Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. M. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Egritmeda“, uždarajai akcinei bendrovei „Miškotvarkos projektai“ dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja S. M. (toliau- ir pareiškėja, ir S. M.) teismui paduotu skundu prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau- ir NŽT) Raseinių skyriaus 2019-11-06 raštą „Dėl žemės sklypo Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiluvos sen., Raseinių r. sav., ribų nustatymo“ (toliau- ir Raštą) ir įpareigoti NŽT Raseinių skyrių iš naujo išnagrinėti UAB „Miškotvarkos sprendimai“ pateiktą 2019-01-23 prašymą Nr.51.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja S. M. 1995 m. spalio 3 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 8-72/95-0821 nuosavybės teise įsigijo 5,05 ha žemės sklypą, esantį Šiluvos apyl., (duomenys neskelbtini) (b. l. 81, t.1).

UAB „Miškotvarkos sprendimai“, atlikdama Žemės sklypo kadastrinius matavimus, apskaičiavo 4,6072 ha Žemės sklypo plotą (b.l.30, t.1), t. y. 0,4428 ha mažesnį nei Nekilnojamojo turto registre įregistruotas Žemės sklypo plotas, kas viršija Kadastro nuostatų 1 priede nustatytą maksimalią leistiną paklaidą (0,2247 ha).

UAB „Miškotvarkos sprendimai“ 2019 m. sausio 23 d. NŽT Raseinių skyriui pateikė prašymą Nr. 51 pateikti išvadą dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų nustatymo (toliau- ir Prašymas) (b. l. 22–24, t.1). Minėtame prašyme nurodė, kad atliekant žemės sklypo kadastrinių matavimų darbus nustatyta, jog Žemės sklypo ribos, esančios vietovėje, neatitinka žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių, Žemės sklypo plane ir abrise įrašyti linijų ilgiai neatitinka su vietovėje esančiais. Be to, nurodė, jog gretimo Sklypo Nr.20 plotas yra apie 0,60 ha didesnis nei juridiškai registruotas, todėl siūlė gretimo žemės sklypo savininkui susitarti ir Žemės sklypo ribą nustatyti apie 20-30 metrų už keliuko, tačiau Sklypo Nr.20 savininkas nesutiko. UAB „Miškotvarkos projektai“ Prašymu prašė parengti išvadą, kurios pagrindu būtų galima nustatyti galutines matuojamo žemės sklypo ribas bei tęsti žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo darbus. Žemės sklypo ribas siūlė nustatyti pagal pateiktą Žemės sklypo situacijos brėžinį (b.l.29, t.1).

NŽT Raseinių skyrius į Prašymą pateikė 2019-03-08 išvadą (b.l.57, t.1), kuria nurodė, kad pietrytinė Žemės sklypo riba turi būti formuojama kelio riba, o nustačius, kad išmatuotas Žemės sklypo plotas viršija leistiną paklaidą, teisės aktų nustatyta tvarka bus priimami sprendimai dėl žemės ploto skirtumo kompensavimo.

Pareiškėja, nesutikdama su minėta išvada, ją apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams. Teismas 2019 m. spalio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4749-394/2019 panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. 11SD-776-(14.11.17E.) „Dėl išvados“ ir įpareigojo atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrių iš naujo išnagrinėti UAB „Miškotvarkos sprendimai“ Prašymą (b. l. 9–17, t.1).

Atsakovas iš naujo išnagrinėjo UAB „Miškotvarkos sprendimai“ 2019 m. sausio 23 d. prašymą Nr. 51 ir Raštu pateikė išvadą dėl Žemės sklypo ribų (b.l.5-7, t.1). Išvadoje nurodė, kad NŽT Raseinių skyrius nepritaria UAB „Miškotvarkos projektai“ siūlomam ribų koregavimui. Išvadoje nurodė, kad S. M. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo dokumentuose nėra nurodytas kelias, kurio plotas būtų įskaičiuotas į sklypo plotą; per 1995 m. suformuotą S. M. miško sklypą nėra kelio, o minėtas 3 metrų kelias pažymėtas kaip natūralus kontūras, kuris yra už pietrytinės sklypo ribos (kaip gretimybė); todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo perkelti šio žemės sklypo ribą už esamo kelio, nes teisės aktai nenumato galimybės atliekant kadastrinius matavimus pakeisti sklypo ribų, kurios buvo nustatytos pirminiuose sklypo suformavimo dokumentuose. Dėl argumento, jog planavimo dokumentuose nurodyti metrai neatitinka vietovėje natūralių kontūrų, darė išvadą, jog sklypo plotą netiksliai paskaičiavo pirminių matavimų duomenų bylą rengęs Valstybinio miškotvarkos instituto inžinierius R. K.. Atsakovas nurodė UAB „Miškotvarkos sprendimai“ matininkui A. Ž. rengiant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą – pietrytinę sklypo ribą formuoti palei esamo kelio ribą (b. l. 5–7, t.1).

