Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-80-908/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-04
Bylos Nr.
1S-80-908/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Nuteistasis
R. R.
Advokatai
Renata Janušytė
Kategorijos
Skundo Nr. 1S-80-908/2023
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. R. gynėjos advokatės Renatos Janušytės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. R. gynėjos advokato padėjėjos Lolitos Tarasevičiūtės skundas dėl Lietuvos Kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. RV-25-442 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam R. R.“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. R. R. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 129 straipsnio 2 dalies 1, 6, 8 punktus ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 9 (devyneriems) metams.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi nuteistojo R. R. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžio atmestas.

3. R. R. taip pat nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžiu, patikslintu 2021 m. vasario 17 d. nutartimi, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir R. R. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 9 (devyneriems) metams, atliekant bausmę pataisos įstaigoje.

4. Bausmės pradžia – 2018 m. liepos 1 d., bausmės pabaiga – 2027 m. liepos 1 d. Pusę paskirtos bausmės nuteistasis R. R. atliko 2023 m. sausio 1 d. Neatliktos bausmės dalis 2023 m. sausio 31 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną) – 4 (ketveri) metai 5 (penki) mėnesiai 1 (viena) diena.

5. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau ir – Komisija) 2023 m. vasario 6 d. nutarimu nutarė netaikyti nuteistajam R. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos.

6. Nuteistojo gynėjos advokato padėjėjos L. Tarasevičiūtės skundas dėl Komisijos 2023 m. vasario 6 d. nutarimo atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartimi.

II. Skundo prašymai ir argumentai

7. Nuteistojo R. R. gynėjos advokatės R. Janušytės skundu aukštesniajam teismui prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartį ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

7.1. Nesutinkant su apylinkės teismo išvada, kad nuteistasis R. R. negali būti paleistas lygtinai, nes atlieka bausmę dėl labai sunkaus smurtinio nusikaltimo žmogaus gyvybei, skunde pažymima, jog ši aplinkybė niekada nepasikeis, tačiau ir tokias nusikalstamas veikas padarę asmenys būna paleisti lygtinai (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-517-966/2020), todėl žemesniojo teismo motyvai nepagrįsti, tuo labiau, kad aptariamo pobūdžio nusikaltimus padariusių asmenų lygtinio paleidimo draudimas nėra įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK).

7.2. Skunde pabrėžiama, kad, 2021 m. gegužės 12 d. atlikus R. R. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą bei jo patikslinimą, 2021 m. birželio 9 d. buvo nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau šis įvertinimas yra apskųstas teismui, o teismo sprendimas šiuo klausimu dar nėra priimtas. Gynėjos nuomone, žemesnysis teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai rėmėsi šiuo įvertinimu.

7.3. Gynėja taip pat nurodo, kad buvo nustatyta, jog nuteistasis R. R. keičiasi į teigiamą pusę – metus laiko nedaro jokių pažeidimų ir laikosi įkalinimo įstaigoje nustatytos tvarkos. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad R. R. ilgai atlieka laisvės atėmimo bausmę, o į įkalinimo įstaigą pateko būdamas nepilnametis, todėl gyvenimas laisvėje teigiamai paveiktų jo asmenybę ir padėtų suprasti, jog nusikalstamų veikų darymas neigiamai veikia gyvenimą.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo R. R. gynėjos skundas atmestinas.

9. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus ir nuteistojo R. R. gynėjos skundo argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas skundą dėl Komisijos 2023 m. vasario 6 d. nutarimo, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos lygtinio paleidimo instituto taikymo kontekste bei išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam R. R. netaikytinas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, todėl skundžiama nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta, jos keisti ar naikinti nėra pagrindo.

10. BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytą bausmės dalį. R. R. atlieka devynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, lygtinai gali būti paleisti atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

11. Nuteistasis R. R. pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2023 m. sausio 1 d. Jis atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas. Vis dėlto, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymas yra įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas, esant formalioms sąlygoms taikyti lygtinį paleidimą, o tik kaip galimybė nuteistajam būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis po lygtinio paleidimo laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios sąlygos atitiktis vertinama pagal BVK 82 straipsnio 1 dalyje minimą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam būtų taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau būtų galima jų siekti taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

