Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Ž. G., nukentėjusiajai D. M., kaltinamajai R. A. ir jos gynėjui advokato padėjėjui Ž. A. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), turinti vidurinį išsilavinimą, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausta, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, o būtent: 2013-07-07 apie 20.00 val., Mažeikių rajono kelyje Viekšniai-Stočkai-Pievėnai 8 km 831 m, vairuodama žvyruotu keliu jai priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 14 ir 133 punkto reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, vairavo transporto priemonę būdama neblaivi (kraujyje rasta 1,44 % (promilės) etilo alkoholio), kelio vingyje nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, vertėsi ir atsitrenkė į kelio ženklą, dėl ko eismo įvykio metu buvo sužalota keleivė G. M., padarant jai kūne kraujosruvas ir odos nubrozdinimus veide, kakle, krūtinės ląstos užpakaliniame paviršiuje, juosmens srityje, pilve, dešinio kelio sąnario srityje, abipusius dauginius šonkaulių lūžius, dešiniosios plautinės arterijos plyšimą, kuri nuo patirtų sužalojimų mirė.

Kaltinamoji R. A. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta prisipažino visiškai bei parodė, kad 2013 m. liepos 7 d. ji su mergaitėmis G., S. ir I. apie 11.00 val. išvažiavo į Plinkšius prie ežero. Sustojusi parduotuvėje nupirko du plastmasinės talpos buteliukus „Mikso“ ir 0,2 buteliuką degtinės pasiėmė iš namų. G., I., S. prie ežero, jai pasirodė, kad vartojo sidrą, todėl ji liepė išmesti vienkartines stiklines, kuriuose buvo įsipylusios sidro. Prie ežero valgė, bendravo, atsidarė atvežtą 0,2 litro degtinės buteliuką, tačiau, ji degtinės galima sakyti negėrė, tik kai pasveikindavo ir paduodavo „čerkutę“, tik priliesdavo prie lūpų ir perleisdavo atgal, kadangi žinojo, kad reikės su mergaitėm važiuoti namo, o kelias visas žvyruotas ir duobėtas, tai ji alkoholio vartojo tik simboliškai. Prie ežero prabuvo iki 18.00 val. Už automobilio vairo sėdo ji, šalia sėdo G., o S. ir I. automobilio gale. Automobiliu link namų pusės nuo Plinkšių ežero važiavo lėtai apie 40 km/h, kadangi važiavo žvyrkeliu, o be to, kelias labai duobėtas ir labai blogas. Kai privažiavo iki Pievėnų k., Mažeikių r., parduotuvės, susitiko mergaičių draugus, su kuriais bendravo. Ji pasisiūlė, nuvešianti nusimaudyti prie tvenkinio. Tada pirmi nuo parduotuvės išvažiavo berniukų automobilis, o jos važiavo iš paskos. Prie tvenkinio, ji paprašė, kad nuvežtų ją iki Viekšnių miestelio, Mažeikių r., esančios parduotuvės, kad nupirktų mergaitėms dar vaišių. Tada už automobilio vairo sėdo berniukas, ji ir dar važiavo kartu G. Nuvažiavus į Viekšnius į parduotuvę ėjo ji viena. Parduotuvėje nupirko pyrago ir vieną šampano butelį „Alita“ bei dar vaišių. Tada automobiliu grįžo prie tvenkinio. Ten atidarė šampano butelį, įsipylė į vienkartinę plastmasinę stiklinę šampano ir kelis gurkšnius išgėrė. Butelį pasidėjo prie mašinos, ant kapoto pasidėjusi supjaustė pyrago. Po kurio laiko pastebėjo, jog šampano butelis tuščias, parvirtęs, lyg būtų išpiltas. Prie tvenkinio pabuvo iki vakaro. Į automobilį susėdo ji už automobilio vairo, G. šalia, o mažosios į automobilio galą. G. automobilyje gana garsiai paleido muziką bei paspaudė mygtuką ir tada atsidarė liuką. Atsidarius automobilio liukui G. išlindo pro automobilio liuką, dar išlindusi buvo ir S. K.. Po to, dar buvo sustojusios, nes mergaitės buvo užsimaniusios į tualetą. Tada vėl važiavo ir prieš posūkį ją aplenkė kažkoks automobilis, kuris labai uždulkino kelią, tada ji dar bandė už kojos traukti išlindusią pro liuką G. ir pradėjo sakyti, kad G. lystų į vidų, nes eina dulkės, o tada kažkaip dešine ranka paleido automobilio vairą, gal mergaitės koja sprūdo, ir tada sumėtė automobilį. Tada tiksliai visko nepamena, tačiau automobilis vertėsi, dužo stiklai, tiksliai visko nepamena, nes viskas vyko labai greitai. Tiksliai net nepamena, kaip pati išlipo iš automobilio, visų įvykių po to nevisiškai pamena, lyg tai šaukė, verkė. Ji dar bandė G. gaivinti. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, tai jai sunkiai buvo nustatytas girtumas, kadangi jai vis nepavyko įpūsti į alkotesterį. Po to, atvažiavo greitosios pagalbos automobilis, jai suleido vaistų ir nuvežė į ligoninę, visą kelią iki ligoninės automobilyje ji vėmusi. Dėl eismo įvykio nuoširdžiai gailisi. Nurodė, jog su žuvusios mergaitės G. M. tėveliais V. ir D. M., pasirašė susitaikymo protokolą. Atlygino padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusioji D. M. patvirtino teismui, jog su kaltinamąja yra susitaikiusi ikiteisminio tyrimo metu, pasirašę susitaikymo protokolą, kurį patvirtina teismui bei neturi pretenzijų nei turtinių, nei neturtinių kaltinamosios R. A. atžvilgiu.

