Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Malvyra Bučienė, sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei, atsakovo atstovui advokatui Vidmantui Plėdžiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl piniginių lėšų priteisimo, pagal ieškovo V. V. individualios įmonės „V.“ ieškinį atsakovui AB „R. m. g.“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

suderinti su gamintoju metalo likučius, tačiau tik 2003m. vasario 28d. prašyme ieškovas pateikė savo apskaičiavimus ir prašymą spręsti metalo likučio apmokėjimo klausimą. Be to, ieškovas visiškai neįrodinėja sutartinių šalių įsipareigojimų (pateikto metalo kiekio, pagamintų detalių skaičiaus) įvykdymo, nors tai yra jo pareiga. Atsakovas pripažįsta, kad iš atsakovo iš viso gavo 67 tonas vielos, tačiau šiandien nėra galimybės nustatyti kiek iš viso buvo pagaminta grėblių – vartytuvų pirštų, kadangi atsakovas nebeturi reikalingų dokumentų, nes jie sunaikinti. Atsakovas prašo taikyti senatį - 10 m ieškinio senaties terminas yra suėjęs ( CK 1.125.str. 1 d. ), nes šalių sandoriai sudaryti ir įvykdyti 1997-1999 metais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad 1997m. lapkričio 17d. tarp šalių buvo sudaryta sutartis Nr.17-11/97, pagal kurią atsakovas AB „R. m. g.“ įsipareigojo ieškovui V. V. individualiai įmonei „V.“ iš jo pateiktos medžiagos gaminti grėblių - vartytuvų pirštus GVR 28601. Tą pačią dieną atsakovas iš ieškovo priėmė 22 tonas 450 kg spyruoklinės vielos (b.l.11-13). Ieškovas iš viso pagal 1997-11-17, 1997-12-12, 1998-02-02 važtaraščius atsakovui perdavė 67 tonas spyruoklinės vielos (civ. byla Nr.2-225-620, b.l.11-13), tą pripažino atsakovas atsiliepime į ieškinį ir jo atstovas teismo posėdyje. Dėl grėblių - vartytuvų pirštų gamybos iš ieškovo medžiagos buvo sudarytos papildomos sutartys: 1999m. gegužės 12d. Nr.88-05/99, 1999m. birželio 1d. Nr.42-06/99, 1999m. birželio 22d. Nr.49-06/99 (civ. byla Nr.2-225-620, b.l.35-46).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 43 316Lt nuostolių atlyginimui vadovaujantis LR CK 6.242 straipsniu (nepagrįstas praturtėjimas).

Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (CK 6.237 str. 1 d.). Taigi pagal šią įstatymo nuostatą yra svarbus praturtėjimo ar turto gavimo būdas - turtas pas kitą asmenį neturi atsirasti įstatymo ar sutarties pagrindu. Šioje byloje spyruoklinę vielą atsakovas gavo pagal šalių sudarytas sutartis, todėl atsakovas negali būti laikomas nepagrįstai praturtėjusiu ar gavusiu turtą be pagrindo.

Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo iš jų sudarytų rangos sutarčių. Pagal šalių sudarytų sutarčių 1 punktą užsakovas V. V. individuali įmonė „V.“ įsipareigojo pateikti rangovui AB „R. m. g.“ medžiagą, reikalingą darbams atlikti.

Atsakovas grėblių - vartytuvų pirštus GVR 28601 gamino iš ieškovo pateiktos medžiagos, todėl pagal LR CK 6.648str. 3d. jis privalėjo pateikti ieškovui medžiagos sunaudojimo ataskaitas ir jos likutį grąžinti ieškovui, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovui jis teikdavo medžiagos sunaudojimo ataskaitas, teigdamas, jog visi to laikotarpio dokumentai sunaikinti.

Ieškovo 2003m. vasario 28d. prašyme dėl apmokėjimo už spyruoklinės vielos likutį, adresuotame AB “R. m. g.” direktoriui nurodoma, kad pagal 1997m. lapkričio 17d. sutartį Nr. 17-11/97 V. V. IĮ “V.” pagal 1997-11-17, 1997-12-12, 1998-02-02 važtaraščius AB “R. m. g.” perdavė 67t spyruoklinės vielos. Teigė, kad AB “R. m. g.” turėtų būti 19,2t spyruoklinės vielos likutis (civ. byla Nr.2-225-620/2005, b.l.14-15). 2003m. kovo 26 d. atsakovas raštu ieškovą informavo, kad turi 19,2 tonų 8 mm spyruoklinės vielos likutį, kurio pirkti neturi finansinių galimybių, tačiau įsipareigoja grąžinti per šešis mėnesius, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovo rašte minimas vielos likutis yra grąžintas ieškovui. Be to, 2005m. vasario 18d. ieškovas kreipėsi į teismą dėl apmokėjimo už spyruoklinės vielos likutį. Atsiliepime į ieškinį atsakovas AB „R. m. g.“ su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies ir sutiko grąžinti 6 tonas spyruoklinės vielos, tai patvirtino atsakovo atstovas 2005m. balandžio 4d. parengiamajame teismo posėdyje (civ. byla Nr.2-225-620, b.l.31,56). Byloje nėra jokių įrodymų dėl sumažėjusio spyruoklinės vielos likučio. Pažymėtina, kad grėblių – vartytuvų pirštai iš ieškovo medžiagos buvo gaminami iki 1999m. spalio 30d. Atsakovo atstovas 2012m. vasario 24d. teismo posėdyje pripažino, jog iš tos pačios gamyklos AB “R. m. g.” taip pat pirko metalą ir niekas ieškovo metalo

