Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. B., gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato padėjėjo Romualdo Samaičio., skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Administracinės veiklos skyrius) viršininko 2019 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. 10-S-42840 (1.39E-10) dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarimu J. B. nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarimu J. B. nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, nustatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

J. B. per atstovą 2019 m. gegužės 28 d. pateikė Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui prašymą dėl vairuotojo pažymėjimo grąžinimo.

Administracinės veiklos skyriaus viršininkas 2019 m. birželio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 10-S-42840 (1.39E-10) netenkinti prašymo motyvuojant tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalį asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

J. B. atstovas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Administracinės veiklos skyriaus viršininko 2019 m. birželio 10 d. sprendimą, priimtą išnagrinėjus pareiškėjo 2019 m. gegužės 28 d. prašymą grąžinti teisę vairuoti transporto priemones; įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą grąžinti J. B. vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti AM, B1, B kategorijų transporto priemones.

Pareiškėjo manymu, skundžiamas sprendimas nėra pagrįstas teisės normomis, jame nurodoma neaktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-20-222/2017, kurioje buvo nagrinėjamas teisės vairuoti asmeniui suteikimo klausimas, kai asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, t. y. vairavo transporto priemonę neturėdamas tokios teisės. Už šį administracinį teisės pažeidimą taikoma tik administracinė nuobauda – bauda, o Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas tokiais atvejais nustato apribojimą tam tikrą laiką įgyti teisę vairuoti transporto priemones. J. B. vairuotojo pažymėjimą įgijo įstatymų nustatyta tvarka.

Pareiškėjui turėtų būti taikoma Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta procedūrinė teisės vairuoti grąžinimo tvarka. Dėl J. B. buvo priimti du Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimai, kurie įsiteisėjo, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas baigėsi 2018 m. lapkričio 3 d. ir nuo šios datos pareiškėjas nėra vertinamas kaip asmuo, kuriam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. Skunde nurodoma, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nėra teisingumą vykdanti institucija ir negali J. B. pritaikytos administracinės nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams – pakeisti į analogišką administracinio poveikio priemonę 10 metų. Tai padaryti gali tik teisingumą vykdanti institucija – teismas, todėl institucija be teismo sprendimo J. B. negali taikyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos procedūros. Tokio teismo sprendimo, kuriuo J. B. būtų atimta teisė vairuoti transporto priemones 10 metų, nėra.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, nesutikdamas su pareiškėjo atstovo skundu, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir nurodo, kad pagal Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 (toliau – ir Aprašas) 9 punktą, asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta nustatyta tvarka, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, kai praėjo 10 metų nuo paskutinio nutarimo (sprendimo) atimti teisę vairuoti įsiteisėjimo, prašymą grąžinti teisę vairuoti pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui. Teisė pareiškėjui grąžinama, jei pasibaigė teisės vairuoti atėmimo terminas, asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus arba praėjo 10 metų nuo paskutinio nutarimo (sprendimo) atimti teisę vairuoti įsiteisėjimo (kai teisė vairuoti buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus ar apsvaigęs), pareiškėjas pateikė Aprašo 9 nurodytus dokumentus, pabaigė papildomą vairuotojų mokymą ir išlaikė egzaminą. Šiuo atveju nuo paskutinio nutarimo atimti teisę vairuoti įsiteisėjimo nepraėjo 10 metų, todėl sprendimas atsisakyti grąžinti teisę vairuoti yra pagrįstas ir teisėtas.

Teismo posėdyje pareiškėjas J. B. ir jo atstovas advokato padėjėjas Romualdas Samaitis palaikė skundą ir nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kurios pateiktos skunde.

III. Teismo išvados

J. B. atstovo advokato padėjėjo Romualdo Samaičio skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina administracinių nuobaudų vykdymo tęstinumą. Šis straipsnis nustato, kad iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėtos 2016 metais, todėl teismas, nagrinėdamas ginčo klausimą, vadovaujasi iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK nuostatomis (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-358-468/2019).

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje (2013 m. birželio 13 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi 2014 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų.