Byla nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji ir jos gynėjas, nukentėjusioji ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Be kaltinamosios R. A. visiško kaltės pripažinimo bei parodymų, jos kaltė byloje yra visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios D. M. parodymais, kur parodė, kad G. M., kiekvienais metais per vasaros atostogas važiuodavo pas R. A. į kaimą, esantį Telšių rajone, už Pievėnų kaimo, vienkiemio sodybą atostogauti, kadangi R., G. buvo krikšto mama. 2013-07-07 apie 21.00 val. į mobilų telefoną paskambino R. ir klykdama, šaukdama, pasakė, kad nebėra G., o kaip toliau, kas įvyko, negali ne pasakyti, nes iš karto ištiko šokas. Tada vyras V. M., pats išsiaiškino aplinkybes, kad G. žuvo eismo įvykyje ir kurioje būtent vietoje. Tada ji kartu su vyru nuvyko į įvykio vietą. Nuvykę į įvykio vietą, pamatė, kad ant žvyrkelio stovi R. automobilis, taip pat matė policijos pareigūnus. Greitosios pagalbos ir Ritos jau įvykio vietoje nebebuvo. Policijos pareigūnas neleido lipti iš automobilio, pareigūnas pasakė, kad geriau neitų ir nežiūrėtų, kaip yra žuvusi dukra G., nes G. vis dar buvo automobilyje. Vėliau susitikusi R. viską papasakojo. Taip pat R. su vyru V., sakė, kad viską apmokės, tai yra laidojimo išlaidas, kad pastatys G. paminklą. Taip pat kai pirmą kartą R. vyras V. atvažiavo į laidotuves, jos vyrui davė 4000 litų pinigėlių, laidotuvių išlaidom. Taip pat parodė, kad tiek R., tiek G., viena kitą be galo mylėjo, R. ją lepindavo, galima sakyti leisdavo daryti, ką nori, lepindavo. Iš tos pusės, kad R. labai rūpinosi jos mergaite G., jai jokių priekaištų neturi, tiesiog yra pikta, kad R. taip neatsakingai vežė mergaitės. Papildomai parodė, kad R. jos atsiprašė, dėl to, kad eismo įvykio metu žuvo dukra G. M., taip pat R. atlygino padarytą turtinę žalą, ji savanoriškai atlyginio laidotuvių patirtas išlaidas, už paminklą sumokėtas išlaidas. R. sumokėjo 14700 (keturiolika tūkstančių septynis šimtus litų), čia įskaičiuota ir tie pinigėliai, kuriuos R. vyras V. davė pinigus tai yra 4000 (keturis tūkstančius litų) laidotuvių metu. Neturtinės žalos atlyginti nereikalauja. R. jokių pretenzijų dėl eismo įvykio neturi ir neturės ateityje, taip pat baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nereiškia ir nereikš ateityje ir prašo esant galimybei baudžiamąją bylą R. A. atžvilgiu nutraukti (30-31, 32 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu liudytojo V. M. duotais parodymais, kur parodė, kad 2013 m. birželio mėnesio pabaigoje, jis kartu su žmona D., buvau nuvažiavę pas R. į kaimą aplankyti savo dukros G. M.. G. pas R. buvo nuvažiavusi pasibūti vasaros atostogų. Jie ten pabuvo kelias valandas ir palikę G. pas R. grįžo su žmona ir sūnumi namo į Mažeikius. Iki eismo įvykio, G. telefonu vis bendraudavo su jo žmona D. 2013-07-07 sekmadienį apie 21.00 val. jis buvo balkone, tada žmona D. įpuolė į balkoną ir klykdama pasakė, kad nebėra vaiko. Tada jis pagrobė telefoną ir bandė kalbėti telefonu. Tačiau telefone nebebuvo signalo. Tada jis pasiėmęs telefoną surinko paskutinį telefone buvusį numerį ir atsiliepė, kiek pamena, greitosios pagalbos felčerė. Tada jam pasakė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas ir žuvo mergaitė. Tada jis išsiaiškino, kur įvyko eismo įvykis, kad važiuojant nuo Viekšnių miestelio link Pievėnų kaimo, Mažeikių rajone. Tada kartu su žmona D. ir anyta R. išvažiavo į įvykio vietą. Nuvažiavę į įvykio vietą pamatė, kaip stovi kelyje R. sudaužytas šalikelėje automobilis, šalia policijos automobilis. Taip pat buvo policininkas ir dvi policininkės. Taip pat buvo R. tėvas su sugyventine M. Išlipęs iš mašinos, priėjo prie sudaužyto automobilio, pamatė, kaip G. automobilio salone guli, kojos buvo prie priekinio panelio, o kūnas ir galva, tarp sėdynių, taip pat iš nosies buvo išbėgęs kraujas. Jis priėjusiai pareigūnei prisistatė ir suteikė G. duomenis. Po to, prie jo priėjo kita pareigūnė ir jam pasakė, kad vairuotoja įpūtė 1,15 promilės, kuri pareigūnė sakė, jis tiksliai pasakyti negali, bet jam atrodė, kad