Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės Turto bankas atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1052-446/2016 pagal antstolio T. U. prašymą suinteresuotiems asmenims Valstybinei įmonei Turto bankas, uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“ filialui „Kelmės šiluma“ dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

A. T. U. kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirusį skolininką Z. S. į jo teisių perėmėją – valstybę, atstovaujamą Valstybinės įmonės (toliau – VĮ) Turto bankas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kelmės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi prašymą patenkino. Pakeitė antstolio T. U. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) mirusį skolininką Z. S. skolininke valstybe, atstovaujama VĮ Turto banko.Teismas nurodė, kad išieškojimo procese buvo areštuotas skolininko vardu registruotas turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) skolininkas Z. S. mirė, mirusiojo turtas perėjo valstybei, atstovaujamai VĮ Turto banko. CK 5.62 str. 3 d. numatyta, jog valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Turto bankas prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą atmesti.

4.1. Kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau yra vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 str. numatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai yra pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla.

4.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 str. 1 d. nustatyta terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti ši terminą, o teismas turi toki prašymą nagrinėti CPK 576-578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą.

4.3. Turto arešto akto išviešinimas viešame registre, nurodant konkrečius išieškotojus, kurių naudai vykdomas išieškojimas, turėjo būti atliktas per CK 5.63 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą, t.y. iki 2013-05-02. Šiuo atveju, turto areštas vykdant išieškojimą išieškotojo UAB „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“ naudai nebuvo atliktas. Be to, VĮ Turto banko turimais duomenimis nei pareiškėjas, nei UAB „Litesko“ filalas „Kelmės šiluma“ po skolininko mirties per 3 mėnesius nepareiškė kreditorinio reikalavimo, remiantis CK 5.63 str. 1 d. ir kitais CK nustatytais ar teismų praktikoje pripažintais galimais būdais.

4.4. UAB „Litesko“ filalas „Kelmės šiluma“ informavo Valstybinę mokesčių inspekciją apie susidariusias skolas už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiektą šilumos energiją tik 2013-11-19, t. y. praleidus CK 5.63 str. 1 d. nustatytą terminą (terminas baigėsi 2013-05-02). Pareiškėjas šiuo atveju net negalėtų prašyti pratęsti praleistą CK 5.63 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, nes yra pasibaigęs (baigėsi 2016-02-02) CK 5.63 str. 4 d. nustatytas trejų metų naikinamasis terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti.

4.5. M. Z. S. turėjo ir daugiau kreditorių, kurie laiku informavo (išviešino) apie vykdomą išieškojimą jų naudai, tad pakeitus skolininką Z. S. ir šioje vykdomojoje byloje į valstybę, sumažėtų savo reikalavimus įstatymų nustatyta tvarka laiku pareiškusių kreditorių galimybės išsiieškoti skolas, o tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kurių visiems civilinių teisinių santykių dalyviams būtina laikytis įgyvendinant savo teises.

5.1. VĮ Turto bankas atskirajame skunde nurodydamas, kad jam nebuvo žinomas mirusiojo kreditorius UAB „Litesko“ filialas „Kelmės šiluma“ manipuliuoja susidariusia situacija. Būtent išieškotojo UAB „Litesko“ filialo 2015-02-10 pranešimu Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri tuo metu atstovavo valstybę paveldėjimo atvejais, buvo informuota apie palikėjo Z. S. nekilnojamąjį turtą ir paraginta pradėti paveldėjimo procedūrą valstybės naudai.

5.2. Įpėdiniui buvo žinomas paveldėto turto arešto faktas, todėl apeliantas turėjo galimybę susipažinti ne tik su Nekilnojamojo turto ar Turto arešto akto registrais, bet ir su vykdomųjų bylų sąvadu, atkreipti dėmesį į turto arešto mastą (2281,72Eur), kuris akivaizdžiai viršija vykdomosios bylos, kurioje yra priimtas turto arešto aktas, reikalavimą, kadangi į arešto aktą buvo įtraukti ir kitų kreditorių reikalavimai bei vykdymo išlaidos. Be to, buvo galima užklausti antstolį dėl palikėjo atžvilgiu vykdomų bylų, jų likučių.

