Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2025-05-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-319-1173/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-05-09
Bylos Nr.
1-319-1173/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34049-2024-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Iveta Bartkevičienė
Kaltinamasis
S. K.
Nukentėjusysis
A. K.
Advokatai
Kastytis Paspirgėlis
Kategorijos
  • 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-319-1173/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34049-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 4.6.2.2.; 2.1.15.4.3.2; 2.3.6.4.5. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 9 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Iveta Bartkevičienė,sekretoriaujant Evaldai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Ulienei,kaltinamajai S. K.,

nukentėjusiųjų A. K. ir G. K. atstovui pagal įgaliojimą advokatui Kastyčiui Paspirgėliui ir atstovėms pagal įstatymą O. K., J. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, profesinio išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. S. K. 2024 m. rugpjūčio 30 d., apie 21.00 val., prie daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), smurtaudama sukėlė fizinį skausmą mažametėms A. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), G. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) bei mušdama nežymiai sutrikdė mažametės G. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) sveikatą, t. y. drausmindama mažametes už, jos nuomone, netinkamą elgesį dukros D. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu, sulaikė mažametes sugriebdama už rankų, po to, sugriebusi rankomis tempė nukentėjusiosioms plaukus, ausis taip sukeldama fizinį skausmą mažametėms ir ranka sudavė smūgį G. K. į nosį padarydama poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, – nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamoji S. K. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad įvykio dieną jos dukra D. parbėgo iš lauko visa kruvina. Kai apsiprausė, paklausė, kas atsitiko. Dukra pasakė, kad dvi mergaitės darė jai „volga volga“ ir nepaleido. Suveikė emocijos, išbėgo į kiemą, dukra parodė, kurios mergaitės su ja taip pasielgė, prie jų pribėgo. Buvo apimta emocijų, gal iš streso jas tikrai per daug užsipuolė. Sugriebė mergaites už pečių, šaukė, kad kviestų greičiau tėvus. Ir gana greitai priėjo vienos mergaitės tėvas. Pasiaiškino, mergaitės pasakė, kad kraujas dukrai pradėjo bėgti savaime, jog jos dukros nesužalojo tyčia. Jos dukrai vėl pradėjo bėgti kraujas ir ji nuėjo prie parduotuvės nusiplauti. Atėjo kitos mergaitės mama, pasiaiškino viską, mergaitės atsiprašė ir išsiskirstė. Kitą dieną perskaitė straipsnį, kad ieškoma smurtautoja. Pati paskambino ir prisistatė policijai. Skaitė mergaičių apklausos protokolus, jos sakė, kad ji (S. K.) tempė už plaukų, už ausų. To nedarė. Mergaitėms buvo sugriebusi tik už pečių, jos stovėjo, o ji (S. K.) jas laikė. Mergaitės nesistengė ištrūkti, nes išsigando jos šaukimo. Mergaitę galėjo užgauti žiedu, kai paleido. Mergaites laikė kokią minutę ar dvi. Gal užspaudė tas rankas mergaitėms ir per stipriai. Žino, kad vaikams skaudėjo, jie buvo išsigandę, pradėjo verkti. Mergaitės žiūrėjo viena į kitą, o ji per vidurį stovėjo ir jas laikė. A. stovėjo dešinėje, jeigu ji žemesnė, o G. – aukštesnė mergaitė – kairėje. Nesudavė į nosį kažkuriai mergaitei, gal užkliudė su žiedu bemojuodama. Negali garantuoti, ar matė, kad kažkuriai mergaitei bėgo kraujas. Mergaitės buvo išsigandusios, verkė, skambino telefonu tėvams. Netrenkė nei vienai mergaitei į veidą. Gal mergaitės buvo susitarusios taip sakyti. Negali pasakyti, kodėl mergaitėms gydymo įstaigoje buvo nustatyti sužalojimai. Galėjo būti nebent netyčinis sužalojimas. Pirma pribėgo prie mergaičių, stvėrė jas už rankų, už pečių. Kelis kartus pakartojo, kad staigiai kviestų tėvus. Aplink kitų žmonių nebuvo. Pirmas atėjo tėtis, paskui kitos mergaitės mama, aiškinosi situaciją. O. K. pasakė, kad jos dukra „apsisisiojo“ ir todėl išėjo namo. Iš pareikšto kaltinimo pripažįsta tai, kad galėjo mergaitę sužaloti ranka. Mergaitėms skaudėjo nuo to, kad spaudė pečius. Matė vienos mergaitės veide sužalojimus, bet nežino iš kur jie atsirado. Šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, po pusės metų grįš į darbą, gauna 350 eurų už vaiko priežiūrą ir išmokas už keturis vaikus. Civilinių ieškinių neturės iš ko sumokėti, nors supranta mamas ir pripažįsta, kad mergaitės patyrė stresą, psichologinius išgyvenimus. Jai tai didelės sumos, su jomis nesutinka, nes neturės iš ko jų sumokėti. Iš dalies sutiktų su žala. Sutinka, kad mergaitės patyrė skausmą, psichologinę traumą, atsiprašo mergaičių ir jų tėvų.

3. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji S. K. nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes (b. l. 177-180, 186-187).