tamsi pareigūnė, ir ta kuri pradėjo ikiteisminį tyrimą. Taip pat kai kitą rytą jis atvažiavo į policijos komisariatą, kažkokių dokumentų, tai ta pati pareigūnė, jam dar pasakė, kad R. įpūtė 1,33 promiles, o iš kur ši tuos duomenis gavo, jis nežino. Tada jį pasikvietė policininkas ir parodė rankinuką bei paklausė, ar tai G. Jis atsakė, kad rankinė G., o viduje buvo namų raktai ir liemenukas, ir S. piniginė. Po to, jam pareigūnai liepė važiuoti namo, kad G. kūnas bus Mažeikių morge ir visus dokumentus pradėtų tvarkytis iš ryto. Bebūnant įvykio vietoje, atvažiavo automobilis, kuris išveža žuvusius kūnus. Taip pat prie R. sudaužyto automobilio, buvo priėjusi uošvienė, žmona, prie automobilio, kuriame buvo žuvusi G. nėjo. Iš eismo įvykio, jie dar važiavo į VšĮ Mažeikių ligoninę, kur žmonai D. ir uošvienei buvo suleisti kažkokie raminantys vaistai. Po ligoninės, grįžo namo. Taip pat kitą dieną sužinojo, kad kartu su R. ir jo dukra G., automobilyje eismo įvykyje dalyvavo I. M. ir S. K.. Pirmadienio vakarą, kai jau G. buvo pašarvota laidojamo namuose, vakare atėjo R. vyras V. Jis su V. po to lauke kalbėjo, kokį pusvalandį. Šis jam davė 4000 litų. V. jam papasakojo, ką šiam buvo papasakojusi R. Pagrinde išėję į lauką, jie kalbėjo apie G., kad kokia ji buvo gyva, ką ji planavo. Taip pat V. buvo atėjęs ir į pačias laidotuves. Taip pat V., sakė, kad po laidotuvių susitiks ir pakalbės apie viską. R. laidotuvėse nedalyvavo. Vėliau, žmonai paskambino R. ir pasiūlė susitikti neutralioje vietoje, žmona ir jis sutiko susitikti. 2013 m. liepos 19 d. apie 19.00 val., jie su R. ir V. susitiko Tirkšlių pušyne. Tada R. pradėjo, jam su žmona pasakoti, ką tą dieną ji su jo dukra G. ir dar dviem mergaitėm, tai yra I. M. ir S. K. veikė. Kad R., buvo susitikusi prie ežero Plinkšiuose su savo tėvu, kad R. kažką lengvai gėrė, kad mergaitės ir pasislėpusios gėrė, kad po to važiuojant jos automobilį sumėtė. Kad ji bandė gaivinti po eismo įvykio G. Po R. viso pokalbio, po to V. pasakė, kad apmokės laidotuvių išlaidas ir išlaidas už paminklą. Nors tiksliai, jie apie piniginę sumą, nekalbėjo. Po to, jie išsiskirstė. Jis pats iš R. jokio atsiprašymo negirdėjo. V. paskambino rugpjūčio viduryje, kad iki spalio vidurio, praves pinigų ant paminklo. Konkrečios sumos nesakė, kokią praves. Prieš tai, jis G. jau trečią vasarą leido pas R. pasibūti, nes G.labai patikdavo ten būtis. Tarp jų ir su R. buvo geri santykiai. R. buvo G. krikšto mama, tai ji labai mylėjo G. Taip pat nori pasakyti, kad jei R. atlygins likusias laidotuvių išlaidas, sumokės paminklo išlaidas, padengs būsimas metinių išlaidas, tai jis su žmona D., pasirašys susitaikymo protokolą, o jeigu neatlygins padarytą turtinę žalą, tada reikš civilinį ieškinį, kadangi jam jo teisės reikšti civilinį ieškinį yra išaiškintos ir jas suprato. Papildomai parodė, kad R. atlygino padarytą turtinę žalą, kuri savanoriškai atlyginio laidotuvių patirtas išlaidas, už paminklą sumokėtas išlaidas. R. sumokėjo 14700 (keturiolika tūkstančių septynis šimtus) litų, čia įskaičiuoti ir tie pinigus, kuriuos R. vyras V. davė pinigus tai yra 4000 (keturis tūkstančius) litų laidotuvių metu. Neturtinės žalos atlyginti nereikalavo, R. jokių pretenzijų dėl eismo įvykio neturi ir neturės ateityje, taip pat baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nereiškia ir nereikš ateityje ir prašo esant galimybei baudžiamąją bylą R. A. atžvilgiu nutraukti (34-35, 36 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos I. M. parodymais, kur parodė, kad 2013 m. liepos mėnesį, buvo atvažiavusi pas tetą R. paatostogauti, kuri gyvena pavažiavus už Pievėnų k., Mažeikių rajone. Pas R. buvo dar atvažiavusi G. ir S. Sekmadienį atsikėlusios pas R., visos papusryčiavo, o po to apie pietus, R. paskambino tėtis ir pasikvietė atvažiuoti į Plinkšius pasibūti prie ežero. Tada R. pasikvietė ją, G. ir S. ir paklausė, ar važiuoti pasimaudyti į Plinkšius. Tai jos tada visos sutiko važiuoti. Apie pietus jos su R. automobiliu išvažiavo į Plinkšius. Važiuojant iš R. namų link Plinkšių, R. sustojo parduotuvėje, kur