Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – VĮ Turto bankas, S. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo tėvas nuosavybės teise turėjo įgijęs 2000/6573 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalį. Taip pat tėvas 2012 m. sausio 6 d. Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo Nr. DP-47 pagrindu yra įgijęs po ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); klėties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kalvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Po tėvo D. B. mirties (duomenys neskelbtini) jo turtą faktiniu valdymu priėmė pareiškėjas, jo sūnus V. B.. Jis sumokėjo susidariusį įsiskolinimą už D. B. V. socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui bei vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0115/16/02998. Jis turto bendrasavininkui S. B. žodinio susitarimo pagrindu, leido neatlygintinai naudotis jam priklausančia iš D. B. paveldėta nekilnojamojo turto dalimi. Šį turtą priėmė, valdo ir disponuoja juo kaip savo.

Visos šios aplinkybės patvirtina faktą, kad pareiškėjas po tėvo D. B. mirties neatsisakė palikimo, o jį priėmė ir valdo kaip savo, taip išreikšdamas valią priimti palikimą.

Šiuo pareiškimu, pareiškėjas, kaip mirusiojo D. B. turto paveldėtojas ir vienintelis sūnus, kreipiasi į teismą, kad būtų nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai – D. B. palikimo priėmimas V. B. faktiškai pradėjus jo turtą valdyti. Turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymas būtinas paveldėjimo teisės liudijimų gavimo tikslu, siekiant paveldėti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti visą tėvo nekilnojamąjį turtą, kurį paveldėjo pareiškėjas.

Suinteresuotas asmuo S. B. atsiliepimo nustatytu terminu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Tokia įstatymų leidėjo nuostata rodo, kad palikimas laikomas priimtu ir faktiškai pradėjus valdyti palikėjui priklausantį turtą ar jo dalį, nepriklausomai nuo faktiškai pradėto valdyti turto apimties ar turto rūšies.

Ar įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikėjui priklausiusį turtą, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

Pareiškėjas nurodo, kad paveldėjimo teisės liudijimui gauti reikalingas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, kad jis priėmė savo tėvo D. B., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Iš byloje pateikto gimimo liudijimo žinoma, kad pareiškėjo V. B. tėvas buvo D. B.. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad D. B. mirė (duomenys neskelbtini)

Gyventojų registro duomenimis, paskutinė D. B. deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu – (duomenys neskelbtini)

Pareiškėjas nurodo ir iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad po D. B. mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas - 2000/6573 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalį; ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); klėties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kalvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

VĮ „Registrų centro“ Testamentų registro duomenimis patvirtinta, kad po D. B. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimo niekas nepriėmė.

Liudytoja D. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra V. B. sesuo (jų tėvai skirtingi). Žino, kad po tėvo mirties brolis nuvažiavo į tą sodybą, susirinko tėvo asmeninius daiktus, o sodyboje leido gyventi dėdei S.. Žino, kad V. B. moka mokesčius už žemę, elektrą. Kiek žino, dėl palikimo jokio ginčo nėra.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas V. B. yra vienintelis pirmos eilės įpėdinis. Palikėjas su sutuoktine B. B. buvo išsituokę. Suinteresuotas asmuo S. B. nepateikė prieštaravimų dėl pareiškėjo pareiškimo tenkinimo.

Byloje pateikti duomenys (antstolės Irenos Bakšienės 2023 m. lapkričio 20 d. Patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento gražinimo Nr. S-23-115-41331) patvirtina pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad jis po tėvo D. B. mirties iš karto naudojosi ir valdė palikėjo turtu kaip savo, jis pilnai apmokėjo tėvo D. B. skolą vykdomojoje byloje Nr. 0115/16/02998 išieškotojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai. Be to, jis leido neatlygintinai naudotis jo tėvui priklausiusia nekilnojamojo turto dalimi turto bendrasavininkui S. B..

Pareiškėjas taip pat pateikė papildomus rašytinius įrodymus dėl žemės mokesčio įsiskolinimo už 2022 m. sumokėjimo ir mokėjimo už elektros energiją. Iš UAB „Ignitis“ 2024 m. sausio 23 d. rašto matyti, kad už objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) suvartotą elektros energiją buvo atlikti mokėjimai: 2023-06-03 sumokėta – 8,40 Eur; 2023-07-28 sumokėta – 9,24 Eur. Taigi, minėtas raštas patvirtina, kad po palikėjo D. B. mirties buvo sumokėta (pareiškėjas V. B. sumokėjo) už tiektą elektros energiją gyvenamajam namui, kurio ½ dalis priklauso D. B..

Iš Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos rašto matyti, kad 2024 m. sausio 15 d.

duomenimis D. B., miręs (duomenys neskelbtini) skolingas 3,00 Eur žemės mokesčio už 2022 metus, permokų neturi. Teismui pateiktas mokėjimo nurodymas Nr. 181 patvirtina, kad V. B. 2024 m. sausio 19 d. sumokėjo minėtą 3,00 Eur skolą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjas faktiniu valdymu ir aktyviais veiksmais iš karto po tėvo D. B. mirties, nepraleisdamas palikimui priimti nustatyto 3 mėnesių termino, priėmė jo palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti palikėjui priklausiusį turtą įstatymu nustatytu terminu po palikėjo mirties, niekas neginčija. Suinteresuoti asmenys – Valstybės įmonė Turto bankas nurodė, kad pareiškimo tenkinimui neprieštarauja, o S. B. prieštaravimų dėl pareiškėjo prašymo taip pat nepateikė.

Įvertinus visumą byloje pateiktų įrodymų, pateiktas prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas V. B. priėmė savo tėvo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, įstatymo nustatytu terminu faktiškai pradėdamas jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CPK 445 straipsnis).

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 15,86 Eur, todėl jos priteistinos iš pareiškėjo Valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1, 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265, 270 ir 448 straipsniais teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. B. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, įstatymo nustatytu terminu faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Priteisti iš pareiškėjo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Išaiškinti, kad išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą, gavėjo įmonės kodas – 188659752, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.