Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. M. (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiamu nutarimu Pažeidėjas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 str. ir nubaustas 150 Lt bauda už tai, kad 2013-07-07 apie 11 – 12 val., viešoje vietoje – kelyje (duomenys neskelbtini), rodė nepadorų gestą V. S., taip pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Tuo pačiu nutarimu iš Pažeidėjo V. S. išieškota 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniu skundu pažeidėjas nesutinka su jo pripažinimu kaltu pagal ATPK 174 str., paskirta nuobauda bei tuo, kad teismas nutarė iš jo išieškoti nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Tačiau, apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, skundžiamą nutarimą bei apeliacinį skundą daro išvadą, jog šiuo atveju apylinkės teismas skundžiamu nutarimu Pažeidėją pagrįstai pripažino kaltu pagal ATPK 174 str., paskyrė jam teisingą nuobaudą, ir pagrįstai nutarė išieškoti išlaidas, patirtas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

ATPK 174 str. numatyta atsakomybė tam, kas necenzūriniais žodžiais ar gestais viešosiose vietose, įžeidžiamai kimba prie žmonių ar atlieka kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Viešoji vieta bendrąja prasme yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Pažymėtina, kad sprendimą apie viešosios tvarkos ir žmonių rimties trikdymą lemia konkrečios bylos duomenų ir faktinių aplinkybių vertinimo kriterijai. Kiekvienu atveju nustatant, ar atitinkami asmens veiksmai atitinka visuotinai priimtinas elgesio normas ir ar tokie veiksmai nepažeidžia kitų žmonių teisių ir teisėtų interesų, reikia vadovautis visuomenėje nusistovėjusiomis nuostatomis.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog V. S. iš esmės nuosekliai tiek 2013-07-17 pareiškime (5 b. l.), tiek teismo posėdžio metu (57 b. l.) aiškino, kad 2013-07-07 kelyje (duomenys neskelbtini) Pažeidėjas jam rodė nepadorų gestą. Tai patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. D. (61 b. l.). Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, netikėti šio liudytojo parodymais ar vertinti juos kaip nepatikimus, nėra jokio pagrindo. Vien ta aplinkybė, jog V. S. savo 2013-07-17 pareiškime policijai nenurodė, kad įvykį matė ir kiti asmenys, nepaneigia liudytojo duotų parodymų, juo labiau kad pats V. S. teismo posėdyje nurodė, jog pirminiame pareiškime policijai liudytojo D. D. nepaminėjo tik dėl to, kad nenorėjo šio įtraukti į tokį nemalonų procesą (58 b. l.). Negalima sutikti ir su tuo, kad V. S. parodymai prieštaringi, nes pirminiame pareiškime jis nenurodė tikslios įvykio vietos ir datos, nes nukentėjusysis tiek pirminiame paaiškinime, tiek duodamas parodymus teisme nurodė esmines įvykio aplinkybes – kad 2013-07-07 kelyje (duomenys neskelbtini) Pažeidėjas rodė jam nepadorų gestą. Taigi, V. S. parodymai nėra prieštaringi, jais netikėti nėra jokio pagrindo.

Aplinkybę, kad Pažeidėjas įvykio dieną V. S. rodė nepadorų gestą, netiesiogiai patvirtina ir liudytojų J. D., G. M. ir R. T. parodymai, iš kurių matyti, jog Pažeidėjas ir su kitais asmenimis elgiasi chuliganiškai (7, 8, 9-10, 59-61 b. l.). Šie liudytojų parodymai, nors ir nepatvirtina, jog būtent 2013-07-07 Pažeidėjas V. S. rodė nepadorų gestą, tačiau neigiamai charakterizuoja pažeidėją ir leidžia daryti išvadą, kad jam toks nepagarbus elgesys su aplinkiniais bendrai yra būdingas. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas, pripažindamas Pažeidėją kaltu pagal ATPK 174 str., pagrįstai rėmėsi šių liudytojų parodymais vertindamas juos kaip netiesioginius įrodymus. Be to, apygardos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog liudytojai J. D., G. M. ir R. T. yra suinteresuoti bylos baigtimi. Tai, kad šie liudytojai yra susiję su V. S. ar jo žmona darbiniais santykiais, neleidžia kategoriškai konstatuoti šių liudytojų suinteresuotumo.

