- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-12
- Bylos Nr.
- AN2-358-468/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03574-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Advokatai
- Domantas Skebas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. M. atstovo advokato Domanto Skebo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-13 nutarties, kuria pareiškėjo R. M. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos sprendimo panaikinimo atmestas kaip nepagrįstas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-03-26 nutarimu R. M. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, ir paskyrė 579 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Ši nuobauda R. M. paskirta už tai, kad jis 2015-03-08, apie 15.10 val., Antakalnio k., Dūkštų sen., Vilniaus r., būdamas neblaivus, nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2.27 prom., neblaivumas, po paklaidos 2.23 prom), vairavo automobilį “Audi 80”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-19 nutarimu R. M. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, ir paskyrė 723,50 Eur baudą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, už tai, kad jis 2015-02-19 apie 23 val. ties pastatu Nr. 59 A, esančiu Šeškinės g. Vilniuje, vairavo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas vidutinio girtumo būklės.
Šalies argumentai
3. R. M. su prašymais kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos specialistė 2018-02-14 sprendimu Dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo, pakoreguotu 2018-09-18, atsisakė grąžinti teisę vairuoti transporto priemones R. M., nes nuo 2015-03-26 teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta du kartus, todėl juridinis pagrindas teisei vairuoti grąžinti atskiras ne ankščiau kaip po 10 metų nuo paskutinio nutarimo atimti teisę vairuoti įsiteisėjimo – 2025-03-25.
4. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas skundas, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2018-09-18 sprendimą, kuriuo atsakovė pakeitė savo 2018-02-14 sprendimą ir atsisakė grąžinti pareiškėjui teisę vairuoti; 2) įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018-02-14 ir 2018-09-14 prašymus ir priimti sprendimą grąžinti pareiškėjui teisę vairuoti transporto priemones.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-05-13 nutartimi pareiškėjo R. M. skundą atmetė, konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalies taikymas susijęs ne su pažeidimo padarymo laiku, o su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, nepaisant to, kad antrasis teisės pažeidimas buvo padarytas tuo metu, kada R. M. teisė vairuoti dar nebuvo atimta.
Šalies argumentai
6. Skunde R. M. atstovas advokatas Domantas Skebas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-13 nutartį, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2018-09-18 sprendimą, kuriuo institucija pakeitė savo 2018-02-14 sprendimą, tačiau atsisakė grąžinti pareiškėjui teisę vairuoti, ir įpareigoti instituciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018-02-14 ir 2018-09-14 prašymus bei priimti sprendimą grąžinti pareiškėjui teisę vairuoti transporto priemones.
6.1. Pareiškėjo ir jo atstovo manymu, įstatymų leidėjas įtvirtino Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalies nuostatą apie 10 metų teisės vairuoti transporto priemones negrąžinimo terminą, nustatydamas šią papildomą teisės vairuoti atgavimo sąlygą asmenims, kurie šia teise naudojosi itin piktavališkai ir kurie pakartotinai vairavo neblaivūs, nepaisant paskirtos nuobaudos. Taigi įstatymų leidėjas šį terminą nustatė tiems asmenims, kurie jau po nubaudimo (teisės vairuoti atėmimo) vėl vairavo transporto priemones neblaivūs ir buvo pakartotinai nubausti teisės vairuoti atėmimu.
6.2. Mano, kad, nagrinėjamu atveju, taikytina analogija su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis, kad asmuo laikomas recidyvistu, jei būdamas teistas, vėl padaro nusikaltimą. Atitinkamai į tokį asmenį įstatymo leidėjas žiūri daug griežčiau. Pažymi, jog pareiškėjas padarė antrą pažeidimą kai dar nebuvo nubaustas už pirmąjį - jam dar nebuvo atimta teisė vairuoti. Todėl pareiškėjas negali būti prilyginamas kitiems asmenims, kurie daro pažeidimus pakartotinai, t. y. jau po nuobaudos už ankstesnį pažeidimą paskyrimo. Mano, jog tokių asmenų sutapatinimas (teisinių pasekmių požiūriu) yra neteisingas.
6.3. Nurodo, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į pareiškėjo skundo argumentus apie tai, kad institucija savo sprendimą priėmė formaliai, nemotyvuotai, nevertindama individualių aplinkybių apie tai, kad teisės atėmimas buvo pritaikytas du kartus jau po abiejų pažeidimų padarymo.
6.4. Pažymi, jog įstatymų leidėjas nustatė papildomus reikalavimus dėl teisės vairuoti grąžinimo (10 metų terminą) tiems asmenims, kurie nepasimoko iš to, kad jiems jau buvo atimta teisė vairuoti. Tuo tarpu pareiškėjas pirmiau padarė du pažeidimus, o tik paskui jam buvo paskirtos dvi nuobaudos. Byloje nėra ginčo, kad antro pažeidimo padarymo metu pareiškėjas turėjo teisę vairuoti automobilį ir jam ji dar nebuvo atimta.
