyventi gavimo dienos Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu jis pradės dirbti UAB „F. L.“ viešojo administratoriaus pareigose, jo darbo laiką sudarys 8 val. per dieną 5 darbo dienų savaitė, o darbdavys įsipareigoja mokėti pareiškėjui darbo užmokestį, sudarantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą galiojantį minimalų mėnesinį atlyginimą, mokamą vieną kartą per mėnesį. Pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo metu pareiškėjas 2017 m. birželio 9 d. papildomai pateikė Migracijos departamentui 2017 m. birželio 8 d. raštą „Dėl dokumentų pateikimo“, kuriame nurodoma, kad prašo prijungti prie jo asmens bylos dėl leidimo laikinai gyventi patikslintos darbo sutarties tarp pareiškėjo ir UAB „F. L.“ kopiją bei atkreipia dėmesį, kad yra pasikeitęs darbo užmokesčio dydis lyginant su darbo sutartimi, kuri buvo pateikta kartu su 2017 m. balandžio 21 d. prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi. Atsakovas pažymi, kad papildomai pateiktoje pareiškėjo darbo sutartyje su priedais numatyta, jog pareiškėjas dirbs vadybininko – administratoriaus pareigose, o darbdavys UAB „F. L.“ įsipareigoja mokėti darbuotojui 700 Eur per mėnesį darbo užmokestį (2017 m. birželio 8 d. darbo sutarties pakeitimas).
Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Migracijos departamento Imigracijos skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 5 dalimi ir 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 2017 m. birželio 12 d. priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjo turėtą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą teisėtos veiklos UAB „S.“ vykdymo pagrindu, ir, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi dvejiems metams atvykimo dirbti į UAB „F. L.“ vadybininko – administratoriaus pareigose pagrindu, už ką jam pagal darbo sutartį turėjo būti mokamas 700 Eur/mėn. darbo užmokestis. Tuo pagrindu užsieniečiui Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius 2017 m. birželio 30 d. išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2019 m. birželio 30 d. Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad užsieniečiui buvo pritaikyti Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje numatyti supaprastinti reikalavimai (t. y. iš užsieniečio nebuvo reikalaujama pateikti dokumentų, patvirtinančių jo turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, taip pat jis neturėjo pareigos gauti tuometinės Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priimto sprendimo, kad pareiškėjo darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius).
Atsakovas atsiliepime pažymi, kad Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečio kontrolę, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Sodra) informacinėje sistemoje 2019 m. vasario 5 d. patikrino duomenis apie UAB „F. L.“ darbuotoją – pareiškėją. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „F. L.“ tikrinamuoju laikotarpiu buvo įdarbinti du darbuotojai: pareiškėjas, įmonėje įdarbintas nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d., ir D. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., įmonėje įdarbintas nuo 2018 m. balandžio 10 d. Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad užsienietis UAB „F. L.“ įsidarbino tik 2017 m. rugpjūčio 1 d., o ne nuo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gavimo dienos Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kaip kad buvo nurodyta Migracijos departamentui pateiktoje pareiškėjo darbo sutartyje. Be to, atsakovo teigimu, užsieniečiui turimo leidimo laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo laikotarpiu, nuo įdarbinimo UAB „F. L.“ dienos niekada nebuvo mokamas 700 Eur/mėn. darbo užmokestis, kuris turėjo būti mokamas pagal Migracijos departamentui pateiktą pareiškėjo darbo sutartį su 2017 m. birželio 8 d. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas teigia, kad užsienietis, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi atvykimo dirbti į UAB „F. L.“ vadybininko–administratoriaus pareigose pagrindu, Migracijos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl savo darbo UAB „F. L.“ sąlygų, t. y. užsienietis prašyme deklaravo, kad ketina dirbti vadybininku, tačiau gavęs leidimą laikinai gyventi faktiškai juo nedirbo, numatyto dydžio darbo užmokesčio užmokesčio niekada negavo nuo pat darbo pradžios, ir tokiu būdu siekė suklaidinti kompetentingas migracijos institucijas priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.