12. Pažymėtina, kad nagrinėjant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo išsprendimui reikšmingiausios aplinkybės, priešingai nei teigiama skunde, nėra susijusios su padarytų nusikalstamų veikų sunkumu ir pavojingumu, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra atlikta. Tai reiškia, kad be kitų aplinkybių turi būti vertinama ir tai, jog R. R. laisvės atėmimo bausmę atlieka už keturias kitų asmenų atžvilgiu įvykdytas smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, iš kurių viena – iš chuliganiškų paskatų itin žiauriai ir kankinant asmenį padarytas mažamečio asmens nužudymas. Be to, praeityje jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą, tačiau ši priemonė nebuvo pradėta vykdyti dėl padaryto naujo nusikaltimo. Akcentuotina tai, kad, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo (ne)taikymo, asmens nusikalstama (-os) veika (-os) vertinama (-os) tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nusikalstamos veikos, kaip vienos iš daugelio aplinkybių, pobūdžio ir pavojingumo vertinimas, neišskiriant šios aplinkybės, kaip esminio kriterijaus, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę įstatymo nėra draudžiamas.

13. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į skundo argumentus dėl lygtinio paleidimo taikymo dėl sunkių smurtinių nusikaltimų padarymo nuteistiems asmenims, remiantis, be kita ko, Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-517-966/2020. Pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Pabrėžtina, kad minėtoje Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartyje konstatuotos aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamoms šioje byloje: Kauno apygardos teismas konstatavo, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, be to, nuteistasis yra įgijęs ne vieną specialybę, bausmės atlikimo metu buvo šešiolika kartų skatintas ir drausminės komisijos svarstytas vieną kartą, tačiau nuobauda nebuvo skirta. Aukštesnysis teismas pabrėžia ir tai, kad bylose dėl lygtinio nuteistųjų paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų kiekvienu atveju turi būti vertinamas individualus asmuo ir jo individuali situacija, pasižyminti sava ypatybių specifika. Vadinasi, remtis skunde nurodoma teismų praktika išimtinai dėl to, kad net ir asmenims, nuteistiems dėl BK 129 straipsnyje numatyto nusikaltimo yra taikomas lygtinis paleidimas, nėra pagrindo, nes, kaip jau buvo minėta, nusikalstamos (- ų) veikos (-ų), dėl kurios (-ių) nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę yra tik viena iš aplinkybių, vertinamų, ar tolesnis bausmės tikslų siekimas gali būti užtikrintas nuteistajam būnant neizoliuotam.

14. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundo argumentas, kad apylinkės teismas, vertindamas R. R. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį netinkamai taikė BVK nuostatas, laikytinas nepagrįstu, nes žemesnysis teismas teisėtai ir teisingai savo sprendimą grindė aplinkybių, indikuojančių, jog nuteistasis nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, visuma, o ne atskirais gynėjos akcentuojamais argumentais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo gynėjos skunde skundžiamos nutarties motyvai dirbtinai išskaidyti, išskiriant atskirus apylinkės teismo vertintus momentus iš jų visumos.

15. Iš 2023 m. sausio 16 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad, atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta aukšta R. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (a. b. 2 t., I d., 69–81). Pažymėtina, kad 2021 m. gegužės 12 d. atlikus nuteistojo R. R. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir jo patikslinimą, 2021 m. birželio 9 d. nustatyta aukšta nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad, kaip nurodoma ir skunde aukštesniajam teismui, sprendimai dėl nuteistojo socialinio tyrimo išvados buvo apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. birželio 13 d. sprendimu R. R. skundą atmetė kaip nepagrįstą (administracinė byla Nr. eI1-1434-631/2022). Sutiktina su gynėjos teiginiu, kad minėtas sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris dar nėra priėmęs galutinio sprendimo. Vis tiktai, apylinkės teismas turėjo teisę be kitų bylos duomenų vertinti ir į šį dokumentą, juo labiau, kad aukšta R. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika konstatuota ir 2023 m. sausio 16 d. socialinio tyrimo išvadoje, t. y. praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo apskųsto pirminio vertinimo, kurios išvadų nuteistasis ir (ar) jo gynėja neginčija. Šiame kontekste dar kartą paminėtina, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas yra tik viena iš aplinkybių, kurios vertinamos sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (ne)taikymo nuteistajam.