pirko, „čipsų“, saulėgrąžų, vandens, užpilamų sriubų, sidrą. Išėjusios iš parduotuvės sėdo į automobilį ir važiavo tiesiai į Plinkšių k., prie ežero. Prie ežero sutiko R. tėtį su drauge M. Po to, prie visų jų dar prisijungė M. draugai. Kai atvažiavo M. draugai, jie atsivežė tokį nedidelį staliuką, tai jie ten prie jo sėdėjo, valgė, gėrė. Ji, S., G. maudėsi, deginos prie ežero. Ten buvo pakankamai ilgai. Tada susidėjo daiktus nuo paplūdimio ir parėjo į R. automobilį. Į automobilį susėdo R. už vairo, G. atsisėdo šalia vairuotojos, priekyje keleivio pusėje, S. už vairuotojos automobilio gale, o ji už priekyje sėdėjusios G., gale. R. ir Gr. prisisegė saugos diržus, o ji su S. ne, kadangi sėdėjo automobilio gale. Važiuojant atgal pas R. į namus, važiavo pro Pievėnų k., Mažeikių r. Pievėnų kaime prie parduotuvės buvo sustojęs „Audi“ automobilis, kuriame už vairo sėdėjo pažįstamas V., šalia jo pažįstamas A., per vidurį automobilio gale sėdėjo pažįstamas J. R. pakalbėjo apie braškes bei pasiūlė važiuoti maudytis pas ją į namus prie „prūdo“, tačiau vaikinai nesutiko, nes žadėjo važiuoti maudytis į ežerą. Kai J. parėjo iš parduotuvės sėdo į „Audi“ automobilį ir pradėjo važiuoti. Tada R. pradėjo važiuoti jiems iš paskos su savo automobiliu. Pavažiavus apie 2 km. nuo Pievėnų privažiavo kažkokį ežerą. Visos išlipo iš R. automobilio, taip pat išlipo ir iš „Audi“ automobilio vaikinai. Tada R. paprašė V., kad ją nuvežtų iki parduotuvės. Tada V. sėdo į R. automobilį už vairo, šalia R., keleivio pusėje, o G. atsisėdo automobilio gale. Jie visi trys išvažiavo. Jie keturi: ji, S., A. ir J. pasiliko prie ežero. Jie ten maudėsi. Po kokių 20 minučių, su R. automobiliu grįžo R., G. ir V. Kai jie grįžo, priėjo prie jų. Jie parduotuvėje buvo nusipirkę: vieną sidro butelį, vieną šampano butelį, pyrago. Jai S. padavė vieną plastmasinę stiklinę sidro, kriaušių skonio sidrą. Sidrą taip pat gėrė S., G., A., J. ir V. R. gėrė šampaną. Šampaną po to dar davė gerti J. ir A. Po to, kai viską ten išgėrė, suvalgė, pasibuvo, nusprendė važiuoti pas R. į namus. Į „Audi“ automobilį susėdo V. už vairo, šalia vairuotojo keleivio pusėje A., o gale J. O jos į R. automobilį susėdo R. už vairo, šalia vairuotojos G., automobilio priekyje, už R. S., o ji už G. R. su G. saugos diržus užsisegė, o ji su S., saugos diržų neužsisegė. Pirmiausiai nuo ežero išvažiavo V. su „Audi“ automobiliu, o po to R. su automobiliu. Kai jos išvažiavo nuo ežero, tada S. užsimanė į tualetą, tai R. automobilį sustabdė šalikelėje. R. vėl pradėjo važiuoti su automobiliu žvyruotu keliu. R. bevažiuojant, kurio greitis buvo nedidelis, G. paėmė paspaudė automobilio liuko mygtuką. Atsidarė liukas. Tada G. atsisėdo ant keleivio priekinės sėdynės atlošo, tai yra, kai yra atlošo pagalvėlė, tai į kairę pusę žiūrint iš galo ir išlindo pro automobilio liuką. Tada automobilio gale sėdėjusi S., taip pat atsistojo automobilio salone ir išlindo per automobilio liuką. Jos dar ją kvietė, kad ji taip pat išlystų per tą liuką, nes jos sakė, kaip smagu, bet ji nelindo lauk, sėdėjo automobilio gale. Automobilyje tuo metu grojo muzika, bet negarsiai. R. tuo metu nesiblaškydama vairavo automobilį. Priekyje važiuojančio automobilio jokio nematė, nes V. su savo automobiliu jau buvo nuvažiavęs, kai S. buvo užsimaniusi į tualetą ir kai R. buvo sustojusi. Kai G. su S. išlindo per automobilio liuką, R. su automobiliu važiavo apie kokias 5 minutes, ji buvo su alkūne atsirėmusi į dureles ir žiūrėjo per priekinių sėdynių atlošą pro dešinę pusę į kelią. Tada pradėjo vinguriuoti R. automobilis po kelią, pagalvojo, kad R. specialiai taip daro, kad įdomiau būtų G. ir S., kurios vis buvo išlindusios per automobilio liuką. Tada kažkaip pajuto, kad automobilio galas slysta į griovį, tada ji užsimerkė ir pajuto, kad automobilis verčiasi į R. pusę. Juto, kad vertėsi vieną kartą ir automobilis vėl atsivertė ant ratų ir girdėjo kaip langai išdužo ir kad bildėjo automobilis. Po viso eismo įvykio, pramerkusi akis pamatė, kad automobilio priekis yra į žvyrkelio vidurį, o automobilio galas į