Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-02-10 · Byla Nr. 2SA-70-115/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-10
Bylos Nr.
2SA-70-115/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algirdas Auruškevičius
Ieškovas
S. F.
Kategorijos
  • 122.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2SA-70-115/2012

Teisėja Nina Pičugina Procesinio sprendimo kategorijos:

122.5.;

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. vasario 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Auruškevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs apelianto (atsakovo) UAB ,, Vegda“ atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1313-75/2011, kuria prašymas dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo bei proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-618-419/2010 pagal ieškovo S. F. ieškinį UAB „Vegda“ dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas UAB „Vegda“ prašė atnaujinti praleistą prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą bei atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-618-419/2010.

Prašymą atnaujinti procesą, grindė LR CPK 366 str. 9 d., nes Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2010-11-16 priimtame sprendime pagal ieškovo S. F. ieškinį UAB „Vegda“ dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo, netinkamai taikė LR DK 141 str. 1 d. nuostatas, nurodydamas, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną, ir jokia apimtimi neatsižvelgė į LR DK 206 str. 1 d., 2 p. įtvirtintą normą, kuri reglamentuoja, kad kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris atleidimo dieną nedirba dėl laikino nedarbingumo, pravaikštos, laisvės atėmimo ir pan., visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos per vieną dieną nuo tos dienos, kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti. S. F. atleidimo dieną, t. y. 2009-11-20, pastarojo darbe nebuvo, nes pastarasis turėjo pravaikštas, be to darbdaviui FIAB „Vegda“ iki šiol nebuvo pateiktas prašymas išmokėti darbo užmokestį ir nebuvo atvykta į bendrovę pinigų išmokėjimui, todėl būtent jis yra kaltas dėl neatsiskaitymo. Tuo atveju, jeigu teismas, priimdamas 2010-11-16 sprendimą taikytų ne bendrąją LR DK 141 str. 1 d. įtvirtintą normą, o specialiąją LR DK 206 str. 1 d. 2 p. įtvirtintą normą, S. F. neturėtų jokio objektyvaus pagrindo įgyti reikalavimo teisės į 9.407.71 Lt dydžio darbo užmokestį, o antstolė, negalėtų nukreipti į jį vykdymą. Teismo padaryta klaida yra esminė, kuri pažeidžia UAB „Vegda“ interesus. Dėl reikalavimo atnaujinti praleistą terminą proceso atnaujinimui atstovas nurodė, kad pareiškėjas 2011-03-28 sužinojo apie atliekamus priverstinio vykdymo veiksmus, įmonė yra nedidelė, neturinti teisininko, todėl įmonės direktorei sužinoti apie galimai netinkamą materialinės teisės normų taikymą, šioje situacijoje buvo itin sudėtinga, todėl ji praleido 3 mėn. terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo S. F. atsiliepimu su UAB „Vegda“ prašymu dėl praleisto termino proceso atnaujinimui ir proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2618-419/2010 nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas jam nemokėjo darbo užmokesčio, todėl jis kreipėsi į teismą. Mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutartimi atmetė UAB „Vegda“ prašymą dėl praleisto termino proceso atnaujinimui ir proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-61 8-419/2010 (b.l.34-35).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog dieną, kurią sužinojo apie pagrindą procesui atnaujinti, pareiškėja laiko ne teismo sprendimo priėmimo ar paskelbimo dieną, o 2011-03-28, t. y. dieną, kai pareiškėja sužinojo apie antstolės T. G. atliekamus priverstinius veiksmus. Pareiškėjos atstovų manymu, toks pagrindas yra Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010-11-16 sprendime galimai padaryta teisės aiškinimo klaida. Įmonės vadovė pati asmeniškai dalyvavo teismo procese. Ji žinojo apie sprendimo turinį ir jo priėmimo dieną. Terminas yra praleistas daugiau negu septyniais mėnesiais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja termino praleidimą grindžia tuo, jog ji apie atliekamus priverstinio vykdymo veiksmus sužinojo 2011-03-28, jos įmonė yra nedidelė, neturinti darbuotojų tarpe teisininko, todėl ji negalėjo žinoti apie galimai netinkamą materialinės teisės normų taikymą, nes neturėjo pagrindo abejoti teismo kompetencija dėl materialinės teisės normų taikymo, tačiau ši priežastis teismo nepripažįstama svarbia, nes pareiškėja turėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai, manydama, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas. LR CPK 369 str. 1 d. 1-2 punktai numato, kad prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai ir motyvai. Pareiškėjos manymu, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010-11-16 sprendime galimai padaryta teisės aiškinimo klaida ( LR CPK 366 str. 9 p.) Iš pareiškėjos pateiktos medžiagos teismas negali spręsti klausimo dėl neteisingo materialinės teisės normos pritaikymo, nes prie prašymo nėra pateikta jokių įrodymų, apie kurios teismas, priimdamas 2010-11-16 sprendimą, nežinojo. Tarp teisės normos, kurią pritaikė Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2010-11-16 sprendime, t. y. LR DK 141 str. 1 d. ir tos, kuri pagal pareiškėją turėjo būti pritaikyta, yra ginčo klausimas, kurio teismas negali spręsti per proceso atnaujinimo procedūrą. Pareiškėja UAB „Vegda“, manydama, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2010-11-26 sprendime buvo padaręs aiškią teisės normos aiškinimo klaidą turėjo visas galimybes apskųsti sprendimą apeliacine tvarka nustatytu laiku - per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad UAB „Vegda“ įstatymo nustatytą terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių. Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog yra aiškiai pritaikyta ne ta materialinė norma.