16. 2023 m. sausio 16 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyti keturi nuteistojo R. R. atžvilgiu konstatuoti statiniai kriminogeniniai veiksniai – nusikaltimams būdingas smurtinio elgesio modelis (nusikalsta apsvaigimo būsenoje); pirmas susidūrimas su teisėsauga būnant itin jauno amžiaus, t. y. 13 metų; pirmą kartą teisiamas 16 metų amžiaus; bausmę nuteistasis atlieka dėl keturių smurtinių nusikaltimų. Be to, nustatyta net penkiolika dinaminių kriminogeninių veiksnių (a. b. 2 t., I d., 80–81). Aukštesnysis teismas pažymi, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Kadangi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis R. R. nededa maksimalių pastangų koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nors laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2018 m. liepos 1 d.

17. Pagrindas asmenį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tais atvejais, kai jo pakartotinio nusikalstama elgesio rizika priskiriama ne žemai grupei, yra būtent pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant nuteistojo R. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, pažymėtina, kad 2021 m. gegužės 12 d. buvo atliktas ir smurtinio elgesio rizikos vertinimas, taikant „HCR-20“ metodiką, ir nustatyta, kad pakartotinio R. R. smurtinio elgesio rizika yra aukšta, tarp dinaminių kriminogeninių veiksnių yra nustatytas, be kita ko, impulsyvumas; agresyvus/kontroliuojantis elgesys; tam tikro lygmens neteisėtą elgesį palaikančios nuostatos.

18. Nagrinėjamu atveju nustatyti trys apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, t. y. paleidimo iš pataisos (past. – nuo 2023 m. sausio 1 d. laisvės atėmimo vietų) įstaigos atveju gyvenamosios vietos turėjimas; socialinių ryšių su savo artimaisiais palaikymas; palankių nuostatų žalos atlyginimo atžvilgiu išreiškimas (a. b. 2 t., I d., 81). Aukštesniojo teismo vertinimu, spręstina, kad, vis dėlto, šie apsauginiai veiksniai neatsveria keturių statinių ir net penkiolikos dinaminių kriminogeninių veiksnių, juo labiau, kad tarp dinaminių kriminogeninių veiksnių yra tokie kaip darbinio bei finansinio stabilumo stoka; lėšų paskirstymo įgūdžių stoka; socialinio funkcionavimo sunkumai siekiant tikslų; tam tikro lygmens negatyvios nuostatos priežiūros bei visuomenės atžvilgiu ir kt.

19. Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis artimus ryšius iš esmės palaiko tik su motina ir sutuoktine, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą nustatyta, jog motina negeba daryti jokios įtakos R. R. alkoholio vartojimui, be to, anksčiau šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos įskaitą. Pabrėžtina ir tai, kad nuteistasis motinos draugui nesunkiai sutrikdė sveikatą, t. y. jo atžvilgiu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Be to, specialistų vertinimu, pozityvaus santykio bei emocinio ryšio su artimaisiais stoka, gali būti siejama su ankstyvu nuteistojo R. R. delinkventiniu, o vėliau ir nusikalstamu elgesiu (a. b. 2 t., I d., 74–75).

20. Nors nuteistojo požiūris į žalos atlyginimą yra teigiamas ir turimi finansiniai įsipareigojimai yra palaipsniui dengiami, tačiau, kaip nurodo pats nuteistasis, finansiškai jam padeda motina, be to, nuteistasis R. R. pasižymi darbinio, finansinio stabilumo ir lėšų paskirstymo įgūdžių stoka. Nuo perkėlimo į buvusius Vilniaus pataisos namus R. R. nedirbo, o asmeninių iniciatyvų siekiant įsidarbinti nerodė. Nors nuteistasis siekia įgyti vidurinį išsilavinimą ir šiuo metu pagal Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2022 m. liepos 13 d. įsakymą Nr. 7-349 R. R. leista užsiimti individualia veikla – teikti vertimo paslaugas fiziniams ir juridiniam asmenims (a. b. 3 t., II d., 17–19), tačiau ši veikla nėra prilyginta darbinei veiklai laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Atsižvelgiant į nuteistojo asmens bylos duomenų visumą, teigiamą nuteistojo požiūrį į darbinę veiklą apibūdinančios aplinkybės ir tai, kad nuteistajam yra leista laisvės atėmimo vietų įstaigoje užsiimti individualia veikla, nesudaro pakankamo pagrindo neabejotinai spręsti, kad būdamas lygtinai paleistas jis tinkamai įsitrauktų į darbo rinką ir šiuo metu būtų pajėgus pilnai resocializuotis, juo labiau, kad į laisvės atėmimo vietų įstaigą R. R. pateko būdamas jauno amžiaus ir neturėdamas darbinės patirties. Kita vertus, būtina pažymėti ir tai, kad nuteistojo vykdoma individuali veikla yra tik viena iš aplinkybių, kurias Komisija ir nuteistojo skundus nagrinėjantys teismai vertina sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