laukus. Pamatė, pro dešinės pusės langą, kaip S. pribėgo prie automobilio ir atidariusi jos pusės durelės, t. y. dešinės pusės galines dureles, ji išlipo labai greitai iš automobilio. Išlipusi iš automobilio, ji buvo užsiėmusi už galvos, kadangi jai skaudėjo ir nuėjo į kitą kelio pusę prie griovio. Matė, kad yra sudaužytas automobilis ir G. ant galinės sėdynės atsigulusią, o kojos kažkaip priekyje buvo. Taip pat matė, kad R. išlipo iš automobilio, bandė atidaryti kairės pusės galines dureles, bet jos niekaip neatsidarė, tada apibėgo automobilį ir atidariusi dešinės pusės galines automobilio dureles vis šaukė G. kelkis ir įlindusi į vidų darė G. dirbtinį kvėpavimą. Ji matė, kad G. tik gulėjo ir viskas, dar, kad G. iš nosies bėga kraujas per veidą ir viskas. Taip pat matė, kad S. tuo metu paėmusi G., R. ir savo mobilius telefonus. Tada S. paėmusi iš R. mobilų telefoną pasakė, kad skambina V., kurį jos vadina kaimynu. Kai S. paskambino V., sakė, kad greičiau atvažiuotų, nes R. į avariją papuolė. Kai S. kalbėjo telefonu sustojo automobilis, kuris važiavo pro šalį. Iš jo išlipo dvi moterys, du vyrai ir vaikas. Vienas nepažįstamas vyras pribėgo prie R. automobilio ir girdėjo, kad R. sakė, kad neskambintų pagalbos, nes yra išgėrusi ir pati paskambins pagalbai, bet kitas vyras paskambino į policiją ir pranešė apie eismo įvykį. Taip pat, viena moteris, kuri buvo išlipusi ir stovėjo prie savo automobilio, kuris buvo sustojęs po eismo įvykio šaukė ant R., kad ši nekratytų vaiko. Tada R. pasakė, kad ji su S. bėgtų į krūmus ir pasislėptų, kad jų nematytų. Po R. žodžių sparčiu žingsniu ji su S. ėjo per laukus. Nuo eismo įvykio per laukus ėjo tiek, kol pamatė ant kelio stovintį ženklą „Pievėnai 2 km“, o po to dar šiek tiek paėjusi žvyrkeliu prie jų privažiavo tas vadinamas kaimynas V. su autobusiuko tipo automobiliu. Kai ji su S. įsėdo į V. automobilį, šis jas parvežė pas R. į namus. Kol važiavo iki R. namų, V. jų klausė, kaip įvyko eismo įvykis. Tada S. paklausė V. ar G. gyva, bet šis pasakė, kad G. jau nebėra. Kai grįžo pas R. į kiemą jau buvo atvažiavę R. tėtis, M. ir dar kažkoks nepažįstamas vyras. Jie jos su S. paklausė, kaip jaučiasi, tada ji pasakė, kad jai yra mėlynė ant kairės rankos, o S. nubrozdinta nugara, pilvas, veidas ir ranka. Tada R. tėtis, pasakė, kad važiuoja pas R. į ligoninę. Jis su M. ir tuo nepažįstamu vyru išvažiavo, o tada kieme pas R. paliko: ji, S. ir V., bet V. po kelių minučių ir išvažiavo, tai jos pas R. kieme paliko ji ir S. (37-39 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos S. K. parodymais, kur parodė, kad 2013 m. liepos mėnesį 7 d. pas R. ji buvo atvažiavusi paatostogauti. Su ja taip pat pas R. buvo atostogų atvažiavusi G. M. ir I. M.. Tą rytą jos atsikėlė apie 10-12 val. Kai atsikėlė, ji su pusseserėm buvo kieme ir ketino eiti prie „prūdo“, kuris yra R. kieme. Tada jas visas tris pasikvietė R. ir paklausė, ar nenori važiuoti prie Plinkšių ežero, kadangi R. paskambino jos tėtis J. ir pakvietė ten važiuoti. Jos sutiko važiuoti prie ežero. Apie pietus susiruošė važiuoti prie Plinkšių ežero. Automobilį vairavo R., o jos susėdo ir į automobilį. Kai nuvažiavo prie Plinkšių ežero jau buvo R. tėvas J. ir jo žmona M. Jos prie ežero maudėsi, R. su tėvuku ir jo žmona maudėsi. Jos prie ežero merginos trys, tai yra I., ji ir G., buvo tolėliau pasiklojusios nuo R. ir jo tėvuko „dekiuką“. Jie sėdėjo prie kažkokio staliuko, ant kurio buvo maistas. Kad ant stalo ar šalia buvo kokių alkoholinių gėrimų nematė, alaus taip pat nematė. Kai R. su tėvuku ir M. nuėjo nusimaudyti, jos tryse gulėdamos ant „dekelio“ šnekučiavos, o G. kažko nebuvo nuotaikos, tai jos po to, pamatė, kad prie „tašių“, kur buvo jų ir J. daiktai, yra padėtas „Jamaika“ sidro butelis, 1 litro talpos. Kol R. maudėsi, jos tą sidro butelį gėrė. Kai parėjo į krantą R. ir pamatė, kad jos geria sidrą, labai ant jų supyko, atėmė tą likusį sidrą, plastmasines vienkartines taures. R. labai nepatiko, ką pamatė ir tuo metu, buvo suglumusi ir rimtu tonu pasakė „Ką čia darot“, R. nesitikėjo, kad jos taip padarys. Po to, jos