Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-147-922/2024 Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00028-2024-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 7.11; 21.3.3.; 21.9.9; 21.9.10. (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2024 m. kovo 21 d. Varėna Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Rasai Osinskienei, nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI) atstovui ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 120 straipsnio 1 dalį. Teismas nustatė: 4 VMI pateikė teismui pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo A. Č. (toliau - Mokėtojas), kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovui, už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Pareiškime nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini), toliau - Bendrovė), įregistruota juridinių asmenų registre 2008-07-11, buveinė - (duomenys neskelbtini). Bendrovės vadovas yra A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) VMI yra Bendrovės kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024-03-05 duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams pagal VMI apskaitomas prievoles yra 43.424,09 Eur (42.267,31 Eur + 1.156,78 Eur). Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020-09-26 Bendrovei pateikus atitinkamų mokesčių deklaracijas ir nustatytu terminu nesumokėjus deklaruotų sumų. Bendrovė nuo 2020-04-08 buvo įtraukta į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020-12-31 pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“ ir iki 2021-06-13 į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021-01-01 be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“. Minėtu laikotarpiu mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai Bendrijos atžvilgiu nebuvo atliekami, neskaičiuoti delspinigiai. Bendrovė su VMI 2021-03-01 buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 84.626,17 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo nuo 2021-02-24 iki 2022-12-25. Tačiau Bendrovei nevykdant/netinkamai vykdant mokestinės paskolos sutarties sąlygas, 2022-01-05 VMI sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) mokestinės paskolos sutartis nutraukta. 2022-07-19 buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 79.433,97 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo nuo 2022-07-19 iki 2024-07-25. Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) mokestinės paskolos sutartis nutraukta Bendrovei nevykdant/netinkamai vykdant mokestinės paskolos sutarties sąlygas. Bendrovė, nevykdydama mokestinės paskolos sutarties, vadovaujantis VMI viršininko 2005-09-16 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintomis Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklėmis, laikoma skolinga. Mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai VMI pradėti nuo 2024-01-03 priimant nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Taip pat priimti nurodymai: 2024-01-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2024-01-18 Nr. (duomenys neskelbtini) nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2024-01-22 buvo pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas, Operatyvus patikrinimas baigtas 2024-02-21, surašant 2024-02-22 operatyvaus patikrinimo pažymą ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Operatyvaus patikrinimo metu buvo patikrinta Bendrovės mokesčių įstatymuose bei lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse numatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymas per laikotarpį nuo 2023-01-01 iki 2024-01-15. Nustatyta, kad Bendrovė, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaitė su kitais kreditoriais, būdama skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui. Tokiu būdu, Bendrovė pažeidė CK 6.9301 str. numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negryni pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai buvo atlikti Bendrovei turint mokestinę nepriemoką ir pradelstų mokėjimų pagal mokestinės paskolos sutartį. Bendrovės vadovas A. Č. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, o ne VMI. Dėl tokių Bendrovės vadovo veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi, Bendrovė pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Tokių mokėjimų vykdymas paremtas sąmoningu Bendrovės vadovo veikimu - tyčia, kai asmuo sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises. ANK 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju - per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamoje situacijoje nėra praėję 2 metai nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, todėl senaties terminas nuobaudos skyrimui nėra pasibaigęs. Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, prašoma iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą įmonės vadovui ir už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudą. Teismo posėdyje VMI atstovas nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Teismo posėdyje A. Č. taip pat nedalyvavo, jam apie teismo posėdį pranešta tinkamai, prašymų negauta. Teismas konstatuoja: pareiškimas tenkintinas. UAB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)), įregistruota juridinių asmenų registre 2008-07-11, buveinė - (duomenys neskelbtini). Bendrovės vadovas yra A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) VMI yra Bendrovės kreditorė. Bendrovės įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams pagal VMI apskaitomas prievoles yra 43.424,09 Eur (42.267,31 Eur + 1.156,78 Eur). Vadovaujantis ANK 617 straipsnio 1 dalies reikalavimais, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taigi, nutarimas skirti administracinę nuobaudą gali būti grindžiamas tik leistinais, teismo posėdžio metu ištirtais ir jų tikrumą patikrintais bei patikimais įrodymais, kuriuos išanalizavus ir įvertinus jų tarpusavio ryšį, padaroma išvada dėl šių įrodymų pakankamumo patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Be to, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu dėl nusižengimo padarymo įvykio ir sudėties bei dėl konkretaus asmens kaltės nusižengimo padarymu, nekyla jokių pagrįstų abejonių. Nagrinėjamu atveju, Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020-09-26 Bendrovei pateikus atitinkamų mokesčių deklaracijas ir nustatytu terminu nesumokėjus deklaruotų sumų. Bendrovė nuo 2020-04-08 buvo įtraukta į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020-12-31 pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“ ir iki 2021-06-13 į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021-01-01 be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“. Minėtu laikotarpiu mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai Bendrijos atžvilgiu nebuvo atliekami, neskaičiuoti delspinigiai. Bendrovė su VMI 2021-03-01 buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 84.626,17 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo nuo 2021-02-24 iki 2022-12-25. Tačiau Bendrovei nevykdant/netinkamai vykdant mokestinės paskolos sutarties sąlygas, 2022-01-05 VMI sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) mokestinės paskolos sutartis nutraukta. 2022-07-19 buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 79.433,97 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo nuo 2022-07-19 iki 2024-07-25. Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) mokestinės paskolos sutartis nutraukta Bendrovei nevykdant/netinkamai vykdant mokestinės paskolos sutarties sąlygas. Bendrovė, nevykdydama mokestinės paskolos sutarties, vadovaujantis VMI viršininko 2005-09-16 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintomis Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklėmis, laikoma skolinga. Mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai VMI pradėti nuo 2024-01-03 priimant nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Taip pat priimti nurodymai: 2024-01-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2024-01-18 Nr. (duomenys neskelbtini) nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Operatyvaus patikrinimo metu buvo patikrinta Bendrovės mokesčių įstatymuose bei lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse numatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymas per laikotarpį nuo 2023-01-01 iki 2024-01-15. Nustatyta, kad Bendrovė, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaitė su kitais kreditoriais, būdama skolinga valstybės (savivaldybės) biudžetui. Tokiu būdu, Bendrovė pažeidė CK 6.9301 str. numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negryni pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai buvo atlikti Bendrovei turint mokestinę nepriemoką ir pradelstų mokėjimų pagal mokestinės paskolos sutartį. Bendrovės vadovas A. Č. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, o ne VMI. Dėl tokių Bendrovės vadovo veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi, Bendrovė pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, UAB (duomenys neskelbtini) vadovas A. Č., turėdamas mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, atliko mokėjimus žemesnės/paskesnės eilės kreditoriams, todėl nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Nustatyti objektyvūs duomenys patvirtina A. Č. veikus tyčia, kaip mokesčių mokėtojas, ne pirmus metus vykdydamas veiklą, žinodamas apie mokestinės nepriemokos įsiskolinimą VMI, turėdamas galimybę sumažinti bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, jos nesumažino, bet atsiskaitinėjo ir su kitais kreditoriais. Todėl nurodytu atveju kreditorių interesų eiliškumą pažeidė tyčia ir sąmoningai, suvokdamas, kad dėl šios jo padarytos veikos, jis, kaip mokesčių mokėtojas, negalės atsiskaityti su aukštesnės eilės kreditoriais, t. y., kaip nurodoma ANK 120 straipsnio 1 dalyje, pažeis kreditorių teises. CK 6.930¹ straipsnyje numatyta tvarka suponuoja kreditorių eiliškumą, kuris reiškia, jog mokesčių mokėtojui neturint pakankamai piniginių lėšų įvykdyti visus kreditorinius įsipareigojimus, pirmiausia turi būti atsiskaitoma su pirmesnėje eilėje esančiais kreditoriais ir tik po to – su tais, kurie nurodomi žemesnėse eilėse. Šiuo atveju mokesčių mokėtojas, turėdamas įsiskolinimą valstybei, turėjo pirmiausiai atsiskaityti su VMI, o tik po to su vėlesnės eilės kreditoriais. Teismas, priimdamas procesinį sprendimą šioje byloje, vadovaujasi ir naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad tuo atveju, kai paskesnės eilės mokėjimai buvo būtini mokesčių mokėtojo ūkinei veiklai ir jos tęstinumui, administracinio nusižengimo teisena mokesčių mokėtojui nutraukiama, nesant jo veiksmuose piktybiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Byloje nustatytos aplinkybės, kad A. Č. atlikti mokėjimai žemesnės eilės kreditoriams buvo nesvarbūs ir nebūtini, kadangi neturėjo įtakos mokesčio mokėtojo veiklos vykdymui. Nėra pateikta įrodymų ir nenustatytos aplinkybės, kad neatlikus minėtų mokėjimų, mokesčių mokėtojas galėjo tapti nemokiu, jam galėjo būti iškelta bankroto byla ir tokiu atveju mokestinės nepriemokos padengimas taptų sudėtingesnis ar net nebeįmanomas. ANK 120 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, kad nepadarytų naujų nusižengimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Parenkant ir skiriant nuobaudą įmonės vadovui, teismas atsižvelgia į tai, kad A. Č. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. A. Č. teismui nepateikė paaiškinimų, jokių įrodymų, teismo posėdyje nedalyvavo. Įvertinus visas bylos aplinkybes, skirtina atitinkamo straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 590 straipsnio 4 dalį, nutaria : iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB (duomenys neskelbtini) vadovui A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Pripažinti A. Č. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1400,00 EUR (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą. Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus. Teisėja Loreta Janiulytė