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas taip pat sutinka su skundžiamame nutarime išdėstytais motyvais, kad šiuo atveju nėra pagrindo tikėti Pažeidėjo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu iškelta versija, jog jis 2013-07-07 buvo Biržuose, kur keitė mamos namo stogą. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, tokius paaiškinimus Pažeidėjas davė tik teismo posėdyje, anksčiau apie tai nei 2013-07-23, nei 2013-09-06 paaiškinimuose nenurodė (6, 11-12 b. l.). Dėl to ir liudytojų E. J., G. V., D. Ž. ir J. V. parodymai negali būti vertinami kaip įrodymai, patvirtinantys Pažeidėjo tik teisme iškeltą versiją. Iš posėdžio protokolo matyti, kad Pažeidėjas teismo posėdyje atsakydamas į teisėjos klausimą nurodė, jog būdamas turtingesnis, jis turėtų daugiau liudytojų (56 b. l.). Toks Pažeidėjo pasisakymas leidžia pagrįstai manyti, kad jis į teismo posėdį būtų pakvietęs ir daugiau liudytojų, galimai už atlygį galinčių patvirtinti jo iškeltą versiją. Tai yra nesąžininga. Iš bylos matyti, kad Pažeidėjas ir nukentėjusysis yra pažįstami – tai patvirtino ir Pažeidėjas, ir V. S. (11-12, 57-58 b. l.), todėl V. S. negalėjo apsirikti ir įvykio metu kitą žmogų atpažinti kaip Pažeidėją. Taigi byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, jog 2013-07-07 kelyje (duomenys neskelbtini) Pažeidėjas rodė nepadorų gestą V. S..

Apygardos teismas taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog Pažeidėjui už padarytą pažeidimą nepagrįstai yra paskirta nuobauda, kurios dydis atitinka sankcijoje numatytą šios nuobaudos vidurkį. Iš bylos medžiagos matyti, kad nebuvo nustatyta jokių Pažeidėjo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, jis nebuvo baustas administracine tvarka. Be to, skirdamas administracinę nuobaudą teismas įvertino tai, kokio pobūdžio pažeidimas padarytas, kokios jo padarymo aplinkybės bei tai, kad jį padaręs asmuo ūkininkauja. Taigi, šiuo atveju buvo įvertintos iš esmės visos nuobaudos skyrimui reikšmingos aplinkybės, nuobauda yra teisinga.

Šioje byloje esančiame teisės pažeidimo protokole nurodyti visi esminiai duomenys, apibūdinantys pažeidimo padarymo aplinkybes. Administracinio teisės pažeidimo protokole Pažeidėjas pasirašė nurodydamas, jog su pažeidimu nesutinka, kas rodo, jog jis suprato jam suformuluotą kaltinimą ir tokiu būdu jam nebuvo suvaržyta galimybė gintis. Be to, Pažeidėjas turėjo teisę susipažinti ir su bylos medžiaga. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, vadovaudamasis ATPK 284 str. nuostatomis, turėjo teisę tikslinti kaltinimą, juo labiau kad esminės kaltinime nustatytos aplinkybės pakeistos nebuvo (tik papildomai nustatytas 2013-07-07 įvykio laikas, t. y. apie 11.00 -12.00 val.). Taigi, išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog tiriant ir nagrinėjant šią administracinio teisės pažeidimo bylą pažeidimų, kurie esmingai ribotų ar varžytų Pažeidėjo teises ar pažeistų jo teisę į gynybą, padaryta nebuvo. Skundo argumentas, kad įvykio buvo atliekamas pareigūnų darbo patikrinimas, yra nevertinamas ir dėl jo plačiau nepasisakoma, kadangi tai nėra šios administracinio teisės pažeidimo bylos dalykas, o be to apylinkės teismas skundžiamame nutarime dėl to jau buvo pasisakęs.

Apygardos teismas taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog iš Pažeidėjo nepagrįstai nutarta išieškoti V. S. patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena yra viešosios teisės šaka, kurios reglamentavime vyrauja imperatyvusis reguliavimo metodas, todėl teisiniai ginčai sprendžiami tiksliai laikantis kodekse nustatytų teisės normų reikalavimų. Teisės ir įstatymo analogija sprendžiant tokias bylas gali būti taikoma tik tais atvejais, kai tokią galimybę nustato administracinės teisės pažeidimų kodeksas. O ATPK pagal įstatymo analogiją leidžia taikyti tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normas. ATPK 249 str. 2 d. nurodo, kad ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, atitinkamai vadovaujasi BPK normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. ATPK 279 str. numatyta atlyginti tik nukentėjusiųjų, liudytojų, ekspertų ir vertėjų dalyvavimo nagrinėjant šias bylas išlaidas. Taigi šiuo atveju ATPK normos tiesiogiai reglamentuoja, kad nukentėjusiųjų, liudytojų, ekspertų ir vertėjų išlaidos, susijusios su dalyvavimu byloje, yra kompensuojamos. Šiame straipsnyje atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas pastariesiems asmenims nėra numatytas. Tačiau, šiuo atveju nukentėjusiajam V. S. patyrus išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o Pažeidėją nubaudus administracine tvarka, apylinkės teismas visiškai pagrįstai vadovavosi ATPK 249 str. 2 d. bei BPK 106 str. 2 d. nuostatomis ir iš Pažeidėjo V. S. priteisė išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, apygardos teismas sprendžia, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, dėl ko jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.