- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-31
- Bylos Nr.
- 2A-333-198/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00704-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Birutė Jonaitienė (pran.), Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- AB „Rokiškio mašinų gamykla“
- Ieškovas
- V. V., IĮ „Vyšnia“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Rokiškio mašinų gamykla“ apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-162-126/2012 pagal ieškovo V. V. IĮ „Vyšnia“ ieškinį atsakovui AB „Rokiškio mašinų gamykla“ dėl piniginių lėšų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. V. IĮ „Vyšnia“ prašė priteisti iš AB „Rokiškio mašinų gamykla“ 43 316 Lt nuostolių atlyginimui, 6 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 1997 m. lapkričio 17 d. šalys sudarė sutartį Nr. 17- 11/97, pagal kurią atsakovas įsipareigojo iš ieškovo pateiktos medžiagos gaminti grėblių – vartytuvų pirštus GVR 28601. Tą pačią dieną atsakovui perduota 22 tonos 450 kg vielos. Ši sutartis buvo vykdoma iki 1999 m. rugsėjo 28 d. 2003 m. kovo 26 d. atsakovas raštu ieškovą informavo, kad turi 19,2 tonų 8 mm spyruoklinės vielos likutį, kurio pirkti neturi finansinių galimybių, tačiau įsipareigoja grąžinti per šešis mėnesius, t. y. iki 2003 m. rugsėjo 26 d. 2004 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. 2035 atsakovas informavo, kad gali grąžinti 6-7 tonas 8 mm spyruoklinės vielos. Tačiau iki šiol vielos nėra grąžinęs. Ieškovas 8 mm spyruoklinę vielą įsigijo 1997 m. kovo 18 d. iš OAK „Belorecko metalurgijos kombinatas“. Už 20 tonų vielos sumokėjo 11 280 JAV dolerių (t. y. 564 JAV dolerius už 1 t vielos). Pagal nuo 1995 m. galiojusį oficialų lito kursą, 1 JAV dolerio vertė buvo 4 Lt. CK 6.242 str. 1 d. numato, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Atsakovui, negrąžinusiam ieškovui vielos, kyla pareiga atlyginti ieškovui 43 316 Lt nuostolius. Kadangi 2003 m. kovo 26 d. atsakovas raštu pripažino, jog turi 19,2 t vielos, kurią įsipareigoja grąžinti, CK 1.125 str. 1 d. nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovui 34 955,37 Lt nuostolių atlyginimui, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2011-05-13 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 3 586,54 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė.
Nustatė, kad 1997-11-17 tarp šalių buvo sudaryta sutartis Nr. 17-11/97, pagal kurią atsakovas AB „Rokiškio mašinų gamykla“ įsipareigojo ieškovui V. V. individualiai įmonei „Vyšnia“ iš jo pateiktos medžiagos gaminti grėblių - vartytuvų pirštus GVR 28601. Tą pačią dieną atsakovas iš ieškovo priėmė 22 tonas 450 kg spyruoklinės vielos. Ieškovas iš viso pagal 1997-11-17, 1997-12-12, 1998-02-02 važtaraščius atsakovui perdavė 67 tonas spyruoklinės vielos. Dėl grėblių - vartytuvų pirštų gamybos iš ieškovo medžiagos buvo sudarytos papildomos sutartys: 1999-05-12 Nr. 88-05/99, 1999-06-01 Nr. 42-06/99, 1999-06-22 Nr. 49-06/99. Teismas konstatavo, jog atsakovas privalėjo pateikti ieškovui medžiagos sunaudojimo ataskaitas ir jos likutį grąžinti ieškovui (CK 6.648 str. 3 d.), tačiau atsakovas tokių įrodymų nepateikė, teigdamas, jog visi to laikotarpio dokumentai sunaikinti. Teismas, priteisdamas iš atsakovo ieškovo naudai nuostolių atlyginimą, įvertino ieškovo 2003-02-28 prašymą dėl apmokėjimo už spyruoklinės vielos likutį, tai, kad 2003-03-26 atsakovas raštu ieškovą informavo, jog turi 19,2 tonų 8 mm spyruoklinės vielos likutį, kurio pirkti neturi finansinių galimybių, tačiau įsipareigoja grąžinti per šešis mėnesius, be to, 2005-02-18 ieškovas kreipėsi į teismą dėl apmokėjimo už spyruoklinės vielos likutį, atsiliepime į ieškinį atsakovas