21. Vertinant nuteistojo asmenybę, jo elgesį bei pasiryžimą atsisakyti kriminalinių nuostatų bei keisti savo gyvenimo modelį, svarbu tai, kad R. R. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, kurią atlieka nuo 2018 m. liepos 1 d., nebuvo nė karto skatintas, tačiau buvo net šešis karus baustas dėl įvairių pažeidimų, pavyzdžiui, dėl nesitvarkymo pagal sudarytą nuteistųjų bendro naudojimo patalpų tvarkymo grafiką, kito nuteistojo agitavimą naudoti fizinį smurtą, dėl draudžiamų daiktų (mobiliojo ryšio telefono) turėjimo ir kt. (a. b. 2 t., I d., 79). Pabrėžtina ir tai, kad tris kartus dėl tvarkos pažeidimų drausminės priemonės netaikytos, elgesys svarstytas pataisos įstaigų komisijos posėdžiuose; nuteistasis įspėtas žodžiu. Nors nuteistasis paskutinį kartą baustas 2022 m. balandžio 22 d. ir kaip nurodoma skunde, metus laiko nedaro jokių pažeidimų, tačiau jo elgesys nepasižymi ir išskirtinai teigiamais bruožais, juo labiau, kad per daugiau nei ketverius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metus R. R. negavo nė vieno paskatinimo. Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad šiuo metu nuteistasis iš esmės elgiasi taip, kaip privalo elgtis laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji. Nors šiuo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau kiekvienas laisvės atėmimo vietų įstaigoje nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai apibūdina nuteistąjį ir rodo, kad jis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, negeba visiškai kontroliuoti savo elgesio ir laikytis taisyklių.

22. Vertinant nuteistojo R. R. galimybes savo elgesį keisti teigiama linkme, atkreiptinas dėmesys ir į duomenis apie nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones – nuteistasis R. R. bausmės atlikimo metu dalyvavo paskaitose, susijusiose nuo priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo daroma žala, smurto prevencija, be to, dalyvavo ir baigė „Ankstyvosios intervencijos“ programą (a. b. 2 t., I d., 78). Pritartina žemesniojo teismo išvadai, kad aptariamo pobūdžio iniciatyvas nuteistasis vykdo tik iš dalies, Vilniaus kalėjime jose nedalyvavo, o nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka aukšta. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, didesnis nuteistojo įsitraukimas į elgesio pataisos programas sudarytų prielaidas nuteistajam reguliuoti jo atžvilgiu nustatytų dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekį, tokiu būdu mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

23. Vertinant dinaminių ir apsauginių kriminogeninių veiksnių visumą, nuteistojo atžvilgiu nustatyti apsauginiai veiksniai nepaneigia išvados, kad tolesnis bausmės tikslų siekimas, nuteistajam R. R. esant ne laisvės atėmimo vietų įstaigoje, šiuo metu nėra įmanomas. Aptartų aplinkybių visuma nagrinėjamu atveju leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis R. R., paleistas lygtinai, ateityje pakartotinai nenusikals, nes šiuo metu dar nėra padaręs akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.

24. Be kita ko, pažymėtina, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Dėl to skundo argumentai, kad nuteistojo R. R. lygtinis paleidimas sudarytų sąlygas jam suvokti laisvės svarbą, nelaikytini reikšmingais svarstomo klausimo kontekste.

25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad tiek Komisija, tiek ir žemesnysis teismas, įvertinę anksčiau aptartų duomenų visumą, padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti nuteistojo R. R. akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo elgesį jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, taip pat jo asmenybę apibūdinantys duomenys, ne tik tie, kurie apibūdina nuteistąjį teigiamai, bet visų aplinkybių visuma, šiuo metu neduoda pagrindo konstatuoti, jog toliau R. R. paskirtos bausmės tikslų įgyvendinimo galima siekti nuteistajam nebūnant izoliuotu, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Nuteistasis turi galimybes mažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, orientuodamasis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, vykdydamas Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos rekomendacijas. Konstatuotina, kad nuteistajam R. R., kaip neatitinkančiam BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytas pagrįstai. Šios aplinkybės sudaro pagrindą nuteistojo R. R. gynėjos skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. R. gynėjos advokatės Renatos Janušytės skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Eglė Gruodienė