Migracijos departamentas sutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktas nenustato mokėtino darbo užmokesčio dydžio, tačiau atkreipia dėmesį, kad pats pareiškėjas pateikė papildomus dokumentus, patvirtinančius jo atlyginimo pakeitimą, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 17 punktą užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, kartu su prašymu išduoti arba pakeisti leidimą turi pateikti visus dokumentus, patvirtinančius leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas tvirtina, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė dokumentus, kuriuose nurodyta, kad jam bus mokamas 700 Eur mėnesinis atlyginimas, o Sodros išrašai patvirtina, kad toks atlyginimas jam mokamas nebuvo net pirmą įsidarbinimo mėnesį, yra ne kas kita kaip tikrovės (faktinės situacijos) neatitinkančių duomenų pateikimas, kuris yra vienas iš Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų bei leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, nustatytų Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
Migracijos departamentas UAB „F. L.“ 2017 m. balandžio 10 d. tarpininkavimo rašte nurodyto įsipareigojimo įsidarbinti įmonėje nuo 2017 m. birželio 30 d. nevykdymą taip pat vertina kaip tikrovės (faktinės situacijos) neatitinkančių duomenų pateikimą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad užsienietis nėra kreipęsis į Užimtumo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo, kad jo, kaip užsieniečio, darbas UAB „M. I.“ atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išdavimo. Užsienietis nėra ir nebuvo UAB „M. I.“ akcininku, nėra ėjęs UAB „M. I.“ direktoriaus pareigų, todėl atsakovas užsieniečio darbą UAB „M. I.“ laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 19 d. iki 2018 m. spalio 1 d. laiko nelegaliu darbu. Pabrėžia, kad užsieniečiams išduodami leidimai laikinai gyventi yra siejami su konkrečiu kvietėju, t. y. užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi atvykti dirbti vadybininku–administratoriumi būtent į UAB „F. L.“, o ne į UAB „M. I.“. Pareiškėjo turėtas leidimas laikinai gyventi buvo išduotas darbo pagrindu, t. y. pagal Įstatymo 44 straipsnį, todėl pareiškėjui taikytinos Įstatymo 44 straipsnio 7 dalies nuostatos. Įstatymo 44 straipsnio 7 dalis reglamentuoja, kad jeigu leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punktą, užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvos Respublikoje. Todėl atsakovas nesutinka su pareiškėjo Įstatymo aiškinimu dėl užsieniečio, baigusio ir nebaigusio studijas bei gavusio leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, darbo keliose įmonėse.
Atsakovas, remdamasis Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenimis, tvirtina, kad pareiškėjas UAB „F. L.“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 2012 m. rugpjūčio 3 d. iki 2017 m. balandžio 13 d., t. y. iki kreipimosi su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi atvykimo dirbti į UAB „F. L.“ vadybininko–administratoriaus pareigose pagrindu. Tuo laikotarpiu, kol Migracijos departamentas nagrinėjo minėtą pareiškėjo prašymą, tam, kad atitiktų teisės aktų keliamus reikalavimus, pareiškėjas kaip vienintelis įmonės akcininkas savo sprendimu laikinai UAB „F. L.“ direktoriaus pareigas perleido D. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris UAB „F. L.“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 2017 m. balandžio 13 d. iki 2017 m. liepos 25 d., t. y. šiek tiek ilgiau, nei po to, kai pareiškėjui buvo įteiktas leidimas laikinai gyventi, o nuo 2017 m. liepos 25 d. įmonės direktoriaus pareigos vėl buvo perleistos pareiškėjui ir 2019 m. vasario 26 d. Sodros informacinės sistemos duomenimis pareiškėjas UAB „F. L.