su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies ir sutiko grąžinti 6 tonas spyruoklinės vielos, taip pat pats atsakovas patvirtino, kad pas jį nebėra spyruoklinės vielos likučio. Teismas laikė, jog atsakovas privalėjo grąžinti ieškovui spyruoklinės vielos likutį 2003-03-26, kai oficialiai rašte pripažino, jog gamykloje yra 19,2 t vielos likutis, todėl nuostoliai turi būti skaičiuojami pagal 2003-03-26 galiojusį oficialų lito kursą (tą dieną Lietuvos banko nustatytas JAV dolerio ir Lietuvos lito kursas buvo 3,228Lt) (CK 6.648 str. 3 d.). Atmesdamas atsakovo prašymą taikyti ieškinio senaties terminą teismas motyvavo tuo, kad 2003-03-26 rašte atsakovas pripažino skolą ieškovui, todėl vadovaujantis CK 1.130 str. 2 d. ieškinio senaties termino eiga nutraukiama, nes ieškovui atsiranda pagrindas manyti, jog jo teisės pažeidimas gali būti pašalintas gera valia, be teismo pagalbos. Nuo šios datos (2003-03-26) ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo. Tokiu būdu, ieškovas reikšdamas ieškinį nepraleido bendro 10 metų ieškinio senaties termino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovas savo reikalavimus grindžia 1997-11-17 sutartimi Nr. 17-11/97, tačiau reikalauja priteisti vielos likutį vėliau sudarytų sutarčių (1998-05-12, 1999-06-23, 1999-07-16) pagrindu. Pagal 1997-11-17 sutartį užsakovas (ieškovas) užsakė iš jo pateiktos 22 450 kg vielos pagaminti 20 409 vienetus pirštų GVR 28601. Šalys sutarė, jog gaminiai laikomi perduoti pagal kiekį, jeigu jie atitiko vienetų skaičių ir svorį, nurodytą važtaraščiuose. Ieškovas jokių važtaraščių ar kitų dokumentų, patvirtinančių gaminių atsiėmimą, nepateikė, o atsakovas tokių dokumentų negali pateikti, nes 2010-12-01, praėjus dokumentų saugojimo terminui, gamyklos apskaitos dokumentai buvo sunaikinti. Jog sutartinius įsipareigojimus šalys įvykdė, patvirtina ieškovo 2005-06-01 ieškinio iš Rokiškio rajono apylinkės teismo atsiėmimo faktas. Be to, vėliau sudarytose sutartyse, jų specifikacijose nebenurodomas užsakovo tiekiamo metalo kiekis, kas leidžia manyti, jog 1997-11-17 sutartis, nurodant konkrečius medžiagų bei gaminių kiekius, buvo atskira, o iš likusio metalo pagamintus pirštus ieškovas gavo. Pagal 2003-02-28 ieškovo prašymo duomenis, pirmoji gaminių partija parduota 1998-05-14, paskutinioji – 1999-09-28, kas visiškai sutampa su vėlesniųjų sutarčių (1998-05-12 – 1999-07-16) įvykdymo terminais. Teismas visiškai nevertino fakto, kad dar 2005-02-18 ieškiniu buvo reikalaujama priteisti iš atsakovo 55 200 Lt tuo pačiu pagrindu, tačiau 2005-06-01 Rokiškio rajono apylinkės teismo posėdžio metu, teisėjui paklausus apie 1997-11-17 sutarties įvykdymą, po pertraukos, ieškovas ieškinį atsiėmė. Be to, dar 2005-10-10, 2008-06-26 ir 2010-04-01 civilinėje byloje Nr. 2-225-620/2005 ieškovas kreipėsi į teismą dėl bylos dokumentų kopijų padarymo, tačiau su ieškiniu nagrinėjamoje byloje į teismą kreipėsi tik 2011-05-05, sąmoningai sulaukęs gamyklos apskaitos dokumentų sunaikinimo. Apelianto manymu, teismas, analizuodamas šalių susirašinėjimą, neįvertino 2004-12-16 atsakovo rašto Nr. 2035, kuriuo gamykla sutiko grąžinti 6-7 tonas vielos, prašydama pateikti medžiagų perdavimo važtaraščius, o ieškovas savo atsakyme sutiko, kad jam būtų grąžinta 7 tonos vielos (bet ne pinigų), kurią iki 2004-12-20 pasiims pats. Duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovas vengė atiduoti vielą, ieškovas nepateikė. Teismas, neanalizuodamas vėlesnių sutarčių galiojimo, neįvykdė 2012-01-12 Panevėžio apygardos teismo nutarties nuorodų, todėl pilnai neatskleidė bylos esmės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo skundžiamą apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas.
