- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-12-10
- Bylos Nr.
- 1-1388-1124/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26374-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Lapėnienė
- Kaltinamasis
- V. M.
- Civilinis ieškovas
- V. N.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini) vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kaltinamasis V. M. nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį (nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą), o būtent – 2021 m. rugpjūčio 2 d. apie 15 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje kilusio žodinio konflikto metu, sugriebęs V. N. už dešinės rankos pirštų, juos suspaudęs tarp kietų bukų daiktų ir forsuotai perlenkęs penktą pirštą, padarė jam dešinės plaštakos penkto pirštakaulio galinės falangos, tolimojo pirštakaulio skeveldrinį sąnarinį lūžį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
2. Kaltinamasis V. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. po pietų dirbo (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje, tarp antro ir trečio aukšto – prie langų, darė langokraščius. Nukentėjusysis gyvena antrame aukšte, o jis dirbo trečiame aukšte. Priėjęs nukentėjusysis V. N. pasakė, kad jis susitvarkytų šiukšles. Kaltinamasis jam atsakė, kad darbo pabaigoje visada susitvarko šiukšles ir toliau dirbo. Nukentėjusysis priėjo prie kaltinamojo ir šaukė: „aš čia šeimininkas, aš čia gyvenu, neturite teisės, eikite iš čia“. Nukentėjusysis stovėjo ir neleido jam dirbti. Kaltinamasis jam pasakė, kad nukentėjusysis netrukdytų jam dirbti. Kaltinamasis viena ranka (turbūt dešine ranka) šiek tiek pastūmė nukentėjusįjį nuo langokraščio. Nukentėjusysis iš karto griebė dvejomis rankomis kaltinamajam už rankos, kurią jis buvo ištiesęs link jo, ir ją prispaudė prie savo juosmens abejomis savo rankomis bei laikė. Kaltinamasis bandė išlaisvinti savo ranką iš nukentėjusiojo rankų, kita savo ranka stūmė jo rankas, judino ranką, kurią laikė nukentėjusysis. Mėginant išlaisvinti ranką iš nukentėjusiojo rankų buvo kontaktas su nukentėjusiojo ranka. Nelabai prisimena, koks tai buvo kontaktas. Gali būti, kad ir pirštas papuolė, nežino, neprisimena, nes buvo susijaudinęs, viskas greitai įvyko. Išlaisvinęs savo ranką išsitraukė telefoną ir norėjo nufotografuoti nukentėjusįjį, t. y. kad jis trukdo dirbti, bet nukentėjusysis pabėgo į namus. Negali pasakyti, ar galėjo padaryti nukentėjusiajam kaltinime nurodytus sužalojimus. Su nukentėjusiuoju po įvykio nekalbėjo. Vilniaus teritorinei ligonių kasai civilinį ieškinį atlygino tik dėl to, kad nebūtų taikomi areštai jo sąskaitai. Gal iš dalies ir pripažįsta, kad galėjo taip sužaloti nukentėjusįjį. Kai nukentėjusysis nubėgo į namus, po kurio laiko į laiptinę išėjo jo motina ir paklausė: „kas nutiko“. Kaltinamasis toliau dirbo. Nukentėjusiojo mama pasakė, kad jos sūnus nori, jog jis susitvarkytų šiukšles, apie jokius sužalojimus nieko nesakė. Jis pasakė, kad šiukšles sutvarkys darbo pabaigoje. Nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio nepripažįsta, prašoma priteisti suma yra labai didelė.