“ eina ne vadybininko–administratoriaus, o direktoriaus pareigas. Šių faktinių aplinkybių pagrindu atsakovas teigia, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis ir legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje lengviausiu bei mažiausiai investavimo reikalaujančiu būdu, o ne pagal faktinę situaciją. Atsakovas, remdamasis Juridinių asmenų registro duomenimis, tvirtina, kad pareiškėjas nebūtų atitikęs Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų ir jam leidimas laikinai gyventi nebūtų išduotas, kadangi Juridinių asmenų registro turimo UAB „F. L.“ balanso už 2016 m. duomenimis, UAB „F. L.“ nuosavą kapitalą sudaro tik 2896 Eur, o ne 28 000 Eur kaip yra reikalaujama, taip pat iš Juridinių asmenų registro turimos UAB „F. L..“ pelno (nuostolių) ataskaitos už 2016 metus matyti, kad šios bendrovės pardavimo pajamos lygios 0 Eur, kas reiškia, kad jokia ūkinė komercinė veikla UAB „F. L.“ vykdoma nebuvo ir pareiškėjas nebūtų galėjęs įrodyti, kad jo įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje. Sodros informacinės sistemos duomenimis, UAB „F. L.“ pirmasis darbuotojas buvo įdarbintas tik 2017 m. balandžio 10 d., o jam mokamas darbo užmokestis sudarė vos 95 Eur/mėn., taigi pareiškėjas nebūtų galėjęs įrodyti, kad jo vadovaujamoje UAB „F. L.“ visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius. Tokį pareiškėjo elgesį Migracijos departamentas vertina, kaip siekį sąmoningai piktnaudžiauti migracijos procedūromis, todėl tvirtina, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjas kelia nelegalios migracijos grėsmę.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad pareiškėjo pateiktas banko išrašas patvirtina UAB „F. L.“ veiklą. Atkreipia dėmesį, kad yra pateikta tik dalis UAB „F. L.“ banko išrašo, jame nesimato, iš kur laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 18 d. iki 2019 m. vasario 18 d. gautos pajamos – 71 tūkst. Eur., ir kur jos buvo panaudotos. Be to, pareiškėjo parašymo nagrinėjimo metu, nenustatyta ir jokių UAB „F. L.“ veiklos požymių. Registrų centre patikrinus turimus duomenis apie UAB „F. L.“ nustatyta, kad UAB „F. L.“, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius yra pareiškėjas, laikoma juridiniu asmeniu, ilgiau nei 24 mėnesius Registro tvarkytojui nepateikusiu metinės finansinės atskaitomybės dokumentų. Registrų centrui yra pateikti UAB „F. L.“ pelno (nuostolių) ataskaitos už 2012-2016 metus, tačiau iš jų visų matyti, kad 2012-2016 m. UAB „F. L.“ pardavimo pajamos sudarė 0 Eur, o tai yra pagrindas konstatuoti, kad UAB „F. L.“ yra tik registruota Juridinių asmenų registre bendrovė, tačiau jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdė. Už 2017 m. finansinius metus UAB „F. L.“ Registrų centrui iš viso nėra pateikusi jokių finansinės atskaitomybės dokumentų, nors iš Registrų centrui pateiktų dokumentų istorijos matyti, kad 2017-2018 metais buvo teikiami kitokio pobūdžio duomenys. Atsakovo tvirtinimu, pareiškėjas nėra suinteresuotas ūkinės-komercinės veiklos Lietuvos Respublikoje vykdymu ir daro išvadą, kad UAB „F. L.“ iš tikrųjų nevykdo jokios ekonominės veiklos ir šios bendrovės įregistravimu pareiškėjas tik naudojasi tam, kad galėtų sau susikurti galimybę kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi ir tokiu būdu legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir visoje Šengeno erdvėje.
Be to, atsakovas atsiliepime pažymi, kad UAB „F. L.“ yra registruota adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, o šis adresas Migracijos departamentui yra gerai žinomas kaip adresas, kuriuo yra nuolat steigiamos įmonės užsieniečiams, kurių pagrindu šie vėliau siekia legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento duomenimis, UAB „F. L.“ registracijos adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai buvo/yra registruotos bent 36 įmonės. Jokio kito adreso, kuriuo būtų galima rasti faktinį UAB „F. L.“ Biurą, pareiškėjas kompetentingoms migracijos institucijoms nėra pateikęs. Taip pat atkreipia dėmesį, kad UAB „F. L.“ nuo pat jos įsteigimo iki šiol yra susijusi su asmenimis, kurie tarpininkauja trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, t. y. gaunant vizą ar leidimą gyventi steigdami įmones.