Apeliacinis skundas netenkintinas, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus (CPK 185 str.), tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo . Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis, motyvais, todėl jų nekartoja, o pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Byloje nustatyta, kad 1997-11-17 tarp šalių buvo sudaryta sutartis Nr. 17-11/97, pagal kurią atsakovas įsipareigojo iš ieškovo pateiktos medžiagos gaminti grėblių – vartytuvų pirštus GVR 28601 (t. 1, b. l. 11-12). Tą pačią dieną atsakovas iš ieškovo priėmė 22 tonas 450 kg vielos (t. 1, b. l. 13). Ieškovo 2003-02-28 prašyme dėl apmokėjimo už spyruoklinės vielos likutį, adresuotame AB “Rokiškio mašinų gamykla” direktoriui, nurodoma, kad pagal 1997-11-17 sutartį Nr. 17-11/97 V. V. IĮ “Vyšnia” pagal 1997-11-17, 1997-12-12, 1998-02-02 važtaraščius AB “Rokiškio mašinų gamyklai” perdavė 67 t spyruoklinės vielos, AB “Rokiškio mašinų gamykla” turėtų būti 19,2 t spyruoklinės vielos likutis (civ. byla Nr. 2-225-620/2005, b. l. 14-15). Atsakovas 2003-03-26 atsakyme ieškovui pripažino spyruoklinės vielos likutį (19,2 tonų 8 mm) ir nurodė, kad jo pirkti neturi finansinių galimybių, tačiau įsipareigoja grąžinti per šešis mėnesius. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 1998m gegužės mėnesio iki 1999-09-28 gamino ieškovo užsakytas detales (civ. byla Nr. 2-225-620/2005, b. l. 16). Ieškovas su šiuo pasiūlymu sutiko (2003-04-10 raštas) (civ. byla Nr. 2-225-620/2005, b. l. 17). Vėlesniu, t. y. 2004-12-06 raštu Nr. 2035, atsakovas dėl spyruoklinės vielos grąžinimo nurodė, kad dabar gali grąžinti 6-7 tonas 8 mm spyruoklinės vielos. Sutiko, kad reikalavimas apmokėti už vielos likutį gali būti išspręstas kompromiso keliu bei pareikalavo pateikti dokumentus, patvirtinančius vielos kainą ir vielos perdavimo važtaraščius, kurie pas juos neišliko. Rašte nurodė, kad bendrovė vykdė 1997-11-17, 1999-05-12 ir 1999-06-22 sutartis – gamino grėblio – vartytuvo pirštus iš ieškovo perduotos spyruoklinės vielos (civ. byla Nr. 2-225-620/2005, b. l. 18). Atsakovas 2011-07-26 raštu adresuotu Rokiškio rajono apylinkės teismui informavo, kad nuo 2003-03-26 iš V. V. IĮ „Vyšnia“ užsakymų negauta ir pirštų GVR 28.601 nepateikta (b.l.45).
