- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-11
- Bylos Nr.
- 2S-2231-823/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00991-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Pareiškėjas
- UAB „Visagino transporto centras“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Visagino transporto centras“ atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ginčas byloje kilęs dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Visagino transporto centras“ kreipėsi į teismą, prašydamas iki ieškinio pareiškimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams B. A. (B. A.) ir J. Š. (J. Š.) priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 30 000 Lt sumai, o šio turto nesant ar nepakankant, areštuoti trūkstamai sumai pinigines lėšas ir turtines teises, bei uždrausti visu areštuotu turtu disponuoti. Nurodė, kad su UAB „Transspectrum“ 2011 m. liepos 7 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo teikti krovinių pervežimo paslaugas UAB „Transspectrum“ klientams. Dėl atsakovų, kurie pas pareiškėją dirbo vairuotojais, neteisėtų veiksmų (nepagrįsto atsisakymo atlikti darbo funkcijas) UAB „Transspectrum“ nutraukė sutartį su pareiškėju; dėl to pareiškėjas patyrė žalą: turi pareigą skubiai (iki 2011 m. spalio 12 d.) sumokėti 30 000 Lt baudą už sutarties nevykdymą, nutrūko bendradarbiavimo santykiai su verslo partneriu, pareiškėjas negavo mažiausiai 156 000 Lt pajamų. Todėl pareiškėjas prašys priteisti iš atsakovų 30 000 Lt sumą, kurią kaip baudą turės sumokėti UAB „Transspectrum“. Be to, pareiškėjas svarsto galimybę reikšti atsakovams reikalavimą dėl 156 000 Lt negautų pajamų atlyginimo. Šiuo metu pareiškėjas renka įrodymus, pagrindžiančius pareiškėjo reikalavimus, atsakovų veiksmų neteisėtumą ir nuostolių dydį. Reikalavimo dėl 156 000 Lt negautų pajamų pareiškėjas nereikštų, jei gautų kompensaciją iš UAB „Transspectrum“, su kuriuo šiuo metu vyksta derybos. Dėl šių priežasčių ieškinys teismui negali būti reiškiamas iš karto. 30 000 Lt suma atsakovams yra didelė, todėl yra grėsmė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas nebus įvykdytas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo atmetė. Nurodė, kad didelė reikalavimo suma nesudaro pagrindo savaime taikyti laikinąsias apsaugos priemones – turi būti atsižvelgiama į tai, ar reikalavimo suma yra didelė konkrečiam asmeniui. Pareiškėjas nurodo, kad reikš ieškinį, tačiau nėra aišku, kokius reikalavimus ir kokio dydžio pareiškėjas reikš. Todėl teismui nėra aišku, koks bus pareiškėjo reiškiamas reikalavimas, ir nėra galimybės spręsti dėl būsimo teismo sprendimo vykdymo apsunkinimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo dienos. Be to, pareiškėjas nenurodė, kokių įrodymų neturėjimas jam trukdo reikšti ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) nenumato ieškovui pareigos kartu su ieškiniu teismui pateikti visus be išimties įrodymus, kuriais yra grindžiamas ieškovo reikalavimo pagrįstumas. Taip pat pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų, pagrindžiančių, kad egzistuoja grėsmė ar tikimybė, kad ateityje galimai kils grėsmė dėl to, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė svarbių ir pagrįstų priežasčių, dėl ko negalėjo pateikti ieškinio iš karto, bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių grėsmę jo turtiniams interesams.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Visagino transporto centras“ prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – nepranešant atsakovams, pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas: areštuoti atsakovams B. A. ir J. Š. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, pas atsakovus arba trečiuosius asmenis esantį atsakovams nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą, o šio turto nesant arba jo nepakankant, pinigines lėšas ir turtines teises 30 000 Lt sumai bei uždrausti atsakovams areštuotu turtu disponuoti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškinio pareiškimas nėra būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Kartais pareiškėjas negali iš karto pateikti ieškinio, tačiau gresia pavojus, kad atsakovas tuo pasinaudos ir apsunkins būsimo pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Pareiškėjas tiksliai nurodė, kad reikalaus iš atsakovų 30 000 Lt, ir būtent dėl šio reikalavimo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat nurodė, kad nepavykus deryboms su UAB „Transspectrum“, reikalaus atlyginti kitus nuostolius (tokiu atveju patikslins ieškinį ir sumokės reikiamą žyminio mokesčio sumą). Pareiškėjas nežino ir negali žinoti, ar prašys atlyginti kitus patirtus negautas pajamas, todėl prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik 30 000 Lt sumai.Pareiškėjas negalėjo iš karto pateikti ieškinio, nes vyksta derybos su UAB „Transspectrum“, todėl pareiškėjas tiksliai nežino, ar reikš papildomus reikalavimus. Pareiškėjas tikėjosi, kad artimiausiu metu paaiškės visi reikalavimai ir jis galės pateikti ieškinį (neteikiant patikslinto ieškinio), ir taip tinkamai įgyvendinti civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principą.Aplinkybė, kad, nesiėmus laikinių apsaugos priemonių, būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, teismų praktikoje preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis reikalavimas. Ši prezumpcija nėra absoliuti, ją