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 2 dalimi, teismo posėdžio metu buvo perskaityti nepilnametės G. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai. G. K. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 30 d. apie 20.00 - 21.00 val. stadione, esančiame netoli parduotuvės „Norfa“, ji kartu su drauge A. K. ir D. žaidė įvairius žaidimus. Po to sugalvojo pažaisti „volga volga“. Ji kartu su A. K., paėmę D. už rankų ir kojų, šią laikė. D. juokėsi. Po to D. paleido ir ši pradėjo abi kutenti. Po to vėl D. laikė už rankų ir kojų. Pamačiusios, kad D. iš nosies pradėjo bėgti kraujas, abi mergaitę iš karto paleido ir to žaidimo nebežaidė. Sakė, kad D. eitų namo. D. namo išėjo lyg būdama įsižeidusi, pažiūrėjo į jas ir nieko nesakiusi išėjo. Mano, kad D. pradėjo bėgti kraujas, nes sukilo spaudimas. Tada ji kartu su A. K. nuėjo link parduotuvės „Norfa“, nes ruošėsi eiti namo. Nuėjo vos kelis žingsnius nuo tos vietos, kur žaidė, ir jas pasivijo moteris. Ta vieta yra netoli parduotuvės „Norfa“, kur (duomenys neskelbtini) kertasi su (duomenys neskelbtini), vidiniame parduotuvės „Norfos“ kieme. Viskas vyko prie suoliukų, esančių pakeliui einant link parduotuvės „Norfa“. Pribėgusi moteris pagriebė jai ir A. K. už plaukų. Moteris paklausė, ar jos yra G. ir A.. Atsakius, kad taip, moteris pradėjo abi tampyti už plaukų, po to už ausų. Pirmiausia moteris abi paėmė už rankų, tada už plaukų. Jai skaudėjo ir ji buvo labai išsigandusi, pradėjo verkti. Už plaukų ir ausų moteris tampė tyčia, nes abi moters prašė, kad paleistų, atsiprašė, sakė, kad nieko tai mergaitei nepadarė, tačiau moteris niekaip nereagavo ir šias tampė toliau. A. K. iš baimės prisišlapino. Skaudėjo galvą, nes buvo išrautų plaukų. Moteris buvo labai pikta, šaukė: „debilės“, „idiotės“, pavadino jas banditėmis, sakė: „ar norit, kad ir jums bėgtų kraujas, kaip mano dukrai?“. Tada kumščiu trenkė A. K. į veidą, prie nosies, kažkur po akimi, bet draugė pasuko galvą ir moteris į nosį nepataikė. Po smūgio jokios žymės A. K. veide nesimatė. Tada moteris tyčia kumščiu sudavė jai tiesiai į veidą, pataikydama į nosį, iš kurios pradėjo bėgti kraujas. Kai D. mamai pasakė, kad jai iš nosies bėga kraujas, ta moteris pasakė: „nesvarbu“. Nosis kelias savaites jai skaudėjo ir buvo violetinė. Tada moteris liepė pasikviesti savo mamas. Atėjo A. K. mama O. K.. Jos mama buvo darbe, tad atėjo mamos draugas V.. Moteris bandė sulaikyti ją už rankos, kai ji norėjo nubėgti pas V., bet ji ištrūko ir nubėgo pas mamos draugą. A. K. parėjo namo, nes buvo iš baimės prisidariusi į kelnes. Ji papasakojo viską, kas buvo. D. viską aiškino taip pat, sakė, kad mergaitės nieko šiai nepadarė, tiesiog prašomos šios nepaleido, bet D. juokėsi ir neprašė, kad būtų paleista. Po to, kai išsiaiškino, moteris pasakė: „ar nieko nereikia pasakyti?“, tada moters atsiprašė. Ji buvo labai išsigandusi, jai bėgo kraujas, todėl iš baimės ji nepasakė, ką ta moteris jai padarė, nepasakė, kad trenkė. Tik būdama namuose ji pasakė, ką moteris darė. Tada pasiėmę A. K. ir šios mamą nuvažiavo į ligoninę, kur jai nustatė sumušimą, o A. K. nieko nenustatė. Pas medikus vyko todėl, kad jai labai skaudėjo nosį ir nuo plaukų išrovimo skaudėjo galvą. Ausis skaudėjo tik iš karto po tempimo, po to praėjo. Iš ligoninės važiavo į policiją. Po to įvykio ji bijo eiti pro kiemą, kur buvo įvykis, į mokyklą, nors pro ten jai būtų arčiau. Iki dabar jai baisu eiti pro stadioną, bijo susitikti tą moterį arba susitikusi panašią moterį ji išsigąsta. Mano, kad taip elgtis negalima. Iš karto po įvykio ji buvo labai išsigandusi. Po įvykio greitai pradėjo eiti į mokyklą, bet juto kažkokią baimę. Bijodavo eiti net į parduotuvę. Anksčiau būdavo, kad pradėdavo drebėti koja, bet po įvykio pradėjo drebėti daug dažniau. Mano, kad tai dėl baimės po įvykio (1 t., b. l. 56-58)

5. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Panevėžio mieste 2024-09-05 vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2024-09-04 14.55 val. pokalbio metu su vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėmis nepilnametė nukentėjusioji G. K. pateikė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, kurias nurodė apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu (1 t., b. l. 63-73).

6. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2024 m. rugsėjo 5 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje G. K. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2024-08-30. Sužalojimas G. K. padarytas vieno smūgio pasekoje, pašalinės jėgos poveikyje. Sužalojimas sukėlė G. K. fizinį skausmą. G. K. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 77).

7. Nepilnametės G. K. atstovė pagal įstatymą J. S. parodė, kad apie įvykį sužinojo iš dukros G. ir draugo V. pasakojimų. Dukra G. K. sakė, kad buvo kieme su A. K.. Jos susitiko su tokia mergaite, kurią žinojo iš anksčiau. Jos žaidė, laikė tą mergaitę už kojų ir rankų ir tai mergaitei pradėjo bėgti kraujas. Jos paleido mergaitę, sakė, kad pasėdėtų ant suoliuko, bet ji išėjo namo. G. su A. irgi ruošėsi eiti namo, nes jau buvo apie 8 ar 9 val. vakaro. Joms einant link Norfos, atbėgo rėkdama moteris, paklausė, ar jos yra G. ir A., čiupo už pečių, tempė už plaukų, ausų, keikėsi, vadino jas visokiais necenzūriniais žodžiais. Sakė, kad „ir jums kraujas bėgs, kaip mano dukrai“. Trenkė A., bet nepataikė, trenkė G. ir jai pradėjo bėgti kraujas. Moteris liepė skambinti tėvams, bet ji buvo darbe, todėl G. paskambino V. B., kuris buvo netoliese ir labai greitai atėjo. Viską papasakojo dukra G.. Pirmą kartą pasakojimą iš dukros išgirdo kai važiavo į ligoninę. V. jai paskambino ir pasakė, kad po įvykio einant namo G. papasakojo kaip viskas buvo, kad jai trenkė ta moteris, jog jai skauda nosį. Tada ji (J. S.) atsiprašė iš darbo, susiskambino su A. mama ir visi nuvažiavo į ligoninę, o paskui į policiją. Ligoninėje konstatavo nosies sumušimą. V. pasakojo, kad matė kaip moteris mergaites laiko už pečių ar už rankų, nors mergaitės paskui sakė, kad jas tuomet laikė už plaukų. G. sakė, kad A. išrovė kažkiek plaukų, nes stipriai tempė, sakė, kad trenkė A., bet jai nepataikė, A. iš baimės „apsisisiojo“. Mergaitės sakė, kad moteris trenkė kumščiu. Moteris pasakė: „ar norit, kad ir jums bėgtų kraujas kaip mano dukrai“ ir tada trenkė, bet A. nepataikė, o G. kliuvo į nosį. G. po įvykio jautėsi labai blogai, blogai miegojo, buvo sunku apie savaitę kvėpuoti, ji buvo labai išsigandusi, pro įvykio vietą bijo vaikščioti iki šiol. Kai pamatydavo moterį juodais plaukais, jai skambindavo išsigandusi, jai vaidenosi, kad ta moteris visur ja persekioja. Todėl kreipėsi pas psichologą. Kreipėsi rugsėjį, bet teko laukti beveik du mėnesius. Dabar jau nutraukė vizitus. Mergaitei pagerėjo, bet vis tiek nei į parduotuvę, nei į tą kiemą neina. G. po įvykio nebe tokia drąsi, nebeina į tą kiemą, bijo susipažinti su naujais draugais. Į mokyklą eina tolimesniu keliu.

8. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalimi, teismo posėdžio metu buvo perskaityti nepilnametės A. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai. A. K. parodė, kad ji nežino, kada viskas įvyko, bet buvo paskutinė vasaros atostogų diena, penktadienis. Kartu su drauge G. K. išėjo į lauką ir sutiko mergaitę, kurios vardas D.. Visos žaidė slėpynių, po to pradėjo supti D. už rankų ir kojų. D. juokėsi, šiai patiko, bet po to mergaitei pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Jos pasakė, kad D. atsigultų ant suoliuko, nes jos pusbroliui taip kartais būna, kai labai užsižaidžia. Bet D. pasakė, kad eina namo. Kai D. išėjo namo, ji kartu su jos su G. K. nuėjo link parduotuvės. Einant prie jų atbėgo moteris, kuri sugriebė abiem už plaukų. Viskas įvyko prie parduotuvės „Norfa“, netoli jos ir G. K. namų. Jai skaudėjo taip, kaip kas rautų jai plaukus. Ta moteris dar buvo paėmusi ją ir G. K. už ausų, nešvelniai, traukė už ausų. Jai skaudėjo, ausys buvo raudonos. Moteris paklausė, ar jos A. ir G.. Atsakius, kad taip, moteris liepė kviesti tėvus. G. K. paskambino jos pusbroliui „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra G. K. patėvis. Iki tol, kol atėjo „(duomenys neskelbtini)“, moteris labai daug keikėsi bei negražiai jas vadino, tampė už plaukų ir ausų. Pasakiusi: „ar norit gauti į nosį, kaip gavo mano dukra?“, moteris trenkė jos draugei į nosį ir šiai pradėjo bėgti kraujas. Nematė, kaip moteris trenkė, kadangi tuo metu buvo dalinai nusisukusi, kad pažiūrėtų, kur yra pusbrolis. Ji buvo pusiau nusisukusi, bet kažkiek matė, ką ta moteris daro. Moteris buvo suėmusi G. K. už smakro. Matė, kad G. K. bėga kraujas. Jai moteris netrenkė, tik ėmė už ausų ir plaukų. Atėjęs jos pusbrolis „(duomenys neskelbtini)“ liepė moteriai abi paleisti, bet moteris nepaleido. Tuo metu moteris abi laikė už plaukų. Vėliau paleido, nes pusbrolis pagrasino, kad paguldys šią ant žemės. Kartu su moterimi buvo ir D., kuri sakė, kad abi šios nepaleido, sakė, kad šiai nebuvo linksma ir kažkas skaudėjo. Bet ji su G. K. D. paleido ir mergaitei buvo linksma, nes juokėsi. D. neprašė, kad šią paleistų. Abi D. paleido iš karto, kai pradėjo šiai bėgti kraujas. Įvykio metu ji labai išsigando ir apsisisiojo, todėl, kai atėjo jos mama, paprašė raktų ir parėjo namo. Ji buvo labai išsigandusi ir namuose truputį verkė. Prie tos moters neverkė, verkė G. K.. Po to važiavo į ligoninę, ten apžiūrėjo G. K., kuriai nustatė sutrenkimą ir nosies sumušimą (1 t., b. l. 115-117).

9. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Panevėžio mieste 2024-09-05 vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2024-09-04 13.00 val. pokalbio metu su vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėmis nepilnametė nukentėjusioji A. K. pateikė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, kurias nurodė apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu (1 t., b. l. 122-130).

10. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2024 m. rugsėjo 5 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. K. kūne išorinių sužalojimų nerasta, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas. Užduotyje nurodytomis aplinkybėmis A. K. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 134).

11. Nepilnametės A. K. atstovė pagal įstatymą O. K. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną telefonu paskambino dukra A., kuri verkė, kvietė ateiti į lauką. Nesuprato, kas atsitiko. Tada iš dukros telefoną paėmė kaltinamoji (S. K.) ir pradėjo šaukti, grasinti, kad kvies policiją, vaiko teises, buvo daug keiksmažodžių. Pasakė, kad tuoj ateis, išjungė telefoną. Tada vėl paskambino ir kalbėjo ta pati moteris, vėl pradėjo grasinti. Iš moters girdėjo didelę agresiją. Iš karto išėjo į kiemą, praėjo kokios dvi minutės. Einant pribėgo A. ir pradėjo prašyti raktų. Pasakė, kad su ta mergaite tik žaidė, nieko jai nepadarė. Raktų paprašė, nes pasakė, kad iš baimės „apsisisiojo“. Padavė dukrai raktus, o pati nuėjo prie namo. Ten buvo moteris ir jos sūnėnas V., kuris yra G. K. patėvis. Moteris iš karto jos paklausė, gal turi vandens ar popierius, nes D. vėl bėgo kraujas. G. irgi bėgo kraujas, buvo kruvina nosis, bet ji nepasisakė dėl ko, pagalvojo, kad iš baimės, ar nuo streso kraujas bėga. Pradėjo G. klausti, kas atsitiko. G. pasakė, kad žaidė „Volga Volga“ ir kai paleido D., pamatė, kad jai iš nosies bėga kraujas. Sakė, kad ji atsisėstų, pasėdėtų kol nustos, bet ji nuėjo namo. Klausinėjo paskui ir D., ką jai mergaitės padarė. Ji sakė, kad nieko nepadarė, tik supo ir nepaleido. Kai sutiko mergaites lauke jos abi buvo apsiverkusios, išsigandusios. A. išėjo namo ir daugiau papasakojo grįžus man namo. G. vietoje kalbėjo nedaug, nes bijojo tos moters. Kai ji (O. K.) grįžo namo, A. papasakojo, kad prie jų su G. atbėgo moteris ir stvėrė jas, šaukė, keikėsi, patampė už plaukų, už ausų, sudavė abiem per žandus, labai išsigando. Moteris sakė: „ar norit sužinoti kaip būna kai kraujas iš nosies bėga“. Moteris tampė A. už plaukų, už ausies ir trenkė į žandą. Trenkė ir kitai mergaitei G. į žandą ir į nosį. A. ausis buvo raudona ir ji buvo labai išsigandusi. Buvo vienas žandas paraudęs, bet kol nuvažiavo pas daktarą, viskas išnyko. Kai G. ėjo namo su V., tada ji susiskambino su V., pasisakė, ką mergaitės papasakojo apie įvykį, susiskambino su G. tėvais ir nutarė visi nuvažiuoti į ligoninę. Įvykio metu A. iš baimės apsišlapino į kelnes. Iki šiol dukra viena į parduotuvę pro tą vietą neina, bijo, kai pamato tą moterį kažkur lauke, nenori apie įvykį kalbėti.

