Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apygardos teismo nuosprendžiu 2024 m. liepos 18 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 2 dalį – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, tačiau nuosprendis šiuo metu neįsiteisėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P., 2024 m. spalio 29 d. apie 11.34 val. kelyje (duomenys neskelbtini), pats tiesiogiai davė kyšį savo pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui, o būtent: Policijos departamento prie VRM Kelių policijos valdybos 1-ojo skyriaus vyresniajam specialistui L. D. sustabdžius jo vairuojamą automobilį ,,Renault Trafic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl įvykdyto administracinį nusižengimą (greičio viršijimas), siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, pro atidaryta automobilio ,,Renault Trafic“ langą L. D. į ranką padavė dvi 20 Eur kupiūras (iš viso 40 Eur).

Kaltinamasis M. P. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai. Paaiškino, kad jis įvykio dieną viršijo greitį, kai sustabdė pareigūnai, davė 40 eurų kyšį. Vairavo 130 km/h, o leistinas greitis 120 km/h. Padavė pinigus pareigūnui, o pareigūnas paklausė, jūs man duodate kyšį, tada iškvietė kitą ekipažą ir viską surašė. Nesupranta kas ten atsitiko. Žinojo, kad to daryti negalima. Dėl neleistino greičio, greičiausi turėjo paskirti baudą, bet jis nieko nesiaiškinęs davė kyšį 40 eurų. Laibai gailisi dėl šio įvykio. R. U. tarnyboje, gauna pašalpą 360 eurų. Paskolų, vaikų ir žmonos neturi. Kartu gyvena su sugyventine, kuri taip pat gauna pašalpą, nes nedirbanti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. P. parodymų ir prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka ir 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą ištirtais įrodymais.

Liudytojo L. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis yra Lietuvos policijos departamento prie VRM KPV 1-ojo skyriaus vyresnysis specialistas. Kartu su kolega A. R. dirbo r/š "R9812" ir vykdė policinę priemonę Kauno apskrityje. Apie 11.32 val. kelyje (duomenys neskelbtini), sustabdė automobilį Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl greičio matuokliu ,,LaserCam 4“, Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuoto greičio viršijimo. Priėjęs prie automobilio, vairuotojui (kaip vėliau paaiškėjo, kad tai buvo M. P.) prisistatė ir paaiškinęs dėl ko sustabdė, paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojas padavė pažymą iš ,,Regitros“, kurioje buvo nurodyta, kad jam gražinta teisė vairuoti pasibaigus vairuotojo teisės atėmimui. Paklausus, kur vairuotojo pažymėjimas, vairuotojas paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas pasibaigęs, o naujo jam neišduos tol, kol nesumokės anksčiau paskirtų baudų. Bekalbant su vairuotoju, vairuotojas jam į ranką, kurioje laikė pažymą, įkišo du banknotus po 20 eurų. Paklausus jo, ar jis žino, kad taip elgtis yra neteisėta, M. P. atsakė, kad žino. Paaiškino jam, kad už kyšio davimą pareigūnui jis bus sulaikytas. Tuomet jis pradėjo aiškinti, kad jis moka baudą ir važiuoja. Nori pabrėžti, kad apie jokius baudos dydžius ir jų mokėjimus nebuvo kalbėta. Paaiškino M. P., kad jis yra sulaikomas už kyšio davimą. Faktinis sulaikymas buvo apie 11.36 val. Dar policijos pareigūnui M. P. sakė, kad galbūt nereikia, tačiau kelis kartus pakartojus, kad jis jam paduotų automobilio raktelius, ištraukė iš spynelės ir padavė. Iškart jo kolega A. R. informavo Kauno apskrities VPK OVS budėtoją. Daugiau ką pasakyti neturi, viskas užfiksuota BODY kamera (1 t., b. l. 24 – 28).

