- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-11
- Bylos Nr.
- 2-2409-1043/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19438-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Ieškovas
- L. D.
- Atsakovas
- T. D.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Anita Sereikienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo L. D. ieškinį atsakovui T. D. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 1 600,00 Eur skolą, 77,81 Eur palūkanų nuo 2015 m. liepos 30 d. iki 2016 m. liepos 20 d., 5 proc. dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Prašo priimti sprendimą už akių tuo atveju, jei per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovas 2015 m. liepos 30 d. perdavė atsakovui T. D. 1 600 Eur už siūlomą pirkti automobilį „Hunday 130“. Atsakovas automobilio nepardavė ir pinigų negrąžino, pinigus pažadėjo grąžinti per 2 mėnesius, tačiau ir per šį terminą pinigų negrąžino. Tai patvirtina Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato viešosios policijos skyriaus Šiaurinės policijos nuovados 2016 m. sausio 22 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 30-AP-169, ROIK 0116000036052 31-At-00403-16. Atsakovas pasisavino perduotus 1 600 Eur už automobilį, kurio nepardavė, todėl nepagrįstai praturtėjo.
Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti viešo paskelbimo būdu, 2016 m. lapkričio 24 d. specialiame interneto tinklalapyje adresu http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.). CPK 285 str. 2 d. numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str., 182 str.). Priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą - įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.). Tai, kad reikšdamas ieškinį ieškovas prašo, atsiradus CPK numatytiems pagrindams, bylą užbaigti priimant sprendimą už akių, neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus (CPK 12 str., 178 str.). Todėl prašydamas priimti sprendimą už akių, ieškovas turi procesinę pareigą, numatytą CPK 42 straipsnio 5 dalyje, visus savo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus pateikti kartu su ieškiniu (CPK 114 str. 1 d., 135 str. 2 d.). Teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija atsiliepimo nepateikusiam atsakovui, todėl tuo atveju jei ieškovas neįvykdo pareigos pateikti įrodymus – šios pareigos neįvykdymo neigiamos pasekmės tenka pačiam ieškovui, o ne atsakovui.
Ieškovas ieškinio reikalavimą grindžia aplinkybėmis, jog 2015 m. liepos 30 d. perdavė atsakovui 1 600 Eur už siūlomą pirkti automobilį, tačiau atsakovas automobilio nepardavė, pinigų negrąžino. Minėtas aplinkybes įrodinėja 2016 m. sausio 22 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Minėtame nutarime nurodyta, jog ieškovas atsakovui per du kartus sumokėjo 1 600 Eur, 500 Eur pervedė į atsakovo T. D. sąskaitą, o 1 100 Eur davė grynais pinigais (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Taip pat ieškovas teismui pateikė 2016 m. sausio 12 d. pareiškimą policijai, kuriame nurodyta, jog už automobilį atsakovas prašė pervesti 1 600 Eur avansą į L. M. sąskaitą, ieškovas pervedė 500 Eur, visos sumos negalėjęs pervesti, nes limitas neleido. Likusius pinigus 1 100 Eur ieškovas nurodo perdavęs grynais, kitą dieną degalinėje. Atsakovas žadėjo atsiųsti automobilio dokumentus, tačiau neatsiuntė. Vėliau atsakovas ieškovą informavo, kad automobilio nebėra ir prižadėjo grąžinti sumokėtą avansą. Ieškovas pateikė 2015 m. liepos 30 d. mokėjimo nurodymą Nr. 15, kuriuo ieškovas pervedė 500 Eur L. M., mokėjimo paskirtyje nurodydamas „už automobilį hundai i 30“. Įvertinus byloje pateiktus duomenis, ieškovo nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog byloje įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas gavo iš ieškovo prašomą priteisti 1 600 Eur sumą nėra. Nors ieškovas pateikė teismui 500 Eur mokėjimo nurodymą, tačiau pažymėtina, jog minėtas mokėjimas atliktas ne į atsakovo, bet į kito asmens L. M. sąskaitą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog 2016 m. sausio 12 d. pareiškime policijai ir 2016 m. sausio 22 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovo nurodytos aplinkybės skiriasi, pareiškime ieškovas nurodo, jog 500 Eur pervedė į L. M. sąskaitą, nutarime – į atsakovo sąskaitą, ieškinyje minėtų aplinkybių ieškovas nedetalizuoja. Pažymėtina, jog tiek 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti tiek 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi, teismui kilus pagrįstų abejonių dėl ieškovo pateiktų įrodymų pakankamumo, ieškovui buvo pasiūlyta pateikti teismui visus turimus materialinį teisinį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, kad bylos aplinkybės būtų ištirtos kiek galima išsamiau.
