Kauno apylinkės teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.4.6; 2.6.4.7; 2.6.5.2.1; 2.6.9.2.2; 3.1.7.5; 3.2.6.1.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 18 d.

dalyvaujant ieškovei J. B., jos atstovei advokatei Stasei Kupčiūnienei, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotam asmeniui E. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovams N. B. ir J. N. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės rūpybos ir gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas N. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Atsakovė J. N. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. 2015 m. lapkričio 11 d. nutartimi paskelbta atsakovės paieška, kuri rezultatų nedavė, procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu.

Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad atsakovų N. B. ir J. N. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą Kauno mieste. Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS pranešimų apie galimai pažeidžiamas nepilnametės K. B. teises ir teisėtus interesus nėra gavęs. Su atsakovų šeima Kauno miesto Socialinių paslaugų centro socialiniai darbuotojai nedirbo, socialinių paslaugų poreikis neįvertintas. Atsakovai neaugindami dukros neužtikrina tinkamo K. B. auklėjimo bei priežiūros. Ieškinio reikalavimų tenkinimas apriboti tėvų valdžią atsakovams labiausiai atitiktų K. B. interesus. Apribojus tėvų valdžią, tikslinga nustatyti nuolatinę rūpybą ir nuolatine vaiko rūpintoja paskirti senelę J. B..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad K. B. gimė (duomenys neskelbtini), motina J. N., tėvas N. B. (b. l. 6). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu K. B. nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta J. B. (b. l. 7). N. B. atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (b. l. 8). J. N. 2006-05-23 išsideklaravo iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). J. B. pajamas sudaro globos (rūpybos) išmoka ir senatvės pensija (b. l. 10, 11-12). J. B. deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Vaikų gerovės centras „Pastogė“ rekomenduoja J. B. kaip tinkamą asmenį rūpintis K. B., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 23-25). J. B. buities ir gyvenimo sąlygos yra tinkamos vaikui augti (b. l. 26).

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaiku, su juo nebendrauja, materialiai vaiko neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, lavinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.). Darytina išvada, kad pagal esamą reglamentavimą, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų LR CK 3.180 str., esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. LR CK 3.180 str. 1 d. įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Pabrėžtina, kad kiekvienu iš šių priešingų teisei veiksmų ar neveikimo tėvai daro ypatingą žalą vaikui. Žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas. Taip pat šiais atvejais, spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (LR CK 3.161 str. 3 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas,, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Teismas pabrėžia, kad šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. EŽTT eilėje bylų taip pat yra sprendęs, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitiktų jo interesus (žr. Z. J. v. Lietuva, nr. 60092/12, 2014 m. balandžio 29 d. sprendimas; Y. C. v. Jungtinė Karalystė, nr. 4547/10, 2012 m. kovo 13 d. sprendimas, par. 133-135). Todėl sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti, ar tėvai buvo pakankamai įtraukti į sprendimų priėmimo procesą ir ar vaikas buvo išklausytas.

Bylos duomenimis ir teismo posėdyje dalyvavusių ieškovės, išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovai vengia atlikti savo pareigas vaikui ir vaiku nesirūpina. Atsakovas N. B. ne kartą teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, bausmės pradžia – 2012-11-18, bausmės pabaiga – 2019-11-18. Atsakovė J. N. 2006-05-23 išsiregistravo iš gyvenamosios vietos, kurioje gyveno su dukra, dukrą palikdama auginti J. B.. Kauno apskrities VPK nuo 2015-11-19 iki 2016-03-24 vykdė atsakovės paiešką, tačiau paieška rezultatų nedavė, artimųjų giminaičių teigimu, atsakovė išvykusi į užsienį. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu be tėvų globos likusiai K. B. nustačius laikinąją globą, situacija nepasikeitė – atsakovai vaiku nesirūpino, jam išlaikymo neteikė. Atsakovai nesiėmė jokių priemonių, kad situacija pasikeistų į gerąją pusę. Tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius v. S. K., V. K., bylos Nr. 3K-3-92/2014).

Atsakovui ieškinys dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo įteiktas asmeniškai, atsakovei – viešo paskelbimo būdu, atlikus atsakovės paiešką ir nenustačius jos gyvenamosios vietos. Atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos eiga nesidomėjo, į teismo posėdį neatvyko ir savo nuomonės dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo neišreiškė, tuo rodydami visišką abejingumą savo kaip tėvų pareigoms.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 str. 1 d., tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. Taip pat pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinai ar neterminuotai – nėra tolygūs. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra gerokai griežtesnė sankcija, o laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir nustatomas konkrečiam laikui turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus.

Vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad padėtis atsakovų šeimoje galėtų pasikeisti. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė slepia savo buvimo vietą, galimai išvykusi į užsienio valstybę, nelanko nepilnamečio vaiko, neteikia išlaikymo, nesidomi jo gyvenimu, interesais ir kt. Atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau vaiku nesidomi, juo nesirūpina, jam išlaikymo neteikia.