Taigi, ieškovas savo reikalavimą priteisti iš atsakovo piniginę sumą už jam priklausančią 19,2 t spyruoklinę vielą, kurios atsakovas negrąžino nei per savo pasiūlytą 6 mėnesių terminą nuo 2003-03-26, nei vėliau, iš esmės grindžia atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais. Atsakovas (apeliantas) neginčija, kad pas jį liko ieškovui, V. V. individualiai įmonei „Vyšnia“, priklausantis spyruoklinės vielos likutis - 19,2 t. Taip pat pripažino, kad po 2003-03-26 grėblio – vartytuvo pirštų ieškovui nebegamino. Ieškinys pareikštas dėl ieškovui priklausančios medžiagos likučio grąžinimo įvykdžius ieškovo užsakymus. Todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmos instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl to, kad atsakovas savo įsipareigojimus pagal rangos sutartį dėl grėblių – vartytuvų pirštų pagaminimo įvykdė. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentu, kad šiuo konkrečiu atveju teisiškai nereikšmingas rangos sutarčių vykdymo vertinimas, kai praėjus beveik ketveriems metams po paskutinės rangos sutarties įvykdymo, t.y. po 1999-09-28, apeliantas laisva valia pripažino turintis 19,2 t. spyruoklinės vielos likutį, kurį įsipareigojo ieškovui grąžinti. Apelianto argumentai prieštaringi. Pripažindamas, kad turi ieškovui priklausančios vielos likutį 19,2 t (2003-03-26 raštas Nr.425, b.l.8) , tuo pačiu nurodo, kad šio likučio neįmanoma tiksliai apskaityti nedarant pilnos medžiagų inventorizacijos, kuri negalima, nes sunaikinti įmonės apskaitos dokumentai pasibaigus jų saugojimo terminui. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad minėtų dokumentų sunaikinimo aktas surašytas 2010-12-01 (b.l.46), todėl akivaizdu, kad 2003-03-26 rašto Nr.425 „Dėl spyruoklinės vielos likučio“ surašymo metu atsakovas turėjo visus apskaitos dokumentus ir nurodydamas ieškovui priklausančios vielos likutį (19,2 t ) jais vadovavosi. Apelianto argumentai, kad ieškovas kreipėsi į teismą sulaukęs kai bus sunaikinti apskaitos dokumentai niekuo nepagrįsti ir teisinės reikšmės bylos nagrinėjimui neturi. Atsakovas nevykdė LR CK 6.648 str. 3 d. įtvirtintos rangovo pareigos pateikti užsakovui (ieškovui) medžiagos sunaudojimo ataskaitą ir jos likutį grąžinti. Atsakovas pripažino, kad šiuo metu spyruoklinės vielos likučio neturi (b.l.144-150, t-1), todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovo naudai nuostolių atlyginimą – 34 955,37 Lt.
CK 1.130 str. 2 d. nuostatos numato, jog ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. CK 1.130 str. 3 d. numato, kad nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas su atsakovu buvo sudarę rangos sutartis: 1997-11-17 (t. 1, b. l. 11-12), 1999-05-12, 1999-06-01, 1999-06-22 ir 1999-07-16 (civ. byla Nr. 2-225-620, b. l. 38-46). Nors paskutinės, t. y. 1999-07-16, rangos sutarties galiojimo laikas baigėsi 1999-10-30, tačiau atsakovas jau minėtu 2003-03-26 raštu Nr. 425 „Dėl spyruoklinės vielos likučio“ (t. 1, b. l. 8) pripažino prievolę ieškovui – įsipareigojo spyruoklinės vielos likutį 19,2 t grąžinti ieškovui. Vadovaujantis CK 1.130 str. 2 d. ieškinio senaties termino eiga nutraukiama, nes, kaip pagrįstai nurodė pirmos instancijos teismas, ieškovui atsiranda pagrindas manyti, jog jo teisės pažeidimas gali būti pašalintas gera valia. Ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju turi būti skaičiuojamas nuo 2003-03-26. Ieškovas ieškinį pareiškė 2011-05-05, nepraleidęs 10 metų ieškinio senaties termino. Todėl apeliacinio skundo motyvas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, neteisingai įvertino ieškinio senaties eigos pradžios momentą ir praleido 10 metų ieškinio senaties terminą atmestinas kaip nepagrįstas.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neįvertino to fakto, kad ieškovas 2005 metais buvo pareiškęs analogišką ieškinį, kurį vėliau atsiėmė. Pažymėtina, kad ieškinio atsiėmimas neužkerta kelio reikšti analogišką ieškinį iš naujo, nes atsiėmus ieškinį teismas 2005-06-10 nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą ( CPK 139 str. ). Ieškinio atsiėmimas nėra ieškinio atsisakymas, todėl šiuo atveju Civilinio proceso kodekso norma, reglamentuojanti atsisakymo nuo ieškinio pasekmes (CPK 294 str.2 d..) netaikoma.
Ieškovas V. V. IĮ „Vyšnia“ apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 000 Lt advokato pagalbos išlaidų. Šias išlaidas pagrindžia pateiktas 2012-04-12 pinigų priėmimo kvitas (t. 2, b. l. 9). Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, neviršija maksimalaus dydžio, numatyto Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, tačiau atsižvelgiant į ginčo pobūdį, paruoštų procesinių dokumentų skaičių bei tai, kad nagrinėjama byla nesudėtinga, nedidelės apimties, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 str.) prašoma priteisti 1000 Lt suma už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme mažintina iki 500 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš AB „Rokiškio mašinų gamykla“, juridinio asmens kodas 173108864, 500 Lt (penkis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų V. V. individualios įmonės „Vyšnia“, juridinio asmens kodas 8365003, naudai.