nekrovė atskirai, visas metalas buvo kraunamas į vieną krūvą. Atsakovas 2004m. gruodžio 6d. rašte Nr.2035 (b.l.10) nurodydamas, kad gali grąžinti mažesnį, t.y.6-7 tonas spyruoklinės vielos, prie rašto nepateikė jokių įrodymų, jog toks metalo kiekis liko atlikus paskutinį užsakymą. Pats atsakovas patvirtino, kad pas atsakovą nebėra spyruoklinės vielos likučio, todėl priteistina iš atsakovo ieškovo naudai nuostolių atlyginimas. Ieškovas prašo priteisti nuostolius pagal 1995m. galiojusį oficialų lito kursą, kai 1 JAV dolerio vertė buvo 4Lt. CK 6.36str. 5 dalis nustato, kad jeigu skolininkas praleido prievolės įvykdymo terminą, o po šio termino pabaigos dėl valiutų kursų pasikeitimo valiuta, kuria turi būti mokama, nuvertėjo, tai skolininkas privalo sumokėti kreditoriui valiutos kurso, buvusio prievolės įvykdymo termino suėjimo metu, ir mokėjimo metu esančio kurso skirtumą. Pagal byloje esančius įrodymus laikytina, kad atsakovas privalėjo grąžinti ieškovui spyruoklinės vielos likutį 2003m. kovo 26d., kai oficialiai rašte pripažino, jog gamykloje yra 19,2 t. vielos likutis, todėl nuostoliai turi būti skaičiuojami pagal 2003m. kovo 26d. galiojusį oficialų lito kursą, tą dieną Lietuvos banko nustatytas JAV dolerio ir Lietuvos lito kursas buvo 3,228Lt, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 34955,37Lt (LR CK 6.648str.3d.).

Atmestinas atsakovo prašymas taikyti ieškinio senaties terminą. Pagal byloje pateiktus įrodymus ieškovas su atsakovu buvo sudarę rangos sutartis: 1997m. lapkričio 17d. (b.l.11,12), 1999m. gegužės 12d., birželio 1d., birželio 22d., liepos 16d. (civ. byla Nr.2-225-620, b.l.38-46). Paskutinės, t.y. 1999m. liepos 16d. sutarties galiojimo laikas baigėsi 1999m. spalio 30d. , tačiau atsakovas 2003m. kovo 26d. rašte Nr.425 (b.l.8) nurodė, kad laikotarpiu nuo 1998m. gegužės mėnesio iki 1999m. rugsėjo 28d. iš ieškovo pateiktos spyruoklinės vielos gamino grėblio vartytuvo pirštus, tačiau daugiau užsakymų gamybai negavo. Ieškovas rašte patvirtino, kad 19,2 tonų 8mm. spyruoklinės vielos likutis yra gamykloje, tačiau dėl gamybinių ir finansinių priežasčių jos nupirkti negali, todėl per 6 mėnesių laikotarpį vielą grąžins ieškovui. Tokiu būdu 2003m. kovo 26d. atsakovas pripažino skolą ieškovui, todėl vadovaujantis LR CPK 1.130str. 2d. ieškinio senaties termino eiga nutraukiama, nes ieškovui atsiranda pagrindas manyti, jog jo teisės pažeidimas gali būti pašalintas gera valia, be teismo pagalbos, be to ieškinio senaties terminas pagal aukščiau minimas sutartis 2003m. kovo 26d. nebuvo pasibaigęs. Pagal LR CPK 1.130str. 3d. nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Kadangi atsakovas 2003m. kovo 26d. pripažino prievolę, todėl nuo šios datos ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo, ir esant tokioms aplinkybėms ieškovas reikšdamas ieškinį nepraleido bendro 10 metų ieškinio senaties termino.

LR CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2011m. gegužės 13d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, tenkintinas.

Pagal LR CPK 93str. 2d. ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Ieškovas turėjo 3586,54Lt bylinėjimosi išlaidų (1800Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti, b.l.4,43,65;1499Lt žyminis mokestis, b.l.6,81; 287,54Lt vertėjo išlaidos, b.l.84,85). Tenkinant ieškinį iš dalies (80,7proc. visų reikalavimų), proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistina iš atsakovo ieškovo naudai 2894,34Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 str. 2 d.) bei 11,54Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (LR CPK 80str.1d.1p, 88str.1d.3, 6 ir 9 punktai, 98str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 263-265, 270 straipsniais teismas

nusprendžia:

V. V. individualios įmonės „V.“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš AB „R. m. g.“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) 34955,37Lt (trisdešimt keturis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt penkis litus 37ct) nuostolių atlyginimui, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2011m. gegužės 13d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 3586,54Lt bylinėjimosi išlaidų V. V. individualios įmonės „V.“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) naudai bei 14,30Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Rokiškio rajono apylinkės teismui.