- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-25
- Bylos Nr.
- 2A-1109-657/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19438-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Nerijus Meilutis, Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- L. D.
- Atsakovas
- T. D.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio, Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo L. D. ieškinį atsakovui T. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas L. D. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 1 600,00 Eur skolos, 77,81 Eur palūkanų nuo 2015 m. liepos 30 d. iki 2016 m. liepos 20 d., 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-4).
Nurodė, kad 2015 m. liepos 30 d. atsakovui T. D. perdavė 1 600,00 Eur už siūlomą pirkti automobilį „Hunday 130“. Atsakovas automobilio nepardavė, o pinigus pažadėjo grąžinti per 2 mėnesius, tačiau jų negrąžino. Tai patvirtina Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato viešosios policijos skyriaus Šiaurinės policijos nuovados 2016 m. sausio 22 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Pasisavinęs už automobilį perduotus 1 600,00 Eur, atsakovas nepagrįstai praturtėjo.
Atsakovas T. D. pozicijos dėl ieškinio nepareiškė.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 11 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė (b.l. 45-47).
Teismas nurodė, kad prašydamas priimti sprendimą už akių, ieškovas turi procesinę pareigą, numatytą CPK 42 straipsnio 5 dalyje, visus savo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus pateikti kartu su ieškiniu. Teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija atsiliepimo nepateikusiam atsakovui, todėl tuo atveju, jei ieškovas neįvykdo pareigos pateikti įrodymus, šios pareigos neįvykdymo neigiamos pasekmės tenka pačiam ieškovui. Teismas konstatavo, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas gavo iš ieškovo prašomą priteisti 1 600,00 Eur sumą. Nors ieškovas pateikė teismui 500,00 Eur mokėjimo nurodymą, tačiau minėtas mokėjimas atliktas ne į atsakovo, bet į kito asmens – L. M. sąskaitą. 2016 m. sausio 12 d. pareiškime policijai ir 2016 m. sausio 22 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovo nurodytos aplinkybės skiriasi. Pareiškime ieškovas nurodė, jog 500,00 Eur pervedė į L. M. sąskaitą, nutarime – į atsakovo sąskaitą, ieškinyje minėtų aplinkybių ieškovas nedetalizavo. Tiek 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, tiek 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi, teismui kilus pagrįstų abejonių dėl ieškovo pateiktų įrodymų pakankamumo, ieškovui buvo pasiūlyta pateikti teismui visus turimus materialinį teisinį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, kad bylos aplinkybės būtų ištirtos kiek galima išsamiau. Nėra teisinio pagrindo pritarti ieškovo pozicijai, kad 2016 m. sausio 22 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 30-AP-169 nustatytos aplinkybės turi didesnę įrodomąją galią, šios aplinkybės laikomos teisingomis, kol nepaneigtos rungimosi tvarka teikiant jas paneigiančius įrodymus. Nors policijos komisariatas yra valstybės institucija, priskirta prie CPK 197 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų, t. y. subjektų, išduodančių oficialiuosius rašytinius dokumentus, tačiau ne kiekvienas šios institucijos išduotas dokumentas gali būti tokiu laikomas. Tam, kad valstybės ir savivaldybių institucijos išduotame dokumente esanti informacija būtų vertinama kaip oficialusis rašytinis įrodymas, ji pirmiausia turi atitikti įrodymo sampratą, t. y. dokumente turi būti užfiksuoti su byla susiję faktiniai duomenys. 2016 m. sausio 22 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nefiksuojami konkretūs, civilinei bylai reikšmingi faktai, jame tik aprašomi ieškovo ir atsakovo paaiškinimai dėl įvykio ir atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodant kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. T. D. nebuvo atvykęs ir tiesiogiai apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno. Todėl nutarime aprašyti ieškovo ir telefonu apklausto asmens, kuris nurodomas, kaip T. D., parodymai negali turėti oficialiojo, turinčio didesnę įrodomąją galią, rašytinio įrodymo statuso, nes taip būtų pažeisti vieni iš pagrindinių civilinio proceso principų, įtvirtinti CPK 6, 12–14 straipsniuose. Didesnę įrodomąją galią pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį turi tik atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą faktas ir atsisakymo pagrindas – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą faktas ir jo pagrindas, niekaip nepagrindžia ieškovo byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų. Kitų įrodymų byloje nepateikta. Ieškovas neįrodė ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, todėl ieškovo teisė į skolos priteisimą negali būti ginama, dėl ko darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas.
Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovas L. D. prašė priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir civilinio proceso principus įrodinėjimo procese. Teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartyje pasiūlydamas pateikti papildomus įrodymus, nekonkretizavo, dėl kurių įrodymų patikimumo teismui kilo abejonės, ieškovui nebuvo tinkamai išaiškinta, kokias aplinkybes būtina papildomai nustatyti. Ieškovas teismui pateikė visus rašytinius dokumentus, kuriuos turėjo ir kurių atsakovas neginčijo. Teismas policijos vyresniojo specialisto G. K. neapklausė, todėl nepagrįstai atmetė jo nustatytas faktines aplinkybes. Teismas neturėjo pagrindo abejoti 2016 m. sausio 22 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą užfiksuotų aplinkybių patikimumu, nes Policijos veiklos įstatymas nenumato policijos pareigūnams pareigos aplinkybes išsiaiškinti tik tiesiogiai apklausiant asmenis. Šių aplinkybių teisme atsakovas neginčijo, todėl jos laikytinos šalių pripažintais faktais. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 197 straipsnio 2 dalies normas. Teismas privalėjo atsižvelgti į atsakovo elgesį, vengimą bendradarbiauti. Nebuvo pagrindo konstatuoti, jog 2016 m. sausio 22 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatytos aplinkybės, kad T. D. yra paėmęs 1 600,00 Eur užstatą už automobilį, pinigų neturi ir, kai banke gaus paskolą, būtinai grąžins, nėra reikšmingos civilinei bylai aplinkybės. Šis oficialios institucijos rašytiniame dokumente užfiksuotas faktas pagrindžia, kad T. D. skolą pripažįsta, šis faktas kitais įrodymais nepaneigtas, todėl teismas ieškinį atmetė nepagrįstai.
Atsakovas T. D. atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos - kiekvieno suinteresuoto asmens teisė. Šią teisę asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 4 p.), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu pažeistos teisės. Pagal CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus ieškinyje nurodomas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Be faktinio, yra ir teisinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą materialųjį teisinį santykį. Ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, o ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialinės teisės normų nurodymas ieškinio pareiškime rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas L. D. pareiškė reikalavimą atsakovui T. D., prašydamas priteisti iš atsakovo jo naudai 1 600,00 Eur skolą už ieškovui siūlytą pirkti automobilį Hundai i30, 77,81 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tiek 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, tiek ir 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi, teismui kilus pagrįstų abejonių dėl ieškovo pateiktų įrodymų pakankamumo, ieškovui buvo pasiūlyta pateikti teismui visus turimus materialinį teisinį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus.
Ieškovas nurodė, jog reikalavimas grindžiamas į bylą pateiktais dokumentais – Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 2016 m. sausio 22 d. nutarimu Dėl atsisakymo pardėti ikiteisminį tyrimą (2016 m. sausio 22 d. raštas Nr. 30-S-7555), 2016 m. sausio 12 d. pareiškimu, 2015 m. liepos 30 d. mokėjimo kvitu.
Nagrinėjamu atveju, atsakovui T. D. įteikus teismo procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu ir jam per įstatymo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių ir ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovas neįrodė ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių.
Ieškovas ieškinyje gal ir netiksliai suformulavo savo poziciją remdamasis įstatymo nuostatomis, neišdėstė aiškios pozicijos kam buvo sumokėti pinigai, kodėl dalis pinigų buvo pervesta į L. M. sąskaitą, tačiau iš esmės jo pozicija, kad prašo priteisti skolą pirkimo – pardavimo santykių pagrindu, apeliacinio teismo vertinimu, yra pakankamai aiški. Iš ieškinio turinio galima spręsti, jog ieškovas nurodė, jog šalys susitarė dėl automobilio Hundai i30 pirkimo, o prašoma priteisti 1 600,00 Eur suma yra už automobilį sumokėtas avansas. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas nagrinėdamas bylą nenustatė faktinių aplinkybių ir nekvalifikavo šalių siejančių teisinių santykių.
Apeliacinio teismo vertinimu, kiekvienoje konkrečioje situacijoje kokia tikroji šalių valia nustatoma atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193-6.195 straipsniuose. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą už akių, išimtinai rėmėsi aplinkybėmis, jog atsakovas nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, o ieškovo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu negali turėti oficialiojo, turinčio didesnę įrodomąją galią, rašytinio įrodymo statuso.
Konkrečiu atveju atsižvelgiant į byloje esančius duomenis sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas vertino įrodymus, nenustatęs faktinių aplinkybių, kurias, apelianto nuomone, turėtų pagrįsti pateikti įrodymai bei apklausiami liudytojai, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neištyręs faktinių aplinkybių, ieškinio reikalavimo esmės, šalių tikrosios valios nepagrįstai nesivadovavo šalių teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis ir sprendė dėl įrodymų nepakankamumo. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo spręsti, kad teismo padarytos išvados yra pagrįstos byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir ištirtais įrodymais. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir turėjo galimybę įrodymus vertinti formaliai, tačiau vertinti formaliai nereiškia, kad galima nesiremti jokiomis materialinės teisės norma, nevertinti konkrečių bylos faktinių aplinkybių, neišklausyti šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų, ir nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka priėmti sprendimą už akių.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, tačiau ne pareigą, priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.). Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime „Dėl teismų sprendimų motyvų surašymo ir skelbimo, sprendimo už akių, taip pat dėl apeliacijos“ konstatavo, kad iš Konstitucijos nekyla draudimas nustatyti tokį civilinio proceso teisinį reguliavimą, kad tais atvejais, kai proceso šalis savo valia nusišalina nuo dalyvavimo civilinės bylos nagrinėjime, atsisako bendradarbiauti nagrinėjant bylą, teismas turėtų įgaliojimus atitinkamą civilinę bylą nagrinėti bei sprendimą priimti ir nedalyvaujant savo valia nusišalinusiai, su teismu nebendradarbiaujančiai proceso šaliai. Sprendimo už akių priėmimu siekiama konstituciškai pagrįstų tikslų – užkirsti kelią civilinio proceso vilkinimui ir neleisti proceso šalims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Tačiau pagal Konstituciją civilinio proceso santykius įstatymu būtina reguliuoti taip, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos teismui ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą byloje. Taigi prieš priimdamas sprendimą už akių teismas privalo nustatyti faktines aplinkybes, visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Tokį teiginį taip pat patvirtino Konstitucinis Teismas, pirmiau nurodytame nutarime konstatavęs, kad CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti.
Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į CPK įstatymo nuostatas dėl galimybės priimti sprendimą už akių atliekant formalų įrodymų vertinimą, įvertinęs tai, kad byloje nėra ištirtos ir įvertintos faktinės bylos aplinkybės plačiau dėl apeliacinio skundo argumentų nepasisako. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, nepagrįstai apsiribojo vien formaliu įrodymų vertinimu, netaikydamas jokių materialinės teisės normų, todėl byla galėjo būti išspręsta neteisingai.
Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, 330 straipsnį, procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju, esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisme byla būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais (apklausiant šalis, liudytojus, renkant įrodymus, nustatinėjant faktines aplinkybes ir t. t.), o tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Bylą perdavus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apelianto turėtų bylinėjimosi išlaidų klausimas spręstinas išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.