Nors Migracijos departramentas atsiliepime ir pripažįsta, kad pareiškėjas formaliai pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus turėdamas leidimą laikinai gyventi, tačiau atsakovas tvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (pastarųjų 5 metų) pareiškėjas neatitiko sąlygų, kurios taikomos leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti, ir tai yra pagrindas panaikinti jam leidimą laikinai gyventi. Be to, minėtas užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo nuolat gyventi pateikė prieštaringus, tikrovės neatitinkančius duomenis dėl savo darbo UAB „F. L.“ sąlygų (užsienietis pateikė darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad jis UAB „F. L.“ dirba administratoriumi–vadybininku, tačiau nustatytos formos prašyme išduoti leidimą nuolat gyventi nurodė, kad jo pareigos – direktorius; Migracijos departamento duomenimis, pareiškėjas UAB „F. L.“ eina ne administratoriaus–vadybininko, o direktoriaus pareigas), tokiu būdu siekė suklaidinti kompetentingas migracijos institucijas priimant sprendimą dėl leidimo gyventi išdavimo. Migracijos departamentas patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjo darbo sutartis dėl vadybimnko–administratoriaus pareigų su UAB „F. L.“ buvo sudaryta nesiekiant sukurti realių teisinių santykių, o siekiant formaliai atitikti sąlygas leidimui gyventi gauti ir tokiu būdu legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas daro išvadą, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, t. y., kad pareiškėjas turėjo dirbti pagal įgytą kvalifikaciją vadybininko– administratoriaus pareigose, kaip buvo oficialiai deklaruota, o ne direktoriaus, todėl jam pagrįstai panaikintas leidimas laikinai gyventi pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą. Kadangi pareiškėjas neatitiko sąlygų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir jo leidimas laikinai gyventi panaikintas, tai vertinant pareiškėjo pragyventą laikotarpį Lietuvos Respublikoje, atsižvelgiant į Dokumentų Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimui gyventi Europos Sąjungoje gauti pateikimo ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimų gyventi Europos Sąjungoje užsieniečiams išdavimo, keitimo ir panaikinimo, pragyvento Lietuvos Respublikoje laikotarpio apskaičiavimo, taip pat fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės bei fiktyvaus įvaikinimo įvertinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašo), patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. 1V-456 redakcija), 36 punktą ir 37.10 papunktį, pareiškėjas neatitinka ir Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytos sąlygos pragyventi Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir visu šiuo laikotarpiu turėti leidimą laikinai gyventi, todėl vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, jam negali būti išduotas leidimas nuolat gyventi.
Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad ginčijamas sprendimas nedraudžia pareiškėjui kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo teisės aktų nustatyta tvarka (I tomas, b. l. 18-29).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas skundą prašė tenkinti remdamiesi skunde nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdyje praeiškėjo skundą prašė atmesti remdamasi atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2019 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. (15/5-11)50U-247 (15/4-1) 7U-00004, kuriuo užsieniečiui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir, kuriuo užsieniečiui atsisakyta išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad užsienietis, ketindamas dirbti Lietuvos Respublikoje, 2017 m. balandžio 21 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui (toliau – ir Migracijos skyrius) pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (I tomas, b. l. 31-40). Kartu su prašymu Migracijos skyriui pateikė aplankytų šalių sąrašą, asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, duomenis apie UAB „F. L.“ iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro, UAB „F. L.“ 2017 m. balandžio 11 d. tarpininkavimo raštą, Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos profesinio bakalauro diplomą TM Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) universtiteto magistro diplomą, darbo sutartį, sudarytą su UAB „F. L.“, bei kitus dokumentus, reikalingus leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti (I tomas, b. l. 41-57).
Migracijos skyrius sprendimo priėmimui užsieniečio prašymą ir pateiktus dokumentus 2017 m. balandžio 24 d. persiuntė Migracijos departamento Imigracijos skyriui (I tomas, b. l. 58).
Pareiškėjas 2017 m. birželio 9 d. Migracijos departamentui pateikė pakeistą darbo sutartį, sudarytą su UAB „F. L.“ (I tomas, b. l. 68, 69-72).
Migracijos departamentas, išnagrinėjęs užsieniečio prašymą ir pateiktus dokumentus, 2017 m. birželio 12 d. priėmė sprendimą Nr. (15/4-1)3I-584, kuriuo nusprendė panaikinti išduotą N. F. Respublikos piliečiui I. C. M., gim. (duomenys neskelbtini), leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2017 m. birželio 30 d. ir, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nusprendė išduoti N. F. Respublikos piliečiui I. C. M., gim. (duomenys neskelbtini), naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį 2 metus (I tomas, b. l. 73-74). Pareiškėjas apie priimtą sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo informuotas 2017 m. birželio 12 d. pranešimais (I tomas, b. l. 75, 76).