Nesutikdama su Raštu, pareiškėja jį ginčija teisme.

Bylos duomenimis pareiškėjai parduotas Žemės sklypas buvo suformuotas atlikus preliminarius žemės sklypo matavimus. Byloje nėra ginčo, kad Žemės sklypo ribų linijų ilgiai, užfiksuoti abrise, skiriasi nuo kadastrinių matavimų metu išmatuotų faktiškai naudojamo Žemės sklypo ribų linijų ilgio (b.l.76, 59), o Žemės sklypo plotas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje (5,05 ha) yra didesnis nei nustatytas atliekant kadastrinius matavimus (4,6072 ha).

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktu numatyta, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Išvardintus dokumentus vykdytojas žemėtvarkos skyriui pateikia elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų organizatorių.

Administracinių teismų praktikoje aiškinant aukščiau nurodytų teisės normų nuostatas yra konstatuota, kad šiame teisiniame reglamentavime yra įtvirtintos dvi taisyklės: 1) žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė – įpareigojanti žemės sklypo ribų, kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2) leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų duomenis, atliekant kadastrinius matavimus. Atitinkamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte yra numatyta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal šią teisės normą klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Ir tik nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkamą išvadą), žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinkamai ištaisyti: 1) arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; 2) arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją). Šios klaidos ištaisymo rezultate faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti, tokiu būdu užtikrinant anksčiau suformuoto žemės sklypo ribų stabilumo principą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1918/2013, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5131-552/2020).

Nagrinėjamojoje byloje, įvertinus paminėtose teisės normose įtvirtintą žemės sklypų ribų stabilumo taisyklę, svarbu nustatyti, kokios Žemės sklypo ribos (konfigūracija) buvo nustatytos preliminariais matavimais suformavus Žemės sklypą prieš jį įsigyjant pareiškėjai, ar šios Žemės sklypo ribos ir konfigūracija atitiko žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniams.

Palyginus 1995-06-22 parengtą Žemės sklypo abrisą (toliau- ir Abrisas), 1995-06-02 parengto Žemės reformos preliminarinio žemėtvarkos projekto ištrauką bei 1995 m. birželio mėnesį parengtą Laikiną Žemės sklypo planą (b.l.71, 76, 77, t.1) su faktiškai naudojamo Žemės sklypo planu (b.l.30, t.1), matyti, kad Žemės sklypo konfigūracija šiuose dokumentuose iš esmės nėra pakitusi. Pareiškėja kelia ginčą dėl pietrytinės Žemės sklypo ribos, teigdama, kad ši riba turi būti nustatoma toliau į pietryčius už šiuo metu faktiškai egzistuojančio 3 metrų pločio kelio. 1995-06-22 parengtame Žemės sklypo abrise (toliau- ir Abrisas) ties pietrytine Žemės sklypo riba kelias nėra pažymėtas, tačiau 1995 m. birželio mėnesį sudarytame Žemės sklypų, skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo akte (toliau- ir Parodymo-paženklinimo aktas) pažymėta, kad pro pietrytinę sklypo ribą praeina 3 m pločio kelias (b.l.78, t.1). Laikino žemės sklypo plane ribų sutartiniais ženklais pažymėta, kad Žemės sklypo pietrytinė riba eina kelio pakraščiu (b.l.77, t.1). Minėti planavimo dokumentai leidžia daryti išvadą, kad suformuoto pardavimui Žemės sklypo pietrytinė riba buvo nustatyta Žemės sklypo pietrytinėje pusėje praeinančio kelio pakraščiu. Tokią išvadą patvirtina ir teismui pateikti gretimo žemės sklypo – Sklypo Nr.20, 1995-10-03 parduoto P. S. (šiuo metu priklausančio trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Egritmeda“) suformavimo dokumentai. Laikinajame žemės sklypo plane Sklypo Nr.20 šiaurės vakarinė riba ribų sutartiniu ženklu pažymėta praeinanti kelio pakraščiu (b.l.174, t.1), o 1995-06-28 parengtame Žemės sklypų, skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo akte užfiksuota, kad pro Sklypą Nr.20 praeina 3 m pločio vietinės reikšmės kelias (b.l.178, t.1). Pagal 1995 metų Valstybinio žemės kadastro duomenų registro duomenis, nei Žemės sklype, nei Sklype Nr.20 žemė, užimta keliu, nebuvo įregistruota (b.l.82-83, 157-158, t.1), kas leidžia daryti išvadą, jog Žemės sklypas ir Sklypas Nr.20 buvo suformuoti abipus 3 metrų vietinės reikšmės kelio, ir šis kelias nė į vieno iš šių sklypų plotą nebuvo įskaičiuotas.