5.3. Dėl palikėjo skolų 2013-12-03 į antstolio kontorą kreipėsi A. S. su prašymu (prašymas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) mokėti susidariusį mirusiojo sutuoktinio įsiskolinimą dalimis. Pažadėjus tvarkytis sutuoktinio palikimo priėmimą, visa informacija apie turimas Z. S. skolas, kaip tikėtinai turto įpėdinei, buvo suteikta būtent mirusiojo sutuoktinei A. S.. Dėl šios priežasties keisti turto arešto akto duomenis su tikslu išviešinti turimų įsiskolinimų faktą, nebūtų buvę tikslinga.

5.4. Z. S. palikimo, t. y. 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini), priėmimo valstybės naudai faktas antstoliui tapo žinomas tik 2016-06-10, t. y. po Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimo, ko pasėkoje, vadovaujantis CPK 596 str., kreiptasi į Kelmės rajono apylinkės teismą dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo.

6.1. S. Z. S. mirė (duomenys neskelbtini). Mirusiojo turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei, atstovaujamai VĮ Turto banko, todėl jai, kaip paveldėtojai atsirado prievolė, numatyta CK 5.62 str. 3 d., atsakyti už palikėjo skolas, neviršijant jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.

6.2. Pagal CPK 48 str. tais atvejais, kai viena iš ginčijamo teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo proceso metu. Teisių perėmėjo įtraukimo į vykdymo procesą tvarką reglamentuoja CPK 596 str. 1 d., kuriame įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.

6.3. UAB „Litesko“ filialas „Kelmės šiluma“ 2013-11-19 raštu, 2015-02-10 raštu informavo Valstybinę mokesčių inspekciją apie palikėjo Z. S. nekilnojamąjį turtą bei skolas. Taigi, šiais raštais kreditorius išviešino savo reikalavimus įpėdiniui, suteikė informaciją apie kreditoriaus reikalavimus. Todėl apelianto teiginiai, kad jam nebuvo žinomi mirusio Z. S. kreditoriai, yra nepagrįsti. Valstybinė mokesčių inspekcija atsakydama 2013-12-13 raštu patikino kreditorių UAB „Litesko“ filialą „Kelmės šiluma“, kad pradėjo rinkti duomenis paveldėjimui ir gavę paveldėjimo liudijimą kreditorių informuos. Atsakydami į 2015-02-10 raštą Valstybinė mokesčiu inspekcija pareiškė, kad dar nėra gavusi palikimo perėjimo valstybei liudijimo po Z. S. mirties, kad artimiausiu metu spręs palikimo perėmimo klausimą.

6.4. Išieškojimo procese buvo areštuotas skolininko vardu registruotas turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apeliantui buvo žinomas paveldėto turto arešto faktas, jis turėjo galimybę susipažinti su Turto arešto registrais, vykdomųjų bylų sąvadu. Arešto aktą išviešinus viešame registre, duomenys taip pat įrašomi į kitus registrus, tame tarpe į nekilnojamojo turto registrą. Tokiu būdu atidžiam ir rūpestingam įpėdiniui informacija apie palikimui taikomus ribojimus ir palikėjo skolas yra prieinama.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

7. Byloje neginčytinai nustatyta, kad skolininkas vykdymo procese Z. S. mirė (duomenys neskelbtini), todėl CK 5.63 str. 1 d. numatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2013 m. gegužės 3 d.

8. 2016 m. birželio 9 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu skolininkui Z. S. priklausęs turtas, tuo pačiu ir 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini), perėjo valstybei (b. l. 19-20), o VĮ Turto bankas įregistravo patikėjimo teisę į minėtą turtą Nekilnojamojo turto registre (b. l. 19)

9. Iš antstolio pateiktų įrodymų matyti, kad 2004 m. gegužės 31 d. Kelmės rajono apylinkės teismo įsakymas, kuris kartu yra ir vykdomasis dokumentas (CPK 587 str. 2 p.), dėl skolos išieškojimo iš skolininko Z. S. išieškotojo UAB „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“ naudai antstolio kontoroje buvo gautas 2005 m. vasario 17 d., o 2005 m. balandžio 20 d. Patvarkymu priimtas vykdyti (v. b. 1, 2, 6).