Užsienietis 2018 m. spalio 23 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (I tomas, b. l. 81-87). Pareiškėjas prašyme nurodė, kad pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Kartu su prašymu pareiškėjas Migracijos skyriui pateikė asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Valstybinės kalbos mokėjimo pažymėjimą, darbo sutartį, sudarytą su UAB „F. L.“, paaiškinimą, UAB „F. L.“ Pažymą apie pareiškėjui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitus dokumentus (I tomas, b. l. 88-101).
Migracijos skyrius 2018 m. spalio 30 d. raštu Nr. 40-S-33675-(9.1) užsieniečio prašymą ir jo pateiktus dokumentusus sprendimo priėmimui persiuntė Migracijos departamento Imigracijos skyriui (I tomas, b. l. 102).
Migracijos departamentas 2018 m. gruodžio 18 d. pranešimu Nr. (15/4-26) 10K-50231 informavo užsienietį apie tai, kad jo prašymas išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje nagrinėjamas bendra tvarka (I tomas, b. l. 118).
Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, 2019 m. vasario 8 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-11)50U-250/(15/4-1)7U-00004 panaikinti N. F. Respublikos piliečiui I. C. M., gim. (duomenys neskelbtini), išduotą leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2019 m. birželio 30 d., ir neišduoti N. F. Respublikos piliečiui I. C. M., gim. (duomenys neskelbtini) leidimo nuolat gyventi (I tomas, b. l. 5-11). Ginčijamą sprendimą Migracijos departamentas priėmė vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 19 punktais bei 55 straipsnio 2 dalimi.
Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo
Įstatymo 26 straipsnyje (2006 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. X-924 redakcija) nurodyta, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas (2008 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. X-1442 redakcija); 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija); 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija); 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija).
Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo ir keitimo pagrindai nustatyti Įstatymo 40 straipsnyje. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduotas užsieniečiui, jeis jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi LT7412455, galiojantis iki 2019 m. birželio 30 d., buvo išduotas Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Tam, kad užsieniečiui būtų išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto (2017 m. gruodžio 21 įstatymo Nr.XIII-943 redakcija) pagrindu, užsienietis turi atitikti šias sąlygas: 1) pateikti darbdavio įsipareigojimą įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; 2) pateikti dokumentus, patvirtinančius užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį; 3) pateikti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priimtą sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
Pagal Įstatymo 44 straipsnio 2 dalį reikalavimai pateikti dokumentus, patvirtinančius užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus bei pateikti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priimtą sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius netaikomi, jei užsienietis, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą, ketina dirbti pagal įgytą kvalifikaciją.
Remiantis bylos duomenimis, pareiškėjas studijavo Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje ir 2014 metais baigė verslo krypties studijas (I tomas, b. l. 48). Taip pat pareiškėjas studijavo Šiaulių universitete ir jam suteiktas jungtinis viešojo administravimo magistro laipsnis (I tomas, b. l. 49).
Pareiškėjas, siekdmas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, 2017 m. balandžio 21 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui pateikė ne tik bakalauro diplomą TM Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos, magistro diplomą MJ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) universiteto, bet ir UAB „F. L.“ 2017 m. balandžio 11 d. tarpininkavimo raštą, kurį pasirašė bendrovės direktorius D. R. bei darbo sutartį (I tomas, b. l. 47,50-53).
Kaip matyti iš UAB „F. L.“ 2017 m. balandžio 11 d. tarpininkavimo rašto, UAB „F. L.“ įsipareigojo įdarbinti pareiškėją bendrovėje viešuoju administratoriumi ir mokėti jam atitinkamo dydžio atlyginimą. Darbo sutartį UAB „F. L.“ su pareiškėju sudarė 2017 m. balandžio 10 d. Pagal šią sutartį UAB „F. L.“ įsipareigojo mokėti pareiškėjui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį atlyginimą vieną kartą per mėnesį ir nustatė 8 val. darbo dienos trukmę penkių darbo dienų per savaitę. Ši darbo sutartis 2017 m. birželio 8 d. buvo pakeista, t. y. pakeistos pareigos, į kurias UAB „F. L.“ įsipareigojo priimti užsienietį. Pagal pakeistą darbo sutartį UAB „F. L.“ įsipareigojo užsienietį įdarbinti vadybininko– administratoriaus pareigose (I tomas, b. l. 69-72).
