- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-26
- Bylos Nr.
- 2A-2218-567/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Alvydas Barkauskas, Neringa Švedienė
- Suinteresuotas asmuo
- G. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- A. S.
- Kategorijos
- 121.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1429-592/2015 pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja A. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašydama nustatyti, kad A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2009-06-03, palikimą – sodo sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį, esančią (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi jį valdyti. Nurodė, kad jos sutuoktinis J. S. mirė 2009-06-03. Velionio mirties dieną liko nekilnojamas turtas – 1/2 dalis žemės sklypo, esančio Pupojų Sodų 5-oji g. 16, Vilniuje, kita žemės sklypo dalis, kaip sutuoktinei, priklauso pareiškėjai. Po J. S. mirties nei pareiškėja, nei suinteresuotas asmuo G. S. dėl atsiradusio palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė. Pareiškėja minėtu turtu visada rūpinosi, t.y. 1995-06-16 pagal Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/95-7389 jį privatizavo savo vardu, mokėjo mokesčius. Po J. S. mirties pareiškėja sodo sklypu ir toliau rūpinosi, t.y. valdė kaip savo (LR CK 5.51 str. 1 d., LR CPK 444 str., 446 str., 447 str.).
Suinteresuotas asmuo G. S. atsiliepimo į pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nepateikė. 2015-01-06 Vilniaus miesto apylinkės teismas suinteresuotam asmeniui G. S. pareiškimą ir jo priedus įteikė viešo paskelbimo būdu, nurodydamas, kad teismui nėra žinomos jos gyvenamoji ir darbo vietos.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad teismas, nagrinėdamas civilinę bylą ypatingąja teisena, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, jei teismas nustatys aplinkybes, patvirtinančias, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių faktinį turto valdymą, kaip savininko, po J. S. mirties. Suinteresuotas asmuo neprieštaravo, kad būtų nustatytas prašomas juridinis faktas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-01-21 sprendimu, priimtu rašytinio proceso tvarka, nusprendė pareiškimą patenkinti visiškai:
- Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. S. po sutuoktinio J. S., mirusio 2009 m. birželio 3 d., mirties priėmė pastarojo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti;
- Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas J. S., mirusio 2009 m. birželio 3 d., palikimui priimti. Teismas nustatė, kad pareiškėja A. S. po sutuoktinio J. S. mirties rūpinosi sodo sklypu, mokėjo mokesčius, tokiais veiksmais aiškiai išreikšdama valią priimti palikimą. Byloje duomenų dėl turto nepriežiūros nėra, todėl teismas konstatavo, kad tai yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog pareiškėja A. S. palikimą po sutuoktinio J. S. mirties priėmė, faktiškai pradėdama jį valdyti. Teismas nenustatė, kad suinteresuotas asmuo G. S. ar pareiškėja būtų kreipęsi į teismą dėl palikėjo teisės į palikimą nuginčijimo CK 5.8 str. pagrindu (LR CPK 259 str., 268 str., 269 str., 270 str.).
III. Apeliacinio skundo argumentai
Suinteresuotas asmuo G. S. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-21 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad pareiškėjos pateikti teiginiai neatitinka tikrovės ir jos pateikti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja priėmė sutuoktinio J. S. palikimą. Apeliantė nurodė, kad pareiškėja 2008-12-16 susirgo išeminiu insultu, tapo neįgali. Nuo 2011-03-22 pareiškėjai buvo nustatyta nuolatinė slauga. Po patirto insulto pareiškėjos būklė tapo sunki, ji nuolatos buvo gydoma medicinos įstaigose, o suinteresuotas asmuo G. S. ją slaugė. Pareiškėja dėl ligos sunkiai judėjo, negalėjo nieko dirbti, negalėjo pati savęs apsitarnauti. Esant tokiems simptomams, pareiškėja neturėjo fizinių galimybių rūpintis ne tik savo ½ sklypo dalimis, bet ir po palikėjo mirties likusia ½ sklypo dalimi. Šioje byloje išimtinis procesinių dokumentų būdas apeliantei buvo taikytas nepagrįstai, neišnaudojus visų LR CPK numatytų dokumentų įteikimo būdų. Tai sąlygoja absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimą šioje byloje (LR CK 5.50 str. 3 d., 5.51 str., LR CPK 3 str., 130 str., 176 str., 178 str., 185 str., 442 str., 443 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (LR CPK 8 str.).
Ypatingosios teisenos tvarka spręsdamas vienos pagrindinių teisių – nuosavybės teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis) – klausimus, priimant palikimą, pradėjus faktiškai jį valdyti, siekdamas išvengti klaidų ir nepagrįsto turto nusavinimo ar praturtėjimo, teismas turi būti aktyvus ir privalo imtis priemonių, kad į bylos nagrinėjimą būtų įtraukti visi suinteresuoti asmenys.
Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (LR CPK 8 str.). CPK 443 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas privalo šaukti dalyvauti byloje suinteresuotą asmenį, t. y. tokį, su kurio teisėmis ar pareigomis susijusi byla. Tuo atveju, jei pareiškėjas pareiškime nenurodo suinteresuoto asmens, tai teismas turi vykdyti CPK 443 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą, jeigu bylos nagrinėjimo metu paaiškėja, kad konkretus asmuo turi suinteresuotumą dėl byloje sprendžiamo klausimo. Ar su asmens teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, sprendžiama pagal faktines bylos aplinkybes, jas teisiškai kvalifikuojant ir darant išvadas, ar teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, susijusio su palikimo priėmimu, turės įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms.
Nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl to, kad A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2009-06-03, palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Pirmosios instancijos teismas rašytinio proceso tvarka nustatydamas faktą, kad A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2009-06-03, palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti, turėjo pareigą suinteresuotu asmeniu (b.l. 5) įtraukti Z. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) kadangi šis asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir teismo turi būti šaukiamas dalyvauti byloje, nes bylos išsprendimas yra susijęs su jos materialiosiomis teisėmis ir pareigomis (b.l. 68-71, 89-90). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktą, kad A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2009-06-03, palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti, nusprendė dėl nurodyto neįtraukto į bylos nagrinėjamą asmens Z. P. materialiųjų teisių ir pareigų. Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Šis procesinis pažeidimas (LR CPK 266 str.) sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, perduodant bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apylinkės teismui kitam teisėjui, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinėje instancijoje nėra galimas naujų suinteresuotų asmenų įtraukimas į procesą ir nėra galimybės pašalinti minėtus procesinius pažeidimus (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 d.), atsižvelgiant į tai, kad dėl šių pažeidimų galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Kadangi šiuo atveju yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, teismas daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas naikintinas, grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka priimtoje 2014 m. lapkričio 14 d. nutartyje Nr. 2S-2166-567/2014 nagrinėjamoje byloje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs susiklosčiusią situaciją byloje, vadovaudamasis LR CPK 130 straipsnio nuostatomis, turi procesinę galimybę įteikti procesinius dokumentus suinteresuotam asmeniui G. S. viešo paskelbimo būdu ir pakartotinai išsiųsti procesinius dokumentus registruota siunta paštu, įvertinus tą aplinkybę, kad G. S. yra deklaravausi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas po Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutarties Nr. 2S-2166-567/2014 priėmimo pakartotinai išsiuntė procesinius dokumentus registruota siunta paštu suinteresuotam asmeniui G. S. jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Erfurto g. 2-5, Vilniuje. Pirmosios instancijos teismas, neišsiuntęs pakartotinai procesinių dokumentų (po apeliacinės instancijos teismo minėtos nutarties priėmimo) registruota siunta paštu suinteresuotam asmeniui G. S. jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, iš karto įteikė procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, neišnaudojęs pakartotinės galimybės įteikti procesinius dokumentus suinteresuotam asmeniui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Toks LR CPK 117 straipsnio 1 dalies pažeidimas pripažintinas esminiu, kurio negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.
Ta aplinkybė, kad LR CPK 443 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė bylas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nereiškia, kad nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjusi jį valdyti, galima bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka turi būti laikomasi civilinio proceso principų, įskaitant ir asmens teisės į tinkamą procesą principą. Tinkamas byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių įgyvendinimas užtikrinamas proceso teisės normų nustatytais procesiniais terminais bei teismo posėdžių, kurie priklausomai nuo nagrinėjamos civilinės bylos pobūdžio ir priimtų procesinių sprendimų reglamentuojami skirtingai, forma. CPK 443 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V skyrius ir kiti įstatymai. Taigi ypatingojoje teisenoje taikomos ir bendrosios ieškinio teisenos normos. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjusi jį valdyti, kai kyla ginčas dėl teisės, pirmosios instancijos teismas bylą išsprendžia žodinio proceso tvarka, tuo tinkamai įgyvendinant CPK 153 straipsnio 1 dalį bei CPK 15 straipsnyje įtvirtintą žodiškumo principą, reiškiantį, kad proceso dalyviai paaiškinimus, parodymus duoda, taip pat savo prašymus, pageidavimus pateikia žodžiu, tuo užtikrinant asmens teisę į tinkamą teismo procesą, taigi ir viešąjį interesą – teisingumo vykdymą šalyje.
Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytus procesinius pažeidimus, kurie negali būti pripažįstami formaliais pažeidimais, nes yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.). Apeliacinės instancijos teisme paaiškėjo, kad 2015-03-01 mirė pareiškėja A. S. (b.l. 87). Pagal 2015-05-28 testamentų registro duomenis (b.l. 97-98) nėra išviešintas A. S. palikimo priėmimo faktas, todėl teisėjų kolegija nesprendžia klausimo dėl pareiškėjos A. S., mirusios 2015-03-01, teisių perėmimo nagrinėjamoje byloje.
Iš naujo nagrinėjant bylą, svarstytinas klausimas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir įtraukimo į bylos nagrinėjimą Z. P., nes šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos jos materialiosioms teisėms ir pareigoms.
Teismas nevertina kitų argumentų ir naujai pateiktų rašytinių įrodymų, nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstini byloje pareikšti reikalavimai, įvertinus tą aplinkybę, kad nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo G. S. turi teisę pareikšti pareiškimą su savarankiškais reikalavimais (LR CPK 2 str., 8 str., 13 str., 47 str., 177 str. - 179 str., 312 str., 313 str., 320 str., 328 str., 443 str.).
Apeliantė G. S. sumokėjo 41 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundą pagal 2015-02-18 mokėjimo kvitą (1 t., b.l. 83). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nurodyto absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, yra teisinis pagrindas apeliantei grąžinti žyminį mokestį, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos (LR CPK 80 str., 87 str. 1 d. 7 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 4 p., teismas
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 41 EUR sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą pagal 2015 m. vasario 18 d. mokėjimo kvitą, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.