Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2S-426-440/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-08-03
Bylos Nr.: e2S-426-440/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-23-3-00616-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilija Valantienė
Atsakovas: individualios įmonės „Vagonų valymas“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Pijonas“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-426-440/2022Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00616-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 3 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės individualios įmonės „Vagonų valymas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. e2-6619-471/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pijonas“ ieškinį atsakovei individualiai įmonei „Vagonų valymas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pijonas“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės individualios įmonės (toliau – IĮ) „Vagonų valymas“ 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8150,00 Eur skolą ir 3304 Eur nuostolių (iš viso 11 454 Eur), 8 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, visus ieškovės patirtus nuostolius už medienos traukimo iš miško paslaugos pirkimą nuo šių nuostolių atsiradimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė 2022 m. vasario 5 d. už atsakovei parduodamą miškavežį „Timberjack 810B“, serijinis numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (toliau – Miškovežis) išrašė PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini)18150 Eur sumai, kurią pasirašė atsakovės direktorius. Žodžiu ieškovė ir atsakovė susitarė, kad perkamas Miškovežis pirkėjai bus perduotas apmokėjus visą pirkinio sumą. 2022 m. vasario 26 d. atsakovė pravedė į ieškovės sąskaitą dalį sumos – 10000,00 Eur. 2022 m. vasario 27 d. atsakovės direktorius atvykęs pas ieškovės direktorių pažadėjo likusią sumą (8150 Eur) sumokėti 2022 m. vasario 28 d. ir paprašė perduoti jam Miškovežį, jam dar nesumokėjus visos sutartos sumos pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovė sutiko, kad atsakovas 2022 m. vasario 27 d. išsivežtų Miškovežį, bei paprašė, kad likusi mokėjimo dalis būtų atlikta, kaip ir pažadėjo atsakovas, kitą dieną, tačiau atsakovė 8150 Eur skolos nesumokėjo. Ieškovė už gautas lėšas pardavus Miškovežį planavo įsigyti kitą Miškovežį. Ieškovė neturėdama lėšų įsigyti kitą miškovežį, pirko medienos traukimo iš miško paslaugą ir dėl to patyrė 3304 Eur nuostolius. Atsakovė į raginimus sumokėti skolą nereagavo.

3. Taip pat prašė pritaikyti atsakovei ieškinio dydžio sumos laikinąsias apsaugos priemones atsakovės lėšoms, laikomoms banke, o nesant tokių lėšų, prašė laikinąsias apsaugos priemones taikyti atsakovės žinioje esančiam miškovežiui „Timberjack 810B“, serijinis numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti atsakovę neatlikti jokių veiksmų su miškavežių, kurie galėtų pabloginti jo būklę ir sumažinti jo vertę bei įpareigoti saugoti jį iki bus apmokėta visa teismo sprendimu priteista suma su palūkanomis ir patirtais nuostoliais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi be kita ko ieškovės reikalavimą atlyginti visus nuostolius už medienos traukimo iš miško paslaugos pirkimą nuo jų atsiradimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo atsisakė priimti.

5. Tenkino prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Areštavo atsakovei IĮ „Vagonų valymas“ priklausančias pinigines lėšas, esančias atsakovės banko sąskaitose, o jų nesant arba esant nepakankamai – areštuoti atsakovei priklausantį miškovežį „Timberjack 810B“, serijinis numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovę su miškovežių neatlikti jokių veiksmų, kurie galėtų pabloginti jo būklę ir sumažinti jo vertę bei saugoti jį iki bus apmokėta visa teismo sprendimu priteista suma, ieškovės UAB „Pijonas“ reikalavimų civilinėje byloje Nr. e2-6619-471/2022 įvykdymui užtikrinti 11454 Eur sumai, leidžiant mokėti mokesčius valstybei, SODRAI, su darbo santykiais susijusias išmokas darbuotojams bei atsiskaityti su ieškove, iki galutinio procesinio teismo sprendimo byloje priėmimo dienos.