3. Kaltinamasis V. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad virš pusę metų dirba prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), renovuoja minėtą namą. Maždaug prieš tris savaites, tikslios datos neprisimena, gali būti, kad rugpjūčio 2 dieną, kaip yra parašyta pranešime apie įtarimą, jam dirbant namo viduje, laiptinėje tarp antro ir trečio aukštų, prie langų, įvyko konfliktas su jaunuoliu iš (duomenys neskelbtini) buto. Jis nežino nei jo vardo, nei pavardės, su namo gyventojais nebendrauja. Visi darbiniai reikalai su gyventojais sprendžiami per darbų vadovą R. T.. Neprisimena kelinta buvo valanda, jis dirbo (duomenys neskelbtini) name, viduje, laiptinėje tarp antro ir trečio aukštų, su gipsu glaistė langokraštį, nes įstatyti nauji langai. Iš trečio buto išėjo ten gyvenantis jaunuolis – tamsiaplaukis, trumpai kirptų plaukų, apie 170 cm, gal apie 175 cm, ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Jis pradėjo šaukti, kad jie čia šiukšlina, šaukė; „nedirbk, išeik iš čia, jis čia šeimininkas“. Jis atsakė, kad vėliau nuvalys. Jis stovėjo prie lango krašto kur kaltinamasis dirbo ir rėkė: „eik iš čia, tu čia nedirbsi“, trukdė jam glaistyti, stovėjo visiškai prie pat jo. Jis su dešine ranka padarydamas mostą ranka nuo savęs pasakė: „netrukdyk man dirbti“. Tuomet jaunuolis savo abiem rankom griebė už jo dešinės rankos. Kaltinamasis atsistojo ir išlaisvino savo ranką iš nukentėjusiojo rankos, ištraukdamas ją iš nukentėjusiojo rankos, kurią jis laikė savo abiem rankom. Tada kaltinamasis pasitraukė į šoną, traukė iš kišenės telefoną sakydamas: „aš tave nufotografuosiu, kad tu trukdai man dirbti“. Pamatęs telefoną jaunuolis iš karto nubėgo į namus ir visi konfliktai baigėsi. Savo kaltės dėl to, kad tyčia sulaužė pirštą V. N., nepripažįsta, nes jis tik išlaisvino savo ranką iš jo rankos. Kaip jam nuo tokio jo judesio galėjo lūžti pirštas, neįsivaizduoja, bet, jei jam ir lūžo pirštas, tai jis tyčia jo nelaužė, o, kaip minėjo, tik ištraukė savo ranką iš jo rankų (b. l. 60–61).
4. Kaltinamasis V. M., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę iš dalies pripažįsta, teigia, kad tai buvo netyčinis veiksmas, jaunuolis iš trečiojo buto (duomenys neskelbtini), trukdė dirbti, jis tik mostą link jo pusės padarė ir pasakė: „netrukdyk man dirbti“, o tuo metu jis jam griebė savo abiem rankom už jo rankos. Kai nukentėjusysis jam sugriebė už rankos, jis norėjo išsilaisvinti savo ranką visaip ją sukiodamas. Gal ir sužalojo nukentėjusiojo pirštą, bet tik norėdamas išlaisvinti savo ranką. Žalą ligonių kasoms atlygino, bet tai nereiškia, kad jis pripažįsta kaltę, t. y. jog tyčia sulaužė nukentėjusiajam pirštą (b. l. 77).
5. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, jis dirbo name, kuriame nukentėjusysis gyvena – (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 2 d. jis išėjo iš savo buto, leidosi laiptais į apačią, tuo metu laiptinėje buvo palikti kibirai, šiukšlės. Jis paklausė kaltinamojo: „kodėl jūs nesusitvarkote?“. Kaltinamasis atsikalbinėjo, sakė: „ne jūsų čia reikalas“. Nukentėjusysis pakilo į viršų, norėjo pasikalbėti su kaltinamuoju, kad jis susitvarkytų. Nukentėjusysis priėjo prie kaltinamojo iš nugaros, prie lango nebuvo priėjęs, kaltinamasis tupėjo prie lango. Nukentėjusysis jam pasakė, kad eitų susitvarkyti daiktus, nes jis negali praeiti, jam jie trukdo. Tuomet kaltinamasis metė savo įrankius, atsisuko ir agresyviai dešine ranka mėgino nukentėjusįjį stumti nuo laiptų. Su kaltinamuoju buvo kontaktas rankomis, nukentėjusysis stūmė jo ranką. Kaltinamasis viena ranka stūmė, o kita ranka norėjo nuo savęs nukentėjusįjį „atkabinti“ ir nustumti. Nukentėjusysis, norėdamas atsitraukti nuo kaltinamojo, su juo kontaktavo dešine ranka. Tuomet kaltinamasis griebė nukentėjusiajam už dešinės rankos plaštakos, paspaudė, nukentėjusysis pajuto skausmą, nuleido kitą ranką ir pradėjo atsitraukinėti nuo kaltinamojo. Norėdamas išvengti tolimesnio konflikto nuėjo į namus. Kai nukentėjusysis buvo priėjęs prie kaltinamojo, jis agresyviai jį užpuolė, nukentėjusysis tik gynėsi. Kai turėjo kontaktą su kaltinamuoju, jo rankos suspaudęs ar sugriebęs nebuvo, jį tik stūmė nuo savęs. Prie juosmens kaltinamojo rankos nespaudė, nebuvo sugriebęs dešinės kaltinamojo rankos. Kaltinamasis nukentėjusįjį stūmė nuo laiptų, o nukentėjusysis kaltinamąjį stūmė, kad nekristų atgal. Nenorėdamas nukristi nuo laiptų, lietėsi prie kaltinamojo, bet nebuvo įsikabinęs. Kai kaltinamasis griebė ranką, jis kažkaip ją užlaužė, suspaudė plaštaką. Vėliau pajuto piršto skausmą, grįžo į namus, norėjo kviesti policiją. Pasakė mamai, kas įvyko, o būtent – kad kaltinamasis jį užpuolė, kad griebė už rankos ir kad jam greičiausiai lūžo pirštas, nes labai skaudėjo. Mama jam pasakė „gal nieko čia baisaus, gal nekviesk“. Tuomet jis išvažiavo į Vilnių. Jam būnant Vilniuje, pirštas pradėjo tinti, prasidėjo stiprus skausmas. Naktį skausmas didėjo, todėl jis nuvažiavo į ligoninę, jam buvo nustatytas piršto lūžis. Į policijos pareigūnus kreipėsi kitą dieną, kai buvo nustatytas sužalojimas. Jam buvo sugipsuotas pirštas, dėl to jis patyrė didelius nepatogumus ir iki šiol jaučia skausmą, pirštas iki šiol yra patinęs. Prašomos priteisti turtinės žalos dydį (1 000 Eur) grindžia negautomis pajamomis, savo įmonei uždirbamu (negautu) pelnu – jis per mėnesį uždirba apie 1 000 Eur pelno, tačiau dėl šio įvykio beveik du mėnesius negalėjo fiziškai su ta ranka dirbti. Neturtinę 2 000 Eur žalą sieja su jo dėl šio įvykio patirtais išgyvenimais, patirtu skausmus, nepatogumais. Ir šiuo metu jaučia pasekmes, skausmą.