Nagrinėjamu atveju J. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarimu nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, nustatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 5 d. apie 14.01 val. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 1,77 promilių neblaivumas). Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6-13877-865/2016 matyti, kad J. B. 2016 m. rugsėjo 5 d. pasirašytinai buvo išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones (bylos Nr. A2.6-13877-865/2016 l. 5). Pagal tuo metu galiojusio ATPK 269 straipsnio 4 dalį, padarius teisės pažeidimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę <...> iki byloje priimto nutarimo iš vairuotojo <...> paimamas vairuotojo pažymėjimas <...> arba transporto priemonės registracijos dokumentai ir išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę <...>. Taigi J. B., 2016 m. rugsėjo 5 d. galimai padariusiam administracinį teisės pažeidimą, už kurį gali būti taikomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, buvo išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones. Akivaizdu, kad pareiškėjas galėjo tikėtis, jog, išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, jam už padarytą administracinį teisės pažeidimą gresia teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, t. y. laikyti, kad J. B., padaręs administracinį teisės pažeidimą, nesuvokė savo veiksmų pobūdžio, atsakomybės už juos neišvengiamumo ar tikėjosi, kad tokie veiksmai jam nesukels neigiamų padarinių ateityje, nėra pagrindo. Kita vertus, J. B. buvo itin neatsakingas ir jis antrą kartą, t. y. 2016 m. rugsėjo 9 d. apie 23 val. vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 0,74 promilių neblaivumas). Dėl to buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarimas. Tiek šiuo, tiek prieš tai priimtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarimu už du padarytus administracinius teisės pažeidimus J. B. buvo du kartus paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Todėl teigti, kad pareiškėjui du kartus nebuvo atimta ši specialioji teisė, nėra pagrindo. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-358-468/2019).

Priešingai, nei teigė J. B. atstovas teismo posėdžio metu, nagrinėjamu atveju teismai neprivalėjo nagrinėti abiejų pareiškėjo bylų kartu, sujungiant jas. Tuo metu galiojantis ATPK nereglamentavo bylų sujungimo tvarkos, kartu ir nenustatė privalomos bylų sujungimo tvarkos, kai tame pačiame teisme gautos nagrinėti dvi to paties asmens administracinių teisės pažeidimų bylos. Šiuo atveju taip pat neturėjo būti taikomos ATPK 33 straipsnio, reglamentavusio administracinių nuobaudų skyrimą, padarius kelis administracinius teisės pažeidimus, nuostatos, nes šis straipsnis taikytas, kai toje pačioje byloje asmuo padarydavo du ar daugiau administracinių teisės pažeidimų. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, buvo nagrinėjamos atskiros dvi J. B. administracinių teisės pažeidimų bylos.

Nepagrįstas pareiškėjo atstovo aiškinimas, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalies nuostata turi būti siejama su tuo, kad asmuo po įsiteisėjusio teismo nutarimo ar kitokio pobūdžio procesinio sprendimo, kuriuo jam pirmą kartą buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, vėl padaro tokio paties pobūdžio teisės pažeidimą, už kurį jam atimama teisė vairuoti transporto priemones. Pirma, aptariama įstatymo nuostata nereglamentuoja būtent tokios asmens, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus, pripažinimo tvarkos. Antra, laikantis minėto pareiškėjo atstovo aiškinimo, neigiamų pasekmių išvengtų asmuo, jei procesas užtruktų dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, dėl sudėtingo administracinio teisės pažeidimo tyrimo ar bylos nagrinėjimo) ir dar nebūtų priimtas procesinis sprendimas, o nustatoma, kad asmuo vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ar kitaip apsvaigęs. Tokiu atveju teoriškai asmuo galėtų kiekvieną dieną vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus ar kitaip apsvaigęs, kol būtų priimtas procesinis sprendimas pirmoje byloje, nepatiriant Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų neigiamų pasekmių. Akivaizdu, kad tai neatitiktų tiek protingumo principo, tiek sveikos logikos. Be to, tokiai išvadai neturi reikšmės tai, kad šiuo atveju J. B. už antrą kartą transporto priemonės vairavimą neblaiviam buvo paskirtas trumpesnio termino teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Aptariamas įstatymas nenustato jokių taisyklių, kokio termino ši specialioji teisė turi būti atimta asmeniui, kad būtų pripažinta, kad ji atimta antrą kartą.

Todėl pripažintina, kad J. B. taikytina Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalies nuostata.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje (2013 m. birželio 13 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi 2014 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Nagrinėjamu atveju minėta įstatymo nuostata pareiškėjui netaikoma, nes joje įtvirtinta procedūra taikoma asmeniui, padariusiam vieną teisės pažeidimą. Kaip minėta, J. B. padarė du administracinius teisės pažeidimus, būdamas neblaivus, už kuriuos jam buvo paskirtos baudos ir atimta teisė vairuoti transporto priemones. Aplinkybė, kad J. B. išlaikė teorinį bei praktinį egzaminą VĮ „Regitra“, laikytina tik viena iš sąlygų, būtinų vairuotojo pažymėjimo grąžinimui. Tai nesudaro pagrindo netaikyti to paties įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nustatytos sąlygos, kai asmeniui, kuriam du kartus buvo atimta teisė vairuoti, už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, teisė vairuoti gali būti grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų, nuo paskutinio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Skunde teigiama, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nėra teisingumą vykdanti institucija ir negali J. B. pritaikytos administracinės nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams – pakeisti į analogišką administracinę nuobaudą 10 metų. Tai padaryti gali tik teismas, priimdamas atitinkamą sprendimą. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalies nuostata tik reglamentuoja teisės vairuoti, kuri buvo atimta du kartus už vairavimą būnant neblaiviam ar kitaip apsvaigusiam, specialiąją grąžinimo tvarką. Be to, nors pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį teisingumą vykdo tik teismai, tačiau ši nuostata nereiškia, kad įgaliotos institucijos negali priimti tam tikrų sprendimų, susijusių su teisės vairuoti transporto priemones grąžinimu. Būtent atitinkamą reglamentavimą įtvirtina Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 (su atitinkamais pakeitimas). Taigi darytina išvada, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas turėjo teisę priimti sprendimą J. B. negrąžinti teisės vairuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad pats pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatą dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo. Taigi, jis pats yra įsitikinęs, kad ši institucija yra kompetentinga spręsti jo keliamą klausimą.