6. Teismas ieškovės pareikštus turtinius reikalavimus šioje proceso stadijoje laikė tikėtinai pagrįstais, reikalavimų sumą pakankamai didelę (viršija 11000 Eur ) ir sprendė, kad yra pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas vertino, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu apeliantė IĮ „Vagonų valymas“ prašo Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6619-471/2022 dalį, kuria atsakovei IĮ „Vagonų valymas“ buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Pijonas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Ieškovė nepagrįstai kaip pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad atsakovė į raginimus neatsako. Atsakovė sulaikė galutinį atsiskaitymą dėl paaiškėjusių Miškovežio trūkumų. Atsakovei pradėjus eksploatuoti Miškovežį buvo nustatyti esminiai Miškovežio defektai susiję su važiuoklę, hidrauliniais įrenginiais, apie kuriuo buvo informuota ieškovė, tačiau ieškovė uždraudė atlikti Miškovežio defektaciją, nes ieškovė laikė, kad atsakovei pilnai neatsikaičius, Miškovežis priklauso jai. Tik nustačius trūkumų mąstą atsakovė galėjo ieškovei teikti siūlymus dėl kainos sumažinimo, reikalavimo pašalinti trūkumus ieškovės sąskaita, atsisakymo nuo sutarties ir restitucijos taikymo.

7.2. Kitas ieškovės argumentas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – jog atsakovė nesumokėjo skolos. Atsakovė 2022 m. gegužės 24 d. galutinai atsiskaitė su ieškove, sumokėdama likusią 8150, 00 Eur sumą pagal ieškovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Tai sudaro pagrindą naikinti skundžiamą nutartį, kadangi neliko rizikos ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, sumažėjus ieškinio reikalavimui.

7.3. Didelės ieškinio sumos argumentas paneigiamas aplinkybe, kad teorinė ieškinio suma sudaro tik apie 3 304 Eur. Pagal teismų nuosekliai suformuotą praktiką pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones negali būti vien tik reikalavimo dydis, o ir pastarasis turi būti vertinamas tiek ieškovo tiek ir atsakovo pateiktais į bylą duomenimis. Ieškovė reikšdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrindė įrodymais, kad atsakovės turtinė padėtis neleidžia įvykdyti galimai palankaus teismo sprendimo.

7.4. Atsakovės pateiktas Balansas ir Pelno nuostolio ataskaitą už 2021 m., iš kurių matyti, kad atsakovės turtas sudaro 35 682 Eur, o grynasis pelnas 15 422 Eur, todėl galimai patenkinus ieškinio reikalavimus likusioje 3 304 Eur sumoje, ši suma laikytina itin maža vertinant atsakovės finansinę padėtį.

7.5. Nesutinka su skundo argumentais, kad nėra duomenų apie atsakovės prieštaravimus dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo ar dydžio, nes kartu su skundu pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčas dėl pagrindinės ieškinio sumos egzistavo tarp šalių iki ieškovei pateikiant ieškinį.

7.6. Ieškinyje reiškiamas reikalavimas dėl 3 304,00 Eur nuostolių neva susidariusių perkant medienos traukimo paslaugą, yra vertintinas itin kritiškai teisinio pagrįstumo bei sąsajumo su ieškinio reikalavimais kontekste, be to iki ieškinio pateikimo teismui dėl nuostolių atlyginimo ieškovė nereiškė reikalavimo atsakovei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

9. Byloje kilo ginčas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

11. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, kuriais įrodinėja prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstumą: 2021 m. pelno (nuostolių) ataskaitą; 2021 m. gruodžio 31 d. balansą; 2022 m. gegužės 24 d. sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, jog apeliantė ieškovei sumokėjo 8151,00 Eur skolą; 2022 m. gegužės 23 d. ir gegužės 27 d. elektroninius laiškus, iš kurių matyti, kad apeliantė reiškia pretenzijas ieškovei dėl Miškovežio trūkumų ir praneša apie skolos pagal PVM sąskaitą faktūrą sumokėjimą; 2022 m. gegužės 10 d. UAB „Pijonas“ raštas, kuriuo ieškovė informuoja, kad Miškovežis yra jos nuosavybė ir praneša, jog draudžia atlikti Miškovežio defektinę apžiūrą, kuri nėra suderinta su ieškovės direktoriumi; 2022 m. gegužės 10 d. IĮ „Vagonų valymas“ atsakymas į 2022 m. gegužės 10 d. UAB „Pijonas“ raštą, iš kurio matyti, kad apeliantė nesutinka su ieškovės rašte išdėstytais reikalavimais ir ragina UAB „Pijonas“ atstovus dalyvauti vyksiančiame defektavime.