Laikinas Žemės sklypo planas sudarytas Žemės reformos preliminarinio žemėtvarkos projekto pagrindu, t. y. Laikinajame Žemės sklypo plane įbraižytos sklypo ribos atitinka įbraižytąsias Žemės reformos preliminariniame žemėtvarkos projekte (b.l.71, t.1). Tokios pat Žemės sklypo ribos (pietrytinėje pusėje besiribojančios su keliu) pažymėtos ir Kauno apskrities viršininko 2001-12-19 d. įsakymu Nr.02-08-8270 patvirtame Lyduvėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme (b.l.72, 74, t.1).

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad Žemės sklypo ribos (konfigūracija), nustatytos vietovėje 1995 m. birželio mėnesį, atitinka Žemės reformos preliminariniame žemėtvarkos projekte, Lyduvėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribas, ir Žemės sklypas pietrytinėje pusėje ribojasi su šalia sklypo einančiu 3 metrų pločio vietinės reikšmės keliu. Suprojektuoto žemės sklypo ribos (taip pat ir pietrytinė riba) atitinka ir šiuo metu faktiškai naudojamas Žemės sklypo ribas (b.l.30, t.1). Vien ta aplinkybė, kad preliminariais matavimais buvo nustatyti didesni sklypo kraštinių ilgiai bei apskaičiuotas didesnis plotas nei atliekamais ženkliai tikslesniais kadastriniais matavimais, nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad faktiškai naudojamo Žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto Žemės sklypo ribų (konfigūracijos).

Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad 3 metrų pločio kelias Žemės sklypo įsigijimo metu ėjo per Žemės sklypą, nes tokį pareiškėjos argumentą paneigia kiti byloe surinkti įrodymai. Minėta, kad pagal 1995 metų Valstybinio žemės kadastro duomenų registro duomenis Žemės sklype kelias nebuvo įregistruotas, be to, pagal aukščiau aptartus Žemės sklypo suformavimo dokumentus nustatyta, jog su šiuo keliu ribojosi Žemės sklypo pietrytinė riba. Kaip matyti iš pateiktos Lietuvos erdvinės informacijos portalo (LEI portalo) žemėlapio, parengto ortofotografinio žemėlapio pagrindu, ištraukos su pažymėtomis Žemės sklypo ribomis, kelias, skiriantis Žemės sklypą bei Sklypą Nr.20, yra aiškiai susiformavęs, ties šiais sklypais nesibaigia, iš esmės tiesia linija tęsiasi toliau ir yra naudojamas patekti į kitas teritorijas (b.l.66, t.1). Be to, iš trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Egritmeda“ pateikto 1998-08-06 parengto Miškotvarkos projekto duomenų (b.l.181-184, t.1) matyti, kad Sklype Nr.20 ties Žemės sklypu vyraujantys medžiai buvo eglės, kurių amžius siekė kelias dešimtis metų, šioje sklypo dalyje plyni kirtimai nebuvo numatyti. Nurodytos aplinkybės paneigia prielaidą, kad 3 metrų vietinės reikšmės kelio vieta nuo 1995 metų galėjo pakisti.

Įvertinus suprojektuoto Žemės sklypo ribas bei atsižvelgus į teisės aktuose nustatytą taisyklę, jog žemės sklypų ribos atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, laikytina, jog atsakovas pagrįstai sprendė, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo Žemės sklypo ribą perkelti už esamo kelio, pagrįstai nepritarė Pasiūlymu siūlomam Žemės sklypo ribų koregavimui bei nurodė matininkui rengiant Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, pietrytinę sklypo ribą formuoti palei eamo kelio ribą, t. y. Raštu pateikė pagrįstą išvadą dėl Žemės sklypo ribų. Klausimas dėl Žemės sklypo ploto skirtumo kompensavimo turi būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Rašte nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateiktas jų vertinimas, nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas rėmėsi priimdamas šį administracinį aktą, motyvai išdėstyti aiškiai ir yra pakankamai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Raštas atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo. Netenkinus prašymo panaikinti Raštą, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjos S. M. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Egritmeda“, uždarajai akcinei bendrovei „Miškotvarkos projektai“ dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.