6.5. Nurodo, jog apylinkės teismas skundžiama nutartimi sutiko su institucijos pozicija apie tai, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalis numato 10 metų terminą teisės vairuoti grąžinimui visiems asmenims, kurie buvo du kartus bausti teisės vairuoti atėmimu už vairavimą esant neblaiviam. Institucijos ir pirmos instancijos teismo vertinimu, šioje teisės normoje nenustatyta išlygų, kada buvo atimta teisė vairuoti (prieš antrąjį pažeidimą ar po), tiesiog vartojama bendra sąvoka „du kartus atimta“. Mano, kad taip ši teisės norma ir ją priėmusio įstatymo leidėjo tikslai yra aiškinama neteisingai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą pabrėžęs, jog lingvistinis teisės aiškinimo metodas nėra vienintelis ar universalus, jo reikšmė neturi būti perdedama - teisės aktų, normų reikšmės, prasmės negalima aiškinti vien pažodžiui, vien taikant lingvistinį verbalinį) metodą, kad aiškinant teisės aktų turinį privalu taikyti įvairius teisės aiškinimo metodus: sisteminį, bendrųjų teisės principų, loginį, teleologinį, įstatymų leidėjo ketinimų, precedentų, istorinį, lyginamąjį ir kitus (Konstitucinio Teismo 2006-01-16, 2006-06-06, 2006-09-21 nutarimai). Iš to seka, kad teisės normos turi būti aiškinamos sistemiškai, jos negali būti aiškinamos atsietai vienos nuo kitų, kadangi tokiu būdu sudaromos prielaidos daryti neaiškų bei nestabilų teisinį reguliavimą, iškreipti atitinkamuose teisės aktuose įtvirtintų teisės normų esmę bei paskirtį, paneigti vienose teisės normose įtvirtintą teisinį reguliavimą nepagrįstai suteikiant prioritetą kitose teisės normose įtvirtintam teisiniam reguliavimui ir taip sukeliant prieštaravimus.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. atstovo advokato D.Skebo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
8. Apygardos teismas, nagrinėdamas ginčo klausimą, vadovaujasi iki 2017-01-01 galiojusio ATPK nuostatomis, nes administracinių teisės pažeidimų bylos išnagrinėtos ir teisė vairuoti transporto priemones R. M. atžvilgiu atimta 2015 m. (Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-03-26 ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-19 nutarimais). Nuo šio laikotarpio taip pat vykdomos paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (Lietuvos Respublikos 2015-06-25 administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 6 straipsnio 1 dalis).
9. Byloje ginčas kyla dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo 2018-09-13 prašymas iš naujo išnagrinėti jo 2018-02-14 prašymą grąžinant teisę vairuoti transporto priemones ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą – grąžinti teisę vairuoti transporto priemones.
10. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. M. 2015-02-19 vairavo neblaivus, kai jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,05 prom.). R. M. pripažintas kaltu pagal ANK 126 straipsnio 4 dalį ir nubaustas bauda bei teisės vairuoti atėmimu 2 metams 6 mėnesiams Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-19 nutarimu. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad minėtas sprendimas įsiteisėjo 2015-06-09, jo R. M. neskundė. Todėl laikyti, kad R. M., padaręs pažeidimą, dar nebūdamas už jį nubaustas, nesuvokė savo veiksmų pobūdžio, atsakomybės už juos neišvengiamumo ar tikėjosi, kad tokie veiksmai jam nesukels neigiamų padarinių ateityje, nėra pagrindo. Tačiau R. M., praėjus kiek daugiau nei dviem savaitėms po to, kai vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, ir vėl 2015-03-08 vairavo automobilį, kai jam nustatytas 2,23 prom. neblaivumas. Iš tiesų, R. M. antrąjį pažeidimą padarė dar nebūdamas administracine tvarka baustas už vairavimą esant neblaiviam pirmąjį kartą ir teisė vairuoti transporto priemones jam dar nebuvo atimta, vis dėlto, tai niekaip nekeičia fakto, jog R. M. transporto priemonę būdamas neblaivus skirtingu metu vairavo 2 kartus, už ką jam dviem atskirais sprendimais buvo paskirtos nuobaudos – baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.
11. Vairavimas transporto priemones esant neblaiviam rodo asmens ypatingai aplaidų požiūrį į kitų eismo dalyvių nuosavybę, gyvybę ir sveikatą bei galimų dėl padaryto pažeidimo itin skaudžių pasekmių ignoravimą. Būtent siekiant mažinti neblaivių asmenų skaičių keliuose, didinant vairuotojų sąmoningumą bei ugdant jų atsakingumą, viena iš priemonių, tai būtent valstybės vykdoma atsakomybės už vairavimo esant neblaiviam griežtinimo politika, susijusi ne vien su nuobaudų ir bausmių griežtinimu, bet ir su teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo tvarkos pakeitimais.
12. Lietuvos Respublikos 24 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų (2013-06-13 įstatymo Nr. XII-360 redakcija, įsigaliojusi nuo 2014-07-01). Bylos duomenys patvirtina, jog administracinės teisės pažeidimus pareiškėjas padarė 2015-02-19 ir 2015-03-08, galiojant Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalies nuostatoms.
13. Būtent tokia įstatyminė nuostata reiškia, kad asmeniui, paskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, praeityje jam tokio pobūdžio nuobaudą jau pritaikius ir jos terminui nepasibaigus, kas rodo didesnį tokį asmens pavojingumą ir polinkį daryti analogiškus pažeidimus, ji gali būti grąžinama tik praėjus įstatyme numatytam terminui – ne mažiau kaip 10 m.
14. Taigi, kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalies taikymas susijęs ne su pažeidimo padarymo laiku, o su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, nepaisant to, kad, nagrinėjamu atveju, antrasis teisės pažeidimas buvo padarytas tuo metu, kada R. M. teisė vairuoti dar nebuvo atimta.
15. Apylinkės teismas, atmesdamas R. M. atstovo skundą, tinkamai taikė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas ir pagrįstai konstatavo, kad Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba, teisėtai ir esant pagrindui, atsisakė grąžinti pareiškėjui vairuotojo pažymėjimą, savo atsisakymą grindžiant teisės aktų normomis, galiojusiomis R. M. pažeidimų padarymo metu.
16. Esant šioms aplinkybėms, keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-13 nutarties, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
pareiškėjo R. M. atstovo advokato Domanto Skebo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-13 nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.