Pažymėtina ir tai, kad 10 metų terminas, per kurį asmeniui negali būti grąžinta teisė vairuoti, jeigu jam buvo du kartus atimta teisė vairuoti už tai, kad padarė teisės pažeidimus būdamas neblaivus, nelaikytinas nauja (papildoma) administracine nuobauda. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra administracinė nuobauda asmeniui už jo padarytą teisės pažeidimą. Paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – laikotarpiu asmuo praranda teisę vairuoti transporto priemones ir jos galiojimo metu negali nustatyta tvarka susigrąžinti teisės vairuoti transporto priemones. Tik pasibaigus paskirtos administracinės nuobaudos galiojimo laikui, asmuo įgyja teisinę galimybę susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, kuri gali būti sugrąžinta tik nustatyta tvarka ir sąlygomis, kurios šiuo atveju yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnyje (2013 m. birželio 13 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi 2014 m. liepos 1 d.). Taigi, teisės vairuoti transporto priemones sugrąžinimas yra ne administracinė nuobauda, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimo teisinė pasekmė, todėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo apribojimas nelaikytinas antrą kartą skiriama administracine nuobauda už tą pačią pareiškėjo veiką ir dėl jo taikymo neturi būti priimamas atskiras teismo sprendimas.

Be to, pakartotinis vairavimas transporto priemones esant neblaiviam rodo asmens ypatingai aplaidų požiūrį į kitų eismo dalyvių nuosavybę, gyvybę ir sveikatą bei galimų dėl padaryto pažeidimo itin skaudžių pasekmių ignoravimą. Būtent siekiant mažinti neblaivių asmenų skaičių keliuose, didinant vairuotojų sąmoningumą bei ugdant jų atsakingumą, viena iš priemonių, tai būtent valstybės vykdoma atsakomybės už vairavimo esant neblaiviam griežtinimo politika, susijusi ne vien su administracinių nuobaudų ir bausmių griežtinimu, bet ir su teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo tvarkos pakeitimais.

Pareiškėjo manymu, skundžiame sprendime remiamasi neaktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. e2AT-20-222/2017, kurioje buvo nagrinėjamas teisės vairuoti asmeniui suteikimo klausimas, kai asmuo įvykdė administracinį teisės pažeidimą, t. y. vairavo transporto priemonę neturėdamas tokios teisės. Minėtoje nutartyje teismas pasisako, dėl santykio tarp administracinės nuobaudos ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nustatyto teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo apribojimo, taip pat dėl dvigubo nebaudžiamumo (non bis in idem) principo įgyvendinimo. Šiuo atveju aktualus minėto įstatymo nuostatų aiškinimas, o ne paties padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdis. Todėl teigti, kad Administracinės veiklos skyriaus viršininkas apskritai nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo minėta nutartimi, nėra pagrindo.

Apibendrinant darytina išvada, kad skundžiamame sprendime yra nurodytas tinkamas teisinis pagrindas bei motyvai, pagrindžiantys teisės vairuoti transporto priemones negrąžinimą J. B.. Administracinės veiklos skyriaus viršininkas tinkamai taikė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalies nuostatas ir pagrįstai priėmė sprendimą negrąžinti teisės vairuoti J. B., kadangi nepraėjo 10 metų terminas nuo paskutinio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo J. B. atstovo skundas netenkinamas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, atsiradus naujų faktinių duomenų ar pasikeitus teisiniam minėto teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo instituto reglamentavimui, tuo atveju, jei jis švelnintų asmens teisinę padėtį, teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo klausimas nepraėjus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje numatytam terminui galėtų būti nagrinėjamas iš naujo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko 2019 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 10-S-42840 (1.39E-10) dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo J. B. palikti nepakeistą ir pareiškėjo J. B. atstovo advokato padėjėjo Romualdo Samaičio skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.