išėjo visos trys merginos prie sūpynių, po to maudėsi, tai ilgą laiką nebuvo prie R. Po to, apie 18.00 val. susiruošė važiuoti namo, nes jau buvo vakaras. Parėję prie R. automobilio, susidėjo daiktus į automobilį ir sėdo į automobilius važiuoti pas R. į namus. Už automobilio vairo sėdo R., ji sėdėjo automobilio gale už R., šalia jos sėdėjo I., o G. atsisėdo, priekyje, šalia vairuotojos. Kai jos buvo jau Pievėnų k., Mažeikių r. pamatė prie Pievėnų parduotuvės, šviesios spalvos automobilį, su kuriuo važinėjasi jų draugai A., J. ir V., tai visos trys, paprašė, kad R. prie to automobilio sustotų. R. savo automobilį sustabdė šalia automobilio, jos net neišlipusios iš automobilio, su minėtais berniukais kalbėjo, per atidarytus langus. Tada jos jų paklausė, ką šie veiks, ir pasakė, kad važiuos maudytis į netoliese esantį tvenkinį, tada jos paprašė R., kad ir jas ten nuvežtų nusimaudyti, nes jos abi su G., tai labai norėjo važiuoti maudytis, nes buvo labai karšta. R. sutiko jas nuvežti prie tvenkinio, kur ir važiavo minėti vaikinai. Nuvažiavę prie tvenkinio, ji pati pirmoji lipo maudytis, kiti ir maudėsi. R. nesimaudė. Į parduotuvę išvažiavo R., G. ir V. Važiavo su R. automobiliu. Prie tvenkinio pasiliko ji, I., A. ir J. Iš parduotuvės grįžo greitai, gal po kokių 20 minučių. Taip pat valgė pyrago, kuris buvo padėtas ant automobilio kapoto. Tada nusprendė važiuoti namo. Ar R. ką nors vartojo iš alkoholinių gėrimų prie tvenkinio, nežino, nes nematė. Į automobilį susėdo R. už vairo, šalia jos G., o ji kartu su I. automobilio gale. R. joms liepė prisisegti saugos diržus ir ne kartą sakė, kad užsisegtų saugos diržus, bet kadangi nuo to tvenkinio iki R. namų buvo netoli, tai jos jų nesisegė. Pirmiausiai nuo tvenkinio išvažiavo berniukai, o jos vėliau, nes ji dar norėja persirengti į sausus rūbus. Kai išvažiavo į kelią nuo tvenkinio, R. važiavo žvyruotu vingiuotu keliu. R. vairuojamo automobilio greitis buvo nedidelis. Automobilio salone grojo pakankamai negarsiai muzika, o jos sėdėjo ir žiūrėjo į kelią. Tada G. paspaudė liuko miktuką. Liukas atsidarė. Tada G., paėmė, atsistojo ant priekinės keleivio sėdynės ir išlindo per atidarytą liuką, tada pasisuko šonu ir pasilenkusi, pakvietė ją ir I. taip pat išlysti per atidarytą liuką. Tada ji atsistojo ir išlindo pro liuką. Kai ji išlindo pro liuką, jos tik viršutinė kūno dalis iki pečių buvo išlindusi, o G. buvo išlindusi iki vidurio šonkaulių. Taip pat per liuką norėjo lysti ir I., tačiau G. šiai pasakė, kad nėra vietos. Tada I. labai supyko. Jos su G. per atvirą liuką, išlindusios važiavo apie 5 minutes. R. joms sakė, kad lystų į vidų, tačiau G. jai sakė nelįsti. Tada net nepastebėjo iš kur, jas aplenkė tamsios spalvos automobilis, kuris sukėlė didelį dulkių kamuolį, tada jai į akis pribyrėjo dulkių ir ji įlindo į automobilio vidų, o tada R. vairuojamą automobilį pradėjo mėtyti po kelią. Pirmiausiai automobilį sumėtė į dešinę pusę, o po to, į kairę pusę ir tada vertėsi. Kai automobilį pradėjo svaidyti po kelią, kur buvo G., nežino. Kai ji atsipeikėjo jau buvo lauke, automobilio dešinėje pusėje prie galinių durelių, nuo automobilio apie 2 metrus. Kaip ji atsirado lauke, nežino. Kai atsipeikėjo, ji buvo veidu į žemę. Tada pasižiūrėjo į mašiną. Pamatė kaip I. lipa lauk pro dešinės pusės galines dureles. Tada ji atsistojo nuo žemės ir puolė prie I. Tada R. taip pat matė, kad lipa iš automobilio per savo vairuotojo pusės dureles. Tada pribėgusi prie mašinos, pamatė, kad G. guli automobilio salone per vidurį, galva buvo ant galinės sėdynės. Tada labai greitai privažiavo kažkokie nepažįstami žmonės. Iš to automobilio buvo išlipo du vyrai, vienas labai aukštas ir dvi moterys ir berniukas, gal kokių 3 metų amžiaus. Vienas vyras buvo priėjęs prie R., ką jie šnekėjo, negirdėjo, bet jie labai greitai išvažiavo. Tada matė, kaip R. šoko į automobilį gelbėti G., ir vis šaukė G., G., o ji tada įlindusi į automobilį surinko visus telefonus, dar matė, kad G. pradėjo purtytis, tai ji paėmusi 3 telefonus išlipo iš automobilio ir tada pasiėmusi Inesą pradėjo eiti per