Ieškovas remdamasis 2016 m. sausio 22 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 30-AP-169, nurodo, jog nutarime nustatytos aplinkybės turi didesnę įrodomąją galią, šios aplinkybės laikomos teisingomis, kol nepaneigtos rungimosi tvarka teikiant jas paneigiančius įrodymus. Nėra teisinio pagrindo pritarti tokiai ieškovo pozicijai. CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Policijos komisariatas yra valstybės institucija, priskirta prie CPK 197 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų, t. y. subjektų, išduodančių oficialiuosius rašytinius dokumentus, tačiau, ne kiekvienas šios institucijos išduotas dokumentas gali būti tokiu laikomas. Oficialiųjų rašytinių įrodymų didesnė įrodomoji galia siejama su valstybės ir savivaldybės institucijos kompetencija nustatyti tam tikras aplinkybes ir įforminti jų nustatymą reikalaujamos formos dokumente. Kadangi oficialusis rašytinis įrodymas yra viena iš įrodinėjimo priemonių, šios įrodinėjimo priemonės statusas negali būti aiškinamas atsietai nuo bendrosios įrodymų sąvokos (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Tam, kad valstybės ir savivaldybių institucijos išduotame dokumente esanti informacija būtų vertinama kaip oficialusis rašytinis įrodymas, ji pirmiausia turi atitikti įrodymo sampratą, t. y. dokumente turi būti užfiksuoti su byla susiję faktiniai duomenys. Dėl šios priežasties ne bet kuri valstybės ar savivaldybės institucijos išduotame dokumente užfiksuota informacija gali būti laikoma oficialiuoju rašytiniu įrodymu. Oficialiojo rašytinio įrodymo savybė priskirtina tik tai informacijai, kurioje konstatuojamos institucijos nustatytos faktinės aplinkybės. Pažymėtina, jog 2016 m. sausio 22 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nefiksuojami konkretūs, reikšmingi civilinei bylai faktai, jame tik aprašomi ieškovo ir atsakovo paaiškinimai dėl įvykio ir atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodant kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Akcentuotina ir tai, kad T. D. net nebuvo atvykęs ir tiesiogiai apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno. Todėl nutarime aprašyti ieškovo ir telefonu apklausto asmens, kuris nurodomas, kaip T. D., parodymai negali turėti oficialiojo, turinčio didesnę įrodomąją galią rašytinio įrodymo statuso, nes taip būtų pažeisti vieni iš pagrindinių civilinio proceso principų, įtvirtintų CPK 6, 12–14 straipsniuose. Didesnę įrodomąją galią pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį turi tik atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą faktas ir atsisakymo pagrindas – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą faktas ir jo pagrindas, niekaip nepagrindžia ieškovo byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų. Kitų įrodymų byloje nepateikta.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, todėl ieškovo teisė į skolos priteisimą negali būti ginama, dėl ko darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 279 str., 2 d., 285 str., 286 str., 287 str. 1 d., 307 str. 1 d., teismas,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt dienų) nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos CPK 287 str. 1-4 d. d., 80 str. 3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas turi teisę per 30 (trisdešimt dienų) nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.