- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-17
- Bylos Nr.
- 2S-2166-567/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- G. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 104.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-21544-592/2014 pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Pareiškėja A. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtinantį, kad A. S. priėmė J. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą – sodo sklypo ½, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, pradėjus jį faktiškai valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis J. S.. Tačiau paveldėjimo byla nebuvo pradėta, nes pareiškėja nežinojo sodo sklypo (duomenys neskelbtini), teisinio režimo. Pareiškėja teigia, jog po sutuoktinio mirties ji viena rūpinosi sklypu, todėl faktiškai paveldėjo jį pagal LR CK 5.51 str. 1 d.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodydamas, jog fakto dėl palikimo priėmimo neginčija.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodydamas, jog neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po J. S. mirties atsiradusį palikimą priėmė A. S., pradėdama faktiškai jį valdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-19 nutartimi nutarė nustatyti pareiškėjai A. S. 14 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos pareiškimo trūkumams pašalinti: patikslinti suinteresuotojo asmens G. S. gyvenamąją ar buvimo vietą, o paaiškėjus, kad nustatyti dabartinės suinteresuotojo asmens buvimo vietos negalima, nurodyti kitus CPK numatytus ir šiuo atveju galimus procesinių dokumentų įteikimo suinteresuotajam asmeniui būdus (paskiriant kuratorių, per antstolį ir kt.). Teismas nurodė, kad pareiškimo kopija su priedais bei teismo pranešimas buvo siunčiami suinteresuotajam asmeniui G. S. pareiškime nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, vokas buvo grąžintas su žyma „neatsiėmė“ (b. l. 13, 21). Nenustatyta kita suinteresuotojo asmens buvimo ar darbo vieta, kurios adresu galima būtų įteikti suinteresuotajam asmeniui skirtus procesinius dokumentus. Kadangi nurodyti suinteresuotojo asmens buvimo vietą yra pareiškėjos pareiga, pareiškėjai nustatytinas terminas tikslinti suinteresuotojo asmens G. S. gyvenamąją ar buvimo vietą, o paaiškėjus, kad nustatyti dabartinės suinteresuotojo asmens buvimo vietos negalima, nurodyti kitus CPK numatytus ir šiuo atveju galimus procesinių dokumentų įteikimo suinteresuotajam asmeniui būdus (CPK 111 str. 2 d. 2 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja A. S. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-19 nutartį, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į faktą, kad G. S. atsisakė priimti teismo procesinius dokumentus, ir tai pagal LR CPK 124 str. 2 d. yra prilyginama dokumentų įteikimui. G. S. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ji nėra suinteresuota, kad būtų atidalinta mirusiojo sutuoktinio dalis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų pritaikymo, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes procesinių dokumentų tinkamas įteikimas ir bylos nagrinėjimas iš esmės yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (LR CPK 5 str.). Civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus, teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (LR CPK 2 str.).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, kad suinteresuotas asmuo G. S. atsisakė priimti teismo procesinius dokumentus, nes pagal bylos duomenis teismo siunčiami procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui G. S. pareiškime nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), buvo grąžinti pirmosios instancijos teismui neįteikti su žyma „neatsiėmė“ (b.l. 13, 21).
Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (LR CPK 122 str. 2 d.).
Procesinis įteikimas – tai įstatymo nustatyta tvarka ir forma atliktas bei patvirtintas procesinis veiksmas, kuriuo teismas siūlo adresatui susipažinti su pateikiamo dokumento turiniu. Procesinių dokumentų įteikimas civiliniame procese sukelia daug reikšmingų procesinių padarinių. Tam, kad procesinis įteikimas būtų teisėtas ir sukeltų atitinkamus teisinius padarinius, būtina atlikti teisėtą įteikimo procedūrą ir nustatyta tvarka patvirtinti įteikimą. CPK 117 str. 1 d. nustatyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruota pašto siunta, per antstolius, bei kitais LR CPK nurodytais būdais.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus dalyvaujančiam byloje asmeniui įteikti asmeniškai ir nėra galimybės procesinius dokumentus įteikti LR CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka, procesiniai dokumentai gali būti įteikiami LR CPK 130 str. nustatyta tvarka (LR CPK 124 str. 4 d.).
Kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taip gali būti įteikiami pareiškimo kopija suinteresuotam asmeniui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismas šioje dalyje numatytu atveju priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data. Procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną (LR CPK 130 str.).
Bylos duomenimis ieškovė neprašė skirti kuratoriaus, o kitais procesinių dokumentų įteikimo būdais įteikti procesinius dokumentus galimybių nėra, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs susiklosčiusią situaciją byloje, vadovaudamasis LR CPK 130 straipsnio nuostatomis, turi procesinę galimybę įteikti procesinius dokumentus suinteresuotam asmeniui G. S. viešo paskelbimo būdu ir pakartotinai išsiųsti procesinius dokumentus registruota siunta paštu, įvertinus tą aplinkybę, kad G. S. yra deklaravausi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).
Apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti šį klausimą iš esmės, nes įstatymas draudžia bloginti apeliantės padėtį. Nutarties panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nelaikomas blogesnio sprendimo dėl apeliantės priėmimu (CPK 313 str., 338 str.). Teismas nevertina kitų argumentų, nes skundžiama nutartis naikinama pilna apimtimi, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų tinkamas įteikimas ir bylos nagrinėjimas iš esmės yra pirmosios instancijos prerogatyva (LR CPK 2 str., 8 str., 13 str., 123 str. 3 d., 130 str., 177 str., 312 str., 313 str., 320 str., 328 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 3 p., teismas
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.