Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Marius Bajoras, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Aivarui Korsakui, atsakovės atstovui Jonui Ramanauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams S. B. ir I. R. dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui S. B., remiantis Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsniu, buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsakovas atsiliepimo nustatytu terminu nepateikė, priežasčių nenurodė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Vilniaus energija“ tiekė šilumos energiją butui (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise laikotarpiu nuo 2006-08-29 iki 2011-12-16 priklausė abiems atsakovams (b. l. 9-11). Vilniaus apygardos teismo 2011-12-16 nutarties pagrindu minėtas butas atiteko atsakovui S. B.. Nustatyta, kad 2012-06-19 butas buvo parduotas iš varžytinių UAB „Intractus“ (b. l. 61). Atsakovė neigia prievolę apmokėti už butui tiektą šilumos energiją nurodydama, kad šią prievolę turi atsakovas S. B.. Tokie atsakovės argumentai nepagrįsti.

Nors tarp ieškovo ir atsakovo ar trečiųjų asmenų nebuvo sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis, dėl šilumos energijos tiekimo butui susiklostė civiliniai sutartiniai teisiniai santykiai, nes buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, šilumos energija faktiškai buvo patiekta į atsakovams nuosavybės teise priklausiusį butą. Sprendžiant, kas šiuo atveju buvo šilumos energijos vartotojai (abonentai) Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio prasme, kuriems tenka prievolė sumokėti už patiektą energiją, atsižvelgtina į specialias šilumos energijos pirkimą-pardavimą reglamentuojančias teisės normas, įtvirtintas Šilumos ūkio įstatyme ir jį detalizuojančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose.

Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 45 punkte numatyta, kad šilumos vartotojas yra juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalys reglamentuoja, kad šilumos pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų; standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo-pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms.

Ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 patvirtintų Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų (toliau – sąlygos) 8 ir 16 punktai numato, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties šalys pagal šias sąlygas yra: šilumos tiekėjas ir pastato buto savininkas – buitinis šilumos vartotojas. Sąlygų 11 ir 20 punktai numato, šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta pagal šias sąlygas tarp 8 punkte nurodytų šalių nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų datos, jeigu iki tol šalys nesudarė šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas. Sąlygų 27 punktas nustato, kad pagal šias sąlygas sudaryta šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis ir karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis yra neterminuota ir nutraukiama tik šalims sudarius šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį ar karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas.

Iš aptarto teisinio reguliavimo dėl šilumos energijos pirkimo-pardavimo darytina išvada, kad jeigu buto šildymo prietaisai ir karšto vandens sistema prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, nesant sutarties pagal individualias sąlygas, šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta pagal standartines sąlygas, ir pagal jas šilumos energijos vartotojais ir, atitinkamai, asmenimis, turinčiais prievolę sumokėti už patiektą energiją, yra buto savininkai. Nagrinėjamu atveju dėl šilumos energijos tiekimo butui (duomenys neskelbtini), nebuvo sudaryta sutartis pagal individualias sąlygas, todėl laikytina, kad energijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sutarties sąlygas su tuometiniais buto savininkais, t. y. atsakovais. Tokio teisės aiškinimo laikosi ir formuojama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-/2008, kt.).

Atmestinas atsakovės argumentas, kad minėtame bute gyvenantys asmenys turi mokėti mokesčius už butą. Kaip minėta, šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartiniai santykiai susiklostė pagal standartines šilumos energijos pirkiko-pardavimo sutarčių sąlygas tarp tiekėjo ir tuometinių buto savininkų. Byloje nenustatyta, kad ieškovas ir atsakovai būtų sudarę energijos pirkimo-pardavimo sutartį pagal individualias sąlygas, kurioje būtų nustatyta, kad už šilumos energiją apmoka buto naudotojai.

Atsakovės argumentas, kad atsakovas S. B. yra minėto buto savininkas ir todėl privalo mokėti visus mokesčius, nežiūrint į tai, kad jis oficialiu savininku tapo tik nuo 2011-12-17, atmestinas. Remiantis CK 4.86 straipsnio 1 dalimi, bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis abu atsakovai nuo 2006-08-29 iki 2011-12-16 buvo minėto buto savininkais ir valdė butą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Tik nuo 2011-12-17 atsakovas S. B. tapo vieninteliu buto savininku ir juo buvo iki 2012-08-10. Pažymėtina, kad atsakovų pareiga išlaikyti daiktą kyla iš nuosavybės teisės esmės. Daikto savininkas turi pareigą domėtis savo turtu, jį prižiūrėti ir išlaikyti, kad nebūtų pažeidžiami trečiųjų asmenų interesai. Atsakovai privalėjo domėtis, ar tvarkingai yra mokami mokesčiai (t. y. ar nepažeidžiamos paslaugų tiekėjų teisės). Iš aptartų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad atsakovų elgesys, kai, esant įsiskolinimui, nesiėmė veiksmų jam padengti, neatitinka rūpestingo ir atidaus šeimininko (bonus pater familias) elgesio reikalavimų. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad prievolę mokėti už teikiamą šilumos energiją nurodytam butui turi atsakovai kaip tuometiniai buto savininkai ir šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalys.