6. Nukentėjusysis V. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad daugiabutis, kuriame jis gyvena, yra renovuojamas. Darbus vykdo (duomenys neskelbtini), darbų vadovas yra R. T.. 2021 m. rugpjūčio 2 d. apie 15 val. jis ėjo iš savo buto į kiemą. Laiptinėje tuo metu dirbo darbininkas vardu V., apie 50–60 metų amžiaus, apie 175 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Kadangi darbininkai po darbų dažnai palieka nesutvarkytą darbo vietą, papriekaištavo jam dėl bendros tvarkos ir pareikalavo, kad jis sutvarkytų darbo vietą ir nepaliktų šiukšlių. V. jam pasakė, kad čia yra ne jo reikalas, jis nieko netvarkys. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konfliktinis pokalbis vyko tarp antro ir trečio namo aukšto. Jis pakilo iki trečio aukšto, kur tuo metu dirbo V., ir dar kartą paklausė, kas turi sutvarkyti darbo vietą. V. stovėjo nugara į jį, atsisukęs iš karto pradėjo jį stumti nuo laiptų, sakydamas: ,,ką tu čia man vadovauji“. Kad nekristų nuo laiptų, jis mėgino nuo jo atsistumti, tačiau tuo metu V. griebė jam už dešinės rankos ir užlaužė pirštus, jis iš karto pajuto fizinį skausmą. Po to V. paleido jo ranką, jie dar šiek tiek susiginčijo ir jis nuėjo į namus. Apžiūrėjęs skaudantį pirštą pagalvojo, kad jokie rimti sužalojimai jam nėra padaryti. Vakare jam pradėjo labiau skaudėti ir tinti dešinės rankos penktas pirštas, dėl to jis kreipėsi į VšĮ Vilniaus Respublikinę greitosios pagalbos ligoninę, kur jam buvo nustatytas dešinės plaštakos penkto pirštakaulio distalinės falangos skeveldrinis sąnarinis lūžis (b. l. 13).
7. Liudytoja T. A. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis yra jos sūnus, kaltinamasis – dirbo jų name. 2021 m. rugpjūčio 2–3 d. sūnus ruošėsi išvažiuoti į Vilnių. Jis visiškai ramiai išėjo iš namų, ji liko virtuvėje. Netrukus ji išgirdo balsus, girdėjo, kad kažką kalba. Netrukus, po kelių minučių, sūnus sugrįžo, jis buvo šoko būsenoje. Sūnus parodė mažąjį pirštą, jo galas buvo pamėlynavęs (kurios tiksliai rankos tai buvo pirštas, negali pasakyti). Ji išsigando, paklausė, kas atsitiko. Sūnus pasakė, kad darbininkas sulaužė jam pirštą, kad jis vos nenukrito nuo laiptų. Ji sakė sūnui, kad laikytų pirštą po šaltu vandeniu. Jis truputį palaikė, tačiau labai skubėjo, sakė, kad jam reikia važiuoti. Sūnui išvažiavus, ji išėjo į laiptinę ir paklausė kaltinamojo, kas atsitiko, kodėl jis laužo pirštus. Kaltinamasis atsisuko ir pasakė: „nieko nežinau, nieko aš nedariau“, jis niekuo nesiskundė. Grįžęs sūnus pasakė, kad dar nenuvyko pas medikus, pirštas buvo labai ištinęs. Ji pasakė sūnui, kad reikia važiuoti pas medikus. Nuvažiavus buvo nustatyta, kad jam yra lūžęs pirštas.
8. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1992/2021(01) duomenimis, V. N. nustatyta dešinės plaštakos V piršto tolimojo pirštakaulio skeveldrinis sąnarinis lūžis, padarytas kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl V piršto lūžio sutrikdoma ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui. (b. l. 28–29).