Teismo pareiga, vadovaujantis įstatymu, ginti vaiko interesus. Byloje nustatytos aplinkybės, patvirtina, kad nustačius nepilnametei K. B. laikinąją globą, atsakovai nedaro išvadų dėl pareigos rūpintis nepilnamečiu vaiku, nesudarė ir nesistengia sudaryti vaikui tinkamų, emociškai saugių gyvenimo sąlygų, neužtikrino vaiko teisės visapusiškai ir harmoningai vystytis bei augti. Teismas sprendžia, jog likusiai be tėvų globos K. B. nustačius laikinąją globą, nenustatyta duomenų, kad atsakovų elgesys galėtų pasikeisti, todėl vaiko interesais nusprendžia neterminuotai apriboti tėvų N. B. ir J. N. valdžią nepilnamečio vaiko K. B. atžvilgiu (CK 3.180 str. 2 d.).

Neterminuotai apribojus atsakovams tėvų valdžią, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.).

Išaiškintina atsakovams, kad vadovaujantis LR CK 3.181 str. 2 d. tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jeigu tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Dėl nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo, globos ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) – LR CK 3.256 str. LR CK 3.251 str. numato, kad vaikams iki 14 metų nustatoma globa, rūpyba nustatoma vaikams, sulaukusiems 14 metų. LR CK 3.183 str. 4 d. numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu skiria vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą įstatyminę nuostatą, į tai, kad neterminuotai apribojus atsakovų tėvų valdžią nepilnamečio vaiko K. B. atžvilgiu, nepilnametė neturi galimybių grįžti į šeimą, teismas nepilnamečiam vaikui nustato nuolatinę rūpybą.

Byloje nustatyta, kad J. B. rūpinasi K. B. ir sutinka tapti nuolatine vaiko rūpintoja. Paskirta rūpintoja tinkamai vykdo rūpintojos pareigas ir užtikrina nepilnamečio fizinį ir psichinį saugumą, sudaro tinkamas sąlygas miegui, poilsiui, laisvalaikiui, užtikrina vaiko teisę į saugią socialinę aplinką, todėl darytina išvada, kad vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Kitų asmenų, kurie norėtų rūpintis nepilnamečiu vaiku, nėra. J. B. atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, priešingų duomenų byloje nėra pateikta.

Šios pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad J. B. skyrimas nuolatine nepilnamečio vaiko K. B. rūpintoja nepažeis LR CK 3.268 str. nustatytų reikalavimų; pas rūpintoją nustatytina nepilnamečio vaiko nuolatinė rūpybos ir nuolatinė gyvenamoji vieta (LR CPK 407 str., CK 3.251 str. 1 d. 2 p., 3.256 str., 3.261 str., 3.265 str. 3 p.).

Rūpintojai išaiškintina, kad rūpintoja privalo: užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką, sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais; bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir savivaldos institucijomis; palaikyti ryšius su artimais vaiko giminaičiais, informuoti juos, jei jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, mokymąsi, sveikatą ir kitą; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą, polinkius; rengti savarankiškam gyvenimui, darbui šeimoje, visuomenėje ir valstybėje. Išaiškintina, kad globėjas (rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Rūpintoja turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (LR CK 3.271 str., 3.272 str.). Rūpinamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko rūpintoja uzufrukto teise, CK IV knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (LR CK 3.275 str.) ir tik vaiko interesams tenkinti (LR CK 3.275 str., 3.185 str.).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Apribojus tėvų valdžią, atsakovams išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LR CK 3.195 str.). Materialiai išlaikyti savo vaikus yra tėvų pareiga, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko vystymuisi sąlygas (LR CK 3.192 str.). Pažymėtina, kad pajamų, susijusių su darbo santykiais, neturėjimas ar nepakankamas jų turėjimas neatleidžia atsakovų nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką, atsakovai privalo teikti materialinį išlaikymą, kuris tenkintų bent minimalius nepilnamečio poreikius.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui ieškovė prašo priteisti po 150 Eur iš kiekvieno atsakovo. Byloje nustatyta, jog atsakovai yra darbingo amžiaus, todėl gali dirbti, turėti su darbo santykiais susijusias pajamas ir materialiai prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo, todėl turi teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris patenkintų nepilnamečio vaiko poreikius. Nors atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau įkalinimo įstaigoje taip pat gali dirbti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, taip pat į nepilnamečio vaiko K. B. amžių bylos nagrinėjimo teisme metu (15 metų), teismas iš kiekvieno atsakovo priteisia išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. (ieškinio padavimo teismui dienos) iki jo pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant jo rūpintoją J. B. išimtinai vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., 3.202 str. 1 d., 3. 275 str.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdoma skubiai (CPK 282 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovei suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl ieškinį tenkinus visiškai valstybei iš kiekvieno atsakovo priteistina po 21 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir po 54 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, iš viso po 75 Eur iš kiekvieno atsakovo (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 83 str. 1 d. 2 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 - 270 str., 402 str., 406 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaiko K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaiko K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti K. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę rūpybą.

K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatine rūpintoja skirti J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), rūpybos ir gyvenamąją vietą nustatyti rūpintojos J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 150 Eur nuo ieškinio padavimo teismui datos (2015-09-22) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 150 Eur nuo ieškinio padavimo teismui datos (2015-09-22) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovės J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją per tris darbo dienas išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.