12. Liudytojas V. B. parodė, kad įvykio dieną buvo su savo sūnumi pas J. darbe – kavinėje. Jau ėjo namo, kai paskambino G.. Paklausė, kur jis yra ir ar gali ateiti prie „Norfos“. Buvo netoli, todėl paėmė sūnų ant pečių ir pasiskubino eiti. Būnant prie „Techaso“, vėl paskambino G. ir klausė, ar jis gali greičiau ateiti, G. buvo apsiverkusi. Priėjęs prie sankryžos, pamatė, kad kaltinamoji laiko mergaites už rankų. Sušuko, kad paleistų vaikus ir ji paleido. A. nubėgo pro jį link namų, o jis priėjo prie G. ir moters. G. buvo kraujuota, bet pagalvojo, kad jai nuo streso taip atsitiko, nes kartais taip būdavo. Ta moteris šaukė, grasino vaiko teisėmis. Tada pasakė, kad galima kviesti policiją. Tuo metu atėjo jo teta – A. K. mama. Pradėjo aiškintis, kalbėtis ir išsiaiškino, kad nieko ten nebuvo, tai mergaitei tiesiog pradėjo iš nosies bėgti kraujas ir niekas ten jos nemušė. Mergaitės atsiprašė tos moters, nors kaip ir nebuvo už ką, ir jie išėjo su G. namo. Einant namo, G. pasakė, kad jai skauda nosį, pasakė, kad jai ta moteris trenkė. Norėjo iš karto grįžti atgal, bet G. buvo išsigandusi, prašė nebegrįžti, ir jie parėjome namo. Namuose susiskambino su teta, A. mama ir nutarė skambinti policijai. Gailėjosi, kad iš karto vietoje nekvietė policijos, kad tai moteriai nebuvo patikrintas blaivumas, nes elgėsi ji neadekvačiai. Atrodė, kad ta moteris laiko mergaites už rankų – pečių, tampė jas. Ten buvo tokie krūmai, kurie užstojo šiek tiek vaizdą ir jis gerai nematė. Atrodė, kad laiko už pečių, bet paskui mergaitės sakė, kad jas tampė už plaukų. Kai suriko, kad paleistų, A. iš karto nubėgo namo, nieko jam nesakė. Kai priėjo, moteris vis rėkavo, grasino. Iš pradžių nieko nesuprato, kas čia įvyko, bet paskui atėjo teta ir pradėjo ją raminti, tildyti. Ta moteris šaukė, gąsdino, kad iškvies vaikų teises. G. buvo stresas, ji stovėjo su sūnumi D. nuošaliau. G. sakė, kad nemušė tos kitos mergaitės, o su ta mergaite žaidė ir jai pradėjo bėgti kraujas. Kai priėjo, matė, kad G. irgi buvo kraujuota, laikėsi už nosies susiėmusi. Nepaklausė, kodėl jai bėga kraujas. Pagalvojo, kad iš streso. Einant namo G. pasakė, kad skauda nosį ir kad jai ta moteris trenkė kumščiu. Norėjo grįžti, bet G. nenorėjo, bijojo. Grįžo namo, uždėjo šlapią rankšluostį ant nosies. Tada susiskambino su A. mama, viską papasakojo G. mamai ir nutarė važiuoti į ligoninę. Kai paskambino tetai ir pasakė apie G., ji pasakė, kad A. irgi panašiai papasakojo. G. bijo susitikti kaltinamąją iki šiol.

13. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Panevėžio mieste 2025-01-30 vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2025-01-17 13.50 val. pokalbio metu su vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėmis D. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) paaiškino, kad tuo metu su pussesere žaidė kieme. Prie jų priėjo G. su A.. D. K. sakė: „Jos mane paėmė, G. už kojų, A. už rankų, mane pradėjo supti nors aš to nenorėjau. Mane nešiojo, aš prašiau, kad jos mane paleistų ir kad man nepatinka, kai jos taip elgiasi, bet jos manęs nepaklausė, kol man pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Aš tada bėgau pasakyti mamai, aš verkiau ir buvau išsigandus, kad man bėga kraujas“. Tada mano mama išėjo į kiemą ir liepė toms mergaitėms pasikviesti tėvus. Mažametė pasakojo: „Aš į kiemą išėjo vėliau, mama nemušė tų mergaičių, nemačiau, kad mama būtų mušusi jas“. Mergaitės teigimu, mamos elgesys jai nesukėlė baimės. Vaikas paaiškino, kad negerai jautėsi tik tada, kai mergaitės ją supo bei kai jai pradėjo bėgti kraujas. Mažametės pasiteiravus, ar mergaitės prieš ją smurtavo, mergaitė atsakė, kad nemušė. Mergaitės manymu, kraujas pradėjo bėgti nuo supimo (1 t., b. l. 140-156).

14. Iš 2024 m. rugpjūčio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra šalia daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini). Į rytų pusę yra pėsčiųjų takelis, vedantis pro parkelį, kurio pradžioje ir yra tiksli įvykio vieta. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų pėdsakų, daiktų ar objektų nepastebėta, iš įvykio vietos niekas nepaimta (1 t., b. l. 18-23).

15. Iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausiosios tyrėjos M. B. 2024 m. rugpjūčio 31 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, 2024-08-30 apie 21.00 val. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme įvykus žodiniam konfliktui, tyrimo nenustatyta moteris smurtavo prieš mažametes G. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), t. y. abi mergaites tampė už plaukų ir G. K. sužeidė nosį. VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninės priėmimo skyriuje G. K. nustatytas nosies sumušimas, išleista gydytis į namus. A. K. sužalojimų nenustatyta (1 t., b. l. 5-7).

III. Įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

16. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

17. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-270-628/2020, Nr. 2K-95-648/2021). BK 140 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia aptartas nusikaltimas padaromas tada, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų nori.

18. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamoji S. K. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, smurtaudama sukėlė fizinį skausmą mažametėms A. K. ir G. K. bei mušdama nežymiai sutrikdė mažametės G. K. sveikatą, t. y. drausmindama mažametes už, jos nuomone, netinkamą elgesį jos dukros D. K. atžvilgiu, sulaikė mažametes sugriebdama už rankų, sugriebusi rankomis tempė nukentėjusiosioms plaukus, ausis taip sukeldama fizinį skausmą mažametėms ir sudavė smūgį ranka G. K. į nosį padarydama poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje – nežymų sveikatos sutrikdymą.

19. Kaltinamoji S. K. kaltinime nurodytų aplinkybių, jog ji tampė nukentėjusiosioms mažametėms G. K. ir A. K. plaukus, ausis, tyčia sudavė smūgį ranka G. K. į nosį ir ją sužalojo nepripažino bei nurodė, kad įvykio metu ji tik garsiai šaukė ant mažamečių, liepė joms skambinti ir kviesti savo tėvus, buvo suėmusi už abiejų mažamečių pečių ir jas laikė, G. K. nosį galėjo užgauti nebent netyčia bemojuodama rankomis su žiedu. Tačiau teismas tokius kaltinamosios parodymus vertina kaip siekį išvengti atsakomybės ar ją sušvelninti bei atmeta, kadangi juos paneigia bylos įrodymų visuma – nukentėjusiųjų mažamečių parodymai, iš dalies liudytojų O. K., J. S., V. B. parodymai, tarnybiniai pranešimai, objektyvūs bylos įrodymai – Specialisto išvados ir kt.

20. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti byloje apklaustų mažamečių G. K. ir A. K. parodymais, kadangi dėl esminių įvykio aplinkybių jie buvo nuoseklūs, sutapo tarpusavyje ir su kitais bylos įrodymais. G. K. ir A. K. apklausiamos ikiteisminio tyrimo teisėjos vienodai pasakojo įvykio kilimo aplinkybes, jo eigą, kaltinamosios S. K. atliktus veiksmus jų atžvilgiu: A. K., G. K. ir D. K. bežaidžiant kieme, D. K. pradėjo iš nosies bėgti kraujas ir ji nuėjo namo; netrukus į kiemą atbėgo D. K. mama (kaltinamoji S. K.); pribėgusi S. K. ant jų garsiai šaukė, buvo suėmusi už rankų, tampė joms plaukus ir ausis, liepė skambinti ir kviesti savo tėvus; pavadino jas banditėmis, idiotėmis, sakė: „ar norit, kad ir jums bėgtų kraujas, kaip mano dukrai?“, „ar norit gauti į nosį, kaip gavo mano dukra?“ ir po to sudavė kumščiu į veidą G. K. pataikydama į nosį, jai pradėjo bėgti kraujas (b. l. 56-58, 115-117). Abi mažametės nurodė, kad įvykio metu buvo labai išsigandusios, verkė, tą patvirtino ir kaltinamoji S. K., A. K. iš baimės apsišlapino. Taip pat abi mažametės nurodė, kad dėl S. K. atliktų veiksmų joms skaudėjo ausis, galvą, G. K. nosį (b. l. 56-58, 115-117). Analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusiosios po įvykio papasakojo mamos – J. S. ir O. K., V. B. (2 t., b. l. 56-59), taip pat Vaiko teisių apsaugos specialistėms (1 t., b. l. 66, 124). Taigi, esminiai mažamečių nukentėjusiųjų parodymai apie tai, kad smurtinius veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu S. K. atliko ir dėl jų mažametės patyrė fizinį skausmą, G. K. buvo nežymiai sužalota, sutampa, jų parodymai yra aiškūs, detalūs ir nuoseklūs, teismas nenustatė mažamečių duotų parodymų esminio prieštaringumo ir (ar) kitų esminių trūkumų, kurie suteiktų pagrindą juos vertinti kaip nepatikimus ir jais nesiremti. Nėra pagrindo tikėti, kad abu vaikai būtų išgalvoję įvykio aplinkybes ir jų nuosekliai laikęsi bendraujant su savo tėvais, vaiko teisių specialistais bei vėliau apklausiant juos teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Tai, kad įvykio metu kaltinamoji elgėsi neadekvačiai, emocingai, garsiai šaukė matyti ne tik iš nukentėjusiųjų parodymų, tai patvirtino ir į įvykio vietą pirmieji atėję V. B., O. K.. Jie taip pat patvirtino, kad įvykio vietoje matė, jog G. K. iš nosies bėgo kraujas, ji verkė, abi mergaitės buvo labai išsigandusios, A. K. iš karto nubėgo namo, nes iš baimės buvo apsišlapinusi. Mažamečių nurodytas aplinkybes, kad įvykio metu S. K. sužalojo G. K. – ranka sudavė smūgį jai į nosį dėl ko jai pradėjo bėgti kraujas, patvirtina ir objektyvūs bylos įrodymai – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2024 m. rugsėjo 5 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad G. K. padaryta poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2024-08-30; sužalojimas G. K. padarytas vieno smūgio pasekoje, pašalinės jėgos poveikyje; sužalojimas sukėlė G. K. fizinį skausmą; G. K. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 77). Taigi, teismas daro išvada, kad kaltinamoji S. K. smurtaudama tyčia sukėlė fizinį skausmą mažametėms A. K. ir G. K. bei mušdama nežymiai sutrikdė mažametės G. K. sveikatą, todėl jos veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, jos kaltė įrodyta.