Šalies argumentai

Apeliantė UAB ,,Vegda“ pateikė atskirąjį skundą (b.l. 37-39), kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-618-419/2010. Nurodo, jog apeliantei neužteko trijų mėnesių termino paduoti prašymui dėl proceso atnaujinimo, nes ji byloje nesinaudojo teisininko paslaugomis ir teismas neišaiškino apeliantei procesinių nuostatų, kad nedalyvaudama teismui skelbiant procesinį sprendimą ji nebus informuota apie priimtą sprendimą. Teigia, kad procese dalyvavusi vertėja tekstą vertė ne jai, bet atsakovui S. F., todėl pati būdama rusakalbe negalėjo suprasti proceso. Tai, apeliantės manymu, apsunkino galimybę kvestionuoti teismo sprendimą. Pabrėžia, kad apeliantė iškarto po sužinojimo apie tesimo sprendimą, nedelsė ir siekė apginti savo teises. Siekė ginčą sureguliuoti taikiai, teikė pasiūlymus dėl taikos sutarties sudarymo ieškovui, kuris posėdžio metu tai patvirtino. Iš pradžių ieškovas sutiko, tačiau vėliau derybas nutraukė. Apeliantė vadovaujasi Kauno apygardos teismo 2011-06-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1180-485/2011, kurioje sakoma, kad teismo atsisakymas atnaujinti procesą laikytinas tik formaliu argumentu, o atsisakymas atnaujinti procesą vien tik formaliais argumentasi, reiškia atsisakymą vykdyti teisingumą. Iš to galima daryti išvadą, kad praleistas LR CPK 368str. 1 d. numatytas trijų mėnesių terminas, siekiant įgyvendinti teisingumą , turi būti atnaujinamas. Taip pat remiasi LAT CBS kolegijos 2004-04-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2004, kurioje nurodyta, kad teismas gali nesivadovauti įsakmiais įstatymo reikalavimais, numatančiais proceso atnaujinimui netgi penkerių metų terminą (LR CPK 368 str. 2 d.). Apeliantė nesutinka su teismo argumentais, kad teismas priimdamas sprendimą 2010-11-16 neturėjo jokių įrodymų dėl neteisingos materialinės teisės normos taikymo, nors apeliantė 2011-07-25 teikdama teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė darbo apskaitos žiniaraščių nuorašus, kurie patvirtina, kad atleidimo dieną ieškovas nedirbo, nes turėjo pravaikštas, tai pažymi ir Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2010-11-16 sprendime. Remiasi LR DK 206 str. 1d. 2p. Taip pat apeliantei nebuvo pateikti prašymai dėl darbo sutarties nutraukimo ir iki šiol dar nėra pateikti. Pažymėtina, kad šie prašymai yra datuoti dar esant nenutrūkusiems darbo santykiams, tačiau reikalavimas atsiskaityti turi būti pateiktas po atleidimo, kad būtų galima taikyti LR DK 141str. 1 d. nuostatas. Mano, kad teismas blogai pritaikė teisės normas, todėl ieškovas įgijo neadekvačią reikalavimo teisę, kuri iš esmės pažeidžia apelianto interesus.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo S. F. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti (b.l.42-43). Mano, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad vertėja vertė S. F., nes pati apeliantė paprašė iškviesti vertėją ir vertėja vertė būtent jai. Todėl ji žinojo apie sprendimo turinį ir jo priėmimo dieną. Teigia, kad apeliantė turėjo galimybę pasinaudoti teisininkų pagalba, nes 2010 m. sausio mėn. apeliantas UAB ,,Vegda“ ir advokatų bendrija ,,JurisConsultus“ sudarė sutartį dėl teisinių paslaugų. Ieškovas teigia pateikęs prašymus dėl darbo sutarties nutraukimo, o tai patvirtino pati apeliantė teismui. Akcentuoja, kad apeliantė nenutraukė darbo sutarties su ieškovu, kad nereikėtų mokėti išeitinės išmokos jam. Kai ieškovas kreipėsi į darbo inspekciją, apeliantė ėmė klastoti ir žymėti ieškovo pravaikštas, o vėliau atleido darbuotoją už pravaikštas taip pažeisdama darbuotojo teises.

Motyvuojamoji dalis

Apelianto atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė UAB „Vegda“ prašymą dėl praleisto termino proceso atnaujinimui ir proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-618-419/2010 (b.l.34-35).

Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tais argumentais, jog apeliantui neužteko trijų mėnesių termino paduoti prašymui dėl proceso atnaujinimo, nes jis byloje nesinaudojo teisininko paslaugomis ir teismas neišaiškino apeliantui procesinių nuostatų, kad nedalyvaudama teismui skelbiant procesinį sprendimą jis nebus informuotas apie priimtą sprendimą. Procese dalyvavusi vertėja tekstą vertė ne apelianto atstovei (įmonės vadovei), bet atsakovui S. F., todėl pati būdama rusakalbe įmonės vadovė negalėjo suprasti proceso. Tai, apelianto manymu, apsunkino galimybę kvestionuoti teismo sprendimą. Apeliantas 2011-07-25 teikdamas teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė darbo apskaitos žiniaraščių nuorašus, kurie patvirtina, kad atleidimo dieną ieškovas nedirbo, nes turėjo pravaikštas.

Lietuvos civilinio proceso įstatyme nustatytos šios proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje privalomos sąlygos: 1) civilinė byla turi būti užbaigta; 2) pareiškėjas turi būti dalyvaujantis byloje asmuo, Generalinis prokuroras arba asmuo, kurios teises ar teisėtus interesus pažeidžia teismo baigiamasis aktas (jei jis prašymą grindžia 366 straipsnio 1 dalyje 7 punkte numatytu pagrindu); 3) turi egzistuoti įstatyme įtvirtintas konkretus proceso atnaujinimo pagrindas; 4) pareiškėjas neturi būti praleidęs CPK 368 straipsnyje nustatyto termino kreiptis su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, teismas antrajame proceso atnaujinimo etape turi atsisakyti atnaujinti procesą.

Pareiškėja dieną, kurią sužinojo apie pagrindą procesui atnaujinti, laiko ne teismo sprendimo priėmimo ar paskelbimo dieną, o 2011-03-28, t. y. dieną, kai pareiškėja sužinojo apie antstolės T. G. atliekamus priverstinius veiksmus.

CPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyta bendroji taisyklė, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą arba teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Taigi būtina procesinio termino atnaujinimo sąlyga – svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu tinkamai atlikti procesinį veiksmą. Sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl spręsdamas, ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, sprendžia teismas. Reikšminga ir praleisto termino trukmė, prašančios atnaujinti terminą šalies sąžiningumas, ir tinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog apeliantės nurodytos termino prašymui atnaujinti procesą praleidimo aplinkybės nelaikytinos svarbiomis, nes kaip matyti iš bylos medžiagos (b.l.4-6), tai įmonės vadovė pati asmeniškai dalyvavo teismo procese; ji žinojo apie sprendimo turinį ir jo priėmimo dieną. Pažymėtina, jog terminas yra praleistas daugiau nei septyniais mėnesiais. Apelianto argumentai, jog jis apie atliekamus priverstinio vykdymo veiksmus sužinojo 2011-03-28, įmonė yra nedidelė, neturinti darbuotojų tarpe teisininko, todėl negalėjo būti žinoma apie galimai netinkamą materialinės teisės normų taikymą, pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai nepripažinta svarbia, nes pareiškėjas yra juridinis asmuo, kuriam keliami padidinti apdairumo ir rūpestingumo reikalavimai. Taigi apeliantas, būdamas juridinis asmuo turėjo galimybę apskųsti teismo sprendimą, manant, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apylinkės teismas turėjo pagrindo netenkinti pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo, pareikšto pagal CPK 366 str. 1 d. 9 p., paduoti, pagrįstai nustatęs, kad pareiškėjas, prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikęs 2011-08-09 d., praleido CPK 368 str. 1 d. nustatytą tokio prašymo padavimo terminą.

Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, jog aiški teisės taikymo klaida pagal CPK 366 str. 1 d. 9 p., kaip pagrindas atnaujinti civilinę bylą, gali būti netaikymas imperatyvios teisės normos, netinkamas išaiškinimas vienareikšmiškos teisės normos nuostatos, neprotingas aplinkybių įvertinimas, tačiau nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik nustačius, kad padaryta teisės normos taikymo klaida yra ne tik akivaizdi, bet ir esminė, daranti sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008).

Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, kuris leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka, tačiau proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą bylinėtis ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2011, 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2010).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo, ginčydama įsiteisėjusį teismo sprendimą, neskundė nurodyto teismo sprendimo apeliacine tvarka. Todėl yra pagrindo teigti, kad pareiškėja siekia dar kartą bylinėtis, pareikšdama naują reikalavimą dėl LR DK 206 str. 1 d., 2 p. taikymo ir LR DK 141 str. 1 d. netaikymo, nors šios aplinkybės nebuvo ginčijamos išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-618-419/2010.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai dėl pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 str. 1 d.9 p. (dėl teisės normos taikymo aiškios klaidos) nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį.

Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė privalomą bylos sustabdymą reglamentuojančias proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą. Keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p, 339 str., teismas

nutarė:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-1313-75/2011 palikti nepakeistą

Teisėjas Algirdas Auruškevičius