taikant teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį atsižvelgdamas į konkretaus asmens finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam asmeniui reikalavimo suma yra didelė, ar ne. Atsakovai yra vyresnio amžiaus fiziniai asmenys, jie yra bedarbiai, jų profesija - vairuotojai, tad ir sudarę naują darbo sutartį, negautų didelio darbo užmokesčio, atsakovai gyvena Visagino mieste, kuriame yra didelis nedarbo lygis, labai nedidelės nekilnojamojo turto kainos, todėl 30 000 Lt suma atsakovams yra labai didelė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 3 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu iki ieškinio teismui padavimo dienos (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Atvejai, kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tikslingas dar net neiškėlus bylos, reglamentuojami specialiosiomis normomis, numatančiomis išimtį iš bendrųjų taisyklių. Šių nuostatų tikslas - išvengti atsakovo veiksmų, kuriais jis, iki bus pareikštas ieškinys, kurio negalima pareikšti jau paduodant teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apsunkintų galimo teismo sprendimo vykdymą arba padarytų jį negalimu (pavyzdžiui, esant duomenų apie vykdomą ginčo turto perleidimo sandorį, esant duomenų, kad atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas sunaikinti ginčo turtą, ar pan.). Kadangi galimybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo teismui dienos yra išimtinė, įstatymų leidėjas ją sieja ir su griežtu terminu – CPK 147 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, nustato pareiškėjui ne ilgesnį nei 14 dienų terminą ieškiniui pareikšti, per kurį ieškinio nepareiškus, laikinosios apsaugos priemonės privalo būti panaikinamos. Atsižvelgdamas į tokį teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo dienos, privalo pagrįsti ne tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (bendrąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas), bet ir priežastis, pateisinančias ieškinio pareiškimo atidėjimą. Be to, pareiškėjas privalo motyvuota pagrįsti, kodėl laikinosios apsaugos priemonės konkrečiu atveju privalo būti taikomos nedelsiant, dar neinicijavus teismo proceso, t.y. pareiškėjas taip pat privalo įrodyti egzistuojant specialiąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo sąlygas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neįrodė egzistuojant sąlygas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Pirma, pareiškėjas nepagrindė ypatingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skubos, t.y. būtinybės jas taikyti dar nepareiškus ieškinio. Pareiškėjas nenurodė ir neįrodinėjo, kad atsakovai būtų ėmęsi konkrečių veiksmų, keliančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, ir dėl to taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtina nedelsiant, nelaukiant, kol bus parengtas ir teismui pateiktas ieškinys, pagal pareiškime dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodomą būsimo ieškinio reikalavimų pobūdį taip pat nėra pagrindo konstatuoti esant ypatingos skubos situaciją, pateisinančią CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų specialiųjų teisės normų taikymą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, pareiškėjas ir šiuo metu dar nėra pareiškęs ieškinio atsakovams, nors nuo ginčijamos nutarties priėmimo praėjo jau du mėnesiai, ir vien ši aplinkybė yra pakankama konstatuoti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį esant teisėta ir pagrįsta, atsižvelgiant į CPK 147 straipsnio 3 dalyje numatytus ieškinio pareiškimo terminus.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo tinkamai nepagrindė priežasčių, kliudančių jam pateikti ieškinį. Atskiruoju skundu ginčydamas šią pirmosios instancijos teismo išvadą apeliantas yra nenuoseklus, viena vertus teigdamas, kad ieškinio išsyk nepareiškė neturėdamas galimybės nuspręsti dėl reikalavimų, viršijančių 30 000 Lt sumą, kita vertus nurodydamas, kad laikinąsias apsaugos priemones prašė taikyti tik 30 000 Lt sumai, dėl kurios reikalavimo iš atsakovų pareiškėjas abejonių neturi. Spręsdamas dėl galimybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, teismas vertina būtent tą reikalavimą, kuriam užtikrinti prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nebent būtų nustatyta, kad šis reikalavimas yra neatsiejamai susijęs su kitais reikalavimais ir dėl šios priežasties jų negalima pareikšti atskirai vienas nuo kito. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo nurodomos ieškinio nepateikimo priežastys konkrečiu atveju nėra pakankamos jo reikalavimui pagrįsti.
Nustačius, kad pareiškėjas neįrodė egzistuojant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo specialiųjų sąlygų (priežasčių, kliudančių pareikšti ieškinį, ir aplinkybių, patvirtinančių ypatingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skubos poreikį), apelianto argumentai, susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu atsižvelgiant į reikalavimo sumą apeliacinės instancijos teismo detaliau neanalizuojami kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjama klausimui išspręsti.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą iki ieškinio pareiškimo reglamentuojančias proceso teisės nuostatas, teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo. Naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.