12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas tai, kad skundžiamą nutartį teismas priėmė nepranešęs atsakovei ir atsakovė negalėjo teikti teismui įrodymų susijusių su laikinųjų priemonių taikymu, bei tai, kad nauji įrodymai yra vertintini sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas priimti pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

13. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiami tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, todėl teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo (ne) įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.

Dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo

15. Kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad nagrinėjamoje byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas arba apskritai tapti neįmanomas dėl atsakovo veiksmų, nukreiptų išvengti būsimo išieškojimo.

16. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021).

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atskirai nepasisakė apie pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtiną sąlygą – ieškinio prima facie (preliminarų, tikėtiną) pagrįstumą, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ši sąlyga egzistuoja. Ieškovė pareikštu pradiniu ieškiniu pasirinko galimą jos galbūt pažeistų teisių gynimo būdą – prašė iš atsakovės priteisti skolą, nuostolius, pateikė jos reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, o prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su jomis siekiamais užtikrinti turtiniais ieškinio reikalavimais.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

18. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad apeliantės skola viršija 11000 Eur ir vertintina kaip pakankamai didelė, todėl yra nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

19. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje akcentuojama, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).

20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokios aplinkybės kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018). Formaliai vertinant vien ieškinio sumos dydis, teismui neturint duomenų apie apeliantės turtinę padėtį, nesudarė pakankamo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

21. Preliminariai vertinant apeliantė gavusi iš ieškovės Miškovežį, delsė už jį atsiskaityti tris mėnesius, ir tik gavusi iš ieškovės raginimus sumokėti skolą, pareiškė ieškovei pretenziją dėl perduoto Miškovežio trūkumų ir toliau vengė mokėti skolą. Byloje nėra duomenų apie nustatytus trūkumus, bei, kad pati atsakovė dėl galimai jai perduoto su esminiais trūkumais Miškovežio kreipėsi į teismą, reiškė reikalavimus ieškovei ir pan., todėl preliminariai vertinant atsakovės nurodomos aplinkybės nesudarė pagrindo daryti išvadą, kad apeliantės pretenzijos ieškovei dėl perduoto Miškovežio yra pragrįstos ir tai suteikė pagrindą apeliantei nemokėti už įsigytą daiktą. Vien pakankamai ilgas neatsiskaitymo laikotarpis už įgytą Miškovežį suteikia pagrindo tikėtinai spręsti, kad atsakovė neturėjo galimybės sumokėti likusios sumos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

22. Taigi ir atskirojo skundo argumentai, kad apeliantei pagal jos turimą turto mastą 8150 Eur suma nėra didelė, nesudaro pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį neturėjo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgęs, į kad ieškovė buvo perdavusi Miškovežį apeliantei, o pastaroji nebuvo už transporto priemonę atsiskaičiusi, nors perduotu daiktu naudojosi bet vengė sumokėti skolą, siekiant apsaugoti ieškovės interesus, pagrįstai vertino, kad skola apeliantei tikėtina yra pakankamai didelė. Kad skola, nurodyta suma nėra didelė atsakovei tenka pareiga tai įrodyti. Atsakovė nurodė, kad jos pateiktas Balansas ir Pelno nuostolio ataskaita už 2021 m., iš kurių matyti, kad atsakovės turtas sudaro 35 682 Eur, o grynasis pelnas 15 422 Eur, todėl galimai patenkinus ieškinio reikalavimus likusioje 3 304 Eur sumoje, ši suma laikytina itin maža vertinant atsakovės finansinę padėtį.