IV. Civiliniai ieškiniai

17. BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

18. Nukentėjusiosios G. K. įgaliotas atstovas advokatas Kastytis Paspirgėlis byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašo iš kaltinamosios priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai, kurią patyrė nukentėjusioji G. K., atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško priteistos žalos atlyginimo dienos. G. K. ieškinyje nurodyta, kad dėl kaltinamosios S. K. 2024-08-30 atliktų veiksmų, kuomet ji prieš nepilnametę panaudojo fizinį smurtą, G. K. patyrė fizinį skausmą, buvo nežymiai sutrikdyta jos sveikata dėl padaryto nosies sužalojimo, ji patyrė nepatogumų, psichologinius padarinius, jautė baimę (2 t., b. l. 37). Teisiamojo posėdžio metu įgaliotas atstovas bei nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą J. S. civilinį ieškinį palaikė.

19. Nukentėjusiosios A. K. įgaliotas atstovas advokatas Kastytis Paspirgėlis byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašo iš kaltinamosios priteisti 1 500 Eur neturtinei žalai, kurią patyrė nukentėjusioji A. K., atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško priteistos žalos atlyginimo dienos. A. K. ieškinyje nurodyta, kad dėl kaltinamosios S. K. 2024-08-30 atliktų veiksmų, kuomet ji prieš nepilnametę panaudojo fizinį smurtą, A. K. patyrė fizinį skausmą, nepatogumų, psichologinius padarinius, jautė baimę, (2 t., b. l. 39). Teisiamojo posėdžio metu įgaliotas atstovas bei nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą O. K. civilinį ieškinį palaikė.

20. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-114/2008, 2K-118/2013 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011 ir kt.).

21. Byloje nustatyta, kad S. K. tyčiniais veiksmais – nukentėjusiosioms mažametėms A. K. ir G. K. suimdama už rankų, tempdama plaukus, ausis sukėlė joms fizinį skausmą, bei G. K. suduodama ranka į nosį dar nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Teismu nekyla abejonių, kad nukentėjusiosios dėl aptariamo įvykio patyrė ne tik fizinį skausmą, G. K. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, tačiau ir didelį išgąstį bei kitus neigiamus emocinius išgyvenimus. Mažametė G. K. apklausos metu nurodė, kad dėl kaltinamosios veiksmų jai labai skaudėjo nosį, nuo plaukų išrovimo skaudėjo galvą, ausis skaudėjo tik iš karto po jų tempimo, po įvykio ji bijo eiti pro kiemą, į mokyklą, į parduotuvę, bijo susitikti kaltinamąją arba panašią moterį (b. l. 56-58). G. K. atstovė pagal įstatymą J. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad po įvykio su dukra vyko į gydymo įstaigą, jai buvo konstatuotas nosies sumušimas, ji jautė skausmą, buvo labai išsigandusi, blogai miegojo, jautė baimę, dėl to lankėsi pas psichologus, dabar vizitus nutraukė, jai pagerėjo, tik dar bijo eiti į kiemą, kur buvo įvykis, susitikti kaltinamąją. Į bylą pateikta VšĮ Šv. Juozapo globos namų pažyma, iš kurios matyti, kad G. K. nuo 2024 m. gruodžio mėn. iki 2025 m. kovo mėn. buvo teiktos individualios psichologo konsultacijos (2 t., b. l. 41). Iš A. K. apklausos matyti, kad ji nurodė, jog jautė skausmą dėl ausų ir plaukų tempimo, įvykio metu buvo labai išsigandusi, verkė, iš baimės įvykio metu apsišlapino (1 t., b. l. 176). A. K. atstovė pagal įstatymą O. K. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad dukra įvykio metu patyrė išgąstį, iš baimės apsišlapino, po įvykio bijo eiti į kiemą, kur viskas vyko, bijo susitikti kaltinamąją. Taigi, akivaizdu, kad nukentėjusiosios mažametės patyrė neturtinę žalą. Vis dėlto, nepaisant to, kad skausmas sukeltas ir nežymiai sutrikdyta sveikata (G. K.) mažametėms, vertintina ir tai, kad byloje nėra duomenų, apie ilgalaikes negrįžtamas pasekmes vaikų tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, taip pat ir į kaltinamosios sunkią turtinę padėtį (šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, augina keturis nepilnamečius vaikus, pragyvena iš valstybės gaunamų išmokų, kurios nėra didelės), kilusias pasekmes, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, kad pareiga atlyginti neturtinę žalą būtų realiai įgyvendinama, šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, taip pat į teisingumo ir protingumo principus, nukentėjusiųjų mažamečių pareikšti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinami iš dalies ir iš kaltinamosios nukentėjusiosios G. K. naudai priteistina 1 000,00 Eur suma nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiajai A. K. – 500,00 Eur. Taip pat tenkinamas prašymas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistas sumas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško priteistų žalų atlyginimo dienos.