laukus. Ji iš R. telefono, surinko pirmą telefone buvusį numerį, tai yra „Kaimynas“. Kai atsiliepė kaimynas, pasakė, kad jis atvažiuotų ir padėtų, nes įvyko avarija. Po to, vėl nieko nepamena. Jos su I. ėjo per laukus. Ir kai jau buvo netoliese Pievėnų miestelio, prie jų privažiavo „Kaimynas“, kuris jas parvežė namo pas R. Pas R. namie, jau buvo R. tėtis J. su M. ir gal dar vienas vyras. R. tėtis J. išvažiavo į avarijos vietą, o pas jas šiek tiek dar buvo pasilikęs „Kaimynas“, bet po to išvažiavo namo. Jos abi buvo dideliame šoke, dėl to iš po avarijos išėjo link R. namų, niekas jos neliepė niekur eiti, ar bėgti (42-44 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu liudytojo I. E. duotais parodymais, kur parodė, kad 2013-07-07 apie 19.30 jis automobiliu važiavo iš Žibikų k., Mažeikių r., link Telšių rajono, kai pamatė kelkraštyje stovi automobilis, kuris matėsi, kad buvo apsivertęs. Nuėjęs matė kad automobilyje guli sužeista mergaitė ir jis iškvietė greitąją med. pagalbą (40 b. l.);2013-07-07 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta įvykio vieta esanti kelio Viekšniai-Stočkai-Pievėnai 8 km 931 m. (5-13 b. l.);2013-07-07 transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai: priekinis bamperis, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, priekinės kairės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys, užpakalinis dešinės pusės sparnas, priekinis kairės pusės stiklas (14 b. l.);2013-07-07 20.39 val. R. A. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 0,15 promilių girtumas (74 b. l.);2013-07-07 21.19 val. R. A. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 1,33 promilių girtumas (83 b. l.);2013-07-10 – 2013-07-16 specialisto išvadoje Nr. T-A 6585/13(01) nurodyta, kad R. A. kraujyje rasta 1,44 ‰ (promilės) etilo alkoholio (75 b. l.);2013-11-20 specialisto išvadoje Nr. G 229/13(13) nurodyta, kad: 1. „Relanium” yra psichotropinis vaistas, ir negali įtakoti esamam alkoholio kiekiui, tačiau „Relanium” gali sustiprinti esamo kiekio poveikį. 2. Pavartotas alkoholio kiekis veikia kiekvieną žmogų skirtingai, priklausomai nuo organizmo būklės ir individualių savybių, todėl nustatyti koks bus poveikis negalima (94 b. l.);2013-07-08 – 2013-08-22 specialisto išvadoje Nr. M 65/13(13) nurodyta, kad: 1. G. M. mirtis įvyko nuo dešiniosios plautinės arterijos plyšimo, kuris komplikavosi širdies tamponada. 2. G. M. mirtis įvyko užduotyje nurodyto autoįvykio metu. 3. G. M. kūne nustatyta kraujosruvas ir odos nubrozdinimus veide, kakle, krūtinės ląstos užpakaliniame paviršiuje, juosmens srityje, pilve, dešinio kelio sąnario srityje, abipusiai dauginiai šonkaulių lūžiai, dešiniosios plautinės arterijos plyšimas. Sužalojimai padaryti autoįvykio metu automobilio salono dalimis. Plautinės arterijos plyšimas būtų vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymų. Šonkaulių lūžiai atskirai įmant būtų vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šonkaulių lūžiai atskirai imant būtų vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kraujosruvos ir odos nubrozdinimai atskirai imant būtų vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 4. G. M. mirtis įvyko dėl plautinės arterijos plyšimo. 5. G. M. kraujyje rasta 0,48 promilės etilo alkoholio, smegenų skystyje rasta 0,45 promilės etilo alkoholio. 6. Teismo medicininio tyrimo metu nenustatyta sužalojimų, pagal kuriuos būtų galima teigti, kad nukentėjusioji galėjo sėdėti vairuotojo vietoje (26-29 b. l.);2014-01-09 specialisto išvadoje Nr. 11Š-245 (13) nurodyta, kad: 1. Šioje eismo situacijoje automobilio „(duomenys neskelbtini)” vairuotojos R. A. veiksmai, - važiuodama pasirinkta trajektorija nesuvaldė vairuojamo automobilio „(duomenys neskelbtini)” kelio važiuojamosios dalies ribose, dėl ko praradęs judėjimo stabilumą bei tiesiaeigiškumą, automobilis „(duomenys neskelbtini)” nuslydo nuo kelio į kairę ir vertėsi, - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (107-111 b. l.);2013-09-11 surašytas susitaikymo protokolas tarp įtariamosios R. A. ir V. M. bei D. M. (99 b. l.).