Liudytojo A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis dirba Lietuvos policijos departamento prie VRM KPV 1-ojo skyriuje specialisto pareigose. 2024 m. spalio 29 d. kartu su kolega L. D. dirbo radijo šaukiniu ,,R9812“ ir vykdė policinę priemonę Kauno apskrityje. Prisimena, kad apie 11.32 val. kelyje (duomenys neskelbtini), sustabdė automobilį Renault Trafic valst. Nr., kurio valstybinių numerių neprisimena, dėl greičio matuokliu ,,LaserCam 4“, Nr. LE0 884 užfiksuoto greičio viršijimo. Jo kolega L. D. priėjo prie automobilio vairuotojo ir su juo bendravo. Vėliau paaiškėjo, kad automobilio vairuotojas buvo M. P.. Kol kolega tikrino asmens dokumentus, jis liko tarnybiniame automobilyje. Po kiek laiko, prie tarnybinio automobilio priėjo jo kolega L. D., kuris jį informavo, kad jam kalbant su vairuotoju apie jo padaryta kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairuotojas kolegai įkišo du banknotus po 20 eurų. Kolega šiuos banknotus parnešė į automobilį, o jis Kauno apskrities VPK OVS budėtoją informavo apie įvykį ir tada budėtojas į įvykio vietą iškvietė ekipažą, kurie atliko procesinius veiksmus. Jis pats su automobilio Renault Trafic vairuotoju bendravo po pinigų davimo jo kolegai, jis buvo du kartus priėjęs prie jų tarnybinio automobilio, pirmąjį kartą M. P. jam ėmė aiškinti, kad jis pripažįsta padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, su jais sutinka ir prašė rašyti jam administracinio nusižengimo protokolą, bet jis vyrui pasakė, kad jis grįžtu į savo automobilį ir lauktu atvykstančiu kitų pareigūnų. M. P. į jo reikalavimus reagavo ir grįžo į savo automobilį. Atvykus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, minėtas pilietis prie tarnybinio automobilio buvo priėjęs antrą kartą, jų pokalbio metu vis keitė savo poziciją dėl savo elgesio, tai yra pirmiausiai teigė, kad jis pinigus davė norėdamas sumokėti bauda, o jam paaiškinus ir priminus įvykio aplinkybes pripažindavo, kad jis pinigus davė kaip kyšį, norėdamas išvengti administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Įvykio metu tiek jis, tiek jo kolega buvo įsijungia BODY kameras, todėl visas įvykis turi būti užfiksuotas įrašuose (1 t., b. l. 31 – 34).

Iš 2024 m. lapkričio 5 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra dvi dvidešimties eurų kupiūros Nr. (duomenys neskelbtini), (1 t., b. l. 39 – 41).

Iš 2024 m. lapkričio 11 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas policijos pareigūno kūno kameros įrašas iš įvykio vietos. Matyti, kaip policijos pareigūnas sustabdo automobilį kurį nukreipia į kelio kelkraštį ir prieina prie automobilio vairuotojo durų stiklo ir pradeda bendrauti su vairuotoju. Automobilyje taip yra dvi moteris. Policijos pareigūnas prisistato vairuotojui, kad jį tikrina Kelių policija bei nurodo savo vardą ir pavarde, paklausia ar ne per greitai. Vairuotojas atsako, kad per greitai ir yra kaltas, taip pat ima teigti, kad jam skauda koją ir jis greitį viršijo, nes skubėjo į ligoninę. Policijos pareigūnas atsako, kad jai taip skauda tai į ligoninę reikia važiuoti su greitąją. Paprašo pateikti vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojas ieško dokumentų, pateikia baltos spalvos lapus, taip pat tyliai paklausia pareigūno ar jo kamera yra išjungta ir kažką dešinę ranka paduoda policijos pareigūnui. Policijos pareigūnas paklausia vairuotojo ar jis žino kas galį būti už šitą dalyką. Vairuotojas atsako, žinau, žinau. Policijos pareigūnas paklausia dėl ko vairuotojas duoda pinigus. Vairuotojas atsako, kad moka bauda ir yra kaltas. Policijos pareigūnas paaiškina, kad bauda vietoje nesimoka. Vairuotojas atsako, kad jis yra (duomenys neskelbtini), Policijos pareigūnas paaiškina, kad vairuotojas bus sulaikytas už kyšio davimą. Vairuotojas ima sakyti pareigūnui, kad to nereikia. Toliau policijos pareigūnas ir vairuotojas aiškinasi Kelių eismo taisyklių pažeidimo priežastis ir pasekmes. Policijos pareigūnas paima iš vairuotojo automobilio užvedimo raktelius. Ir paaiškina, kad vairuotojas yra sulaikytas Apžiūros metu nustatyta, kad ikiteisminiam tyrimui reikšminga informacija užfiksuota vaizdo įraše, nuo vaizdo įrašo pradžios iki vaizdo įrašo 4 min. Toliau vaizdo įraše matoma, kaip pareigūnai yra tarnybiniame automobilyje, dalyje vaizdo įrašo prie tarnybinio automobilio yra priėjęs vairuotojas tačiau nieko reikšmingo jis nepasako, o BODY kamera nieko reikšmingo vaizdine prasme taip pat neužfiksuoja. Vaizdo įrašas nutrūksta (1 t., b. l. 35 – 37).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas pagal BK 227 straipsnio 4 dalį