V. Bausmės skyrimo motyvai

21. Nusikalstamos veikos padarymo metu galojusioje BK redakcijoje numatyta, kad už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu arba laisvės atėmimu iki dviejų metų. Pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusią 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakciją Nr. XIV-3060, už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

22. Kaltinamosios S. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

22. Teismas, skirdamas kaltinamajai bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir kt. Kaltinamoji S. K. padarė vieną nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą smurtinį nusikaltimą mažamečių asmenų sveikatai (BK 140 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamoji neteista, bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t., b. l. 166-169), Psichikos sveikatos centro įskaitose neregistruota, anksčiau gydėsi Panevėžio Respublikiniame priklausomybės ligų centre – paskutinis apsilankymas pas psichologą 2018-08-01, paskutinis apsilankymas pas psichiatrą 2022-03-29 m. dgn. F10.2. (1 t., b. l. 160-161). Kaltinamoji šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, augina keturis nepilnamečius vaikus, gauna nedideles išmokas iš valstybės. S. K. teismo posėdžio metu savo elgesį vertino kaip netinkamą, atsiprašė nukentėjusiųjų ir jų tėvų, gailėjosi dėl įvykio. Atsižvelgus į nusikalstamą veiką, kaltinamąją apibūdinančias ir kitas pirmiau aptartas aplinkybes, į tai, kad kaltinamosios turtinė padėtis nėra gera, įvertinus kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, daroma išvada, kad nagrinėjamos veikos padarymo metu galiojusia BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausme – bauda, šiuo atveju nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, todėl ji kaltinamajai neskirtina. Kaip matyti kitos alternatyvios BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės yra tik areštas ir laisvės atėmimas. S. K. yra teisiama pirmą kartą. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad naujai įsigaliojusi įstatymo redakcija, kuri už aptariamo nusikaltimo padarymą numato papildomas alternatyvias bausmes – švelniausią baudžiamajame įstatyme numatytą bausmę – viešuosius darbus, taip pat laisvės apribojimą, šiuo konkrečiu atveju švelnina kaltinamosios teisinę padėtį. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Atsižvelgiant į tai, kaltinamosios veiksmai kvalifikuojami pagal naują BK 140 straipsnio 3 dalies redakciją, įsigaliojusią nuo 2025 m. vasario 1 d., bei įvertinus pirmiau aptartų aplinkybių visumą, kaltinamajai skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežūros, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis bei skiriant atitinkamus įpareigojimus, kurie darys teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui – dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 11 (vienuolika) mėnesių atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiosioms padarytą neturtinę žalą.

VI. Kiti bylos klausimai

23. Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimą neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

24. Byloje pateikta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. balandžio 2 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiosioms G. K. ir A. K., antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 1804,77 Eur (2 t., b. l. 48-50).

25. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant prašymą dėl tokių išlaidų priteisimo, teismas privalo atsižvelgti ir į nuteistojo turtinę padėtį ir gali tokių išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Pabrėžtina, kad pagal minėtą normą teismas turi teisę, bet ne pareigą, asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes.

26. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. kovo 17 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 55 straipsnio 4 dalimi, siekiant užtikrinti tinkamą nukentėjusiųjų nepilnamečių teisių ir teisėtų interesų gynybą, teismas sprendė, kad įgalioto atstovo dalyvavimas yra būtinas (2 t., b. l. 11-12). Atstovauti nukentėjusiąsias buvo parinktas advokatas Kastytis Paspirgėlis. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, taip pat nagrinėjamos baudžiamosios bylos pobūdį, apimtį, nagrinėjimo trukmę, suteiktas teisines paslaugas, įvertinęs, tai, kad kaltinamosios turtinė padėtis yra sunki (nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, augina keturis nepilnamečius vaikus, gauna nedideles išmokas iš valstybės), tai, kad iš kaltinamosios yra priteisti civiliniai ieškiniai nukentėjusiosioms, jų dydžius, sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašoma suma iš kaltinamosios nepriteistina.

27. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais (nukentėjusiųjų apklausų garso ir vaizdo įrašai), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) ir jai paskirti laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per 11 (vienuolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiosioms padarytą neturtinę žalą.

Kaltinamajai S. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies – priteisti iš kaltinamosios S. K. nukentėjusiajai G. K. 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų, 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio palūkanas už priteistą atlyginti sumą, skaičiuojant palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti nukentėjusiosios G. K. atstovei pagal įstatymą J. S.. Kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies – priteisti iš kaltinamosios S. K. nukentėjusiajai A. K. 500,00 Eur (penkis šimtus eurų, 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio palūkanas už priteistą atlyginti sumą, skaičiuojant palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti nukentėjusiosios A. K. atstovei pagal įstatymą O. K.. Kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais (nukentėjusiųjų apklausų garso ir vaizdo įrašus), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Iveta Bartkevičienė