9. V. N. Medicininių dokumentų apžiūros protokole užfiksuota, kad specialistas Januš Rybalko, išnagrinėjęs V. N. pateiktus medicininius dokumentus – VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2021 m. rugpjūčio 2 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymą, bei susipažinęs su įvykio aplinkybėmis daro išvadą, kad V. N. nustatytas dešinės rankos penktojo pirštakaulio galinės falangos skeveldrinis sąnarinis lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėmis nurodomu metu, suspaudus rankos pirštus tarp kietų bukų daiktų ir forsuotai perlenkus penktąjį pirštą. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, kadangi dėl pirštų lūžių sveikata sutrinka ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui (b. l. 37).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
10. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
11. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad V. M. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį V. N. (nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą). Šias išvadas teismas daro įvertinęs šiame nuosprendyje, jo 5–9 punktuose, iš dalies 2–4, punktuose, aptartų įrodymų visumą. Tuo tarpu bylos įrodymų visuma nepatvirtina kaltinamojo parodymų, jog nukentėjusysis buvo sugriebęs jo ranką ir ją suspaudęs laikė, todėl kaltinamasis mėgino ją išlaisvinti – šią kaltinamojo parodymų dalį teismas vertina kritiškai (kaip byloje neįrodytą). Specialistas nustatė, kad nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas būtent stipriai spaudžiant rankos pirštus bei forsuotai perlenkus penktą pirštą, kai tuo tarpu apie analogiškus ar panašius kaltinamajam padarytus sužalojimus duomenų byloje nėra. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius parodymus, nurodė, kad, kai jis papriekaištavo kaltinamajam dėl tvarkos namo laiptinėje, kaltinamasis staigiai pradėjo jį stumti nuo laiptų, o nukentėjusysis, kad nenukristų nuo laiptų, bandė nuo kaltinamojo atsistumti, tuo metu kaltinamasis griebė nukentėjusiajam už dešinės rankos ir užlaužė pirštus, jis iš karto pajuto fizinį skausmą. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina byloje esanti specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad V. N. nustatytas dešinės plaštakos penktojo piršto tolimojo pirštakaulio skeveldrinis sąnarinis lūžis, kuris padarytas kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Iš medicininiuose dokumentuose esančių įrašų specialistas davė išsamią išvadą, kad V. N. nustatytas dešinės rankos penktojo pirštakaulio galinės falangos skeveldrinis sąnarinis lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėmis nurodomu metu, suspaudus rankos pirštus tarp kietų bukų daiktų ir forsuotai perlenkus penktąjį pirštą. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja Tatjana A. A. parodė, kad nukentėjusysis, grįžęs iš namo laiptinės, buvo šoko būsenos, parodė mažąjį pirštą ir pasakė, kad darbininkas jam jį sulaužė, kad jis vos nenukrito nuo laiptų. Pažymėtina, kad ir pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad galbūt iš dalies ir pripažįsta, kad galėjo tokiu būdu sužaloti nukentėjusįjį, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat buvo nurodęs, kad jis galbūt ir sužalojo nukentėjusiojo pirštą.
12. Nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį ir mastą, jų padarymo aplinkybes, patvirtina specialisto išvados duomenys. Nukentėjusiojo sužalojimas atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymą mastą, nes dėl penktojo piršto lūžio nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui. Byloje nėra jokių duomenų, kad iki įvykio su kaltinamuoju nukentėjusiojo kūne buvo kokių nors sužalojimų, taip pat duomenų, kad sužalojimus jam galėjo padaryti kitas asmuo, kitu būdu.
13. Kaltinamojo veiksmai, dėl kurių buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalies, sudėtį.
14. Aptarti duomenys, kurie, kaip minėta, BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama V. M. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas V. M. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
15. BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.
16. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).
17. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.
18. BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė.
19. Minėta, kad atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.
20. V. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
21. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas taip pat įvertina kitas bausmės skyrimui (jos individualizavimui) reikšmingas aplinkybes: nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį – V. M. padarė nesunkų smurtinį nusikaltimą; kaltės formą bei pasekmes – nusikalstama veika padaryta veikiant netiesiogine tyčia, dėl ko nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata; taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Pažymėtina, kad V. M. dirba, per trijų metų laikotarpį vieną kartą baustas administracine tvarka (bauda sumokėta) (b. l. 91), anksčiau neteistas. Teigiamai V. M. taip pat charakterizuoja tai, kad jis dar iki bylos nagrinėjimo visiškai atlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį.
22. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai V. M. atžvilgiu bus pasiekti jam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės vidurkiui.
23. V. M. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 87–89), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
24. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Be kitų baudžiamojo poveikio priemonių, kurios gali būti skiriamos asmeniui, yra įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą gali būti skiriama kartu su bausme.
25. Atsižvelgiant į šio nuosprendžio 21 punkte aptartas aplinkybes, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, teismo vertinimu, padėsianti įgyvendinti bausmės paskirtį – 10 MGL (500 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją įvykdant per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dėl pareikštų civilinių ieškinių
26. Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 110,94 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo gydymo, atlyginimo (b. l. 40–42). 2021 m. lapkričio 16 d. gautas civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareiškimas dėl civilinio ieškinio atsisakymo, jame nurodoma, kad kaltinamasis atlygino turtinę žalą. Civilinis ieškovas nurodė, kad jam yra žinomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 140 straipsnio 1 dalyje numatytos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės. Kaltinamajam visiškai įvykdžius civilinio ieškinio reikalavimus – sumokėjus civiliniam ieškovui visą prašomą priteisti iš jo sumą, procesas dėl šio ieškinio nutrauktinas.
27. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. N. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jo naudai iš kaltinamojo V. M. 1 000 Eur turtinės žalos, kurią patyrė būdamas nedarbingas (netektos pajamos), atlyginimą ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
28. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnyje, kuris taikytinas sveikatos sužalojimo atveju, nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Taigi, turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis.
29. Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu prašomą priteisti turtinę žalą sieja su darbo užmokesčio (pajamų) praradimu. Nukentėjusysis nurodo, kad dirbo individualiai – (duomenys neskelbtini), per mėnesį uždirbdavo apie 1 000 Eur. Dėl sulaužyto piršo negalėjo dirbti šešias savaites.
30. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
31. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad V. N. būtų dirbęs (duomenys neskelbtini), taip pat kad jo mėnesinis darbo užmokestis – 1 000 Eur. Šiuo atveju konstatuotina, kad nukentėjusysis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė realiai jo gaunamų pajamų dydžio, tuo pačiu neįrodė ir aplinkybės, kad dėl kaltinamojo kaltės tapęs laikinai nedarbingu jis negavo 1 000 Eur dydžio pajamų. Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiojo ieškinys dalyje dėl turtinės žalos – 1 000 Eur negautų pajamų, priteisimo jo naudai iš kaltinamojo teismo atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).
32. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. N. taip pat prašo priteisti jo naudai iš kaltinamojo V. M. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
33. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas.
34. Taip pat teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
35. Kaltinamasis byloje savo kaltės nepripažino, todėl ir su civiliniu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad prašoma priteisti suma yra labai didelė.
36. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
37. Byloje nustatyta, kad V. M. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam V. N. buvo padarytas dešinės plaštakos penktojo pirštakaulio galinės falangos, tolimojo pirštakaulio skeveldrinis sąnarinis lūžis. Nukentėjusysis savo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, jos dydžio iš esmės grindžia patirtu skausmu, kuris jaučiamas ir dabar, nepatogumais, negalėjimu dirbti ir gauti pajamų.
38. Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo V. M. nusikalstamų smurtinių veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, gydantis sulaužytą pirštą, bei kitus su tuo susijusius nepatogumus. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo – V. M.. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį, jo gydymosi trukmę, sukeltas pasekmes, jo teisiamajame posėdyje išsakytus argumentus.
39. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes šiuo atveju reali ir įrodyta yra 300 Eur dydžio neturtinė žala, kuri atitinka aukščiau įvardintus įstatyme numatytus kriterijus bei suformuotą teismų praktiką, ji priteistina iš V. M. nukentėjusiojo naudai. Kita nukentėjusiojo civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo dalis atmestina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–307 straipsniais,
nusprendžia:
V. M. (V. M.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 71 straipsniu, V. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per penkis mėnesius nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
V. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.
Nukentėjusiojo V. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš V. M. nukentėjusiojo V. N. naudai 300 Eur (trijų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Kitą nukentėjusiojo V. N. civilinio ieškinio dalį atmesti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.