Taigi, pareiškėjas prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nagrinėjimo metu formaliai atitiko visas Įstatyme nustatytas sąlygas. Pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, išduotą Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, įsipareigojo laikytis visų sąlygų, kurioms esant jam buvo išduotas leidimas, visą leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo laikotarpį.
Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra bendrovės, kuri įsipareigojo jį įdarbinti pagal turimą kvalifikaciją, t. y. UAB „F. L.“, akcininkas (I tomas, b. l. 45 - 46). Jam nuo 2012 m. vasario 27 d. priklauso 100 vnt. bendrovės akcijų. Pareiškėjas nuo 2012 m. vasario 27 d. iki 2017 m. balandžio 13 d., t. y. iki tol, kol UAB „F. L.“ vadovas buvo paskirtas D. R., buvo ir nurodytos bendrovės vadovas (I tomas, b. l. 122-124) .
Tarpininkavimo raštą dėl pareiškėjo įdarbinimo pagal turimą kvalifikaciją UAB „F. L.“ bendrovės vardu 2017 m. balandžio 11 d. pasirašė D. R., nors pastarasis UAB „F. L.“ direktoriumi paskirtas tik nuo 2017 m. balandžio 13 d. Darbo sutartyje Nr.2, kuri buvo sudaryta 2017 m. balandžio 10 d. su pareiškėju, UAB „F. L.“ atstovu nurodytas direktorius D. R., nors pagal Juridinių asmenų registro duomenis faktinis UAB „F. L.“ vadovas buvo pats pareiškėjas.
Byloje esantys Sodros informacinės sistemos duomenys, patvirtina, kad pareiškėjas UAB „F. L.“ pradėjo dirbti nuo 2017 m. liepos 20 d. (I tomas, b. l. 110, 117, 125, 126, 127), tačiau remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, pareiškėjas nuo 2017 m. liepos 25 d. UAB „F. L.“ dirba direktoriaus pareigose, o ne vadybininko–administratoriaus pareigose (I tomas b. l. 122-127). Šią aplinkybę pareiškėjas pripažįsta. Be to, Sodros informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2018 m. birželio 9 d. dirba UAB „M. I.“ (I tomas, b. l. 117). Pareiškėjas pripažįsta, kad jis UAB „F. L.“ vadybininko–administratoriaus pareigose nedirba.
Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro besąlygišką išvadą, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 44 straispnio 2 dalies sąlygų, todėl pagal Įstatymo 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 2 punktą leidimas laikinai gyventi pareiškėjui, išduotas Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, panaikintas pagrįstai.
Be to, remiantis bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (Įstatymo 35 straipnio 1 dalies 2 punktas).
Pareiškėjas UAB „F. L.“ įsidarbino tik 2017 m. liepos 20 d., vadybininko–administratoriaus pareigose dirbo tik penkias dienas. Migracijos departamentui teikė dokumentus, kuriuos pasirašė neįgaliotas asmuo. UAB „F. L.“ vadovu pareiškėjas buvo iki 2017 m. balandžio 13 d. UAB „F. L.“ vadovai pasikeitė prieš pat pareiškėjui pateikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užpildytas 2017 m. balandžio 3 d, tačiau Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriuje jis registruotas tik 2017 m. balandžio 21 d., t. y. pasikeitus vadovams. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėjas nesiekė dirbti UAB „F. L.“ pagal įgytą kvalifikaciją. Pareiškėjo prašyme nurodytas tikslas – ketinimas dirbti pagal įgytą kvalifikaciją neatitinka tikrovės, nes prieš pateikdamas prašymą jis UAB „F. L.“ dirbo direktoriumi. Gavęs leidimą laikinai gyventi, jis vėl buvo paskirtas UAB „F. L.“ direktoriumi. Pareiškėjas, būdamas UAB „F. L.“ vienasmeniu dalyviu, veikė ne bendrovės, o savo interesais, turėdamas tikslą gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Remiantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad nuo 2012 m. vasario 27 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d. UAB „F. L.“ veiklą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, nuo 2017 m. gruodžio 8 d. – (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste (I tomas, b. l. 124). Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, šis adresas Migracijos departamentui žinomas kaip adresas, kuriuo yra nuolat steigiamos įmonės užsieniečiams, kurių pagrindu šie vėliau siekia legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje. Remiantis Migracijos departamento nurodytais duomenimis, UAB „F. L.“ registracijos adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai buvo/yra registruotos 36 įmonės. Jokio kito adreso, kuriuo būtų galima rasti faktinį UAB „F. L.“ biurą, pareiškėjas kompetentingoms migracijos institucijoms nėra pateikęs. Migracijos departamento duomenimis, UAB „F. L.“ nuo pat jos įsteigimo iki šiol yra susijusi su asmenimis, kurie tarpininkauja trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, t. y. gaunant vizą ar leidimą gyventi steigdami įmones. Šios Migracijos departamento išvados byloje nepaneigtos.