23. Nors apeliantė nurodė, kad teikia patvirtintą ir VĮ „Registrų centrui“ pateiktą bendrovės Balansą ir Pelno nuostolio ataskaitą už 2021 m., tačiau šie dokumentai atsakovės nėra pasirašyti, juose sumos nurodomos litais, atsakovė nepateikė duomenų kokiomis piniginėmis lėšomis disponuoja ir pan. (CPK 114, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė areštuoti atsakovei IĮ „Vagonų valymas“ priklausančias pinigines lėšas, esančias atsakovės banko sąskaitose, o jų nesant arba esant nepakankamai – areštuoti atsakovei priklausantį miškovežį „Timberjack 810B“,<..> leidžiant mokėti mokesčius valstybei, SODRAI, su darbo santykiais susijusias išmokas darbuotojams bei atsiskaityti su ieškove, iki galutinio procesinio teismo sprendimo byloje priėmimo dienos. Apeliantės vertinimu netenkinus atsakovės atskirojo skundo, atsakovei kaip verslininkei apribojus galimybes naudotis finansinėmis lėšomis esančiomis bankų sąskaitose, bus padaryta esminė žala, kai tuo tarpu teismų praktikoje konstatuoja, kad laikinųjų apsaugos priemonių nukreipimas į bendrovių lėšas yra kraštutinė priemonė ir taikoma tik tais atvejais ir eiliškumu, kai nustatoma, kad kito turto į kurį gali būti nukreipti apribojimai nėra arba jo nepakanka.

24. Šiuo atveju atsakovei nurodant, kad areštuojama suma nėra didelė, kad atsakovei bus padaryta esminė žala, nepateikiant duomenų, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės turėjo, ar turi neigiamos įtakos atsakovės veiklai nėra pagrindo spręsti apie taikytų priemonių nepagrįstumą bei neteisėtumą. Spręstina, kad apeliantė atskiruoju skundu nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Apeliantės argumentas, kad ieškovės prašymas teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones laikytinas išimtinai, kaip bandymas daryti neigiamą įtaką atsakovei, taip pat niekuo nepagrįstas.

25. Apeliantė skunde taip pat teigia, kad ieškovė nurodė neteisingas faktines aplinkybes, jog apeliantė į raginimus neatsakė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad iš apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikto 2022 m. gegužės 10 d. atsakymo į ieškovės raštą dėl draudimo atlikti Miškovežio apžiūrą, matyti, kad šiame rašte apeliantė preliminariai vertinant tiesiogiai nereiškia pretenzijų ieškovei dėl Miškovežio ir nepaaiškina, kodėl ji vengia sumokėti skolą. Ieškovė ieškiniu į teismą kreipėsi 2022 m. gegužės 17 d., o apeliantės pateikti elektroniniai laiškai siųsti 2022 m. gegužės 23 d. ir gegužės 27 d., t. y. po to, kai buvo priimtas teisme ieškovės ieškinys apeliantei. Taigi šių įrodymų pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį dar nebuvo, todėl jie negalėjo turėti įtakos priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Todėl įvertinus byloje buvusius duomenis, naujai pateikti dokumentai nevertintini sprendžiant dėl priimtos nutarties teisėtumo, taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo bei teisėtumo.

26. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, jog apeliantė skolos ieškovei kreipiantis į teismą ieškiniu nebuvo sumokėjusi pakankamai ilgą laiką, ieškovės išdėstytus ieškinyje argumentus, pagrįstai pripažino realiai egzistuojančią būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę, kuri galėtų būti sumažinta (ar jos išvengta) taikant ieškovės prašomus ribojimus apeliantės lėšoms ir draudimą atlikti su Miškovežiu veiksmus, galinčius pabloginti jo būklę bei sumažinti jo vertę bei saugoti Miškovežį iki galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

27. Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turi teisę kreiptis dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, masto sumažinimo ir pan. (CPK 145-150 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties

28. Apibendrinant pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas, atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigė teismo padarytų išvadų. Todėl atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėja Vilija Valantienė