Pagal BK 227 straipsnio 4 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs mažesnės negu 1 MGL (50 eurų) vertės kyšį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.

BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius. Kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių –psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-526/2011, 2K-406/2011).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, matyti, kad kyšio vertė yra mažesnė negu 1 MGL, todėl M. P. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad nustatyti objektyvieji M. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 227 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymiai – duoti kyšį valstybės tarnautojui dėl įvykdyto administracinio nusižengimo (greičio viršijimas), siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, pro atidarytą automobilio ,,Renault Trafic“ langą L. D. į ranką padavė dvi 20 Eur kupiūras (viso 40 Eur). Nagrinėjamoje byloje liudytojų bei rašytine bylos medžiaga nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog M. P. veikė tiesiogine tyčia, siekdama papirkti valstybės tarnautoją.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad M. P. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje. Kaltinamojo kaltė pasitvirtino ne tik jos prisipažinimu, bet ir liudytojų parodymais bei kita surinkta rašytine medžiaga, kad byloje surinkta informatyvių ir patikimų kaltės tyčios turinį bei kryptingumą atskleidžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtina, jog M. P. padarė nusikalstamą veiką, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 4 dalyje.

Bausmės skyrimas

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis ). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą ( BK 54 straipsnio 2 dalis ). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinio teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Kaltinamasis M. P. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 227 straipsnio 4 dalis), kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad kaltu prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis), jis šiuo metu laikomas neteistu, baustas administracinių nusižengimų kodekso numatyta tvarka, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, todėl manoma, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus kaltinamajam straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – baudą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas.

Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad M. P. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje įvykdė duodant 40 eurų kyšį. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, todėl kaltinamojo įvykio metu pareigūnams duoti 40 eurų konfiskuotini.

M. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. P. turtui – pinigams (40 Eur), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinės plokštelės, esančios baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Pinigai – 40 eurų (2 vnt. po 20 eurų banknotai), saugomi P. D. prie VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų Valdymo ir sandėlių skyriuje (b. l. 48), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 30 MGL dydžio, t. y., 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 20 MGL dydžio, t. y. 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Nustatyti, kad M. P. jam paskirtą baudą turi sumokėti per 2 (du) mėnesius į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinkto banko biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti, kad sumokėjus baudą, banko kvitą privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111) tarnautojui arba atsiųsti elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

M. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. P. turtui – pinigams (40 Eur) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Pinigus - 40 Eur (2 vnt. po 20 (dvidešimt) eurų), saugomus P. D. prie VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų Valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir perduoti konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktines plokšteles, esančias baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.