Atsakovės teiginys, kad ji 2010-10-19 mokėjimo nurodymu geranoriškai UAB „Vilniaus energija“ pervedė 1 816,13 Lt skolą, tačiau ieškovas į tai neatsižvelgė, atmestinas. Nustatyta, kad atsakovė 2010-10-19 mokėjimo nurodymu Nr. 384273 ieškovui pervedė minėtą sumą (b. l. 25). Iš ieškovo pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos matyti, kad ieškovas 1 816,13 Lt įtraukė kaip apmokėtą sumą (b. l. 44). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-28 sprendimu nustatyta, kad atsakovai už UAB „Vilniaus energija“ suteiktas paslaugas tiekiant centralizuotą šilumą ir karštą vandenį butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tapo skolingi už laikotarpį nuo 2009-03-01 iki 2010-07-31. Taigi atsakovė minėtą sumą apmokėjo už ankstesnį laikotarpį, tuo tarpu ieškovas iš atsakovų solidariai prašo priteisti skolą už laikotarpį nuo 2010-08-01 iki 2011-12-16. Aplinkybė, kad ieškovė I. R. 2010-10-19 sumokėjo ½ dalį buvusio įsiskolinimo bei palūkanų už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teikiamą centralizuotą šilumą ir karštą vandenį turi įtakos tik atsakovų tarpusavio santykiams, kadangi solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1dalis).

Atsakovės atsiliepime išdėstyti argumentai dėl atsakovų santykių su banku pagal kredito sutartį teisinės reikšmės sprendžiamam ginčui dėl prievolių pagal šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį tinkamo vykdymo, neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovams už pradelstą terminą įvykdyti prievolę už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2012-04-25 buvo paskaičiuotos 137,61 Lt palūkanos (b. l. 44). Atsakovui S. B. už pradelstą terminą įvykdyti prievolę už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2012-02-01 iki 2012-04-25 buvo paskaičiuotos 5,89 Lt palūkanos (b. l. 45). Šios palūkanų sumos priteistinos teismine tvarka.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovo ieškinys tenkintinas, ieškovui iš atsakovų solidariai priteistina 2 983,86 Lt skola už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2010-08-01 iki 2011-12-16 ir 137,61 Lt palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2012-04-25, taip pat ieškovui iš atsakovo S. B. priteistina 1 292,13 Lt skola už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2011-12-17 iki 2012-03-31 ir 5,89 Lt palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2012-04-25.

CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Remiantis tuo, ieškovui iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012-02-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Solidariai iš atsakovų priteisiama 3121,47 Lt suma, kuri sudaro 70,63 proc. bendros reikalavimų sumos, o likusi suma priteisiama iš atsakovo S. B.. Vadinasi, 70,63 proc. dalis ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis, o likusi bylinėjimosi išlaidų dalis priteistina iš atsakovo S. B.. Ieškovas sumokėjo 133 Lt žyminio mokesčio, 381,15 Lt už advokato teisines paslaugas, patyrė 5,80 Lt išlaidas už gyventojų registro tarnybos išrašus ir 3 Lt už nekilnojamojo turto registro tarnybos išrašo suformavimą, iš viso – 522,95 Lt (b. l. 6-7, 9-12, 46). Vadinasi 369,36 Lt bylinėjimosi išlaidų priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis, o likusi 153,59 Lt bylinėjimosi išlaidų dalis ieškovui priteistina iš atsakovo S. B. (CPK 93 straipsnis).

Valstybė patyrė 21,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. 70,63 proc. dalis šių išlaidų sudaro 15 Lt ir turėtų būti priteista lygiomis dalimis iš atsakovų, o iš atsakovo S. B. – likusi dalis. Kadangi gauta suma mažesnė už 10 Lt, ji iš atsakovės I. R. nepriteistina, o iš atsakovo S. B. valstybei priteistinos 13,80 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovui UAB „Vilniaus energija“, kodas 111760831, Jočionių g. 13, Vilnius iš atsakovų S. B., a.k. (duomenys neskelbtini), ir I. R., a.k. (duomenys neskelbtini), solidariai 2983,86 Lt (du tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt tris Lt aštuoniasdešimt šešis ct) skolą už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2010-08-01 iki 2011-12-16, 137,61 Lt (vieną šimtą trisdešimt septynis Lt šešiasdešimt vieną ct) palūkanas, 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-02-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 369,36 Lt (tris šimtus šešiasdešimt devynis Lt trisdešimt šešis ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovui UAB „Vilniaus energija“, kodas 111760831, Jočionių g. 13, Vilnius iš atsakovo S. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 1 292,13 Lt (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt du Lt trylika ct) skolą už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2011-12-17 iki 2012-03-31, 5,89 Lt (penkis Lt aštuoniasdešimt devynis ct) palūkanas, 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-02-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 153,59 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt tris Lt penkiasdešimt devynis ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo S. B., a.k. 36808060066, 13,80 Lt (trylika Lt aštuoniasdešimt ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos (sumokėti iki sprendimo įsiteisėjimo ir pateikti teismui sumokėjimą pagrindžiančius įrodymus).

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.