- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-28
- Bylos Nr.
- 2-2721-983/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02076-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė
- Kreditorius
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė, išnagrinėjusi kreditoriaus (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus ieškinio,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo (duomenys neskelbtini) kilnojamąjį turtą - automobilius valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)
Nurodo, kad (duomenys neskelbtini), būdama likviduojamos (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), bankroto administratorė, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl automobilių saugojimo paslaugų, todėl 2014-06-01 buvo sudarytos saugojimo sutartys Nr. 02 ir Nr. 03. Praėjus daugiau kaip vieneriems metams, kaip nurodo ieškovė, (duomenys neskelbtini) neatsiskaitė už suteiktas paslaugas, todėl (duomenys neskelbtini) prašo areštuoti saugomus automobilius valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kol bus padengtas įsiskolinimas už suteiktas paslaugas, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.
Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo jam galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 147 str. 3 d., tokiame prašyme turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys grėsmę pareiškėjo interesams. Taigi, šios priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, įrodymais yra patvirtinta grėsmė pareiškėjo turtiniams interesams, o taip pat egzistuoja bendrasis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas - tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimo palankaus ieškovo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).
Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo teismas neturėtų ignoruoti būsimo ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo, nors tokioje stadijoje vertinimas objektyviai yra dar labiau ribotas negu sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą bendrąja tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-08-16 nutartis c. b. Nr. 2-874/2012). Be to, Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., todėl šioje proceso stadijoje turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą. Taigi nagrinėjant tokio pobūdžio klausimą įvertinti būsimo reikalavimo tikėtiną pagrįstumą visa apimtimi teismas neturi objektyvios galimybės, apie tai, ar būsimo ieškinio reikalavimas bus tikėtinai pagrįstas galima spręsti tik iš pareikšto prašymo turinio.
Šiuo atveju iš pareikšto prašymo turinio galima spręsti, kad ieškovė ketina reikalauti įsiskolinimą už suteiktas paslaugas atsakovei, kas matyti ir iš pateiktų teismui dokumentų. Tiek prašyme, tiek pridedamuose dokumentuose nurodomi automobilių valstybiniai numeriai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau kam priklauso automobiliai su šiais valstybiniais numeriais neaišku. Dėl nurodytų aplinkybių iš pateiktų duomenų negalima nuspręsti apie tai, ar būsimo ieškinio reikalavimas bus tikėtinai pagrįstas.
Nagrinėjamu atveju ieškovė nepagrindė ypatingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skubos, t.y. būtinybės jas taikyti dar nepareiškus ieškinio (Vilniaus apygardos teismo 2011-11-11 nutartis c. b. Nr. 2S-2231-823/2011). Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodeksas nenumato ieškovui pareigos kartu su ieškiniu teismui pateikti visus be išimties įrodymus, kuriais yra grindžiamas ieškovo reikalavimo pagrįstumas. Ieškovė nenurodė, kokių konkrečių įrodymų neturėjimas jai trukdo reikšti ieškinį (renka ieškinio pagrindą patvirtinančius rašytinius įrodymus).
Be to, ieškovė nepateikė faktų ir įrodymų, patvirtinančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Iš ieškovės pateiktos medžiagos nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovė ketina slėpti savo turtą, jį parduoti, perleisti ar kitokiais veiksmais siekia apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, tokių įrodymų prie prašymo nėra pridėta.
Iš Liteko duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) veikia kaip bankroto administratorius, kuris vykdo įmonės bankroto procesą ir veikia jam įstatymo nustatytų įgalinimų ribose. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau- ĮBĮ), administratorius ĮBĮ nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis lėšomis, disponuoja. ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta bankroto įstatymo. Taigi bankroto administratorius gina visų kreditorių teises ir negali išskirti kurio nors vieno kreditoriaus teisės į jo kreditorinių reikalavimų patenkinimą, nes tai pažeistų kreditorių lygiateisiškumo bankroto procese principą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo pagrindų (CPK 144 str. 1 d.), todėl ieškovės prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti ieškovės (duomenys neskelbtini) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.