Byloje duomenų, patvirtinančių UAB „F. L.“ realią veiklą, nėra. Pareiškėjo teismui pateiktų kelių transporto priemonių pardavimo sutarčių nepatvirtinti nuorašai UAB „F. L.“ veiklos nepatvirtina (II tomas, b. l. 49-56, 110). UAB „F. L.“ sąskaitos išrašai neinformatyvūs (II tomas, b. l. 57-109).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas turėjo teisėtą pagrindą panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto punktą.
Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintų Lietuvos migracijos politikos gairių 22.1, 22.3.3 papunkčiais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-4046-756/2015, 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016, 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4840-756/2016), vertintina, jog panaikinimas leidimo laikinai gyventi tuo pagrindu, kad užsienietis siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, užsienietis tik formaliai siekė atitikti leidimo išdavimo pagrindus ir teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, yra tik tik viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. Nagrinėjamu atveju surinktų duomenų visuma, aplinkybės, susijusios su pareiškėjo Migracijos departamentui pateiktais dokumentais patvirtina, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, o abejonės dėl pareiškėjo realios teisėtos veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje yra pagrįstos. Atsižvelgiant į tai, ginčijamo sprendimo dalis, kuria panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu, taip pat yra teisėta ir pagrįsta.
Kitų ginčijamame sprendime nurodytų įmonių veiklos teismas nevertina, nes jokių nesutikimo argumentų pareiškėjas nenurodo.
Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje neišdavimo
Pagal Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktą leidimas nuolat gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas, jeigu jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi.
Tvarką, reglamentuojančią dokumentų leidimui nuolat gyventi gauti pateikimą ir leidimų nuolat gyventi užsieniečiams išdavimą, keitimą, panaikinimą, taip pat fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės ar fiktyvaus įvaikinimo įvertinimą nustato vidaus reikalų ministras (Įstatymo 55 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2005 m. gruodžio 21d. įsakymu Nr. 1V-445 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. 1V-456 redakcija) patvirtino Dokumentų Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimui gyventi Europos Sąjungoje gauti pateikimo ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimų gyventi Europos Sąjungoje užsieniečiams išdavimo, keitimo ir panaikinimo, pragyvento Lietuvos Respublikoje laikotarpio apskaičiavimo, taip pat fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės bei fiktyvaus įvaikinimo įvertinimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas).
Aprašo 36 punktas (2018 m. sausio 24 d. įsakymo Nr.IV-73 redakcija) nustato, kad jeigu leidimą nuolat gyventi gauti siekia užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas turi Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinimo“, X skyriuje nustatyta tvarka įvertinti, ar nėra leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindų. Jei toks pagrindas nustatomas, sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo priimamas kartu su sprendimu neišduoti leidimo nuolat gyventi.
Pareiškėjas leidimą nuolat gyventi siekė gauti, turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, nustatęs leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus, numatytus Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 19 punkto d papunktyje (Nr. XIII-1310, 2018 m. birželio 27 d. redakcija), auksčiau nurodytais motyvais priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo skundo teiginiai dėl negaliojančios įstatymo normos taikymo atmestini, kadangi priimant sprendimą buvo vadovaujamasi jo priėmimo metu galiojusia įstatymo redakcija.
Teismui konstatavus, jog Migracijos departamento sprendimas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte vienos iš sąlygų, t. y. turėti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento sprendimas neišduoti pareiškėjui leidimo nuolat gyventi yra teisėtas ir pagrįstas.
Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniui aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, jo panaikinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento 2019 m. vasario 8 d. sprendimas Nr. (15/5-11)50U-247(15/4-1)7U-00004 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos sąjungoje neišdavimo N. F. Respublikos piliečiui I. C. M.“ paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis,
nusprendžia:
I. C. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.