Teismas konstatuoja, kad R. A. pažeidė kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 133 punktų reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, vairavo transporto priemonę būdama neblaivi (1,44 promilės), kas yra visiškai netoleruotina, nepasirinkdama saugaus greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, o atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, galėtų sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldama pavojaus kitiems eismo dalyviams bei kelio vingyje nesuvaldė vairuojamo automobilio, vertėsi ir atsitrenkė į kelio ženklą, dėl ko eismo įvykio metu buvo sužalota keleivė G. M., kuri nuo patirtų sužalojimų mirė.

Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl kaltinamosios R. A. kaltės padarius kaltinime nurodytą nusikaltimą - vairuodama transporto priemonę pažeidė eismo saugumo taisykles, kas sukėlė nukentėjusiosios G. M. mirtį. Todėl visiškai pagrįstai R. A., vairavusios transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kito žmogaus mirtį kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 6 dalį.

R. A. galėjo ir turėjo numatyti visuomenei pavojingas pasekmes ir galėjo jų išvengti, jeigu tinkamai būtų laikiusis kelių eismo taisyklių reikalavimų ir automobilio nebūtų vairavusi būdama neblaivi. Nors ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji su R. A. ir susitaikė bei prašė, esant galimybei, bylą nutraukti, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad tik kaltinamosios R. A. netinkamas elgesys ir veiksmai įtakoje G. M. žūtį, o būtent: R. A. lengvabūdiškai leido G. M. išlįsti per važiuojančios transporto priemonės liuką. Tokie lengvabūdiški bei neatsakingi R. A. veiksmai negali būti pateisinantys besąlygiška meile žuvusiajai. Todėl teismas mano, kad taikyti BK 38 straipsnio R. A. atžvilgiu nėra pagrindo.

Kaltinamosios R. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad prisipažino nusikaltusi ir nuoširdžiai gailėjosi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalie 1 ir 2 punktai). Teismas atkreipia dėmesį, kad R. A. vairavo automobilį neblaivi ir tai yra veiką kvalifikuojantis požymis, todėl atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54 - 61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamoji R. A. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, kurio kaltės forma nusikalstamas pasitikėjimas.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji R. A. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, į kaltinamosios atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad kaltinamoji anksčiau teismo neteista (56 b. l.), administracine tvarka anksčiau bausta, tačiau baustumas yra išnykęs (58-60 b. l.), nėra UAB Žemaitijos psichikos sveikatos centro įskaitoje (65 b. l.), dėl šios nusikaltimo žuvo žmogus, todėl daro išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jos nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, kaltinamajai skirtina mažiausio įstatymo sankcijoje nustatyto dydžio laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamojo byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji dirba, yra ištekėjusi (63 b. l.), turi pastovią gyvenamąją vietą, į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, teismas daro išvadą, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali paveikti kaltinamosios socialinius ryšius, atimti iš kaltinamosios galimybę dirbti bei gyventi visavertį gyvenimą, todėl darytina išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, bausmės vykdymą atidedant.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. A. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (71, 72 b. l.).

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

R. A. įpareigotina per dvi darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į probacijos tarnybą (Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 17 straipsnio 1 punktas).

Daiktinį įrodymą, automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris ikiteisminio tyrimo metu grąžintas R. A., nuosprendžiui įsiteisėjus vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, grąžintinas teisėtai savininkei R. A..

Prokuroro prašomos priteisti išlaidos susijusios su specialisto išvadomis pateiktomis dėl eismo įvykio kilimo priežasčių nustatymo, tai yra 1374,42 Lt, nėra laikytinos proceso išlaidomis, kadangi specialisto išvada prokuroras grindė kaltinimą bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 1 dalimi, išlaidos už išvados pateikimą atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

R. A. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalyje, ir paskirti jai bausmę 3 (trejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti R. A. galutinę bausmę 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1dalimi, 2 dalies 7 punktu, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąją neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu paskirti R. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos naudotis specialia teise, teise vairuoti kelių transporto priemones.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Bausmės pradžią R. A. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įpareigoti R. A. per dvi darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į probacijos tarnybą.

Daiktinį įrodymą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris ikiteisminio tyrimo metu grąžintas R. A., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. A..

Teismo nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.