10. Byloje neginčytinai nustatyta, kad minėtoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo surašytas nekilnojamojo turto arešto aktas (b. l. 17-18), o antstolis remiasi aplinkybe, kad apie skolininko nekilnojamo turto – 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini), areštą Turto arešto aktų registre buvo pranešta, nepaisant to, kad išieškotojas UAB „Litesko“ filialas „Kelmės šiluma“ ir nebuvo nurodytas, kad būtent jo reikalavimams įvykdyti skolininko turtas yra areštuojamas, todėl papildomai turto arešto akto surašyti nereikėjo, nes išieškojimas iš skolininko Z. S. turto buvo vykdomas keliose vykdomosiose bylose. Neva, įpėdiniui buvo žinomas paveldėto turto arešto faktas, todėl apeliantas turėjo galimybę susipažinti ne tik su Nekilnojamojo turto ar Turto arešto akto registrais, bet ir su vykdomųjų bylų sąvadu, atkreipti dėmesį į turto arešto mastą (2281,72Eur), kuris akivaizdžiai viršija vykdomosios bylos, kurioje yra priimtas turto arešto aktas, reikalavimą. Antstolio teigimu, tokiu būdu CK 5.63 str. 1 d. reikalavimai buvo įvykdyti.

11. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais tiek antstolio, tiek išieškotojo (kreditoriaus) UAB „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“ argumentus ir sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog įpėdinei valstybei per CK 5.63 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjo kreditorių – UAB „Litesko“ filialą „Kelmės šiluma“.

12. Kadangi paveldėjimo bylą tvarko ir paveldėjimo teisės liudijimą išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras (CK 5.66 str. 1 d., Notariato įstatymo 28 str. 1 d.), į jį, kaip valstybės įgaliotą asmenį kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo. Būtent kreditorių reikalavimų pareiškimas notarui sudaro sąlygas kreditoriams išviešinti savo turtines pretenzijas tokiu būdu, kad jos taptų žinomos ne tik jau palikimą priėmusiems įpėdiniams, bet ir pretenduojantiems į jį įpėdiniams prieš jiems atliekant palikimo priėmimo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

13. Nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad skolininko turtas ir buvo areštuotas kitoje vykdomojoje byloje, tačiau kitų išieškotojų naudai, antstolis vykdydamas išieškojimą iš to paties skolininko keliose vykdomosiose bylose, nors ir neturėdamas pareigos surašyti kiekvienoje vykdomojoje byloje atskiro Turto arešto akto, turėjo pareigą šiuo konkrečiu atveju per CK 5.63 str. 1 d. nurodytą terminą arba informuoti palikimo atsiradimo vietos notarą apie vykdomą skolos išieškojimą kreditoriaus UAB „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“ naudai, arba informuoti kreditorių, kad pastarasis įvykdytų CK 5.63 str. 1 d. reikalavimus (CPK 634 str. 2 d.).

14. Šiuo atveju pats kreditorius (išieškotojas) UAB „Litesko“ filialas „Kelmės šiluma“ nurodo, kad jis tik 2013-11-19 raštu ir 2015-02-10 raštu (b. l. 39) informavo Valstybinę mokesčių inspekciją apie palikėjo Z. S. nekilnojamąjį turtą bei skolas, t. y. informaciją suteikė praleidęs CK 5.63 str. 1 d. numatytą trijų mėnesių terminą. Ta aplinkybė, jog dėl palikėjo skolų 2013-12-03, t. y. jau 2013-05-03 pasibaigus CK 5.63 str. 1 d. nustatytam terminui, į antstolio kontorą kreipėsi A. S. su prašymu mokėti susidariusį mirusiojo sutuoktinio įsiskolinimą dalimis, įtakos ginčo klausimui neturi.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 str. 1 d. nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą. Remiantis CK 5.63 str. 4 d., teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

16. Byloje nėra duomenų, kad būtų kreiptasi į teismą CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka.

17. Nurodytos aplinkybės bei pirmiau paminėta kasacinio teismo suformuota praktika sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, neatsižvelgė į materialinės teisės normas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarką, todėl pažeisdamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias teisių perėmimą vykdymo procese, nesant materialinio pagrindo, nepagrįstai vykdymo procese skolininką pakeitė jos teisių perėmėja, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kurią, remiantis atskirojo skundo argumentais, yra pagrindas panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio T. U. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti (CPK 337 str. 1 d. 2 p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - antstolio T. U. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti.