Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.3; 1.1.10.1; 1.1.12.1; 1.2.14.1.1; 1.2.14.3.2.4; 1.2.14.2.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5

2018 m. birželio 8 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., gimęs (duomenys neskelbtini)d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis Didžiojoje Britanijoje, teistas: 1) 2004 m. rugsėjo 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams; 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartimi neatlikta bausmės dalis pakeista 87 parų areštu, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 3 dalyje, 189 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V., veikdamas bendrininkų grupėje su E. Č. ir V. P. (kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas į atskirą tyrimą ir priimti apkaltinamieji nuosprendžiai), tiesiogine tyčia ir turėdamas tikslą panaudojus fizinį smurtą ir šaunamąjį ginklą pagrobti svetimą turtą, 2004 m. lapkričio 10 d., apie 22.30 val. prie (duomenys neskelbtini)-ojo namo, Vilniuje, V. P. įrėmus dujinį revolverį „ROHM RG 89“ nukentėjusiajam M. E. į dešinį šoną ir grasinant panaudoti šį šaunamąjį ginklą, E. Č. laikant nukentėjusįjį už rankos, o R. V. laikė nukentėjusįjį už peties, tokiu būdu atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis, po ko E. Č. ištraukus iš nukentėjusiojo M. E. rankos mobiliojo ryšio telefoną „Siemens M 55“- 599 litų (kas sudaro 173,48 Eur) vertės, pagrobė svetimą turtą.

Be to, R. V., veikdamas bendrininkų grupėje su V. P. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis), tiesiogine tyčia ir turėdamas tikslą įgyti bei realizuoti turtą, žinodami, kad šis turtas: du vestuviniai žiedai - bendros 800 litų (kas sudaro 231,70 Eur) vertės ir grandinėlė - 100 litų (kas sudaro 28,96 Eur) vertės, priklausantys J. S., vykdant nusikalstamą veiką buvo pagrobti 2004 m. lapkričio 11 d. laikotarpyje nuo 7.00 val. iki 12.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, 2004 m. lapkričio 11 d., apie 17.00 val. Kauno traukinių stotyje, esančioje M. K. Čiurlionio g. 16, Kaune, Ž. P. (kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis) perdavė jiems šį nusikalstamu būdu įgytą turtą, kurį R. V. savo vardu pridavė UAB „Taurusis Kristalas“ priklausančiame tauriųjų metalų ir brangakmenių bei jų gaminių supirkimo punkte, esančiame Vytauto pr. 40, Kaunas, tokiu būdu įgijo ir realizavo nusikalstamu būdu gautą turtą.

Be to, R. V., veikdamas bendrininkų grupėje su E. Č. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis), tiesiogine tyčia ir turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2004 m. gruodžio 9 d., apie 13.00 val., Breslaujos g., prie 3-iojo namo, Kaune, apieškojęs R. R. drabužių kišenes, o E. Č. apieškojus nukentėjusiojo M. K. kelnių kišenes, iš M. K. kišenės pagrobė telefoną „Nokia 3200“- 699 litų (kas sudaro 202,44 Eur) vertės.

Kaltinamasis R. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad detalių neprisimena, nes viskas vyko seniai. Tai galėjo būti 2004 m. lapkričio 10 d. Apie įvykį Vilniuje prisimena, kad su draugais važiavo į svečius pas M. S., kur vartojo alkoholinius gėrimus. Po to kartu su E. Č. ir V. P. ėjo dar pirkti alkoholio. Pamatė gatvėje stovinčius du vaikinus ir spontaniškai gavosi, kad atėmė telefoną. Priėję jie paprašė telefono, bet vaikinas jiems jo nedavė, todėl V. P. ištraukė jį iš rankos ir jie pabėgo. Kaltinime minimą ginklą E. Č. draugė paėmė iš savo tėvo. Tą ginklą visada turėjo V. P.. Jie grįžo į butą pas M. S. ir praleido ten naktį. Ryte palikę merginas bute jis su M. S. nuėjo iki mokyklos, o paskui važiavo iki traukinių stoties, kur pardavė atimtą telefoną, už kiek pardavė, neprisimena. Telefono vertė gali būti 599 Lt. Tą vakarą jie buvo šešiese. Be jo su E. Č. ir V. P. buvo Gabija, Giedrė ir Živilė, pavardžių neatsimena. Jie visi grįžo į Kauną. Stotyje Živilė pasakė, kad dar turi žiedą ir grandinėlę. Kadangi jis turėjo pasą, Živilė paprašė, kad jis parduotų daiktus. Jis šiuos daiktus pardavė aukso supirktuvėje Vytauto pr., gautus pinigus visi pasidalijo ir išleido kavinėje. Tik Kaune sužinojo, kad papuošalai buvo vogti, prieš priduodant supirktuvėje tai žinojo. Dėl vagystės Kaune gali paaiškinti tai, kad eidami kartu su E. Č. pamatė ateinančius du vaikinus. Juos sustabdė. Jis vieną jų apieškojo, bet jis nieko neturėjo. E. Č. apieškojo kitą vaikiną, rado telefoną „Nokia“ ir jį paėmė. Nukentėjusysis buvo nepilnametis. Telefoną po to pardavė, kur ir už kiek neprisimena.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu pagarsinus kaltinamojo R. V. parodymus ikiteisminio tyrimo metu 3 t., b. l. 85–88, jis patvirtino, kad šie jo parodymai yra teisingi.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. V. parodė, kad kartu su E. Č., V. P., Ž. P., G. Č. ir G. Č. 2004 m. lapkričio 10 d. metu atvyko į Vilnių, kur apie 20.00 val. susitiko su M. (pavardės neprisimena), jie buvo susitarę, kad iš ko nors atims telefoną, nes M. buvo sakęs, kad Vilniuje tai galima lengvai padaryti. Tai, kad darys nusikaltimą – žinojo kartu važiavusios merginos ir M., tačiau nebuvo tartasi, kad šie kartu dalyvaus. R. V. į Vilnių atsivežė iš G. Č. paimtą, šios tėvui priklausantį dujinį revolverį, kurį prieš plėšimą paėmė V. P.. Būnant prie M. namo, esančio (duomenys neskelbtini)g., Vilniuje, M. jiems atnešė dvi megztas kepures ir pirštines. Kepurę užsidėjo V. P., o kitą kepurę ir pirštines paėmė E. Č.. Maždaug apie 22.30 val. jis (R. V.) eidamas gatve Lenktoji, Vilniuje, prie tvoros pamatė stovinčius du nepažįstamus vaikinus. Priėjus prie šių vaikinų V. P. paklausė kiek valandų ir paprašė paskolinti telefoną, kad galėtų įsidėjęs savo SIM kortelę paskambinti. Tuoj po to vienas vaikinas pabėgo, o likusiam vaikinui V. P. įrėmė iš R. V. paimtą ginklą ir liepė atiduoti telefoną, bei grasino nušauti. Vaikinas iš striukės kišenės ištraukęs telefoną padavė E. Č., kuris šį laikė už rankos, jis (R. V.) vaikiną laikė už peties. Po nusikaltimo pamatę važiuojantį policijos automobilį, kuriame sėdėjo nukentėjęs vaikinas, kiemais nubėgo prie kažkokio namo, prie kurio paslėpė ginklą, striukes, pirštines ir kepures. Nusikaltimo metu ir jis ir V. P. vilkėjo po dvi striukes. Tai buvo reikalinga siekiant pakeisti išvaizdą, kad niekas neatpažintų ir nesulaikytų. Po nusikaltimo sustabdytu taksi automobiliu jie grįžo prie M. namų, kur jų M. mamai priklausančiame automobilyje laukė kartu atvažiavusios merginos. Dalį nakties, t. y. maždaug nuo 2004 m. lapkričio 10 d., 23.00 val. iki 2004 m. lapkričio 11 d. 5.00 val. jie praleido pas M. kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Po to išėjo, nes turėjo atsikelti M. mama. Visi šešiese išėję iš buto nuėjo pasiimti paslėptų daiktų, bei apie 7.00 val. vėl grįžo pas M. į butą. Kadangi M. reikėjo nueiti į pamokas, visi vaikinai nuėjo kartu prie mokyklos, o po to vėl visi grįžo pas M., pavalgė, o maždaug pusiaudienį išvažiavo į autobusų stotį. Kadangi reikėjo pinigų bilietams, todėl Vilniaus autobusų stotyje esančiame kioske nepažįstamam vaikinui pardavė pagrobtą telefoną „Siemens M 55“ už 130 litų. Už gautus pinigus jie nusipirko bilietus ir grįžo traukiniu į Kauną (3 t., b. l. 85–88).

Kaltinamasis R. V. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Iki sulaikymo buvo jaunas, išsigandęs atsakomybės pabėgo į Angliją, kur sukūrė šeimą, turi du vaikus su skirtingomis moterimis. Šiuo metu yra nevedęs, vienas vaikas su mama gyvena Lietuvoje, iš jo yra priteistas išlaikymas, kitas – Anglijoje, šį išlaiko savanoriškai. Visą laiką dirbo, niekuo nenusižengė. 2008 m. gruodžio 17 d. jis buvo sulaikytas Anglijoje ir tada policija pasakė, kad jam yra išduotas Europos arešto orderis. Jį sulaikė ir pristatė į teismą. Jis sutiko būti vežamas į Lietuvą, teismas skyrė 500 svarų užstatą ir jis buvo įpareigotas kasdien registruotis policijos įstaigoje, tačiau jo perdavimo Lietuvai nesulaukė, tik po dviejų metų pakeitė gyvenamąją vietą. Tuo metu jis gyveno pas draugės tėvus.

Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Be kaltinamojo R. V. visiško kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

-nukentėjusiojo M. E. parodymais, kad 2004 m. lapkričio 10 d. vakare, kartu su savo draugu M. A. palydėjo namo kitą savo draugą – J. K. ir sustojo Lenktoji g., Vilniuje, prie tvoros pakalbėti. Apie 22.00 val. jam paskambino mama ir liepė grįžti namo. M. E. atsakė, kad jie yra netoli namų bei, kad greitai grįš. Vienu momentu pamatė, kad link jų eina trys vaikinai, kurių vienas paklausė kiek valandų. Po to tas vaikinas paprašė duoti savo mobilųjį telefoną, nes nori parašyti SMS. Tuoj po to vaikinai juos apsupo, o anksčiau nepažįstamas vaikinas (kurį atpažino kaip V. P.) jam (M. E.) į dešinį šoną įrėmė daiktą panašų į šaunamąjį ginklą – revolverį. Tai pamatęs M. A. pabėgo. Kitas nepažįstamas vaikinas (kurį atpažino kaip E. Č.), paėmė jam (M. E.) už rankos, o trečias vaikinas – kažkur už galvos ar peties. V. P. liepus ištraukti ranką iš kišenės, jis (M. E.) išsigandęs nesipriešino. Kadangi rankoje laikė mobiliojo ryšio telefoną „Siemens M 55“, todėl ištraukė iš kišenės telefoną, kurį iš karto paėmė E. Č.. Tuoj po to vaikinai nubėgo Latgalių gatvės link. Po keleto minučių prie jo (M. E.) privažiavo policijos automobilis, kuriame sėdėjo M. A.. Šiuo automobiliu važinėdami aplinkinėmis gatvėmis jie pastebėjo stovinčius tris vaikinus, kurie pamatę automobilį pabėgo į kiemus. Policininkai apžiūrėjo tą vietą, tačiau vaikinų nerado. Nusikaltimo metu fiziškai jis nenukentėjo. Pagrobtame nukentėjusiojo tėvui priklausančiame mobiliojo ryšio telefone „Siemens M 55“ buvo „Tele 2“ SIM kortelė (1 t., b. l. 94–96);

-parodymų patikrinimo metu nukentėjusysis M. E. patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu (1 t., b. l. 98-103);

-nukentėjusiojo B. E. parodymais, kad 2004 m. lapkričio 10 d. apie 22.00 val. girdėjo kaip jo žmona paskambinusi sūnui M. liepė eiti namo. Maždaug po 15 min. Žmona dar kartą paskambino sūnui, tačiau telefonas buvo išjungtas. Apie 23.00 val. paskambino sūnus M. ir pasakė, kad jį apiplėšė, atėmė mobiliojo ryšio telefoną „Siemens M55“, 599 Lt vertės. Kokiomis tiksliai aplinkybėmis buvo padarytas nusikaltimas jis sužinojo atvykęs į policiją, kur sūnus buvo atvežtas su savo draugu M. A. (1 t., b. l. 102–103);

-liudytojo M. A. parodymais, kad 2004 m. lapkričio 10 d. jis kartu su savo draugu M. E. palydėjo namo draugą J. K., apie 22.00 val. sustojo pakalbėti Lenktoji g., Vilniuje. Vienu momentu prie jų priėjo trys jam nepažįstami vaikinai, kurie paklausė kiek valandų. Jiems atsakius, kad nežino, vienas nepažįstamas vaikinas paprašė paskolinti telefoną, nes norėjo parašyti SMS. Jis (M. A.) išsigando ir nieko nelaukęs pradėjo bėgti ieškoti pagalbos link J. K. namų, nes suprato, kad kažkas gali įvykti. Bėgdama jis atsisuko ir matė, kad vienas iš nepažįstamų vaikinį laikė rankoje daiktą panašų į ginklą prie M. E. šono, bei išgirdo kaip jis grasina nušauti. Nubėgęs pas J. K. tėvą pasakė, kad juos bandė apvogti. Išėję ant laiptų matė, kad trys vaikinai bėga link gyvenamųjų namų. Savo telefonu iškvietė policiją (1 t., b. l. 107–108);

-parodymų patikrinimo metu liudytojas M. A. patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu (1 t., b. l. 109–112);

-liudytojo G. G. parodymais, kad jis yra Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ vyresnysis patrulis. 2004 m. lapkričio 10 d. patruliavimo metu apie 22.30 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad Lenktosios – Latgalių gatvių sankryžoje, Vilniuje, iš dviejų nepilnamečių buvo atimtas mobilusis telefonas. Atvykus į įvykio vietą nukentėjusieji papasakojo, kad prie jų priėję trys vaikinai, vienam iš nukentėjusiųjų grasindami daiktu panašiu į revolverį, atėmė mobiliojo ryšio telefoną „Siemens M 55“. Kartu su nukentėjusiaisiais aplinkinėmis gatvėmis, Vytauto gatvėje nukentėjusieji pastebėjo vaikinus, kurie pamatę policijos automobilį pabėgo (1 t., b. l. 113–114);

-liudytojo M. T. parodymais, kad 2004 m. lapkričio 10 d. apie 20.30 val. jis Vilniuje susitiko su R. V., kuris buvo kartu su V., E. ir dar trimis merginomis. Jie visi gyvena Kaune, tačiau kitų jų duomenų nežino. Vaikinai papasakojo, kad neturi pinigų grįžti į Kauną bei paprašė priimti pernakvoti. Jie klausinėjo, ar šis žino kokius nors vaikinus, iš kurių galima būtų atimti telefoną. Kadangi jie kalbėjo, kaip tai galima būtų padaryti, jo (M. T.) paprašė ir jis atnešė dvi kepures ir pirštines. Kadangi jo (M. T.) mama buvo namuose, todėl jis atnešė mamos automobilio raktus ir leido jiems pabūti jos automobilyje, kuris stovėjo prie jo namų. Vėliau jam paskambino R. V. ir papasakojo, kad iš kažko atėmė telefoną. Vėliau E. jam parodė telefoną „Siemens M 55“ bei papasakojo, kad prisikabino prie dviejų vaikinų, vienas jų pabėgo. Taip pat sakė, kad grįžo taksi automobiliu bei matė kaip važinėjo policijos automobilis. Mamai užmigus, jis (M. T.) įsileido draugus į savo kambarį, kuriame jie išbuvo iki 5.00 val. Mamai išėjus į darbą jis vėl paskambino savo draugams, apie 7.00 val. visi jie grįžo į butą. Palikęs draugus jis išėjo į mokyklą, o grįžęs po valandos visus juos palydėjo iki troleibuso. Turėtą ginklą ir drabužius jie po nusikaltimo paslėpė prie kažkokio namo, kuriuos vėliau pasiėmė. Nežino ar nusikaltimo metu jie naudojo ginklą. Šiuos parodymus liudytojas M. T. patvirtino teisme (1 t., b. l. 115–116, 118–120);

-liudytojos Ž. P. parodymais, kad 2004 m. lapkričio mėn., tikslios datos neprisimena, kartu su V. P., R., E., G. ir G. (pavardžių nežino), atvažiavo į Vilnių, nes vaikinai kalbėję, kad nori iš ko nors atimti telefoną. Pavaikščiojo po Vilnių, vakare susitiko su E. ir R. draugu M., prie kurio namų jie visi nuėjo. Kadangi neturėjo kur pernakvoti, todėl M. jiems leido pabūti jo mamai priklausančiame automobilyje. Automobilyje buvo tik merginos, nes V. P., R. ir E. išėjo pasivaikščioti. Maždaug po pusės valandos grįžo vaikinai, kurie parodė kažkokį „Siemens“ telefoną. Vaikinai pasakojo, kad telefoną atėmė iš kažkokio vaikino, o antras vaikinas pabėgo. Gal apie 23.00 val. jie visi nuėjo pas M. į butą, kurio kambaryje prabuvo iki 5.00 val., nes turėjo keltis jo motina. Apie 7.00 val. visi grįžo pas M. į butą, nes jo mama išėjo į darbą. M. buvo trumpam išėjęs į mokyklą, o bute liko tik merginos. Jos apieškojo butą, paėmė auksinius dirbinius, butelį likerio ir kosmetikos. Bute buvo iki 11.00-12.00 val. po to nuvažiavo į Vilniaus autobusų stotį. Stotyje vaikinai kažkur pardavė atimtą telefoną, pasakė, kad gavo 150 litų, iš kurių 60 litų išleido bilietams. Auksinius dirbinius vaikinai pardavė Kaune ir jai davė 60 litų (1 t., b. l. 127–128, 129–131);

-liudytojos G. Č. parodymais, kad 2004 m. lapkričio mėn., tikslios datos neprisimena, kartu su R. V., E. Č., V. P., G. ir Č. ir Ž. (pavardės nežino) atvažiavo į Vilnių. Vaikinai buvo kalbėję, kad nori iš ko nors atimti telefoną. Prieš nusikaltimą ji (G. Č.) R. V. ar V. P. buvo davusi jos tėvui priklausantį dujinį revolverį. Pavaikštinėję po Vilnių jie vakare susitiko su R. V. draugu M.. Kadangi neturėjo kur pernakvoti, M. jiems leido pabūti jo mamai priklausančiame automobilyje. M. vaikinams atnešė dvejas kepures. Automobilyje merginos buvo apie pusę valandos, kai grįžę vaikinai papasakojo, kad iš kažkokių vaikinų atėmė telefoną. Vėliau M. juos įleido į savo kambarį, nes jo mama jau miegojo. Apie 5.00 val. visi išėjo iš buto, grįžo apie 7.00 val. M. išėjus į mokyklą bute pasiliko tik merginos. Jos valgė, miegojo, klausėsi muzikos. Bute buvo iki 11.00 val., po to išvažiavo į Kauną (1 t., b. l. 132–133, 134);

-liudytojo P. Č. parodymais, kad maždaug prieš du metus savigynai nusipirko dujinį revolverį, kurį laikė namuose, stalo stalčiuje. Apie tai žinojo jo dukra G.. 2004 m. lapkričio mėn. pastebėjo, kad ginklo nėra vietoje, pagalvojo, kad ginklas galimai kitoje vietoje. Po kelių dienų revolverį rado, jame buvo du šoviniai. Apie tai, kad ginklą buvo paėmusi jo dukra G., sužinojo iš policijos pareigūnų. Revolverį dukra paėmė be jo sutikimo (1 t., b. l. 135–136);

-liudytojos G. Č. parodymais, kad 2004 m. lapkričio mėn., tikslios datos neprisimena, kartu su broliu E. Č., R. V., V. P., ir Ž. (pavardės nežino), atvažiavo į Vilnių pasivaikščioti. Vakare jie susitiko su R. V. draugu M., prie kurio namų jie visi nuėjo. Kadangi neturėjo kur pernakvoti, todėl M. jiems leido pabūti jo mamos automobilyje. Vienu momentu merginos liko vienos automobilyje, nes R. V., V. P. ir jos brolis E. kažkur išėjo. Vėliau M. juos įsileido į savo kambarį. Ryte apie 5.00 val. visi iš buto išėjo, o apie 7.00 val. vėl grįžo. Apie 11.00-12.00 val. išvažiavo į Kauną (1 t., b. l. 137–138);

-liudytojo J. K. parodymais, kad 2004 m. lapkričio 10 d. vakare, kartu vaikštinėjo su savo draugais M. E. ir M. A.. Apie 22.00 val. draugai jį palydėjo iki namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vaikinai jam pasakė, kad dar šiek tiek pabus prie M. E. namų. Maždaug apie 23.00 val. jam tėvas pasakė, kad buvo atėję jo draugai ir pasakojo, kad juos kažkas grasinant ginklu apiplėšė, atėmė M. E. telefoną (1 t., b. l. 139);

-liudytojo E. K. parodymais, kad 2004 m. lapkričio 10 d. apie 23.00 val. išgirdo skambutį į duris. Atidarius pamatė stovintį sūnaus Juozo draugą, kuris pasakė, kad juos užpuolė ginkluoti vaikinai ir atėmė telefoną (1 t., b. l. 140);

-įtariamojo V. P. parodymais, kad jis kartu su R. V. ir E. Č. susitarė važiuoti į Vilnių ir iš ko nors pagrobti kokį nors mobiliojo ryšio telefoną. Jis (V. P.) žinojo, kad R. V. į Vilnių vežasi G. Č. tėvui priklausantį dujinį revolverį. Kartu su jais važiavo ir Ž. P., G. Č. ir G. Č.. Merginos taip pat žinojo, kad jie važiuoja daryti nusikaltimą, tačiau nebuvo tartasi, kad jos darys kartu. 2004 m. lapkričio 4 d. dienos metu atvykę į Vilnių jie susitiko su pažįstamu M. (pavardės nežino), kuris jiems atnešė dvi megztas kepures ir pirštines. Jis užsidėjo vieną kepurę, o kitą kepurę ir pirštines užsidėjo E. Č.. Apie 22.30 val. jis kartu su R. V. ir E. Č. eidami (duomenys neskelbtini)gatve, Vilniuje, prie tvoros pamatė stovinčius du nepažįstamus vaikinus. Priėjus prie šių vaikinų, kažkuris pasakė duoti telefoną, todėl vienas nepažįstamas vaikinas pabėgo. Tada V. P. likusiam vaikinui įrėmė iš R. V. paimtą ginklą ir liepė atiduoti telefoną, bei pagrasino nušauti. Į kurią kūno vietą įrėmė ginklą, jis neprisimena. Ką sakė kartu su juo buvę draugai, jis taip pat neprisimena. Iš vaikino mobiliojo ryšio telefoną atrodo paėmė E. Č.. Po nusikaltimo pamatę važiuojantį policijos automobilį, kuriame sėdėjo nukentėjusysis, jie kiemais nubėgo prie kažkokio namo, prie kurio paslėpė ginklą, striukes, pirštines ir kepures. Kad pakeistų išvaizdą, nusikaltimo metu jis ir R. V. vilkėjo dvejas striukes. Sustabdę taksi automobilį jie nuvažiavo iki M. namų, kur M. mamos automobilyje jų laukė merginos. Dalį nakties jie praleido M. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Po to išėjo, nes turėjo atsikelti M. mama. Visi šešiese išėję iš buto nuėjo pasiimti paslėptų daiktų. Apie 7.00 val. grįžo į M. namus, kartu su M. nuėjo iki jo mokyklos. Prieš išeinant iš buto visi, išskyrus M. žinojo, kad likusios merginos apieškos M. butą siekiant surasti pinigų. Jiems dar nespėjus grįžti G. Č. atsiuntė R. V. žinutę, kad jos jau rado aukso. Vėl grįžę į M. butą visi pavalgė ir maždaug pusiaudienį išvažiavo į autobusų stotį. Kioske pardavė pagrobtą telefoną už 100 litų nepažįstamam vaikinui. Už gautus pinigus jie nusipirko bilietus ir traukiniu grįžo į Kauną. Traukinyje jie išgėrė merginų iš M. buto pavogtą butelį likerio. Jis (V. P.) girdėjo merginas kalbant, kad jos iš buto paėmė ir kažkokios kosmetikos, tačiau kuri konkrečiai ir kokios, nežino. Kaune lombarde R. V. vardu vaikinai pridavė merginų pavogtus dirbinius, t. y. 2 žiedus ir 3 grandinėles, kuriuos išėjus iš M. buto jis matė pas Ž. P.. Gautus pinigus šešiese pasidalino maždaug po 100 litų (1 t., b. l. 177–180);

-parodymų patikrinimo vietoje metu V. P. patvirtino parodymus, duotus apklausos metu (1 t., b. l. 181–190);

-parodymų patikrinimo vietoje metu R. V. patvirtino parodymus, duotus apklausos metu (3 t., b. l. 91-96, 109-111);

-2004 m. lapkričio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini)g. Vilniuje, apžiūra (1 t., b. l. 91–101);

-2005 m. sausio 13 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad liudytojas P. Č. savo iniciatyva pateikė dujinį revolverį „Rohm“ RG89 (1 t., b. l. 160);

-2005 m. sausio 27 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvada Nr. 646, kurioje nustatyta, kad tyrimui pateiktas ginklas yra Vokietijos pramonės gamybos 9 mm kalibro, RG 89 modelio, dujinis revolveris Rohm Nr. 0024507, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais revolveriniais šoviniais (9 mm Knall). Pagal LR ginklų ir šaudmenų įstatymą, tai yra D kategorijos šaunamasis ginklas (1 t., b. l. 164–166);

-2005 m. lapkričio 11 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo V. P. ir E. Č. pripažinti kaltais, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje (2 t., b. l. 147–150).

-liudytojos J. S. parodymais, kad 2004 m. lapkričio 10 d. apie 22.00 val. nuėjo miegoti. Namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dar buvo jos sūnūs M. ir T.. Sūnui T. 3 metai, todėl jis miegojo su ja. Apie 5.30 val. ji prabudo, apie 7.00 val. išėjo į darbą. Labai skubėjo, todėl nieko įtartina nepastebėjo. Grįžusi namo apie 17.00 val. rado namuose sūnų M., tačiau iš aplinkos intuityviai suprato, kad pas sūnų buvo svečių. Norėdama patikrinti ar jos sūnus M. su svečiais nevartojo alkoholio, patikrino barą, kuriame pasigedo butelio likerio. Pradėjusi klausinėti sūnaus, sužinojo, kad jis buvo parsivedęs šešis draugus, tris vaikinus ir tris merginas, kuriuos išeidamas į mokyklą paliko vienus bute. Sūnus pasakojo, kad tarp šių jo draugų buvo R., kurio ji asmeniškai nepažinojo, bet M. yra kalbėjęs apie jį. Apžiūrėjusi butą, ji pastebėjo, kad iš M. kambario dingo juvelyrinių dirbinių dėžutėje buvę juvelyriniai dirbiniai: du vestuviniai žiedai ir grandinėlė, skirta dėvėti ant kojos, kurių bendra vertė 900 litų. Iš vonios kambario dingo kosmetika, neturinti materialinės vertės. Tą patį vakarą M. paskambino R., su kuriuo kalbėjosi ir ji pati. jai paaiškino, kad jis pats tų dirbinių nepaėmė, tačiau įtaria, kuri mergina juos paėmė. Jis paprašė duoti 1-2 savaites, kad surastų dirbinius, bei prašė nesikreipti į policiją. Vėliau ryšis su R. nutrūko, juvelyriniai dirbiniai J. S. nebuvo grąžinti. Asmenų, kurie buvo pas jos sūnų M., jokių duomenų nežino (2 t., b. l. 44–45);

-liudytojo E. Č. parodymais, kad 2004 m. lapkričio 11 d. jam būnant Vilniuje, kartu su V. P., R. V., Ž. P., G. Č. ir G. Č., jis sužinojo, kad minėtos merginos įvykdė vagystę M. bute, adresu (duomenys neskelbtini)g. Vilniuje. Tai, kad kažkas iš šio buto paėmė alkoholio butelį, jis sužinojo traukinyje važiuojant į Kauną. Kas konkrečiai padavė šį butelį, jis neprisimena. Atvažiavus į Kauną, traukinių stotyje prie jo priėjo R. V. ir V. P. ir pasakė eiti kartu į lombardą. Tai, kad kažkas kažkam davė auksą, jis nematė. Tai, kad vaikinai turėjo aukso dirbinius jis sužinojo tik prieš R. V. ir V. P. užeinant į lombardą, esantį prie Kauno autobusų stoties. Kokie tai buvo konkrečiai dirbiniai, jis nežino, nes jam jų neparodė. Į lombardą jis (E. Č.) užėjęs nebuvo, tik vėliau sužinojo, kad merginos būdamos M. bute rado ir pavogė kažkokius dirbinius, tačiau kokiomis tiksliai aplinkybėmis, jis nesigilino. Vėliau sužinojo, kad šie aukso dirbiniai buvo priduoti R. V. vardu. Lombarde gautus pinigus visi šešiese pasidalino. Jis pinigus išleido savo reikmėms (2 t., b. l. 50–51);

-liudytojo A. B. parodymais, kad jis vadovauja UAB „Taurusis kristalas“. Kiekvieną mėnesį jo įmonės darbuotojai jam pateikia kvitus. Jo pavaduotojas kas 15 dienų surenka iš visų jo lombardų juvelyrinius dirbinius, kurie arba lydomi ir prabuojami, arba parduodami. Pagal superkamų tauriųjų metalų ir brangakmenių kvitą Nr. 2209, 2004 m. lapkričio 11 d., 2004 m. lapkričio 11 d. R. V. pridavė 3 auksines apyrankes ir 3 auksinius žiedus bendrai už 539,52 litus (1 t., b. l. 144);

-įtariamosios Ž. P. parodymais, kad 2004 m. lapkričio mėn., tikslios datos neprisimena, kartu su V. P., R., E., G. ir G. (pavardžių nežino), atvažiavo į Vilnių, nes vaikinai kalbėję, kad nori iš ko nors atimti telefoną. Vakare susitiko su E. ir R. draugu M., pravarde „M.“, prie kurio namų jie visi nuėjo, visą vakarą buvo prie jo namų. M. atrakino jo mamos automobilį, kuriame jos apie 30 min. Laukė pareinančių vaikinų. Grįžę vaikinai parodė kažkokį „Siemens“ telefoną ir pasakė, kad atėmė jį iš kažkokio vaikino. Apie 23.00 val. visi užėjo į M. butą, į jo kambarį, nes jo mama jau miegojo. Kambaryje buvo iki 5.00 val., po to išėjo, nes turėjo keltis M. mama. Apie 7.00 val. vėl visi sugrįžo, nes M. mama jau buvo išėjusi į darbą. Vienu metu M. su vaikinais išėjo palikdamas jas bute. Išeidamas V. P. liepė merginoms apieškoti butą ir paimti dokumentus ir auksą. G. M. kambaryje surado medinę dėžutę. Visos trys apžiūrėjo dėžutėje buvusius auksinius dirbinius. Ji (Ž. P. pasiūlė paimti grandinėlę ant rankos ir žiedą su akute. G. paprieštaravo, kad reikia imti du vestuvinius žiedus. Tada ji (Ž. P. paėmė du vestuvinius žiedus ir grandinėlę, kuriuos įsidėjo į kuprinę, kuri atrodo priklausė E. Č.. Iš vonios kambario G. ir G. paėmė dar kažkokius daiktus. Grįžusiam E. Ž. P. parodė drabužių spintoje rastus alkoholinius gėrimus. E. pasiūlė paimti vieną savo nuožiūra. M. bute jie buvo iki 12.00 val. po to išvažiavo į autobusų stotį, kur vaikinai pardavė telefoną. Važiuodami traukiniu jie išgėrė pavogto alkoholio butelį. Vaikinai kalbėjo, kad pavogtą auksą geriau parduoti Kaune, nes Vilniuje juos gali apgauti. Atvažiavus į Kauną Ž. P. auksą perdavė V. P.. Kažkokiame lombarde vaikinai auksą pardavė, tačiau kiek tiksliai jie gavo pinigų, neprisimena. Po to V. P. padalino pinigus. Ji gavo apie 30-60 litų. 20 litų ji išleido maistui, o likusius pinigus sekančią dieną grąžino R., nes jis pasakė, kad atvažiuos M. jų atsiimti (2 t., b. l. 55–56);

-apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją įtariamoji Ž. P. pakeitė savo parodymus, nurodydama, kad neprisipažįsta padariusi veiką (2 t., b. l. 70–71);

-įtariamosios G. Č. parodymais, kad 2004 m. lapkričio 11 d. apie 7.00 val. ji kartu su savo broliu E. Č., draugais G. Č., V. P., Ž. P., buvusiu vaikinu R. V., atėjo į pažįstamo M. (pavardės nežino) butą, adresu (duomenys neskelbtini)Vilniuje. Bute buvo maždaug iki 12.00 val. Kai vaikinai kartu su M. buvo išėję, bute likusios merginos apieškojo butą, išskyrus M. mamos kambarį. Ž. P. pakvietė jas į M. kambarį ir pasakė, kad rado aukso. Jos visos apžiūrėjo medinėje dėžutėje buvusius aukso dirbinius. Ž. P. pasiūlė paimti visus ten buvusius dirbinius, bet ji (G. Č.) pasakė, kad tuomet vagystė bus pastebėta, todėl visos trys nusprendė paimti du vestuvinius žiedus ir grandinėlę, kuriuos Ž. P. įsidėjo į kuprinę. Iš savo telefono ji (G. Č.) parašė žinutę R. V., kad jie gali grįžti, nes jos rado aukso. Kas paėmė alkoholį ir kosmetiką, ji nematė. Važiuodami į Kauną traukinyje jie išgėrė alkoholį, iš kalbų ji suprato, kad šis alkoholis paimtas iš M. buto. Kada tiksliai Ž. P. perdavė vaikinams auksą neprisimena. Į lombardą nuėjo visi trys vaikinai, o jos laukė jų kavinėje. Vaikinai žinojo, kad šis auksas yra vogtas. Kieno vardu buvo priduotas auksas ji nežino. Ji gavo 50 litų, kuriuos išleido kavinėje. Kadangi V. P. reikėjo pinigų, nes savo dalį jis buvo išleidęs, sekančią dieną Ž. P. pasakė, kad pinigus būtina grąžinti, ši atidavė 20-30 litų. Šiuos pinigus ji (G. Č.) taip pat išleido, nes Ž. P. apgavo (2 t., b. l. 78–79);

-apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją G. Č. patvirtino savo parodymus (2 t., b. l. 81–82);

-įtariamosios G. Č. parodymais, kad 2004 m. lapkričio 11 d. apie 7.00 val. ji kartu su savo drauge G. Č., jos broliu E. Č., draugais V. P. ir R. V. bei pažįstama Ž. P., atėjo į pažįstamo M. (pavardės nežino) butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Bute buvo maždaug iki 12.00 val. Kai vaikinai kartu su M. buvo išėję, likusios merginos sugalvojo apieškoti butą ir ką nors pavogti. Kaip ir kas surado M. kambaryje dėžutę su aukso dirbiniais, neprisimena. Jos visos apžiūrėjo medinėje dėžutėje buvusius aukso dirbinius. Ž. P. pasiūlė paimti visus ten buvusius dirbinius, bet G. Č. pasakė, kad tuomet vagystė bus pastebėta. Kokius tiksliai dirbinius jos paėmė, neprisimena, bet tikrai buvo žiedas ir grandinėlė. Tuos dirbinius paėmė Ž. P.. Ji (G. Č.) rado kažkokio alkoholio butelį, kurį įsidėjo į savo kuprinę. Važiuodami traukiniu visi išgėrė alkoholį. Kada tiksliai ir kam Ž. P. perdavė auksą, ji neprisimena. Į lombardą nuėjo visi trys vaikinai, o jos laukė jų kavinėje. Vaikinai žinojo, kad šis auksas yra vogtas. Kieno vardu buvo priduotas auksas ji nežino. Ji gavo 60 litų, kuriuos išleido kavinėje. Kadangi V. P. reikėjo pinigų, nes savo dalį jis buvo išleidęs, sekančią dieną Ž. P. pasakė, kad pinigus būtina grąžinti, ši atidavė 20-30 litų. Šiuos pinigus ji (G. Č.) taip pat išleido, nes Ž. P. apgavo (3 t., b. l. 92–93);

-apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją įtariamoji G. Č. patvirtino savo parodymus (2 t., b. l. 95–96);

-įtariamojo V. P. parodymais, kad 2004 m. lapkričio 11 d. apie 7.00 val. jis kartu su savo draugais E. Č., R. V., G. Č., Ž. P. ir G. Č. atėjo į R. V. pažįstamo M. (pavardės nežino) butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kadangi M. reikėjo nueiti į pamokas, todėl visi vaikinai nuėjo kartu su prie mokyklos. Jiems dar nespėjus grįžti į butą R. V. G. Č. parašė SMS, kad bute rado aukso. Važiuodami traukiniu jie išgėrė alkoholio. Merginos papasakojo, kad rado auksinių dirbinių dėžutėje, kuriuos pavogė. Kažkuri mergina pasakė, kad tas alkoholis, kurį jie gėrė taip pat vogtas iš M. buto. V. P. traukinyje matė, kad krūvelė aukso buvo įdėta į E. Č. kuprinę, kurią nešėsi Ž. P.. Dar važiuodami traukiniu jis (V. P.) su R. V. aptarė kuriame lombarde priduos šiuos dirbinius. Apie 17.00 val. atvažiavo į Kauną, geležinkelio stotyje Ž. P. padavė jam aukso dirbinius. Merginos nuėjo į netoliese esančią kavinę, o vaikinai nuėjo į netoliese esantį lombardą. E. Č. liko lauke, o jis ir R. V. užėjo į lombardą. V. P. lombarde padavė auksą, o darbuotoja pareikalavo dokumento, jis dokumento neturėjo, tada R. V. padavė ja savo moksleivio pažymėjimą, nuo kurio ji nurašė anketinius duomenis bei paklausė adreso. Jis nurodė neteisingą adresą – (duomenys neskelbtini), Kaune, nes toje gatvėje gyvena jo tėvas. Už auksinius dirbinius jie gavo 600 litų (2 t., b. l. 110–111);

-liudytojo A. B. BK 98 str. tvarka pateiktu UAB „Taurusis kristalas“ superkamų tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių suvestiniu žiniaraščiu ir kvitu Nr. 2209, 2004 m. lapkričio 11 d., pagal kuriuos iš R. V., gyvenančio (duomenys neskelbtini), moksleivio pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)pirkta: 1vnt. 750 prabos apyrankė, 3 vnt. 585 prabos žiedai ir 2 vnt. 585 prabos apyrankės. Iš viso nupirkta dirbinių už 539,52 litus (1 t., b. l. 149–152);

-2005 m. lapkričio 19 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo Ž. P., G. Č., G. Č. pripažintos kaltomis pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, V. P. pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (2 t., b. l. 153–154).

-liudytojos V. K. parodymais, kad 2005 m. gruodžio 9 d. ji buvo darbe, kai jai apie 13.30 val. paskambino jos nepilnametis sūnus M. K. ir verkdamas pasakė, kad jam einant iš mokyklos iš jo du nepažįstami jaunuoliai atėmė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3200“. Prieš jos sūnų smurtas naudotas nebuvo, jo nemušė, tik iškraustė kišenes ir iš kišenės išėmė telefoną. Sūnus pasakė, kad viskas įvyko Breslaujos g. Kaune, prie instituto. Vagystės metu jai padaryta 500 Lt materialinė žala (2 t., b. l. 125–126);

-papildomos apklausos metu liudytoja V. K. patikslino pagrobto telefono „Nokia 3200“ vertę – 699 Lt (2 t., b. l. 128);

-liudytojo M. K. parodymais, kad 2004 m. gruodžio 9 d. apie 13.00 val. jis su klasioku R. V. ėjo Breslaujos g., Kaune. Pamatė priešais juos ateinančius du vaikinus. Kai šie vaikinai priėjo, vienas vaikinas priėjo prie jo (M. K.) ir paklausė ką jis turi ir pradėjo tikrinti jo drabužių kišenes ir ištraukęs pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3200“. Kitas vaikinas patikrino R. V. kišenes, bet nieko nerado (2 t., b. l. 130–131);

-liudytojo R. V. parodymais, kad 2004 m. žiemos pradžioje, tikslios datos neprisimena, su savo klasioku M. K. ėjo iš mokyklos. Apie 13.30 -13.45 val. jie ėjo pro Lietuvos energetikos institutą, kai prie jų iš priekio priėjo du nepažįstami vaikinai. Vienas vaikinas iškraustė M. K. kišenes ir pasiėmė jo telefoną. Kitas vaikinas tuo metu stovėjo šalia, po to iškraustė ir jo (R. V.) kišenes, bet nieko nerado (2 t., b. l. 133–134);

-įtariamojo E. Č. parodymais, kad 2004 m. žiemos pradžioje į jo namus atėjo pažįstamas R. V.. Po to jie kartu nusprendė važiuoti į R. V. namus. Breslaujos g., Kaune išlipo iš troleibuso ir eidami pro institutą pamatė du berniukus, kurių vienas įsidėjo į kišenę savo mobilų telefoną. Abu su R. V. nusprendė, kad reikia pavogti iš tų vaikų telefonus. Abu su R. V. priėjo prie vaikų. Jis (E. Č.) priėjo prie to vaiko, kurį matė įsidedant telefoną į kišenę. Jis (E. Č.) įkišo ranką į to vaiko kišenę ir jį ištraukė. Tuo metu R. V. priėjo prie kito vaiko, bet ką jis darė ir kalbėjo, jis nematė. Po to jie su R. V. pabėgo. Po to jie pardavė nepažįstama telefoną turguje (2 t., b. l. 143–144);

-įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, adresu Breslaujos g. 3, Kaune, apžiūra (2 t., b. l. 123–124);

-2005 m. balandžio 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo E. Č. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 t., b. l. 158–159).

Pagal BK 180 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšęs pagrobė didelės vertės turtą arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje (2003 07 04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija, galiojusi nuo 2003 07 25).

Teisiamajame posėdyje ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinus juos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka nustatyta, kad kaltinimas R. V. įvykdžius kvalifikuotą plėšimą pasitvirtino, t. y. nustatyta, kad kaltinamasis R. V. iš anksto susitaręs ir veikdamas grupėje su V. P. ir E. Č., kurių atžvilgiu 2005 m. lapkričio 11 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, pnaudojus fizinį smurtą ir šaunamąjį ginklą, t. y. V. P. įrėmus į šoną nukentėjusiajam šaunamąjį ginklą ir grasinant ginklą panaudoti, E. Č. laikant nukentėjusįjį už rankos, R. V. laikė nukentėjusįjį M. E. už peties, tai atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, E. Č. ištraukus nukentėjusiajam iš rankos, pagrobė nukentėjusiajam priklausantį, kaltinime nurodytą turtą – mobilaus ryšio telefoną – „Siemens M 55“ – 173,48 Eur vertės.

Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra nustatytos byloje surinktais įrodymais, jų neginčija ir pats kaltinamasis. Kaltinamojo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, jo parodymai iš esmės nuoseklūs, jis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaip teisingus. Kaltinamojo parodymai iš esmės sutampa ir su kitais aukščiau išdėstytais įrodymais byloje – nukentėjusiųjų M. E. ir B. E. parodymais, liudytojų M. A., G. G., M. T., Ž. P., P. Č., G. Č., J. K., E. K., įtariamojo V. P. parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, kita rašytine medžiaga – įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, nuosprendžiu. Iš visų įrodymų taip pat matyti, kad dėl šaunamojo ginklo panaudojimo darant nusikalstamą veiką R. V., E. Č. ir V. P. tarėsi iš anksto, plėšimą planavo, R. V. žinojo, kad V. P. turi su savimi šaunamąjį ginklą, žinojo ir suprato, kad šis ginklas bus panaudotas kaip priemonė svetimam turtui užvaldyti, gąsdinti nukentėjusįjį. R. V. matė, kaip V. P. įrėmęs į šoną nukentėjusiajam ginklą grasino jį panaudoti, pats tuo metu kartu su E. Č. laikė nukentėjusįjį ir E. Č. ištraukus iš nukentėjusiojo rankos telefoną, jį pagrobė. R. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 3 dalį kaip plėšimas panaudojant šaunamąjį ginklą.

Kaltinamojo veiksmai vertintini kaip bendrininkavimas, o jis pats – kaip nusikaltimo bendravykdytojas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis buvo iš anksto susitaręs apiplėšti ką nors iš praeivių, kaltinamasis bendrais veiksmais kartu su V. P. ir E. Č. įveikė nukentėjusiojo pasipriešinimą (vienas iš jų įrėmęs ginklą į šoną ir grasino jį panaudoti, kitas laikė už vienos rankos, o R. V. laikė už peties), nurodė atiduoti telefoną, E. Č. iš rankos ištraukus telefoną, pagrobė kaltinime nurodytą nukentėjusiojo turtą. Nei vienas neprieštaravo dėl kito atliekamų veiksmų ir nebandė jų nutraukti. Kaltinamasis suvokė, jog jis kartu su kitais bendrininkais kuria nukentėjusiajam grėsmingą, nesaugią situaciją, kėsinasi į tą patį objektą – svetimą turtą.

Pagal BK 189 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu.

Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis R. V. veikdamas kartu su V. P. padarė jam inkriminuojamą veiką, nes R. V., žinodamas, kad du vestuviniai žiedai - bendros 800 litų (kas sudaro 231,70 Eur) vertės ir grandinėlė - 100 litų (kas sudaro 28,96 Eur) vertės, yra pagrobti iš J. S. buto, Ž. P. perdavus šį nusikalstamu būdu įgytą turtą, savo vardu kaltinime nurodytu laiku pridavė UAB „Taurusis Kristalas“ priklausančiame tauriųjų metalų ir brangakmenių bei jų gaminių supirkimo punkte. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra nustatytos byloje surinktais įrodymais, jų neginčija ir pats kaltinamasis. Kaltinamojo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, jo parodymai iš esmės nuoseklūs, sutampa ir su kitais aukščiau išdėstytais įrodymais byloje –liudytojų J. S., E. Č., A. B., Ž. P., G. Č., įtariamosios G. Č., įtariamojo V. P. parodymais, kita rašytine medžiaga – daiktų pateikimo protokolu, nuosprendžiu. Nusikalstama veika, įvertinus nusikalstamu būdu įgyto ir realizuoto turto vertę, teisingai kvalifikuota pagal BK 189 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija (galiojo nuo 2004-07-13).

Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia.

Teisiamajame posėdyje ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinus juos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka taip pat nustatyta, kad kaltinimas R. V. įvykdžius vagystę pasitvirtino, t. y. nustatyta, kad kaltinamasis R. V., veikdamas bendrininkų grupėje su E. Č., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, apieškojo R. R. drabužių kišenes, o E. Č. apieškojus nukentėjusiojo M. K. kelnių kišenes, iš M. K. kišenės pagrobė telefoną „Nokia 3200“- 699 litų (kas sudaro 202,44 Eur) vertės. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra nustatytos byloje surinktais įrodymais, jų neginčija ir pats kaltinamasis. Kaltinamojo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, jo parodymai iš esmės nuoseklūs, iš esmės sutampa ir su kitais aukščiau išdėstytais įrodymais byloje – liudytojų V. K., M. K., R. V., įtariamojo E. Č. parodymais, rašytine bylos medžiaga: įvykio vietos apžiūros protokolu, nuosprendžiu. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kaip svetimo turto pagrobimas (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija). Kaltinamasis suvokė, jog jis kartu su bendrais kėsinasi į tą patį objektą – svetimą turtą, veikia bendrai, vienas kitam padėdami, todėl neprieštaraudami vienas kito veiksmams, todėl jis turi atsakyti kaip nusikalstamos veikos bendravykdytojas.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

R. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis vykdė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis R. V. iki nusikaltimų padarymo buvo teistas vieną kartą (3 t., b. l. 174–175), administracine tvarka nebaustas (3 t., b. l. 176), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (3 t., b. l. 180), Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (3 t., b. l. 181).

Kaltinamasis būdamas teistas, neatlikęs jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, vėl nusikalto – padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus ir vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, siekdamas sau naudos, jo veiksmais padaryta turtinė žala, kuri atlyginta kitų bendrininkų. Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajam griežčiausią nusikalstamų veikų sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą (BK 50 str.). Bausmės trukmės laikas parinktinas kiek žemesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kaltinamojo jauną amžių darant nusikalstamas veikas, duomenų, kad nuo 2004 metų jis būtų nusikaltęs, nebuvimą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežčiausiai bausmei apimant švelnesnes, kadangi veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumo laipsnį – dvi jų yra priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, viena jų – sunkių.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą, kaltinamajam R. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

BPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu R. V. buvo sulaikytas nuo 2005 m. sausio 13 d. 13 val. iki 2005 m. sausio 14 d., 13.35 val. (3 t., b. l. 76–77), tai yra dvi paras. Europos arešto orderio pagrindu R. V. buvo sulaikytas 2017 m. kovo 18 d., į Lietuvą pristatytas 2018 m. kovo 9 d., 19 val., 2018 m. kovo 11 d. nutartimi jam nustatytas 2 mėnesių suėmimo terminas, kuris 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi buvo pratęstas 2 mėnesiams (nuo 2015 m. gegužės 11 d.) (3 t., b. l. 51, 4 t., b. l. 32–33), šis laikas iki nuosprendžio įsiteisėjimo įskaitytinas į laisvės atėmimo bausmės laiką.

Dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties

Kaltinamojo R. V. gynėjas prašė taikyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį (BK 95 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2010-06-29), nes po R. V. paieškos paskelbimo 2005 m. gegužės 11 d., jis Anglijoje buvo sulaikytas 2008 m. gruodžio 17 d., todėl sustojusi senatis atsinaujino ir senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas būtent nuo 2008 m. gruodžio 17 d.

Pagal BK 95 straipsnio 1 dalies a ir d papunkčius, tai yra įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, ir numačiusi švelnesnę asmens, kurio atžvilgiu taikoma, padėtį lyginant su dabar galiojančia įstatymo redakcija, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu yra praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas, ir dešimt metų, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu nuo to laiko, kai asmuo padarė nusikaltimą, praėjo penkiolika metų, o nuo to laiko, kai padarė nusikaltimą, susijusį su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu, – dvidešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujo nusikaltimo padarymo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. V., žinodamas apie jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą, pasislėpė nuo jo ir išvyko į Angliją, 2005 m. kovo 18 d. paskelbta jo paieška įtariant jį vagyste, 2005 m. gegužės 11 d. paskelbta jo paieška įtariant jį plėšimu, o 2005 m. rugsėjo 15 d. paskelbta jo paieška dėl įtarimo nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimo (2 t., b. l. 160, 161, 163). Jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis. Kauno apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos asmenų paieškos skyriaus 2012 m. liepos 18 d. pranešime nurodyta, kad iš Interpolo nacionalinio biuro buvo gauta informacija, kad R. V. yra sulaikytas Jungtinėje Karalystėje, todėl 2008 m. gruodžio 17 d. turėjo įvykti jo perėmimas, tačiau neįvyko, kadangi jis buvo paleistas už užstatą ir pasislėpė (3 t., b. l. 39). Lietuvos Kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdyba 2017 m. rugsėjo 13 d. raštu informavo apie tai, kad R. V. 2017 m. kovo 18 d. buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje Europos arešto orderio pagrindu (3 t., b. l. 51).

Šie dokumentai patvirtina, kad R. V. pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo, jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis. Jo pagrindu R. V. buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje, tačiau jo perdavimas Lietuvos Respublikai neįvyko, nes paskyrus R. V. užstatą, jis pasislėpė. Nors kaltinamasis nurodė, kad nuo 2008 m. gruodžio 17 d. nesislapstė, laukė, kol jo ieškos, ar praneš, ką toliau daryti, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų nėra, teismas sprendžia, kad tokie jo paaiškinimai yra siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, naudojantis senaties institutu. Kaltinamasis apie jo atžvilgiu atliekamus ikiteisminius tyrimus dėl vagystės ir plėšimo žinojo, įtarimai jam buvo pareikšti, jis buvo apklaustas dėl nusikalstamų veikų aplinkybių įtariamuoju, taip pat jis davė parodymus ir dėl nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimo, kaip pats nurodė į užsienį išvyko būtent su tikslu pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo ir išvengti atsakomybės. Būdamas sulaikytas Anglijoje, jis suprato, kad jo atžvilgiu yra atliekama tarptautinė paieška, tačiau būdamas paleistas už užstatą vėliau nebuvo surastas, o pats pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus neprisistatė ir Lietuvą negrįžo. Pakartotinai sulaikytas jis buvo tik 2017 m. kovo 18 d. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamajam R. V., kuris žinojo apie jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą, vykdomą paiešką, išduotą Europos arešto orderį, pakartotinai pasislėpus, senaties eiga vėl sustojo ir atsinaujino tik 2017 m. kovo 18 d. jį sulaikius, todėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis (penki metai ir dešimt metų) nei dėl vienos nusikalstamos veikos šiai dienai nėra suėjusi.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnis) taikymo

Kaltinamojo gynėjas prašė taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijos, galiojusios nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 5 d., nuostatas ir atidėti R. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Kaltinamojo veikų padarymo metu galiojo BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, numatanti, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, t. y. nenumatė galimybės atidėti bausmės vykdymo už padarytus sunkius nusikaltimus. Šiuo metu, t. y. nagrinėjant bylą ir priimant apkaltinamąjį nuosprendį, galiojanti BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taigi, iš šuo metu įstatymų leidėjas nenumato galimybės atidėti bausmės vykdymo dėl sunkaus nusikaltimo padarymo. Todėl nors laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d. galiojo BK 75 straipsnio redakcija, kuri numatė galimybę atidėti bausmės vykdymą, kai padarytas sunkus nusikaltimas, už kurį paskirta ne daugiau kaip ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau pasibaigus šios įstatymo redakcijos galiojimui, jos nuostatos netaikytinos.

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos informavo, kad dėl R. V. ekstradicijos patyrė 1941,79 Eur išlaidų (3 t., b. l. 63). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. V., žinodamas apie jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą, pasislėpė nuo tyrimo, o sulaikius Jungtinėje Karalystėje ir paskyrus jam užstatą, pasislėpė, tai yra slapstėsi ne tik žinodamas apie atliekamą tyrimą, bet ir jo paiešką bei išduotą Europos arešto orderį, bylos eiga nesidomėjo, pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus neatvyko, dėl R. V. ekstradicijos Policijos departamento patirtos 1941,79 Eur išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnis) ir priteistinos iš kaltinamojo.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dujinis revolveris, perduotas saugoti P. Č. (1 t., b. l. 167), paliktinas jo žinioje.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 3 dalyje, 189 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmes:

-pagal BK 180 straipsnio 3 dalį – 3 (tris) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;

-pagal BK 189 straipsnio 1 dalį – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;

-pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę skirti 3 (tris) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti 2 (dvejus) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2005 m. sausio 13 d. 13 val. iki 2005 m. sausio 14 d., 13.35 val., tai yra dvi paras bei sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. kovo 18 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam R. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dujinį revolverį, perduotą saugoti P. Č. (1 t., b. l. 167), palikti jo žinioje.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos patirtas 1941,79 Eur išlaidas dėl R. V. ekstradicijos (3 t., b. l. 63) pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (kodas 188785847), atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, iš kaltinamojo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.